0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #510 Prieš 2 metus »
Kažkoks nepažįstamas berniūkštis paėmė teleskopą. Tai gerokai išgąsdino, bet jis nebuvo bjauri mergiūkštė, tad Elliw nedrįso jo apkaltinti. Iš viso neįsivaizdavo, ką reikėtų daryti dabar. Žinoma, atgauti teleskopą, bet gal šis nepažįstamasis jį sutaisys? Liucija? viltingai pagalvojo klastuolė, tačiau ir vėl suklydo: tai nebuvo Liucija. Ak, kaip seniai Elliw nematė geriausios ir protingiausios mergaitės pasaulyje!..
Velsietė neprisiminė, kad tas berniukas būtų kažką šnekėjęs, bet su malonumu griebė teleskopą ir, suprantama, nepadėkojusi pastatė jį ant stalo. Darė tai kuo atsargiau, taigi prietaisas šį kartą nenukrito. Teleskopas stovėjo ant stalo.
- Kas tu? - pasidomėjo velsietė, kol dar nepamiršo, kad čia yra ne viena. Aplink berniuką kažkas skraidė, tačiau klastuolė nežinojo, kas tai, o netrukus neprisiminė, kad apie tai pagalvojo.
- Aš… - bandė atsakyti į užduotą klausimą Elliw, tačiau pamiršo, ką ketino sakyti. Kaip ir tai, kad klausimas buvo užduotas. Sutrikusi rudaplaukė spoksojo į nepažįstamą berniuką ir svarstė, ar jis negalėtų padėti surasti Liucijos, Sabrinos, Joanos trečiosios, Vėtratrūnės arba Sarah. - Gal žinai, kur yra geros mergaitės? - paklausė, bet tuo metu nepažįstamasis kažkur nulėkė. Tai gerokai sutrikdė velsietę. Laimei, ji netruko to pamiršti ir tiesiog pažvelgė į teleskopą. Jis vis dar buvo sveikas (o jeigu kada ir sudužo, tas faktas jau seniai buvo išnykęs iš mergaitės atminties). Vadinasi, viskas bus gerai. Žinoma, kiek liūdna, kad Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė ir Sarah ir toliau yra dingusios, tačiau svarbiausias dalykas pasaulyje - teleskopas buvo visiškai saugus. Elliw pasijuto patenkinta.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs August Poterrr

  • I kursas
  • *
  • 3
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • :)
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #511 Prieš 2 metus »
Sveiki kaip jums sekasi? Ar turite draugų? Jai kas norėtumėte su manimi padraugauti tikrai priimsiu parašykite į asmeninį. Galėsime viską daryti kartu draugauti ir panašiai. Lauksiu atsakymų.
:)

*

Neprisijungęs Andrew Link Grey Vilson

  • II kursas
  • *
  • 49
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #512 Prieš 2 metus »
Džeimsui nubėgus į virtuvę teko sugalvoti ką ta mergina valgys. Vienintelis į galvą šovęs dalykas buvo Moliūgų pyragas su Moliūgų sultimis. Bet...jeigu jai tai nepatiks? pagalvojo vaikinas ir paėmė blynų su Džemu. Gryžęs rudaplaukis padėjo maistą ant stalo kur stovėjo teleskopas.
-valgyk, skanaus!
Su šiais žodžiais vaikinas pats griebė blyną su džemu ir suvalgė jį taip lyg nebūtų valgęs bent dešimt metų. Teleskopas vis dar stovėjo ant stalo ir nebuvo sudaužytas. Tai buvo be galo keista nes juk ji visada sudaužo teleskopus.
-Na ar skanu?
Nuryjas blyną tarė Vaikinas. Paukšteliai jau buvo bekrintąs antrakursis džiaugėsi jog taip ilgai jie išsilaikė. Tai reiškia kad jis tobulėjo. Pagalvojas kad reikia kažką pasakyti jis tarė:
-Kas ta Liucija?


He wasn't Voldemort's...
He wasn't Dumbledore's too..
He was lilly's...

He always say that " I seem heartless because my heart died with her "..
Always♥️

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #513 Prieš 2 metus »
Kol keistasis berniūkštis buvo dingęs, Elliw visiškai pamiršo apie jo egzistavimą. Nenuostabu, kad jam priėjus susiraukė ir nutarė, kad jis nori pavogti ar sudaužyti teleskopą. Vis tik jis nebuvo viena iš trijų bjaurių mergiūkščių, tad kol kas buvo galima ir pakentėti. Tiesa, teleskopą bet kuriuo atveju reikėjo saugoti, tad velsietė nejučia prisitraukė jį arčiau.
Nepažįstamasis, kurio Elliw gyvenime anksčiau nebuvo mačiusi, kažką pasakė, tačiau tai netruko išnykti iš atminties. Tiesa, jis dar ir valgė, tad mergaitė nutarė, kad trukdyti būtų nemandagu. Nusisukusi nuo to berniuko ji svarstė, ką reikėtų daryti dabar. Galbūt eiti į bendrąjį kambarį ir ten saugiai pasidėti teleskopą? Deja, Elliw neįsivaizdavo, kokiam koledžui priklauso, tad, suprantama, nežinojo, kur eiti. Laimei, kai tik tada jis prašneko, ir velsietės smegenys pasigavo vieną žodį.
- Liucija?! - nušvitusi atsisuko į nepažįstamąjį. - Tu žinai, kur ji?
Be galo patenkinta Elliw žiūrėjo į berniuką, tačiau netrukus pamiršo, dėl ko taip džiaugėsi. Nė kiek neabejojo, kad jis teleskopo nesutaisė, tad nebuvo ko čia džiaugtis. Tad velsietė priėmė vienintelį logišką sprendimą - nustojo būti patenkinta. Dabar jau kiek sutrikusi spoksojo į tą berniuką, mat buvo pamiršusi, kad prieš tai žvelgė į jį visai kitokiu žvilgsniu.
- Gal žinai, kur Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė arba Sarah? - rimtu balsu paklausė visai pamiršusi, kad tas berniukas pats ką tik minėjo geriausią ir protingiausią mergaitę pasaulyje. Gal vis dėlto dar yra vilties drauges surasti?..
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Joe Rauzeris

  • I kursas
  • *
  • 3
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #514 Prieš 1 metus »
Sveiki kaip visiems sekasi?

*

Neprisijungęs Joe Rauzeris

  • I kursas
  • *
  • 3
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #515 Prieš 1 metus »
Labai nekantravau ir laukiau savo laiško iš hogwartso kiekvieną dieną svajodavou kaip ten mokisuos. Ir pagaliau atėjo ta diena kai gavau savo laišką. Skersiniame skersgatvyje nusipirkau visas reikalingas prekes (labai nustebau kad reikėjo net trijų juodu apsiaustu ) Vėliau atėjo diena kai prasidėjo skirstimas į koledžus labai nustebau kai patekau į grifų gužtą nes mano mama ir brolis mokėsi klastunyne. Tačiau nenuliudau nes manau ir čia grifų gūžtoje galima susirasti daug draugų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Joe Rauzeris »

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #516 Prieš 1 metus »
  Walgunas įėjo į didžiąją salę. Ne vienas, žinoma. Kartu žingsniavo kiti mokiniai, kurių gyvenimas Hogvartse dar tik prasidėjo. Gyvenimas čia prasidėjo ir Walgunui. Turbūt visi jaudinosi. Tas pats jausmas užliejo ir Walguną. Kur aš pateksiu? Kur? Labai tikiuosi, kad ne į Klastūnyną. Apie jį jau visokių gandų spėjau išgirsti. Žinoma nežinau kas tiesa. Pagalvojo vienuolikmetis ir apsidairė. Salė jį tikrai žavėjo. Žavėjo ir visa pilis. Jis negalėjo nuspręsti kas labiau. Pilis buvo didelė, didinga. Ją apžiūrėti iš išorės laiko jis tikrai turėjo. Juk teko plaukti valtele. Walgunas mieliau būtų pasirinkęs plaukti paprastai. Jis buvo geras plaukikas ir tai jam išties patiko. Ypač plaukimas krauliu. Dabar to nedarė, nes buvo tamsu. Salė, kurioje jis dabar buvo jį taip pat labai žavėjo. Lubos, kabančios žvakės, stalai, kurie dabar kažkodėl buvo tušti. Visa kita...
  Tačiau dabar apie tai mąstyti nebuvo laiko, nes jis žinojo, kad greitai visgi prireiks užsimaukšlinti paskirstymo kepurę ir sužinoti savo koledžą. Vardai skambėjo vienas po kito. Berniukas su nekantrumu laukė savo eilės. Ir su nerimu, žinoma. Laimei, ilgai laukti nereikėjo, nes vos po kelių minučių Walgunas išgirdo savąjį vardą. Buvo likę vos keli mokiniai. Nors kiti jį stebėjo jau sėdėdami, bet jam vis tiek buvo ramiau. Nors ir nežinojo kodėl, bet tai, kad prieš save matė mažiau mokinių ramino. Walgunas atsisėdo ant medinės kėdės ir greitai ant savo galvos pajuto kepurę.
- Nagi, nagi, nagi. Ir ką gi turime šioje galvoje? - tarė kepurė ir padarė pauzę. - Tu tikrai narsus bei draugiškas. Tiktum Grifų Gūžtai. Bet tu taip pat ir sąžiningas. Labai. Todėl tiktum ir Švilpynei. Hmmm. Na ir kur tave paskirsti? - dar pridėjo kepurė ir susimąstė. - Žinau! Žinau! Žinau! Grifų Gūžta!
  Berniukas džiaugėsi, kad pateko ne į Klastūnyną. Visi kiti koledžai jam tiko. O Walgunas labiausiai ir norėjo patekti į Grifų Gūžtą. Jis su plačia šypsena veide nuėjo prie Grifų Gūžtos stalo. Įsitaisęs jis stebėjo likusių mokinių paskirstymą. Po to ant stalų tiesiog iš oro atsirado vaišės, o tai tikrai nustebino ką tik naujai iškeptą grifą. Jis su didžiuliu malonumu valgė, nes per kelionę tikrai išalko. O tos kelios šokoladinės varlės, kurias sušlamštė traukinyje negelbėjo, todėl dabar jau visiškai atsipalaidavęs pradėjo valgyti. Maistas tikrai buvo skanus, o tai buvo gana keista, nes maistui Walgunas buvo gana išrankus. Na, greičiau ne Walgunas, o jo organizmas, nes maistą, kuriame nebuvo nė vienos skanios detalės jis iškart išvemdavo. O tai berniukui nepatiko, bet nebuvo ką daryti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Walgunas Levinsas »
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Patricijaa

Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #517 Prieš 1 metus »
Patricija užsiraukusi sėdėjo prie Grifiukų stalo. Jai visai nepatiko, kad dabar turės gyventi pagal kažkokį mokyklos grafiką. Užsispyrėlė norėjo užsiimti kuo kitu. Magija tiesą pasakius ypatingai nedomino.
Juk jos laukė gražus ir senas miestas. Londonas. Po kurį norėjo pasivaikščioti ir apžiūrėti. Norėjo susirasti kokią kavinukę arti namų. Kur galėtų sėdėti ir ruošti pamokas. Bet ne... Buvo atgrūsta į šitą užkampy. Gerai jau, graži ir įspūdinga mokykla. Nieko nepasakysi. Vien jau biblioteka ko verta. Senos statulos ir paveikslai. Ir ežeras merginai patiko. Bet vis tiek mintyse šiaušėsi, nes taip buvo pratusi. Sėdėjo ant kėdės, ir maišė kažkokį troškinį savo lėkštėje. O pagalvojus, kad rytoj anksti reikės keltis pasidarė dar bjauriau nusiteikusi. Na, jei praleisiu kelias pamokas dangus nenukris. Nutarė ir pagaliau įsidėjo šaukštą troškinio burnon. Skanu. Labai geras maistas. Pliusas šitam užkampiui. Dar pridėjo mintyse.

*

Neprisijungęs Laura Lee

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Grifų gūžtos stalas
« Atsakymas #518 Prieš 1 metus »
Laura taip džiaugėsi patekusi į savo svajonių koledžą, kad keliaudama link grifų gūžtos stalo straksėjo ir sukosi aplink dairydamasi į visas puses. Ją žavėjo spalvoti salės piešiniai, ji dairėsi ir vis bandė įžvelgti bei suprasti paslėptas piešinių mintis. Ji taip žavėjosi aplinka,  kad besisuktama aplinkui atsitrenkė į burtininką, taip pat iš grifo gūžtos koledžo. Tačiau tas, pakilęs nuo stalo ir susidūręs su Laura kažkur labai skubėjo. Laura žvelgė į jo žalias akis, na, o jis tiesiog švelniai nusišypsojęs atsiprašė ir išbėgo lauk. Laura atsisukusi į stalo pusę mandagiai ir garsiai su visais pasisveikino, apėjusi visus ratuku paspaudė kiekvienam ranką ir užėmė savo garbingą vietą prie stalo.

*

Neprisijungęs Badis Smudge

  • Burtininkas
  • ***
  • 141
  • Lytis: Vyras
  • Prekeivis
Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #519 Prieš 1 metus »
Kai Badis atėjo prie Grifų Gūžtos stalo pirmiausia jis pamatė ryškias stalo spalvas, raudoną ir auksinę. Tačiau nebuvo labai patenkintas. Jis norėjo patekti į Klastūnyną. Jam ir spalvos Klastūnyno labiau patiko. Kokia graži ta žalia ir sidabrinė, galvojo žiūrėdamas į Klastūnyno stalą. Bet Badis džiaugėsi, kad apskritai pateko į Hogvartsą.
- Žinote, kaip mes sakome: "Paprastas lankininkas treniruojasi kol pataiko. Žvalgas...
- ...treniruojasi, kol niekada neprašauna", - užbaigė keliolika balsų.
Holtas mažumėlę susigėdęs šyptelėjo.
- A, kaip matau, jau girdėjot, - tarė.

*

Neprisijungęs Brita Hedwig

  • I kursas
  • *
  • 68
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Greičiau mirsiu nei išduosiu.
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #520 Prieš 1 metus »
Brita atbėgo prie Grifų Gūštos stalo ji isidėjo maisto ir pagalvojo Kaip gerai kad čia pakliuvau. Ji paragavo troškinio ir pagalvojo Na maistas čia tikrai skanus. Ji žiųrėjo į Klastunyno stala. Į ją žiūrėjo berniukas. Kai pamatė kad ji į jį žiuri jis iš karto nusuko akis ir pradėjo valgyti. Brita suvalgius maistą išėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Brita Hedwig »
– Tu įtraukta į sąrašą tų Žiobarų kilmės burtininkų, kurie neprisistatė komisijai.
– O tu neva Landynėje miršti nuo spuogelinės! Hariui, štai kam nereikėtų eiti, nes už jo galvą pažadėta dešimt tūkstančių galeonų!
– Puiku, liksiu čia, – burbtelėjo Haris. – Praneškite, jeigu įveiksite Voldemortą, gerai?

*

Neprisijungęs Fedora Vaugh

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #521 Prieš 1 metus »
Fedora, išgirdusi savo koledžą, neperskaitomu veidu nužingsniavo link Grifų Gūžtos stalo. Jos ramus veidas ir išdidi laikysena neatskleidė kitiems, kad pirmakursės širdį draskė dvejopi jausmai. Fedora jautėsi sugniuždyta, nes nuo pat vaikystės buvo įsitikinusi, kad jos vieta - Klastūnyne. Tiek merginos tėvai, tiek beveik visa jos giminė buvo klastuoliai ir ji jautėsi užtikrinta, kad šis koledžas taps ir jos antrais namais. Bet Paskirstymo Kepurė neturėtų klysti.. ar ne? Kamuojama neramių minčių Fedora atsisėdo prie stalo ir pačiupo pyragaitį, papuoštą Grifų Gūžtos spalvomis. Apsidairė aplink save, nužiūrėjo bendramokslius ir širdyje sukirbėjo keistas jausmas. Mergina ėmė abejoti, ar pati gerai pažinojo save. Arba įsimylėsiu Grifų Gūžtą, arba tai bus blogiausi metai mano gyvenime.

*

Neprisijungęs Daniel OSullivan

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #522 Prieš 1 metus »
   Paskirstymo kepurės žvilgsnis buvo toks, jog Daniel vos neapalpo. Jos rūstus balsas vis pliauškėjo. Ant kedės vis sėsdavo po vaiką ir visų jų veidai buvo ne ką mažiau išsigandę nei rudaplaukio. Vos įžengęs į stulbinančio didumo ir grožio Didžiąją salę jį apniko tokios mintys. Kol dar neišgirdo savo vardo jis dairėsi. Salės lubos nuostabiai atspindėjo tikrą nakties dangų. Jis peržvelgė stalus. Prie jų sėdintys vyresnio kurso mokiniai taip pat atrodė susijaudinę. O kokio velnio? Jiems juk nereikia ant galvos dėtis kraupios kepurės.
   Buvo keista, nes kiek klausė, visi pirmakursiai nenorėjo į Klastūnyną. Ko jie taip bijo? Nesąmonė. Kur pateksiu, ten. Juk svarbu, kad mokausi Hogvartse. Staiga pasigirdo keistas garsas. Kažkoks nemalonus ir keistas balsas. Paskirstymo kepurė šaukė jo vardą. Daniel lėtai ėjo į priekį kol galų gale atsisėdo ant kėdės. Nežinoma profesorė uždėjo kepurę rudaakiui ant galvos.
 - Aha,- stojo tyla,- aha,- vėl stojo tyla,- aha...
 - Kas aha? Tai gal jau pasakysi?- supliauškėjo Daniel ir tik tada suprato, kas jį girdėjo visi esantys.
 - Matau labai drąsus. Na gerai...Grifų Gūžta!- užrėkė per visą salę Paskirstymo kepurė. Pagaliau! Naujasis grifas nužygiavo prie Grifų Gūžtos stalo, kur jo laukė nauji bendrakoledžiai.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #523 Prieš 1 metus »
Kaja jautėsi labai keistai sėdėdama šitoje keistoje vietoje, prie šito keisto stalo. Tai, kas įvyko jos gyvenime per pastaruosius porą mėnesių buvo tiesiog nesuvokiama. Mergaitė vis pagalvodavo, kad čia tikriausiai bus koks nors pokštas. Galbūt ji, pati to nežinodama, dalyvauja kokiame nors realybės šou? Galbūt mama nori, jog ir Kają rodytų per televizorių? Tai būtų nuostabu! Tačiau nepasiginčysi, jog ta burtų lazdelė tikrai neturi elementų, bet veikia. Galbūt joje įdiegtos kokios nors naujausios išmaniosios technologijos?
Bet įžengusi į pilį vienuolikmetė ėmė galvoti, kad vis dėlto čia nebus realybės šou. Jeigu tai būtų realybės šou, čia juk viskas būtų kur kas moderniau, ar ne? Pilyje nebuvo šviesu, daug kas skendėjo prieblandoje. Ir čia viskas senoviška! O apie televizorių nėra nei kalbos, net čia, pagrindinėje salėje, jo nėra!
Kažkokia kalbanti kepurė paskyrė Kają į Grifų Gūžtą. Ar ji buvo su elementais, mergaitė nematė, bet greičiausiai. Nes kaip kitaip galima paaiškinti tai, jog kepurė kalbėjo? Be to, šioje vietoje yra net hologramų, viena jų prisistatė Grifų Gūžtos vaiduokliu. Aplink sėdintys vaikai sakė Kajai, kad visa tai - magija. Bet ji negalėjo patikėti, kad tokia iš tiesų egzistuotų.
Mama perspėjo mergaitę, jog Hogvartse neveiks niekas. Nei telefonas, nei planšetė, nei nešiojamasis kompiuteris. Todėl ji pridėjo dukrai įvairiausių žurnalų, kurie buvo... popieriniai! Kaja sakė mamai jų nedėti. Negali būti vietos, kurioje neveikia išmaniausi įrenginiai. Tačiau kai mergaitė pabandė pasinaudoti savo telefonu, to padaryti iš tiesų nepavyko. Jos akyse susikaupė ašaros. Kaip dabar Kaja pašers savo virtualų katinėlį? Be to, pora jos sekamų influencerių šiandien turėjo įkelti po naują vaizdo įrašą.
Nespėjus ištrykšti ašaroms tarsi iš niekur nieko ant visų stalų išdygo gausybė maisto. Tą akimirką Kaja apsiramino ir net nudžiugo. Ji buvo labai alkana. Tačiau vos tik apsidairius nuotaika ir vėl subjuro, nes ant stalo nelabai buvo kas nors valgomo. Nei picos, nei mėsainių, nei sušių. Galiausiai, čia nesimatė net paprasčiausių traškučių. Šitoje vietoje net nėra ką valgyti, pagalvojo naujoji grifė.
Pastebėjusi, jog vis dėlto yra bent jau sumuštinių su kumpiu, mergaitė pasisotino jais ir dar suvalgė keksiuką. Nors saldumynai skanūs. Tačiau ūpo tikrai nebuvo. Rankoje laikydama savo išmanųjį ir kas kelias sekundes tikrindama, ar neveikia, vienuolikmetė kartu su mokinių minia išžingsniavo iš didžiosios salės.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #524 Prieš 1 metus »
Išaušo niūrus rudens rytas. Tačiau niūrus jis buvo tik Kajai, nes lauke švietė saulutė, mokiniai aplink, regis, jautėsi nuotaikingai. Jau praėjo dvi savaitės, kai mergaitė mokosi Hogvartse. Ir jai čia nepatiko. Vienuolikmetė ėmė prarasti viltį, kad pavyks įsijungti telefoną. Ji bandė tai padaryti įvairiausiais būdais, tačiau neišėjo.
Grifė ėmė suvokti, kad viskas čia yra tikra. Kad Hogvartse tikrai nėra elektros, neveikia jokie prietaisai ir kad magija iš tiesų egzistuoja. Tai ėmė aiškėti pamokų metu. Jokios technologijos nebūtų tokios tikroviškos. Bėda ta, kad Kajai pamokose visai nesisekė. Ji nesuprato, apie ką kalbama. Buvo mokinių, žinančių tam tikrus dalykus. O Kaja nežinojo nieko. Ir jai neišėjo burti. Kai kurie mokiniai patarė pirmakursei pasimokyti papildomai, pavartyti vadovėlius. Bet ji tingėjo tai daryti, jai nebuvo įdomu. Kai kurie dalykai skambėjo net bjauriai. Pavyzdžiui, nuodų ir vaistų vadovėlyje teko perskaityti apie trolio snarglius ir džiovintus tarakonus. Tai tikrai nežavėjo grifės.
Dabar jau Kaja žinojo, kad Hogvartse iš tiesų skraido vaiduokliai. Ir kad ten visai ne hologramos. Ir jog judantys paveikslai nėra kažkas panašaus į televizorių. Tai mergaitės negąsdino, bet tikrai ir nedžiugino. Ji tiesiog norėjo prisėsti prie savo telefono, planšetės arba nešiojamojo kompiuterio. Parašyti arba paskambinti mamai. Ji žadėjo susisiekti su Kaja per pirmąsias dienas Hogvartse, tačiau to dar nepadarė. O pati mergaitė nežinojo, kaip jai parašyti.
Kajai ištryško kelios ašaros. Buvo labai liūdna. Šioje vietoje ji jautėsi atskirta. Telefoną dabar laikė tiesiog kišenėje, nebetikrino kas minutėlę, ar jis neveikia. Užtat ant stalo buvo pasidėjusi Maiką, savo žaislinį triušelį. Jis turėjo vaikščioti ir skleisti garsus, bet to nedarė, net ir tada, kai Kaja įdėjo jam naujus elementus. Dėl to buvo dar liūdniau.
Ašaros nukapsėjo ant blynų, tačiau ir jie buvo neskanūs. Ne tie su mažais šokolado gabalėliais ir klevų sirupu, kokius mėgo mergaitė, o kažkokie beskoniai, kuriuos kiti gardino tuo visiškai nesaldžiu moliūgų džemu. Kaja norėjo namo.