0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Rosabel Eirene Atherton

  • I kursas
  • *
  • 5
  • Taškai: 45
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #405 Prieš 3 savaites »
Rosabelė Eirinė Atherton iškėlusi galvą ir pasitikėdama savimi žengė prie grifų stalo. Tėvai dažnai pasakodavo apie šį momentą, kaip jie jautėsi, tačiau niekas, joks pasakojimas neprilygo dabartiniams Rosės susižavėjimui. Ji jautėsi namie, jautėsi pagaliau turėsianti galimybę nuveikti kažką svarbaus, o ne kiurksoti namie per dienų dienas. Negalėjo patikėti savo sėkme. Grifų Gūžta. Visai kaip mama. Tėtis, grynas varniukas, niekad jos taip nežavėjo kaip laisva ir drąsi motina. Būtent jos pėdomis žadėjo sekti tamsiaodė. Jos laukė draugai ir nuotykiai, linksmybės ir daug daug kalimo. Ji nebuvo naivi ir nesitikėjo praeiti egzaminus be darbo, taigi buvo nusiteikusi ir tam.  Mokslai jos nebaidė, tai buvo tik dar vienas būdas įrodyti, jog ji geriausia. Mergina nekantravo pradėti mokslo metus. 

*

Neprisijungęs Isabelle Lodge

  • I kursas
  • *
  • 11
  • Taškai: 47
  • Lytis: Moteris
  • Nuobodulys – pats didžiausias mūsų priešas.
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #406 Prieš 3 savaites »
Storulė įžengė į didžiąją salę, joje buvo ir kitų mokinių, bet Laurai nerūpėjo. Storulė sužinojusi savo koledžą atsisėdo šalia kitų mokinių ir kramsnojo vieną bandelę po kitos.
- Niam, niam kaip skanuuu. - Kramsnodama sakė Laurutė.
Jai patiko stebėti į kitus mokinius ir dar jai patiko VALGYTI. Ji žinojo, jog susilauks patyčių iš mokyklos, bet tas jai visiškai nerūpėjo, jai rūpėjo tik ji pati ir jos nuostabus gyvenimas. Na, pavalgiusi ji, su savo stambiu kūnu nustūmė netyčia stalą ir atsistojo.
- Oi, aš atsiprašau, aš tiesiog niekaip negaliu numesti svorio..
Ji atsiprašiusi bendrakursių nuėjo link direktorės ir atsisveikino.
- Aš noriu jums eilėraštį pasakyti, ate ate miki make, tralele sdarele, aš sakau jums ate. - Prisikikenus nuėjo Storulė.



*

Neprisijungęs Almilė Famos

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #407 Prieš 3 savaites »
Grifų Gūžta
Kai kraujo raudonio kils saulė rytuos,
Pelėdos sau ūkaus, sparnais vis mojuos,
Iš ežero laumės mums giesmę giedos
Mes žengsime, grifai, mes žengsim į saulę,
Į drąsą, teisybę, į taiką pasaulio.
Kariausim jei reiks, mes ginsime garbę,

Kurią mūsų protėviai davė pavargę.
Mes gerbsime priešus, jeigu jų turėsim,
Nes daug kam užkliūva teisybė mūs šviesi.
Mes drąsūs, mes narsūs ir aišku kovingi.
Mes patys geriausieji - Godriko Grifai!

Švilpynė

Susirask margam pasauly
Savo vietą tarp draugų.
Būk už Gėrį ir Teisybę,
Gerbkime vieni kitus.
Esame mes darbštūs, kantrūs,
Kovoje – vieningi.
Jei ir tu esi toksai,
Priklausai Švilpynei.
Būki linksmas, nuoširdus –
Brolis tau kiekvienas bus.
Tegyvuoja Švilpynė!

*

Prisijungęs Aurora Gler

  • I kursas
  • *
  • 16
  • Taškai: 40
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #408 Prieš 2 savaites »
Aurora nedrąsiai žengė į Didžiąją salę ir atsisėdo prie Grifų Gūžtos stalo. Regis, niekas jos nepastebėjo. Visi buvo užsiėmę savo reikalais arba šnekučiavosi su šalia sėdinčiais draugais.
- Labas,- tarė iš kažkur staiga išdygęs vaikinukas.
- Labas,- ramiu tonu pasisveikino Aurora. Ji nenorėjo atrodyti išsigandus.
- Aš esu Aurora Gler,- prisistatė ji ir šiltai nusišypsojo berniukui. Jis jai pasirodė visai mielas.

*

Neprisijungęs Džeimsas Peledinis

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #409 Prieš 2 savaites »
Džeimsas atsisėdo prie grifiuku stalo jis rodė daug visokių triukų kurių ji mokė brolis jam buvo keista pritapti nes jo brolis mokėsi klastunyne bet jis susirado draugų alba ir bella

*

Neprisijungęs Benita Black

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai: 30
  • Lytis: Moteris
  • You are wizard!
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #410 Prieš 2 savaites »
Visa salė aidėjo nuo plojimų, kai tuo metu Benita ėjo prie Grifų Gūžtos stalo kairėje, prie pat sienos ant kurios buvo iškabinti keturių Hogvartso įkūrėjų portretai. Ji ramiai atsisėdo šalia dailios penkto kurso panelės su prefekto ženkleliu ant kairės apsiausto pusės. Praėjus ilgai, bet įdomiai Dumbuldoro kalbai, prasidėjo vaišės. Visas stalas buvo nukrautas įvairiais patiekalais, pradedant nuo traškios vištienos iki saldžių, minkštų pyragaičių. Salė buvo paskendusi šurmulyje. Jaunieji burtininkai ir jaunosios raganos kalbėjosi, vieni kitiems pasakojo kaip praėjo vasara, ką gero ir linksmo nuveikė, kur atostogavo ir kur nukeliavo. Tik viena Benita sėdėjo tyliai, ji čia dar nieko nepažinojo. Vienintelis žmogus kurį ji pažinojo buvo jos pačios brolis sėdintis prie Klasūnyno stalo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Benita Black »
"Be happy because it is the only way to live wonderful life"

*

Neprisijungęs Roberta Lupin

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #411 Prieš 2 savaites »
      Roberta Lupin atsisėdo ant kėdutes ir jai uždėjo paskirstymo kepurę and ryškiai violetinių plaukų. Ta sušuko: ,,Grifų gūžta!'' Roberta laiminga nustriksėjo pas savo drauge - Benita Black. Benita pasveikino Roberta patekusia į grifų gūžta ir tada laukė kur pateks Haris Poteris- geriausias Robertos draugas. Kai paskirstymo kepure pasakė: ,,Grifų gūžta'', Haris atbėgo pas draugus.
       Atsirado valgiai ant penkių, didelių stalų. Kiaulieną, žuvis, salotos, moliūgo sultis. Roberta pamanė, kad Hogvartse niekada nebūsi įšalkes. Kai visi buvo pavalge, ant stalų atirado desertai - pudingas, pyragaičiai ir visokie saldainiai.
        Po vaišiu visi prefektai (Grifų gūžtos - Persis Vizlis) visus pirmakursius vedė į miegamuosius.
(Labai atsiprašau jei nesu parašiusi teisingai žodžius, nes gyvenu latvijoje ir lietuviu gramatikos nežinau, bet ačiū, kad skaitete). :)  (GG2)

*

Neprisijungęs Edvardas Kalenas

  • I kursas
  • *
  • 5
  • Taškai:
  • Kam gyventi kai nežinai kas esi?
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #412 Prieš 1 savaitę »
Edvardas nedrąsiai žengė į Didžiąją salę ir atsisėdo prie Grifų Gūžtos stalo. Regis, niekas jo nepastebėjo. Visi buvo užsiėmę savo reikalais arba šnekučiavosi su šalia sėdinčiais draugais.
- Labas,- tarė iš kažkur staiga išdygusi mergina.
- Labas,- ramiu tonu pasisveikino Edvardas. Jis nenorėjo atrodyti išsigandęs.
- Aš esu Edvardas Kulenas,- prisistatė jis ir šiltai nusišypsojo mergaitei. Ji jam pasirodė visai miela.

*

Neprisijungęs Hermione Croft

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #413 Prieš 1 savaitę »
Sveiki mane katik paskirstė skirstymo kepurė ir aš patekau į GRIFŲ GŪŽTA

*

Neprisijungęs Isabelle Lodge

  • I kursas
  • *
  • 11
  • Taškai: 47
  • Lytis: Moteris
  • Nuobodulys – pats didžiausias mūsų priešas.
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #414 Prieš 1 savaitę »
 Isabelle visą dieną vaikštinėjo pilimi ir neturėjo ką veikti, tad nusprendė nueiti kas dieniniui valgymui į didžiąją salę. Prie grifų gūžtos stalo sėdėjo daug mokinių, bet tik kai Isabelle įėjo į didžiąją salę visi atrodė draugiški, bet kai tik įėjo visi į ją nekreipę dėmesio...Isabelle galvojo kad tiesiog čia pradžia. Isabelle pasiėmė savo dienos pietus sumokėjo ir nuėjo ieškoti vietos atsisėsti, rado vieta atsisėdo kažkiek toliau nuo mokinių ir pradėjo valgyti, valgydama ji šiek tiek apsiterliojo žandus, bet kadangi buvo servetėlės, apsivalė ir toliau atrodė kaip normalus žmogus, jog ji buvo žiobarė, tą žinojo, bet su burtininkais visad norėjo turėti gerų santykiu. Vis dar nuobodžiaudama Isabelė pasiėmė dar atsigerti šiltos arbatos ir laukė kol ją kažkas užkalbins.

*

Neprisijungęs Christina Granger

  • II kursas
  • *
  • 229
  • Taškai: 48
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisiaus. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #415 Prieš 1 savaitę »
Karaliaus dukra vėl vaikštinėjo po mokyklą, tik šį kartą su katinu, Oceliu. Princesė išalkusi nutarė nueiti iki savo koledžo stalo ir normaliai pavalgyti. Per kelias minutes nuėjusi iki didžiosios salės, mokinė įsidėjo į savo lėkštutę salotų ir šiek tiek šoninės, nes vis dėl to, jog ji buvo liekna princesė, nepamiršo. Prie grifų gūžtos stalo sėdėjo kažkokia mergaitė, ganėtinai keista, tačiau Christina nieko kol kas nesakė ir toliau valgė savo pietus. Ši vietovė mergaitei buvo ganėtinai nuobodi, nes joje reikėjo elgtis normaliai, sėdėti vietoje ir dar galėdavai pamatyti nemandagius klastuolius, nors už juos net princesė buvo nemandagesnė. Ach, kas su šiuo pasauliu darosi, neturiu dar visiškai draugų, nors esu juk antrakursė.. ai nors turiu draugų Mailą, Ocelį, Katherinę, Žaną, nors jai ir trisdešimt kažkiek vis tiek su ja smagu bendrauti. Karaliaus dukra nebeištvėrė tylėti ir prakalbo:
- Labas am.. a.. kaip maistas? Kažkaip iš tavo akių matosi, jog esi žiobaro bruožų, tai kaip čia suprast? Pala, ar aš, princesė rimtai kalbuosi su kažkokia naujokėle?
Nemandagiai pakalbėjusi grifiukė, pajautė savyje šaltį, nors šalta mergaitei retai kada pasidarydavo. Vienintelis sušildymo būdas kuris šovė jai į galvą, buvo paprasčiausias burtažodis. Iš kuprinės išsitraukė lazdelę ir tyliai, kad niekas nepamatytų, ištarė:
- Incendio!
Iš lazdelės atsirado menka ugnelė kuri šiek tiek sušildė antrakursės žandukus.
If you trusted angels, you will not have to fear the devils

*

Neprisijungęs Rodlis Kromas

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #416 Prieš 1 savaitę »
Taigi Rodlis atvykęs į Hogwartsą labiausiai laukė paskirstymo nors iš dalies jo ir bijojo. Bet po paskirstymo jį labai nuramino skani vakarienė ir kitų moknių maolnus pasitikimas. Ir Rodliui labai patiko jo su kitų kursiokų bendrasis kambarys ir jo miegamasis kambarys. Rodlui taip pat patiko jo naujoji mokyklos uniforma , nes Rodlis tiesiog dievino šias spalvas be to visai derėjo ir ant uniformos pavaizduotas Liūtas. Kitą rytą Rodlis atsibudo kaip najai gimęs ir norėjo kibti į mokslus , tačiau tą diena mokslai dar nevyko, tad jam reikėjo rasti draugų. Tai is ir Padarė. Rodlis susirado naują gal būt net ir geriausią draugę iš Švilpynės koledžo. Ji Rodlui aprodė. Hogwartsą ir supažindio su profesoriais ir kitų koledžų mokiniais. 

*

Neprisijungęs Noah Erick Wolfhard

  • Magiškojo transporto departamento darbuotojas
  • *
  • 10
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #417 Prieš 1 savaitę »
Ta nuostabi akimirka - pirmas žingsnis į Hogvartsą. Nojus nesijaudino, bet jautėsi ,kad širdis daužėsi lyg norėdama išlipti. Berniukas ėjo pačiame gale ir dėl to galėjo labiau atsipūsti, nes niekas nekvėpavo į nugarą. Vienuolikmetis netrukus eis ir užsidės paskirstymo kepurę kuri vis labiau gąsdino. Netrukus visi sustojo - Nojus taip pat.
-Nojus Erikas Wolfhard!,-Sušuko moteris ir vaikinukas drąsiai žengė į priekį.
Juodas apsiaustas kedenosi veikiamas skersvėjo. Kepurė netrukus jau buvo uždėta ant galvos. Rudų akių savininkas užsimerkė ir kantriai laukė:
-GRIFŲ GŪŽTA!,-Sukriokė kepurė.
Atsimerkęs Nojus nusišypsojo ir nubėgo link stalo prie kurio visi aidėjo. Praėjo keletą minučių ir ant stalo nusiklojo eilė maisto. Nojus buvo pilnas įspudžių ir valgyti nenorėjo tad kantriai laukė vakarienė galo.

*

Neprisijungęs Bella Charlotte Phoenix

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • aš burtininkė
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #418 Prieš 3 dienas »
   Susijaudinus Bella stovėjo prie didelių ąžuolinių durų. Iš jaudulio ji visa virpėjo. Šitiek metų ji svajojo kada atsidurs savo svajonių mokykloje – Hogvartse ir štai ji jau stovi prie Hogvartso paradinių durų.
           Staiga atsivėrė salės durys ir pirmakursiai plūstelėjo į Didžiają salę. Bella iš karto suprato, kad stovi Didžiojoje salėje. Salėje stovėjo 5 stalai: Klastūnyno, Grifų Gūžtos, Švilpynės, Varno Nago stalai, na, o pačiam salės gale – garbingasis mokytojų stalas. Pirmakursiai atsargiai ėjo į salės priekį kur juos paskirstimo kepurė paskirs į koledžus, ir smalsiai žvalgėsi. Prie stalų sėdintys mokiniai plepėjo, juokėsi ir nekantriai šūkavo. Bella atsistojo ilgos, beveik per visą salę nusidriekusios eilės gale ir pradėjo laukti. Paskirstymo kepurė užtraukė dainą:
Esu aptriušusi, sulopyta, lengva
Bet tai nereiškia, kad kvaila,
Gebu atspėt mintis tavas,
Ir pasakyti, dedas galvoj kas,
 Jei esi narsus, guvus, protingas,
 Aš Grifų  Gūžtą siūlau tau,
 O jei širdis tava teisinga,
Švilpynėj mokysies, brolau,
 Jeigu galvelėj žinios kaupias,
 Patarsiu Varnanagę tau,
Bet jei viduj jau pyktis kaupias,
 Keliauk į Klastūnyną sau,
Odinė  mano smegeninė,
 Dar niekad nesuklydo,
 Na, maukis ant galvos mane,
 Ir išklausyk sprendimo!
   Kai baigėsi paskirstymo kepurės daina trumpam visi nutilo, o tada po dviejų sekundžių pradėjo valiuoti ir raginti pirmakursius eiti pas paskirtymo kepurę.
   Kai atėjo Bellos eilė ir ji atsisėdo ant kedututės, kepurė susimąstė ir pradėjo geros dvi minutėlės kai kepurė prašneko:
-   Matau esi drąsi, bet ir sukta todėl puikiai tiktum klastunynui...Bet tuo pačiu ištikima – tiktum Grifų Gūžtai ir protinga tu esi bet... Grifų Gūžta! – paskelbė kėpurė.
   Grifų Gūžtos nariai prie stalo pradėjo valiuoti ir kviesti ją atsisėsti prie stalo.
   Bella taip apsidžiaugė ir netruko savo kailyje ir išbėgo atsisėsti pas savo koledžo draugus.

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 dienas sukūrė Bella Charlotte Phoenix »
Didžiausia drąsa yra prisipažinti, kad bijai.

*

Neprisijungęs Evelina Džonson

  • I kursas
  • *
  • 19
  • Taškai: 36
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #419 Prieš 5 valandas »
Žengdama į Dydžiąja sale savo pirmajį žingsnį joje, Evelina labai jaudinosi. Džiaugėsi, kad dar nedrebėjo nes taip dažnai būdavo kai ji jaudindavosi. Juodi mokyliniai bateliai su trupučiu mėlinos, juodas Hogvartso apsiaustas ir tas užknisantis nežynojimas kas bus Evelina dar labiau jaudino. Hogvartse jai neatrodė labai baisu nei Gluosnis galiūnas nei Uždraustasis miškas (visų pirmą dėl to, nes sesės galėjo jai meluot, visų antrą dėl to nes ji labai mėgo knygas ir mielai apie tai būtų parašiusi). Baisiausia Hogvartse jai atrodė Paskirstymas. Juk čia mokyniai paskiriami į koledžus viesiems septiniems metams. o kas jei ji paklius į Klastūnyną, juk prisiklausė tiek nemalonių kalbų apie jį. Mintys sukosi ratu vis besikeisdamos, bet nesustodamos prie nė vienos. Įėjimas į Dydžiąją salę jai atrodė lyg ilgiausias nutikimas metuose. Visi spoksojo į naujiuosius mokynius ir Evelinai tas žvilgsnis nepatiko. Prie Grifo Gūžtos stalo sėdėjo Evelinos sesės jos pamojo jai ir nusijiuokė iš jaunesnės sesės išraiškos. Evelina nusuko akis nenorėdama susidurti su vyresnėlių. Jai patikdavo žvalgytis po vietas kurių iki tol nebūdavo mačiusi todėl ir dabar apsidairė. Lubos (ji tai žynojo iš knygos "Senoji Hogvartso istorija") buvo užkerėtos ir atspindėjo lauko dangų, tokį pat tamsų ir niūrų rugsėjo skliautą. Salėje iš viso stovėjo penki stalai: Švilpynės, Grifo Gūžtos, Varno Nago, Klastunyno ir mokytojų stalai. Mergaitė nuskubėjo paskui kitus jos bendraamžius. Ji bijojo beveik kaip jie, gal net daugiau, juk visa jos šeima mokėsi Grifo Gūžtoj, o jei ji dabar ims ir pateks į Klastūnyną ar Švilpyne? Varno Nagas mergaitei neatrodė taip ir blogai juk ji tikra moksliukė kaip sakydavo sesės. Jie priėjo prie kėdės ant kurios gulėjo apšiurusi kepurė. Kaip ir daugelis kitų vaikų ji suraukė antakius. Nieko nežynojo apie kepure. Evelina nesuprato ką reikės daryti. Ir labai nustebo (ne tas žodis, tiesiog išverė akis) kepurė prasižiojo ir užtraukė dainą:

Kai dar buvau labai jauna
Sukūrė mane Grifas.
Jis stengės dirbo dieną, naktį
Kol padirbo jis mane.

Dabar paskirstau aš vaikus
Į koledžus jių jų.
Čia jūs žynosit ką daryt,
Nes Aš - kepurė nuspręsiu.

Jūs galite pakliūt į Grifo
Koledžą dydingą, drąsų.
Čia bus tau daug narsių draugų
Kurie padės gyvent.

Dar Varno Nagą siūlau tau,
Tu čia išmoksi mokslų nelengvų
Ir būsi vienas iš tokių
Kurie kitus mokins.

Švilpynė ąia dar bus puiki
Kur rasi mielus ir linksmus.
Draugai geriausi taps jie tau,
Padės sunkiausiuose laikuos.

Ir Klastūnynas egzistuja.
Jis klastingas ir gudrus.
Dydis burtininkai iš čia kilo
Ir jie dra liko, dar gyvi.

Tad užsidėk mane -
Paskirstimo Kepure
Ir pasakysiu aš tau
Ką tu turi daryt!

Keistoji kepurė baigė dainą. Dabar Evelina jau žynojo kas ji. Paskirstymo kepurė pagalvojo, taiklus pavadinimas. Ant pakylos virš pirmakursių.
- Dabar kai pasakysiu pavarde užlipsite ir užsimausyte kepure, - pasakė pirmuosius žodžius direktoriaus pavaduotoja. - Taigi...
Ir ji pradėjo vardinti vaikų pavardes kai ji ją pasakydavo tas vaikas užlipdavo ir užsimaukšlindavo kepure. Kai atėjo Evelinos eilė į visu koledžus jau buvo paskirtą po nors vieną vaiką.
- Taigi... Džonson. - Tarė įsakmus direktoriaus pavaduotojos balsas ir evelina nedrasiai užlipo laipteliais. Dabar visos akys buvo nukreiptos į ją. Ji buvo tikra, ka dabar atrodo raudona kaip burokas. Profesorė uždėjo jai kepure. Ši ušsmuko ant akių, bet mergaitei tai buvo netgi palankiau, dabar bent jau ji nematė tų visų žvilgsnių. Kepurė kažkur ant galvos sujudėjo, bet nieko nepasakė. Ilgai nelaukusi suriko lemtingąjį pavadinimą:
- GRIFO GŪŽTA!!! - sužvigo.
Evelina laiminga nusimovė kepure. Stalas šone energingai plojo. Evelina ir pasileido link jo. Sesės padarė jai vietos ir ji atsisėdo prie jų. Šypsojosi naturalia savo šypsena kurią retai kas išvysdavo.