0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #450 Prieš 2 metus »
Labiausiai erzinantis dalykas buvo klaidingai priimti sprendimai. Dar blogiau, kai tą padarai pats. Prieiti prie šito keisto vaiko tikrai nebuvo geras sprendimas, tad Deoiridh dabar jautėsi suirzusi. Tarsi būtų maža to, kad Alanas ją pažemino paleisdamas kerus, dabar dar ir šaiposi! Na nieko, tu man dar atsiimsi piktai nutarė rudaplaukė nenuleisdama akių nuo pirmakursio.
- Tai eik ir bėgiok, - burbtelėjo ji. Ir geriau netrukdyk kitiems. Geriausia dabar būtų tiesiog išeiti. Deja, negalima leisti šitam vaikui galvoti, kad nugalėjo! Ne, Deoiridh tikrai kažką sugalvos.
Tebelaikydama omletą rankose mergaitė žvelgė į Alaną ir svarstė, ką būtų galima padaryti dabar. Kaip jį pamokyti, kad suvoktų nesantis toks jau kietas?
Deja, burtais nugvelbta lazdelė kiek sutrikdė, ir šeštakursė nespėjo sureaguoti nei į žodžius, nei į veiksmą. Ginklą ji atgaus, bet šitas mažius tikrai per gerai galvoja apie save. Reikia leisti tam ego burbului subliūkšti. Ir Deoiridh galvoje gimė planas.
Vis tik nespėjus nieko padaryti ji ir vėl gavo nustebti. Kam Alanui lazdelė, jei tuoj pat ją grąžina? Noras pasirodyti pati atsakė į savo klausimą Deoiridh. Ką gi, ši savybė būdinga visiems vaikinams. Na, gal išskyrus vieną, bet tas vienas, žinoma, nebuvo Alanas.
- Na, ačiū, - iškilmingu, bet kartu ir sarkastišku tonu padėkojo grifiukė ir dar kartą nužvelgė koledžo draugą. Planas tebebuvo gyvas, ir tai, kad Alanas taip "draugiškai" atidavė lazdelę, nieko tikrai nekeitė. Buvo smalsu, kokios galėtų būti tokio poelgio priežastys, bet nebuvo galima gaišti laiko. Patogiau paėmusi ne itin žavingai atrodantį omletą rudaplaukė paleido jį tiesiai Alanui į galvą.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #451 Prieš 2 metus »
Alano pusėn skriejant omletui iš po stalo šoko šuo ir piktai suurzgė. Grifiukas norėjo išsilenkti, bet nespėjo ir didžioji dalis kliuvo plaukams ir veidui.
- Sėdėt Dingai. - Griežtai pasakė, nes labai nenorėjo, kad šuo šoktų ant merginos, mat jam visai nesinorėjo, kad Dingas netyčia sužeistų jos augintinę.
- Valyk. - Pratarė ir visa masė pranyko. Gal kiek ir liko, bet jis tikėjos, kad jau ne.
Kraujas užvirė kaip reikiant. Galvon iškart atėjo būdas kaip gali atkeršyti. Reikėjo pasiimti jos lazdelę ir išeiti. Ir tegu gaudo vėją laukuose. Siuto berniukas. Nieko jei nesakė, tik iš gilios apsiausto kišenės išsitraukė buteliuką kupiną tąsaus ir gleivėto slaimo. Bjauri masė, kuri labai lipo prie visko. Ją pirko dar per atostogas Kartu su savo drauge Enrika kažkurioje žiobariškoje parduotuvėje. Vėliau jis užkerėjo šį slaimą taip, kad tas priliptų labai ilgam ir būtų kuo sunkiau jį nuimti. Na palauk, papuošiu ir tavo žavingus plaukus. Siuto jis.
Jau norėjo atidaryti dangtelį. Reikėjo veikti kuo greičiau. Bet... Jame prabudo Alaniškasis vaikinuko charakteris. Kas iš to, jei taip padarysiu? Sugadinsiu jos drabužius ir tiesiog išvesiu iš kantrybės.
Viena jo pusė sakė, kad negali nusileisti, kita, kad šitos grumtynės tai kvailystė.
Jis atsiduso ir įkišo buteliuką atgal į kišenę, tada ramiai pasakė.
- Klausyk, pirma, tu pati priėjai. Aš čia sėdėjau. Ir sėdėsiu kiek man patiks. Gerai, vienas vienas, tu pašokai savo karo šokį, aš irgi atsiėmiau. Pradėjau pirmas kerėti ir užbūriau tave, tu man atsilyginai.
Gerai, pamėginau viską sutvarkyti, o jei iš to nieko nebus, aš save apginsiu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Alanas Senkleris »

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #452 Prieš 2 metus »
TEKŠT! Tokio nuostabaus garso Deoiridh, tiesą sakant, nesitikėjo. Omleto ir Alano veido susidūrimas buvo tiesiog puikus. Šešiolikmetė negalėjo sau leisti dabar pradėti kvatoti, tad tik stebėjo situaciją šaltu žvilgsniu. Kvailą šunpalaikį norėjosi nudaužti - tas ir vėl kažkur kišo snukį, tiesa, Alanas teikėsi jį sutramdyti. Galiausiai situacija buvo ne tokia jau ir bloga.
Berniukui kažką išsitraukus iš kišenės Deoiridh susidomėjo. Laukė kerštas už kerštą? Ar tada ji vėl turės keršyti? Tada jis keršys, nes ji keršijo, nes jis keršijo, nes... Ne, kažkoks absurdas. Nepaisant to, kad apie Alaną nieko nežinojo (net nebuvo tikra, ar jis pusryčiavo prie savo koledžo stalo), nieko prieš jį neturėjo. Čia tau ne Želatina ar raudongaurė!
- Tavo žiniai, o Pirmas Atėjęs, - sarkastiškai pradėjo Deoiridh. - Aš priėjau susipažinti. Kai paklausiau, ar moki kerų, nesiūlau demonstruoti, tuo labiau ant manęs. Bandžiau bendrauti.
Deoiridh purkštelėjo. Tai, kad situaciją bandoma pakreipti prieš ją, kiek skaudino. Alanui to žinoti tikrai nebūtina, tad reikėjo ir toliau išlaikyti šaltą ir sarkastišką toną.
- Tavo žiniai, tavęs iš čia neveju. Pasirodei, kad moki - va, koks šaunuolis. Taip ir toliau.
Mergaitė atsisėdo nelabai toli nuo koledžo draugo. Tai, kad konfliktas, atrodo, jau ir baigėsi, buvo keista. Kažkodėl visi, kurie stodavo į mūšį su Deoiridh, taip greit nepasiduoti davo. Vadinasi, šis berniukas buvo arba keistas, arba nevykėlis, mokantis porą burtažodžių, arba... O gal jis vis dėlto draugiškas? Ką ten gali žinoti.
- Aš Deoiridh, - kiek padvejojusi vis dėlto pratarė animagė.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #453 Prieš 2 metus »
Alanas atsikvėpė. Regis, ji irgi nenori nieko naujo pradėti. Ir gerai, kad nepyliau tos bjaurios masės. Pasvarstė jis.
- Aš atsiprašau, tai buvo kvaila. Nemėgstu, kai vyresnieji bando atrodyti pranašesni už mažesniuosius. Tai ir taip aišku, kad jie jau daugiau patyrę ir daugiau visko moka.
Vargeli, jei tikriausiai atrodo, kad plepu vėjus, et, sakau, ką manau, kas man darbo.
- Dėl šuns tai nesijaudink, aš jam tikrai neleisiu sužeisti tavo augintinės. Jam manau tiesiog įdomūs nauji žmonės ir tiek.
Berniukas nedrąsiai jai šyptelėjo ir pasakė.
- Malonu susipažinti. - Na va ir nesunku gi buvo pasakyt savo vardą. Mintyjo bekalbėdamas.
- O kelintame kurse tu jau mokaisi? - Paklausė.
- Ar jau laikei VML egzaminus?

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #454 Prieš 2 metus »
Ko gero, viskas nusistovėjo. Jiedu susitaikė, tad dabar nuobodžiai pasišnekės ir skirstysis. Deoiridh teko pripažinti, kad peštynės yra gerokai įdomiau. Argi smagu pliurpti su kažkokiu vaiku, su kuriuo tikiesi daugiau neturėti reikalų? Tikrai ne, geriau jau būtų smagiai pasimušti ir išsivaikščioti savais keliais.
Deja, nepanašu, kad Alanas tam pritarė. Žiūriu, toks pat įkyrus kaip ir Dori su nepasitenkinimu nutarė Deoiridh. Ir kas yra tiems mažyliams, kad reikia šitiek pliurpti? Kodėl negalima patylėti? Na gerai, jei muštis nenori, tiek jau to. Bet ar būtina šitaip neužsičiaupti?! Rudaplaukė pasistengė nuryti nepasitenkinimo kupiną nuotaiką ir žvilgtelėjo į koledžo draugą.
- Nesijaudinu aš dėl to tavo šuns, - visai prarasdama kantrybę burbtelėjo grifiukė. Mintyse skriejo nepasitenkinimo kupini žodžiai, tačiau išoriškai ji išliko rami. Na, man nemalonu, ir ką? Nereikia čia apsimetinėti...
- Šeštam. Laikiau. O kas yra? Pačiam tikrai dar ne laikas apie tai galvoti, - piktokai tarstelėjo Deoiridh ir tik tada suprato, kad Alanas gali grįžti prie savo "nenuginčijamo" argumento: jis atėjo pirmas, o būtent ji, Deoiridh, priėjo ir užkalbino. - Dar bent keletą metų gali nesirūpinti, - šyptelėjo ji taip bandydama "išpirkti kaltę" po to, kai kalbėjo labai jau nedraugiškai.
Deoiridh svarstė, kad reikėtų padaryti ką nors, kas išties nustebintų berniuką. Burtai nebuvo išeitis: šiaip ar taip jis ką tik parodė suprantantis, kaip veikia burtų lazdelė. Iš kišenės atsklidęs tylus kurktelėjimas pateikė atsakymą. Rudaplaukė išsitraukė Matthew ir atsargiai patupdė ją ant Grifų Gūžtos stalo. Gudriai žvilgtelėjusi į varlę, tada - į Alaną Deoiridh ir pati pasivertė žaliaode. Smagiai kurktelėjusi užšoko ant stalo šalia Matthew ir dar kartą sukurkė. Buvo be galo įdomu, kaip reaguos pirmakursis, bet kol kas apsimetė, kad jo nė nepastebi.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #455 Prieš 2 metus »
Nuobodžiaujanti bendrakoledžės veido išraiška rodė, kad Jam tikrai neteks užduoti tų daugybės klausimų, kurie sukosi berniuko galvoje. Jis norėjo susitikti kokį vyresnį mokinį ir paprašyti, kad tas pamokytų ko nors įdomesnio, bet tikrai ne šios. Pagalvojo.
- Žinau, kad ne greitai, bet man įdomu. Tėvai sako kad...- Bet jis nutilo vidury sakinio, nes staiga, merginos sėdinčios priešais neliko. Vietoj jos ant stalo šokavo varlė. Akis pakėlė net Alano šuo ir suurzgė.
Šį Deoiridh talentą Grifiukas buvo matęs kerėjimo pamokoje. Hm, kodėl ji tai padarė? Klausė jis savęs. Ar tai noras pasipuikuoti? Ar šiaip... Jam kilo idėja paimti savo išgertą kavos puodelį ir juo uždengti varles ir tegul sau tūno, kol kas ištrauks. Ranka tiesiog tiesės prie jo. Įdomus pažinties būdas. Svarstė jis.
 senoje Senklerių šeimoje irgi yra animagų. Kad ir tų jo bjauriųjų pusbrolių tėvas Alano dėdė Augustinas Senkleris. Tas virsdavo į šikšnosparnį, mėgdavo tai daryti per helovino šventes. Alanas ir pats norėjo išmokti šio dalyko. Norėjo paklausti Deoiridh ar tai jai buvo labai sunku.
Berniukas išsitraukė lazdelę ir paleido iš jos raudonas kibirkštis, atrodė kaip mažytis saliutukas.
- Super, Šį tavo gebėjimą jau mačiau kerėjimo pamokoje. Kaip ir kitą beje. - Pasakė ir vyptelėjo. Galvoje jis turėjo tą kartą, kai Grifė išmušė skylę sienoje.  Nenorėjo juk išsiduoti, kad ir pats norėtų mokėti pavirsti į kokį nors padarą.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #456 Prieš 2 metus »
Vos tik Deoiridh pasivertė varle, viskas pasidarė daug paprasčiau. Kartkartėmis susikurkdama su Matthew ji galėjo dėl nieko nesirūpinti. Mažylis, sėdintis prie Grifų Gūžtos stalo, dabar visai neberūpėjo. Kartais mergaitė susimąstydavo, kad jai daug labiau patinka varliškas pavidalas. Galbūt verta taip gyventi visą likusį gyvenimą?
Kurktelėjimu paklaususi Matthew, ką norėtų veikti, Deoiridh laukė atsakymo, kai kažkas atkreipė jos dėmesį. Tai buvo kažkas ryškaus, ir grifiukė garsiai kurktelėjo taip perspėdama augintinę apie galimą pavojų. Atsisukusi pamatė, kas sukėlė šviesą, ir susigėdo. Liko tikėtis, kad Alanas nesupranta kurkimo: ką pagalvotų, jeigu sužinotų, kad šeštakursė mergina išsigando paprasčiausių iš lazdelės paleistų žiežirbų? Dar kartą kažką sukurkusi Matthew Deoiridh nušoko ant suolo ir atsivertė į mergaitę. Žvilgtelėjo į koledžo draugą ir įsidėjo varlę į kišenę.
- Kitą gebėjimą? - kiek sutrikusi paklausė rudaplaukė ir susimąstė. Ką jau ten tokio ji pademonstravo per kerėjimo pamoką? Kiek prisiminė, net užduotų kerų tinkamai neišbandė. Sprogimas? paklausė savęs Deoiridh ir dar kartą pažvelgė į Alaną. Neatrodė, kad jį nuotykis kerėjimo pamokoje būtų išgąsdinęs. Škotė atkakliai bandė prisiminti, ar pastebėjo, kas šitam vaikui tos pamokos metu nutiko. Deja, nesisekė. Vis dėlto jis neturėtų būti iš tų gerų vaikučių, kuriuos gąsdina vien mintis apie tai, kad per pamokas galima veikti kažką daugiau, o ne tik atlikti kiekvieną nuobodžią pamokos užduotį.
- Klausyk... - nerūpestingu tonu nutęsė Deoiridh. - Ką pasakytum, jeigu pasiūlyčiau per kokią nors pamoką ir pačiam pademonstruoti "sugebėjimus"? Jeigu profesorė Wolfhard vėl atneš kokio kvailo maisto, jai geruoju tikrai nesibaigs. Gal norėtum prisidėti, kad būtų smagiau?
Deoiridh žvilgtelėjo Alanui į akis ir kantriai laukė atsakymo. Visiškai nebijojo, kad vaikis išpliurps kam nereikia. Kas kerėjimo pamokoje sukėlė sprogimą, tikriausiai jau žinojo visa mokykla.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #457 Prieš 2 metus »
Labai keistas rytas. Svarstė jis. Bet įdomus.
Deoiridh Vėl sėdėjo ant kėdės. Ir kai paklausė ar jis norėtų prisidėti prie išdaigos Alanas susimąstė. Jam patiko kvailioti, bet tai, kas ten tada dėjosi galėjo rimtai ką nors sužalotii ir štai šitai nebuvo gerai. Galvojo ką dabar jai atsakyti. Dvejojo. Žinoma, būtų smagu sukelti truputį chaoso, bet ne tokio pavojingo. Tą kartą per pamoką jis spėjo užgesinti gaisrą, kurį sukėlė kažkokia mergina. Tas dar nespėjo įsisiautėti, apėmė tik stalą ir truputį lentynos. Na, kas bus tas. Aš gi galiu ir liautis. Dėl savęs jis kažkaip nesijaudino, labiau rūpėjo, kad nenukentėtų kiti.
- Taip, tavo gebėjimus per pamoką kerėti. Atrodė įspūdingai, nors ir pavojingai. - Berniuko mintyse pralėkė vaizdas, kai storoje pilies sienoje atsirado didelė skylė.
- Gerai, prisijungsiu. Būtų smagu sukelti truputį sumaišties.
Pasakė. Neketino pasakoti Deoiridh apie tai, ką neseniai apmąstė.
- Ar profesorė visada duoda kažkokio maisto per pamokas? - Berniukas jau laukė kitos kerėjimo pamokos. Ne, jis neperžengs savo susikurtų ribų. Aišku, tokių pavojingų dalykų pirmakursis ir negalėtų padaryti. Alanas žinojo daug smagių ir niekam nepavojingų kerų ir norėjo truputį pasilinksminti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Alanas Senkleris »

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #458 Prieš 2 metus »
Tai, kad pirmakursį vaikį sprogimas per pamoką sužavėjo, ko gero, nestebino. Keisčiau buvo tai, kad jis lyg ir sutiko apie tai kalbėti. Argi pirmakursiai nėra bailiai, kurie tokiais dalykais žavisi tik paslapčia? Deoiridh buvo įsitikinusi, kad Alanas pradės aiškinti esą taip negalima, o viduje tiesiog degs pavydu padaryti ką nors panašaus. Kai ši prielaida nepasitvirtino, teko mąstyti, ką tai gali reikšti. Nebent jis man iš tiesų nepritaria... pasvarstė grifiukė ir atidžiau nužvelgė Alaną. Taip, menkai pažįstamais žmonėmis pasitikėti negalima - su tuo viskas aišku. Bet ar jis galėtų būti tokio aukšto lygio melagis?
- Puiku, - animagės veide vėl atsirado šypsenėlė, kuri turėtų itin gąsdinti bet kurį profesorių. - Tereikia sulaukti tos baltapūkės pamokos. Tada mes jai parodysime, kaip nuostabiai auklėja savo koledžą!
Atrodo, Deoiridh tik dabar prisiminė, kad Sabrina yra Grifų Gūžtos koledžo vadovė. Tiesa, toks variantas jai visiškai netrukdė. Koks skirtumas, kieno pamoką griauti? Kol tai nėra Matthew, jai bet kuris variantas yra vienodai tinkamas.
- Na, jeigu tai galima vadinti maistu, tada taip, gūžtelėjo Deoiridh. Ji kuo puikiausiai žinojo, kad nė už ką neimtų tos keistos moters siūlomo maisto. Tiesa, prakalbus apie valgį, ji suprato esanti alkana. Mintimis paprašiusi bandelių išvydo prieš save jų visą lėkštę. Ir omleto... Prašau pridūrė ji namų elfams. Netrukus atsirado dar viena lėkštė, kurią škotė pastūmė Alano link.
- Čia... už tą, kurį ištaškiau, - pratarė ji nežiūrėdama berniukui į akis. Nelabai žinojo, kaip elgtis tokiose situacijose, tad tikėjosi, kad jis neįsižeis. Šiaip ar taip, ji  ir taip jau pernelyg mandagi.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #459 Prieš 2 metus »
Atrodo įsivyravo ramybė. Alanas džiūgavo, kad pavyko įsivelti į ką nors įdomaus. Na, gal ir ne visai jis buvo savimi patenkintas. Sąžinė truputį graužė, mat ta profesorė juk nieko jam blogo nepadarė. Praeitą kartą juk net jai padėjo gesindamas tą stalą. Ir vis tiek mintis sukelti sąmyšį jam atrodė smagi. Kai priešais  atsirado lėkštė kiek nustebo, bet ir nudžiugo. Miegai jau seniausiai išlakstė, o apetitas padidėjo kaip reikiant ir maistas buvo ne pro šalį.
- O, ačiū. - Šyptelėjo jis ir ėmė valgyti. Bebaigiant prisiminė, kad šuo neišvestas laukan, o jam dar reikia spėti nubėgti persirengti ir susirinkti visus daiktus.
- Deoiridh, gal nori kartu išeiti pasivaikščioti? Turiu išvesti Dingą.
Tikriausiai ji atsisakys, bet būtų smagu eiti su kuo nors. O gal dar pavyktų kartu pasitreniruoti kokius burtus. Būtų visai šaunu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Alanas Senkleris »

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #460 Prieš 2 metus »
Viskas nusistovėjo. Deoiridh sugebėjo susimušti su dar vienu mokiniu, bet su šiuo pavyko susitaikyti. Atrodo. Kad ir kaip ten būtų, dabar neatrodė, kad jiedu perkąs vienas kitam gerkles. Tai jau buvo nemenka pažanga, ir Deoiridh pažvelgė į Alaną su tam tikra pagarba. Puikiai suprato, kad jis žengė pirmąjį žingsnį susitaikymo link. Galėjo kuo ramiausiai išpilti tą daiktą jai ant galvos. Tada tikrai viskas būtų pasibaigę ne taip. Tačiau jis sugebėjo laiku sustoti, kas parodė, kad nėra tik kvailas peštukas. Ne taip, kaip tu... Ši mintis buvo kiek liūdna, bet rudaplaukė žinojo: netrukus ji ir vėl bus tokia, kokia buvo. Ypač jeigu sutiks tą raudongaurę kvėšą. Ir kodėl tau su mažvaikiais lengviau bendrauti, a?
Kai Alanas padėkojo atgavęs maistą, Deoiridh nenustebo. Panašu, kad jis buvo mandagus vaikas. Tokių nepasitaiko itin dažnai, tad buvo galima tik džiaugtis.
- Aš... - pradėjo mergaitė. Labai nesinorėjo kaip kvaišai atsiprašinėti, bet šį kartą ji išties jautėsi kalta. - Na... Atsiprašau. Nenorėjau paleisti to omleto tau į veidą... - Bet tu pats pradėjai!
Vis dėlto tai buvo susitaikymo momentas, tad grifiukė pasistengė nutylėti. Jos nuomone, Alanas išties buvo tas, kuris iniciavo šį konfliktą, tačiau to dabar nebuvo būtina pabrėžti.
O štai pasiūlymas tikrai buvo netikėtas. Negi Alanui taip patiko bendrauti su ne itin draugiška gerokai vyresne mokine? Matthew grynas oras tikrai nepakenks, tad Deoiridh neužtikrintai linktelėjo.
- Žinoma, eime, - pratarė ji. Vylėsi, kad jeigu atsitiktų taip, jog Sigurdas juos pamatys, nepagalvos nieko, ko nereikia. Jis neįsižeidė net tada, kai pamatė mane su Ryan ramino save mergaitė. Vadinasi, islandu tikrai galima pasitikėti. Viskas bus gerai. Šyptelėjusi ji atsistojo ir patraukė salės durų link.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #461 Prieš 2 metus »
Ir pagaliau, po tiek daug laukimo metų Melodei prieš akis atsivėrė Didžiosios salės durys... Vaizdas buvo nepakartojamas, viskas spindėjo ir švytėjo, lubos buvo apkerėtos tarsi žvaigždėtas dangus ir karts nuo karto žvaigždžių foną perskrosdavo žaibai. Atsipeikėjusi Melodė atsistojo į eilę naujųjų Hogvartso mokinių ir su jauduliu laukė tos vienintelės laimės akimirkos, kai paskirstymo kepurė praneš į kurį gi koledžą ji bus paskirta. Tikiuosi nepateksiu į Klastunyną, o tai tėvai tokiu atveju greičiausiai mane užmuš... Ir tada Melodė išgirdo savo vardą. Visos baimės ir mintys tiesiog išgaravo, o Melodė laukė kol kepurė ant jos galvos įtemptai galvojo kur paskirti šią mokinę... Galiausiai ji apsisprendė ir Melodė išgrido garsų kaip niekad klyksmą:
- Grifo Gūūūūžta!!!
  Laiminga Melodė nuskuodė Grifo Gūžtos stalo link ir atsisėdo šalia keistos rudaplaukės mergaitės, kuri godžiai rijo bandeles su aviečių džemu.
- Labas, aš Melodė Moondragon!- prisistetė Melodė ir pati pagriebė nuo stalo bandelę su džemu. - Kaip manai: ar pavyks šiais mokslo metais Grifo Gūžtai laimėti mokyklos taurę? Nes aš kažkodėl tuo nė kiek neabejoju.
  Mokinių šurmulį vėl perskrodė griaustinis su žaibais ir Melodė svajingai pažvelgė į žvaigždėtą dangų. Šie metai bus patys magiškiausi Hogvartso istorijoje!
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #462 Prieš 2 metus »
((tai yra pirmasis postas prie stalo, kai tik Deoiridh atvažiavo į Hogvartsą pirmame kurse))

Jaudulys ėmė viršų. Deoiridh tiksliai nesuprato, kur atvyko ir ko čia mokysis. Viena, tiesa, buvo aišku: čia ji turės stogą virš galvos ir tikriausiai - maisto. Tai, ko gero, buvo pagrindinės priežastys, kodėl mergaitė ryžosi keliauti į Hogvartsą. Gyvenimas jos nelepino, gerų žmonių aplinkui nebuvo daug. Nenuostabu, kad smulkutė mergaitė stovėjo susigūžusi ir kiek atsitraukusi nuo kitų mokyklos pirmamečių. Deoiridh žinojo, kad čia draugų nesusiras: ji pernelyg bijojo žmonių ir dėl to nemokėjo bendrauti. Geriausia būtų iš viso neturėti su jais jokių reikalų. Traukinyje nugirdo, kad kambariu teks dalintis su keliomis mergaitėmis. Tai siaubingai gąsdino, bet galiausiai Deoiridh suprato: ji paprasčiausiai miegos lauke, kur galės visai paprastai išvengti kontakto su kitais mokiniais.
Su tam tikru smalsumu škotė stebėjo mažėjantį pirmakursių būrį. Neįsiminė nė vieno vardo ar veido, tačiau koledžų pavadinimai mergaitei patiko. Nežinojo, kuo tie koledžai skiriasi, bet geriausiai skambėjo Varno Nago pavadinimas, tad ji norėjo pakliūti būtent ten.
Pagaliau sulaukusi savo eilės Deoiridh nedrąsiai nužingsniavo iki taburetės. Jai labai nepatiko įsmeigtos visų mokinių akys, tad užsmukusi skrybėlė kiek nuramino: nematydama kitų vaikų Deoiridh galėjo apsimesti, kad ir jie jos nemato.
- Gudrumo turi. Individualistė ir ambicinga. Gal Klastūnynas? - į ausį pradėjęs šnibždėti balselis privertė mergaitę pašokti. Buvo gėda, mat visi spoksotojai dabar tikriausiai linksminosi matydami išsigandusią pirmakursę. Prieš patį koledžą Deoiridh nieko neturėjo, tad būtų sutikusi ramiai eiti iki žaliai sidabrinio stalo ir ten įsisprausti į kokį kamputį. Deja, panašu, kad kepurė dar nebuvo priėmusi galutinio sprendimo, nes ir vėl pradėjo kažką murmėti. Išsigandusi škotė beveik nieko negirdėjo. Ji tiesiog norėjo būti palikta ramybėje. Tiesą sakant, pirmas Hogvartso įspūdis buvo tikrai nekoks. Jos nuomone, nauji mokiniai neturėjo būti verčiami atsidurti dėmesio centre. Dar gerai, kad neprašo pademonstruoti magijos sugebėjimų… pradėjo mintį rudaplaukė, bet ją nutraukė garsus šūksnis:
- Grifų Gūžta!
Deoiridh ne iš karto suprato, kad tai jau galutinis sprendimas, bet galiausiai nusiplėšusi kepurę kuo ramiau nuėjo prie raudonai auksinio stalo. Žinoma, niekas neturėjo teisės matyti, kad mergaitei gerokai palengvėjo, tad link savo koledžo draugų ji keliavo akmeniniu veidu. Atsisėdusi atokiau nuo kitų kantriai laukė paskirstymo ceremonijos pabaigos, o tada kiek neužtikrintai kibo į maistą. Jis buvo pasakiškai skanus, tad Deoiridh nutarė, kad čia bus ne taip jau ir blogai.
Po kiek laiko prefektui pranešus, kad parodys kelią į miegamuosius, mergaitė apsidžiaugė. Nuo šurmulio ir daugybės žmonių ji jautėsi pavargus. Dabar labai reikėjo tylos ir galimybės pabūti vienai. Ji vis dar nebuvo pratarusi nė žodžio, bet nė kiek to nepasigedo. Atsistojo nuo stalo soti ir visai patenkinta. Taip gerai nesijautė turbūt niekada savo neilgame gyvenime.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #463 Prieš 2 metus »
Buvo sunku įvardyti tą jausmą, be perstojo siaučiantį viduje. Lyg stovėtum šalia bedugnės - galiausiai rado palyginimą Sigurdas, mėginantis į situaciją pažvelgti is šono. Kad nebūtų taip baisu, taip nerimastinga, vos pagalvojus apie tai. Deja. Paskutiniai pusryčiai strigo gerklėje, aplinkui sėdinčių grifų beveik nematė pro susitelkusį minčių šydą. Ak, galbūt tik Deoiridh būtų sugebėjusi atitraukti dėmesį, bet jos čia nebuvo. Islandas nė nekėlė galvos, kad apsižvalgytų - neabejojo, kad didžiojoje salėje vos pasirodžiusi škotė būtų priėjusi bent pasisveikinti, kaip įprastai.
Nuslydo dar vienas sprangus kąsnis, bet reikėjo kažkaip pasistiprinti prieš dienos pradžią. Ypatingos dienos. Per daug gerai suvokė, jog privalu nusiraminti, tačiau jis neturėjo galios įsakinėti savo mintims. Jų raizgalynė nepaliaujamai kirbėjo it koks gyvačių lizdas. Trumpai tariant, vaikinas jautėsi kaip nesavas. Tyliai atsidusęs gurkštelėjo sulčių - tai padėjo šiek tiek išsiblaškyti. Žvilgsnis nuslydo mokinių veidais.
Iš šalies tik akys atskleidė tikrąją savijautą, nepridengtą jokia apgaule, bet, laimei, visų dėmesys buvo nukrypęs į maistą. Nė nenumanė, kad visai netrukus pasijus esantis kaip žuvis, audros išmesta ant kranto. Ar ji užsiaugins kojas ir bandys tyrinėti naująjį pasaulį, ar gėdingai grįš į jūrą? Laikas parodys, o dabar ne itin laimingas islandas dar kartą numalšino troškulį.

*

Neprisijungęs Adrian Fernández

  • I kursas
  • *
  • 6
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #464 Prieš 2 metus »
   Adrian pasitikinčiai savimi žingsniavo link Didžiosios salės, paslėpęs savo kiek netvarkingus plaukus po raudonos spalvos džemperio gobtuvu. Žaviai šyptelėjęs kelioms praeinančioms grifukėms bei varniukėms, pasuko tiesiai prie Grifų Gūžtos stalo. Patogiai įsitaisęs nusiėmė gobtuvą ranka pataršydamas savo plaukus, o tuomet apsidairė. Jo draugo niekur nebuvo matyti. Turbūt šis ir vėl pramiegojo nusprendęs palikti jį vieną. Gūžtelėjęs pečiais, kiek atsidusęs nužvelgė čia susirinkusius mokinius. Pabandė įsiminti kuo daugiau veidų, keletą atpažino, netgi prisiminė jų vardus, kiti liko išblukę jo atmintyje.
   Pasirąžęs dar patikrino džemperio kišenę ar burtų lazdelė tikrai yra ir kur nors nepametė jos, kas Adrian tikrai nebūtų naujiena. Visgi lazdelė buvo saugi ir kol kas buvo kišenėje. Lengviau atsikvėpęs nužvelgė stalą, kiek padvejojo, o tada ištiesė ranką ir pasiėmė cinamoninę bandelę.
Adrian šiuo metu yra penktakursis.