0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Freya October Granger

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #345 Prieš 3 metus »
-Grifų Gūžta!- sušuko kepurė ir visi pradėjo ploti.
Freya negalėjo tuo patikėti. Tėtis tik Freyai gavus laišką iš Hogvartso Burtų ir Kerėjimo Mokyklos vis šnekėdavo, jog kepurė atsižvelgia į tavo norus ir pats kiekvieną akimirką gyrėsi, jog pats mokėsi grifų gūžtoje. Taigi buvo nenuostabu, kodėl ir Freya October Granger taip pat labai norėjo tapti grifuke.
Nušokusi nuo kėdės, Freya nužingsniavo prie Grifų Gūžtos stalo. Mergina jautėsi nuostabiai...
Paskirstimo kepurė dar sušaukė kelis vardus, ir ilgieji Didžiosios salės stalai užsipildė įvairiausiais patiekalais. Tiek patiekalų, Freya nebuvo mačiusi net per Kalėdas ar jos gimtadienį. Merginai prireikė kelių minučių, kol suprato, jog viskas kas vyksta yra tiesa ir suprato, jog tai bus geriausi mokslo metai jos gyvenime.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Freya October Granger »

*

Neprisijungęs Emma Coper

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #346 Prieš 3 metus »
Paskirstymo kepurė apsisprendė Emma Coper prikilauso narsuolių koledžui, tai Grifų Gūžta. Naujoji gryfiukė atrodė labai laiminga, tačiau nujautusi kas jos laukia paskirstytmo ceremonijoje. Viskas įvyko taip kaip ir norėjau, kas gali atsistikti geriau nei papulti į Albo Dumbuldoro koledžą. Mergeaitei atsisėdus prie stalo kiti Grifų Gūžtos nariai atrodė patenkinti ir net pati mergina negalėjo suprasti ką jos koledžo nariai žino apie ją. Galbūt jie žino, tai ko nežino net ji pati. Likusią ceremoniją mergina buvo labai susimasčiusi, tačau prasidėjus vakarienei, ant stalo atsiradusios gėrybės prasklaidė merginos mintis. Viskas bus gerai čia juk Hogvartsas, visi  pradeda taip kaip ir aš. Net ir tie į, kurios aš lygiuojuosi. Mergina suprato jai reikia susirasti draugų.

*

Neprisijungęs Gvendolina Šepard

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visos durys turi raktą
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #347 Prieš 3 metus »
Gvendolina, atsistojusi priėjo prie stalo. Visi šaukė prieiti. Atsisėdo tarp dviejų berniukų, vienas buvo Maiklas, o kitas Eliotas. Buvo labai nedrąsu visiems grifiukams, ypač, nes Gvendolinos tėvas buvo juodasis burtininkas. Bet Eliotas pajuokavo, kad ji galėtų mus nužudyti vien žvilgsniu. Visi nutilo tik pradėjo juoktis Eliotas, Maiklas ir Gvendolina. Taip ir pradėjo šnekėtis, užsimezgė draugystė.
g

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #348 Prieš 3 metus »
Esmeraldai uždėjo paskirstymo kepurę. Kepurė kažką sau pamurmėjo apie protą bei drąsą. Dar pasakė, kad ji jai kaiką primena, žmogų, su panašia, ne, tokia pačia jėga. Esmeraldai tai užstrigo ir... ir kaip kepurei visai nebūdinga ji - šyptelėjo. Šypsnis truko vos akimirką, bet tai buvo pakankamai ilgai, kad dauguma pastebėtų šią keistą ir neįprastą miną kepurės veide. Profesoriai susižvalgė, o vaikai apsimetė nepastebintys šio išskirtinio kepurės poelgio, mat jie giliai širdyse manė, kad jiem visiems kepurė šypsodavosi. Taigi, kol profesoriai mąstė, kas gi čia įvyko, o Esmeralda nekantriai laukė, kepurė iškilmingai pranešė GRIFŲ GŪŽTA! Visas grifiukų stalas nuaidėjo plojimais. Esmeraldos viduje sproginėjo tūkstantčiai fejerverkų, jai norėjosi iš džiaugsmo garsiai spygauti, šokinėti ir ploti rankomis sau pačiai, bet suprato, kad viešumoje, tai nebūtų priimtina ir atrodytų kvailokai, todėl mergaitė susitvardė ir tiesiog laiminga nušuoliavo prie savo būsimų draugų su kuriais tikėjosi patirti daug nuotykių su gera pabaiga.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Esmeralda Aukso Gija »

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #349 Prieš 3 metus »
Mulungu labai jaudinosi. Traukinyje niekur nematė Ashtono, tad visos kelionės metu galvojo, kad kažką ne taip suprato. Galbūt berniukas, kurį afrikietis laikė naujuoju draugu, visai nesimokys Hogvartse? Laimei, pakeliui į pilį Mulungu jį pamatė. Buvo labai dėl to patenkintas. Nežinojo, kaip jam ką nors pasakyti (iš jaudulio rankos taip drebėjo, kad net lapuke surašytų žodžių nesugebėjo perskaityti), tad nesiartino. Tik tikėjosi, kad pavyks pasišnekėti vėliau. Kaip nors.
Hogvartso pilis būsimą grifiuką labai išgąsdino. Ji buvo milžiniška - tokio dydžio pastato jis gyvenime nebuvo matęs. Be to, viduje buvo gerokai tamsiau negu bet kur, kur Mulungu buvo buvęs. Atrodė, kad namuose net ir naktį daugiau šviesos - tikriausiai dėl to, kad galima puikiai orientuotis pagal žvaigždes.
Tiesa, verta pastebėti, kad didžioji salė Mulungu visai patiko. Jis girdėjo, kaip aplinkui šnekasi kiti mokiniai. Nieko nesuprato, tačiau iš balsų buvo galima spėti, kad ir jiems patalpa padarė įspūdį. Atsidūręs netoliese Ashtono Mulungu plačiai išsišiepė, tačiau nieko nesakė. Jie tikrai dar pasišnekės.
Afrikietis gerai nesuprato, kas dabar turėjo įvykti. Labiausiai norėjosi atsisėsti prie vieno iš stalų, tačiau visi kiti su juo atėję mokiniai liko stovėti, tad ir Mulungu neišsišoko. Deja, jautėsi gerokai pavargęs ir sutrikęs. Jau planavo, ką parašys laiške tėčiui.
Kažkokia moteris pradėjo kažką garsiai šaukti. Juodaodis buvo visiškai sutrikęs, tačiau pastebėjo, kad iš jų būrio vis išeidavo kuris nors vaikas. Ir, Mulungu nuostabai, užsidėdavo kažkokią nutriušusią... Kaip toks daiktas vadinasi? Afrikietis neįsivaizdavo. Aš tikrai prie to daikto nesiliesiu! su siaubu pagalvojo vaikas, kai atėjo Ashtono eilė. Mulungu žiūrėjo, kaip jo draugas dedasi tą baisų daiktą ir po kažkiek laiko atsistoja. Afrikietis nusipurtė. Ir, deja, dar po kelių mokinių jis išgirdo savo vardą. Išgąstingai apsižvalgęs prisiartino prie Paskirstymo kepurės. Gyvenime nebuvo dėvėjęs nieko ant galvos, tad dabar buvo labai nemalonu. Kai moteris uždėjo kepurę ant galvos, jis sudrebėjo. Ką man dabar daryti? sutrikęs galvojo berniukas. Staiga išgirdo garsų šūksnį:
- Grifų Gūžta!
Kad ir ką tai reikštų... Vis dėlto prisiminė, kad tuos žodžius kepurė jau buvo sušukusi (pala. Kepurė kažką sušuko?). Galbūt tai vieno iš stalų pavadinimas? Nepaisant to, kad visai nemokėjo kalbos, Mulungu buvo protingas vaikas ir susiprato, kad išgirdę pavadinimą naujokai eina prie vieno ar kito stalo. Tad įtarė kad ir ta "grifų gūžta" yra vieno iš stalų pavadinimas. Tik kurio? Deja, pernelyg jaudindamasis berniukas neatkreipė į tai dėmesio. Dabar nužvelgė stalus ir pamatė, kad vienas iš jų džiūgauja ir ploja. Galbūt tas? Mulungu nebuvo tikras, tačiau pamatė, kad ir Ashtonas yra prie to paties stalo, tad kuo ramiau patraukė ten. Atsisėdęs dar kartą nužvelgė stalą ir apsidžiaugė: kol kas viskas sekasi lyg ir neblogai.
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Ashton Hughes

  • III kursas
  • *
  • 70
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #350 Prieš 3 metus »
 Hogvartsas buvo nuostabus. Valtelėmis atplaukę pirmakursiai patraukė link naktyje paslaptingai atrodančios pilies. Apie paskirstymą į koledžus neturėjo tiek kantrybės išgauti informacijos, nes tėvas dažniausiai atrėždavo, kad jis, kaip ir visi Hughes šeimos nariai pateks į Grifų Gūžtą, o motina pakeisdavo temą, lyg tai būtų kokios nors uždraustos žinios, kurių niekam nevalia žinoti. O Etano pamiršo paklausti, tačiau tikėjosi, jog jis ir papuls į Švilpynę. Ten turbūt tiktų.
 Moras sukurkė kišenėje, o voras, pajutęs nakties vėsą, pagaliau prabudo. Pirmakursiai įžengė į pilį, kuri atrodė tokia milžiniška, jog visas pasitikėjimas savimi spėjo sumenkti ir priversti pasijusti skruzde girioje. Buvo šiek tiek baugu, tačiau priminė sau, kad nieko blogo nenutiks ir su kitais įžengė į Didžiąją salę. Skraidančios žvakės, keturi stalai - tuojau pat pamatė Grifų Gūžtos, prie kurio sėdėjo mokiniai su raudonai auksiniais kaklaraščiais, kokius matė turint mamą ir tėtį senose nuotraukose.
 Būsimo pirmakursio dėmesį patraukė garbingiausioje vietoje stovinti kėdė su senutėle kepure, turbūt senesne už visas tas, kurias savo spintoje laiko senelė. Kodėl jie taip išaukština kažkokią kepurę? Ashtonas susiraukė, bet tuomet kepurė pradėjo dainuoti ir viskas paaiškėjo. Taip! Grifų Gūžta! Aš ten pateksiu!
 Kepurei baigus dainą, pavaduotoja pradėjo kviesti mokinius pagal pavardę. Kadangi H buvo abėcėlės pradžioje, ilgai laukti nereikėjo. Išdidžiai, norėdamas sužinoti savo koledžą (kuris neabejotinai bus Grifų Gūžta), Ashas, kaip ir kiti mokiniai, atsisėdo ant rudos kėdės. Ant galvos jam uždėjo didelę kepurę, kuri buvo gerokai per didelė ir uždengė akis. Kaip man nustatys tą koledžą?- pagalvojo ir netrukus krūptelėjo išgirdęs balsą. Nesuprato ar jį girdi kiti, ar balsas galvoje, ar sklinda iš pačios kepurės ir tik jam atrodo, jog viskas vyksta galvoje.
 - Matau, nepaleidi voro ir varlės... Gyvūnėliai... Lyg Švilpynė,- Ashtonas sustingo ir jei kas būtų matęs kiauriai per kepurę, išsigando.- Tačiau neturi kantrybės, tad ten netiktum,- berniukui iškart palengvėjo.- Matau, kai kur labai nori...- Hughes mintyse pastoviai kartojo ,,noriu į Grifų Gūžtą".- Gerai, gerai, užtenka.
Sekundė, skyrusi paskutinius kepurės žodžius jam ir koledžo paskelbimą atrodė labai ilga ir dramatiška.
 - GRIFŲ GŪŽTA!- kepurė sušuko turbūt garsiau net už Mulungu, jis ją greitai pasiėmė ir kiek nuo šviesų svaigstančia galva, tiesiu taikymu nuėjo link Grifų Gūžtos stalo, prie kurio sėdėjo visi grifai. Jie pasitiko naująjį koledžo narį labai šiltai ir džiaugsmingai, tad grifas pasijuto lyg radęs naują šeimą. Didžiuodamasis savo koledžu ir pasiryžęs dėl jo viską padaryti, laukė ir sveikino kitus grifiukus, iš kurių vienas buvo anksčiau sutiktas Mulungu.
If you stand for nothing, what’ll you fall for?- A.Ham "Hamilton"


*

Neprisijungęs Vilkolakis Svajoklis

  • I kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Gyvenimas vienas, brangink jį
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #351 Prieš 3 metus »
Vos atvykusį Vilkolakį pasitko aukštos kolonos bei magiška šviesa. Vos pradėjus šaukti mokinius paskirstymui Vilkolakio galvoje pradėjo suktis daugybė minčių, nuo į kokį koledžą pateksiu iki kaip vyksta paskirstymas. Vos išgirdus koledžo pavadinimą vilkolakis atsiduso iš palengvėjimo.

*

Neprisijungęs Austeja Lunatikė

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #352 Prieš 3 metus »
Pirmieji mokslo metai. Austėja įeina į didžiąją salę ir pasijaučia nejaukiai.Kai atėjo jos eilė dėtis paskirstimo kepure. Kai jį sužinojo kad papuolė į grifų gūšta.Austėja greitai susirado draugų. Per pirmąsias pamokas buvo sunku. Bet įsibėgėjus metams Austėja tavo geriausią mokynė. Antrajame kurse ją pakvietė žaisti kvidiča. Apie nieką nesvarstydami jį sutiko. Pirmoji treniruotė. Buvo gan sunku... Jį susitvarkė ir laimėjo vis daugiau ir daugiau prizų. Kiekvienais metais jį tampa vis geresnio ir geresnia mokyne.Trečiojo semestro pradžioje jį sužinojo kad iš jų koledžo išėjo geriausią Austėjos draugė. Buvo sunku... Bet po kiek laiko jį atsigavo.Vėl tavo geriausią mokyne. Artėjo kalėdų atostogos. Austėja nenorėjo važiuoti namo nes jos ten niekas nelaukė. Todėl pasiliko hogvartse. Ir jį taip pasiliko Hogvartse visam laikui. Ir tapo Hogvartso direktore.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Austeja Lunatikė »

*

Neprisijungęs Diana Akstinaitė

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #353 Prieš 3 metus »
 stovėjau eilėje nekantravau ,iki kol ištarė mano vardą : -Diana Akstinavičaitė !!! Pribėgau ir atsisėdau ant kėdės, tada man užmovė paskirstymo kepurę ,ji man smuko nuo galvos. Ilgai ten sėdėjau (kepurė ilgai svarstė).Tuomet dar spėjau pagalvoti: kur mane paskirs ?gal į ŠVILPYNĘ ,ne manau kad į VARNO NAGĄ. Po kiek laiko ji sušuko: -GRIFŲ GŪŽTA!!! Nustebau, negalėjau patikėti,buvau laminga, emocijos net nebetilpo manyje, kuo greičiau norėjau su visais susipažinti ir paplepėti, bei pamatyti GRIFŲ GŪŽTOS bendrajį kambarį.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #354 Prieš 3 metus »
Buvo vėlus vakaras, netgi naktis. Atėjęs pavasaris reiškė, kad mokslo metai eina į pabaigą. Ši vasara turėjo būti ypatinga: Matthew buvo minėjęs, kad jau pradėjo tvarkyti dokumentus, tad buvo galima tikėtis, kad po jų kelionės Deoiridh galės herbologą pavadinti tėčiu. Šios akimirkos mergaitė labai laukė, tad nenuostabu, kad buvo labai sunku susikaupti per pamokas ar iš viso jose pasirodyti.
Būtent tai svarstydama škotė pasirodė didžiojoje salėje. Nors vakarienės laikas baigėsi jau prieš kelias valandas, Deoiridh tikėjosi gauti ką nors užkąsti. Laimei, pakeliui nesutiko jokio profesoriaus, kuris, žinoma, būtų išrašęs jai velnių už slankiojimą po pilį vidury nakties. Ramiai atėjusi į salę mergaitė apsižvalgė ir nusistebėjo, kokia ji atrodo didelė. Žinoma, šį įspūdį sudarė tuštuma: juk paprastai čia sėdi ir triukšmauja daugybė mokinių. Vis dėlto dabar čia buvo tylu ir ramu, aidėjo tik Deoiridh žingsnių aidas. Šis garsas vertė mergaitę jaustis kiek nejaukiai, tačiau ji stengėsi nekreipti į tai dėmesio ir kuo drąsiau žygiavo Grifų Gūžtos stalo link.
Pagaliau jį pasiekusi rudaplaukė atsisėdo prie krašto ir pradėjo mąstyti, kaipgi jai dabar reikėtų gauti maisto. Nelabai žinojo, kaip visa tai čia veikia, tad tik nuoširdžiai pasvajojo, kaip kas nors atsiranda prieš ją. Deja, to neužteko - stalas ir toliau buvo tuštutėlis.
- Na gerai, bet kaip jūs žinote, kad mokinius reikia pamaitinti? - balsu paklausė mergaitė nežinodama, į ką kreipiasi. - Aš tiesiog noriu vištienos!
Tą pačią akimirką priešais rudaplaukė atsirado lėkštė su garuojančiais vištienos sparneliais. Deoiridh persigando: negi ją kažkas stebi? Jeigu taip, kodėl ji dar negavo arešto, o Grifų Gūžta neprarado penkiasdešimties taškų? O gal ji tik mano, kad visa tai nenutiko? Labai tikėjosi, kad išėjusi iš didžiosios salės neaptiks visų profesorių, tik ir laukiančių, kada galės užkrauti jau kuo bjauresnį darbą.
Vis dėlto prieš akis stovėjo lėkštė, pilna nuostabiai kvepiančio maisto, o šio švaistyti negalima, tad Deoiridh paėmė šakutę ir kibo valgyti.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #355 Prieš 3 metus »
   Bemiegės naktys, tik tak, tik tak, nuolat tiksintis laikrodis ir tamsa, kasnakt apgobianti pilį. Vampyrizmui pasireiškus ir atėmus galimybę mėgautis žmonių maistu bei naktimis patogiai apsikamšius miegoti, Sabrina jau nebeatsiminė, kada paskutinį kartą leido laiką, kaip paprastas žmogus naktį - miegodamas. Nuolat slampinėdavo po pilį, turėjo visą parą veikti, ką tik panorėjusi, o svarbiausia - sutemus niekas nebetrukdydavo. Galiausiai net galimybė įkliūti profesoriams išnykdavo, kai laikrodis imdavo leistis žemyn. Likdavo vienui viena, vaikštinėdama it koks vaiduoklis su Marso sakalu ant peties. Tetrūko kokio ilgo apsiausto, arba kruvinos baltos suknelės ir būtų buvusi puiki vaiduokliukė, na, arba gyva helovyno dekoraija. Nors dėl gyvumo buvo galima ginčytis.
   Žingsniuodama vienu iš pilies koridorių žvalgėsi pro tamsą rijančius langus. Rudeniui pasilikus praeityje, o žiemai bebandant jį pasivyti, niūrūs ir nejaukūs vakarai išgaravo. Pagaliau pasirodė pavasaris ir gamta pamažu, labai lėtai ėmė busti. Beveik, kaip ir pilis kasryt.
   -Tamsa pavergia mūsų mintis, užgožia troškimus ir paverčia savo marionetėmis.
   -Dar kiek ir gausi apdovanojimą.
   -Tik stengiuosi išsklaidyti tylą, kuri pamažu smaugia vis stipriau.
   -Tamsa ir yra tyla.
   -"Dar kiek ir gausi apdovanojimą".
   Tyliai sukikeno Fandangui ėmus pamėgdžioti ją. Niekad nepabosiantis laiko leidimas ir vienintelė šviesa tunelio gale naktimis.
   Stabtelėjo išgirdusi balsą Didžiojoje salėje. Pažįstamas, kažkur atmintyje besisliapiantis asmuo... Rauktelėjo antakius, o tuomet kilstelėjo šiuos į viršų. Deoridih. Ta pati, kuri vienu metu sugeba suerzinti ir apsiverkti. Nesitikėjo, ką nors sutikti tokiu metu, o ypač tą grifę. Nedrąsiai įžengė į salę akimirksniu auksinėmis akimis susirasdama triukšmo kaltininkę.
   -Labas,-šyptelėjo pernelyg nesiartindama, mat, prisiminus praėjusius kartus, žinojo, jog dera laikytis saugaus atstumo,-skanaus.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #356 Prieš 3 metus »
Buvo tiesiog nuostabiai skanu. Deoiridh neprisiminė, kad būtų kada taip skaniai valgiusi. Nei Hogvartse, nei atostogų su Matthew metu. Ko gero, ši vištiena buvo tai, ko dabar labiausiai reikėjo mergaitei. Kaip, žinoma, ir tyla bei ramybė, tokios būdingoms šitam vėlyvam paros metui.
Grifiukė tikrai nesitikėjo, kad kas nors kitas tokią gilią naktį dar gali slankioti po koridorius. Tad kai išgirdo balsą, tiesiog pašoko. Šiaip ne taip pavyko nenusiversti nuo suolo. Pirmiausia rudaplaukė pagalvojo, kad tai profesorė Moonlight ir, reikia pastebėti, gerokai išsigando. Vaizduotė jau piešė dar vieną areštą, tos profesorės skundus Matthew, herbologo priekaištus... Vis dėlto atsisukusi į šnekančiąją gavo įsitikinti, kad suklydo - tai buvo ne profesorė, o... Sabrina. Tiesą sakant, iš Varno Nago mokinės tai buvo labai netikėta: grifiukė buvo tikra, kad to koledžo mokiniai yra geri vaikučiai ir naktimis miega. Dabar prireikė keleto akimirkų, kad suvoktų, kad čia išties yra ne kas kitas, o von Sjuard.
- Eee... Labas, - galiausiai sugebėjo ištarti Deoiridh. Kiek įtariai žiūrėjo į vyresnę merginą - negalėjo būti tikra, kad ji čia atėjo ne kurio nors profesoriaus paliepimu. - Ačiū. Ar tu alkana?
Įsidėjusi dar vieną kąsnį į burną rudaplaukė įtemptai mąstė. Niekaip negalėjo apsispręsti, ar reikėtų tiesiai paklausti Sabrinos, ar ji čia atėjo dėl to, kad liepė kuris nors profesorius, ar apsimesti, kad nieko neįtaria. Ji prefektė? susirūpino Deoiridh ir dar kartą atsisuko į Sabriną. Ženklelio nepastebėjo, bet tai nieko nereiškė. Mintyse kelis kartus nusikeikusi pasiūlė:
- Prisėsi?
Vos tik pasiūliusi, škotė pasigailėjo: prisiminė, kaip per herbologijos pamoką apsikabino Sabriną. Tai buvo daugiau nei nejauku. Tad dabar mažiausiai norėjosi, kad varnė ir vėl prie jos artintųsi. Deja, jau buvo per vėlu: pasiūlymo nebeatšauksi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith »
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #357 Prieš 3 metus »
   Krūtinę pervėrė keistas jausmas. Kiek rauktelėjusi antakius žvilgtelėjo į mergaitę. Ji tokia laiminga valgė paprastą, niekuo neypatingą maistą. Maistą, kurio skonį juto. Liūdnai atsiduso suvokusi, kaip stipriai ji ilgėjosi žmogiškumo. Tebeprisiminė pirmą kartą Khomriche, kai pilnais žandais kimšo picą, kol tuo metu Sorenas tik liūdnai stebėjo ją. Ar ir jis ilgėjosi savo žmogiškumo? Niekad nepaklausė, kada tiksliai jis tapo vampyru ir, ar išvis kada nors buvo žmogumi.
   Burnoje pajuto metalo skonį. Štai, ką pastaruosius metus skonio receptoriai galėjo pajusti. Kraują. Viskas, ko reikėjo vampyrui, o auksaakiui - gyvūno kraujo.
   -Ne,-liūdnai šyptelėjo papurtydama galvą. Ant peties tupintis Fandangas kryptelėjo galvą trumpam žvilgtelėdamas į mergaitę. Turbūt šiam buvo įdomu, su kuo gi jo šeimininkė bendrauja, o galbūt grifė paprasčiausiai patraukė Marso sakalo dėmesį.
   -Ne kiekvienas sugeba paslėpti emocijas.
   -Ne visada to ir reikia.
   Uždaras pokalbis netikėtai prasidėjęs, netikėtai ir baigėsi. Sabrina sutelkė visą savo dėmesį į rudaplaukę.
   -Bet ačiū,-galiausiai išspaudė draugišką, tačiau nepriverstinę ir nuoširdžią šypseną. Deoiridh nebeatrodė tokia jau ir pasipūtusi.
   -Tau taip pat nesimiega? Ar tik alkis privertė išlipti iš lovos?-linksmesniu balso tonu paklausė įsitaisydama netoliese ant suolo. Marso sakalas nutūpė ant stalo krašto kelis kartus pasikedendamas plunksnas. Na, taip, grožis reikalauja aukų.
   -Nejuokinga.
   -Tau ne, man - taip.
   Sukikeno po savo žodžių Fandangui apsimestinai suvaidinus įsižeidusį. Atmintyje iškilus prisiminimui, kokia Grifų Gūžtos atstovė yra nepatikli, akimirksniu suskubo paneigti bet kokias įtarias mintis. Jau vien žvilgsnio užteko.
   -Nesijaudink, niekam neketinu tavęs įskųsti. Slampinėti po pilį naktimis kur kas įdomiau,-nugara atsirėmė į stalo kraštą, mat, sėdėjo atvirkščiai nei mergaitė.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #358 Prieš 3 metus »
Deoiridh pasirodė, kad Sabrina nusivylė ar nuliūdo. Tokia reakcija buvo kiek netikėta. Ką gi aš dar turiu padaryti, kad šita panelė princesė jaustųsi patenkinta? vėl ne pačios maloniausios mintys užpuolė grifiukę. Ji atkakliai sau tvirtino, kad von Sjuard yra malonus žmogus - net ir pagalba tai nevėkšlai Elliw tą parodo. Vis dėlto ir toliau atrodė, kad varnė kažkodėl jos, Deoiridh, baisiausiai nemėgsta. Tad išvydusi šypseną rudaplaukė neatsakė tuo pačiu. Laimei, šį kartą pavyko nutylėti.
Klausimai, užduoti lyg ir draugišku tonu, vėl sukėlė didžiausius įtarimus: ką Sabrina apie ją žino? Vis dėlto atkapstė jos ir Matthew ryšį? Nujaučia, kad anksčiau mergaitė nemiegodavo kiekvieną naktį? Deoiridh neįsivaizdavo, ką atsakyti. Nenorėjo meluoti - kad ir kaip ten būtų, šiuo metu buvo galimybė ramiai pasišnekėti. Ramiai? Ar su ja galima kalbėtis ramiai?
- Man patinka naktys, - galiausiai ištarė grifiukė, bebaigianti savo maistą. Tiesą sakant, tai buvo visiška tiesa, tik Sabrinai nereikėjo žinoti, kaip jaunesnė mergaitė šį paros metą pamėgo. - O kodėl atsidūriau čia, tiesą sakant, net neįsivaizduoju. Maistas...
Deoiridh staigiai nutilo. Suprato vos neišsiplepėjusi per daug. Atsargiai pažvelgė į Varno Nago atstovę ir tikėjosi, kad ji daugiau šitos temos neplėtos. Laimei, tuo metu Sabrinos paukštis sugebėjo patraukti grifiukės dėmesį, tad buvo galima ramiai nusisukti nuo vyresnės mokinės. Taip, jis buvo gražus, tačiau daug svarbiau buvo tai, kad į jį žiūrėti buvo daug lengviau negu į von Sjuard.
- Aš nesijaudinu, - kuo neutralesniu tonu ištarė Deoiridh, nors mintyse pajuto kylančią paniką: iš kur ji žino? Ar ji legilimantė? Baisiausiai buvo tai, kad jeigu Sabrina išties turėjo šį gebėjimą, ji jau seniausiai žinojo viską, ką Deoiridh atkakliai bandė nuslėpti - taip pat ir apie Matthew. Kodėl tuomet nieko nesako?
Bandydama save nuraminti, kad von Sjuard niekaip negalėjo sužinoti jos minčių, rudaplaukė atkakliai bandė sugalvoti, ką čia pasakyti, mat stojusi tyla buvo nejauki ir netgi gąsdinanti.
- Ačiū už pagalbą per herbologiją, - galiausiai ištarė ji. Suprato, kaip apgailėtinai tai nuskambėjo, tačiau nesigailėjo tai pasakiusi. - Ir... Na... Atsiprašau, kad per mane nukentėjai.
Atsiprašau, kad tave apsikabinau mintyse pridūrė mergaitė, tačiau garsiai to pasakyti nesiryžo. Apie tą kartą, kai pati Sabrina ją apkabino, rudaplaukė, žinoma, nutylėjo.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #359 Prieš 3 metus »
   Nudelbusi gintarinių akių žvilgsnį žemyn atidžiai nužvelgė savo džinsus. Iš padraskytų vietų, kaip dabar madinga, kyšojo nutrūkę siūliukai. Mažučiai ir nereikšmingi. Jau nebe. Liūdnai šyptelėjusi trūktelėjo vieną paleisdama kristi ant žemės. Kankinančiai lėtai nugulė ant Didžiosios salės grindinio. Netrukus prie jo prisijungė ir dar vienas.
   Neragino kuo greičiau atsakyti į klausimą, nors laiko prabėgo nemažai. Jaunoji grifiukė mėgavosi savo maistu, o jausdama tam ilgesį, Sabrina leido tuo pasimėgauti bent jau jai. Iki pilnos laimės reikia tiek ne daug... Kartais užtenka ir maisto.
   Didžiąją salę sudrebino tylus juokas. Ak, regis, ji neklydo, maistas privertė Deoiridih atsibelsti iki čia vidury nakties ir sočiai prisikimšti pilvą. Įdomu, ką pamanytų kiti, jei čia būtų radę ją, Sabriną von Sjuard, geriančią triušio ar voverės kraują. Ką pamanytų ji, šalia sėdinti mergaitė? Pasibaisėję dingtų...
   Linktelėjo. Nuo to tik geriau, jei neteks raminti ir įtikinėti, kad profesoriams ji nebus įduota. Kaipgi kitaip pati auksaakė pasiaiškintų, ką veikė vidury nakties?
   -Nėra už ką, buvo smagu dirbti kartu, net jei teko nukentėti,-gūžtelėjo pečiais,-žaizdos anksčiau ar vėliau sugija,-šyptelėjo pagaliau pakeldama galvą ir pažvelgdama į mergaitę. Daugiau nebesistengė perprasti, kaip ji jaučiasi, jei norės - parodys tai, arba pasakys pati. Nenorėjo sukelti dar nepatogesnės padėties.
   -Ar tai buvo pirma tavo praktika, kurią atlikinėjai ne viena? Kalbu ne tik apie herbologiją,-žvilgsnis ir vėl sugrįžo prie siūliukų, tik šįkart pirštai tik perbraukė per padraskytas vietas. Neištraukė nė vieno.
   -O tu...-apsižvalgė tarsi kažko ieškodama,-augintinio neturi?-dabar didžioji dalis mokinių visur nešiodavosi savo mažuosius palydovus, nors grifės nė karto nematė su augintiniu. Galbūt ji viena iš tų, kurie nepriklauso tam sąrašui?
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.