1
6

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • VII kursas
  • *
  • 155
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #315 Prieš 4 mėnesius »
Per greičiau nei minutę, Miona suvalgė bent tris bandeles. Tačiau nė pati to nežinojo. Ranka slydo prie bandelių automatiškai. Gurkšnojant šiltą, beveik karštą arbatą, skruostai šiek tiek raustelėjo ir jei ne nuovargis, aiškiai įskaitomas jos akyse, jei ne ratilai po akimis ir jei ne visai gerai surišti paukai, beveik nebūtum pamanęs, kad merginai kažkas negerai. Tiesa, drabužiai buvo kiek laisvi, todėl tik blogai matantis ar labai neatidus žmogus nebūtų pamatęs, kad ji numetė šiek tiek kilogramų.
Kai ranka nebeužčiuopė bandelių, mergina kilstelėjo galvą, kad apsuktš didžiulę lėkštę ir pasiimtų dar. Tačiau ranka sustojo ant lėkštės briaunos, nes Miona išgirdo, o vėliau ir pamatė priešais ją stypsantį randonplaukį. Ir tikrai ne ką kitą, kaip Dafydd. Mintys klaidžiojo kitur, tačiau iš jo kūno padėties (kūno kalbą ji savrankiškai šiek tiek išstudijavo praietą savaitę), suprato, jog is klasuia, ką ši čia veikianti. Nespėjus jai atsakyti, vaikinas dar ir pasisveikino. Miona pavargusiomi, bet rimtomis akimis žvilgtelėjo į atėjūną ir trumpai tarstelėjo.
- Valgau ir skaitau. - Prisiminusi, kad ir jai reikia pasisveikinti, pridrė: - Labas.
Ko jau ko, bet draugijos tikrai nenorėjo. Akys užkliuvo už antro puodelio. Surato, kad elfai matė, kaip ateina kitas žmogus ir jau iškart buvo paruošę antrą puoduką. Kitus kažko panašaus, ką gavo Miona, nematė, todėl sunkiai atsiduso.
- Yra dar vienas puodukas. Visko vis tiek nesuvalgysiu. Skanaus.
Ir vėl įniko į knygą. Akys niekaip negalėjo susikoncentruoti ties sakiniu, raidės kaip išdykėlės bėgiojo po baltą lauką, todėl susiraukusi užvertė knygą. Nusprendė, kad pavalgiusi trauks kur nors prigulti.
Į Dafydd nežvelgė. Anais mokslo metais susitikdavo bent sykį per savaitę ir mokydavosi kerėti, Žinoma, ne ištisus metus, o tik po Burtų Trikovės Turnyro. Tačiau raudonplaukis buvo tikrai smarkiai patobulėjęs, o ir pati įgijo taip reikiamos patirties. Nors ir žadėjo jam, kad ir kitais metais padės treniruotis, pažado anaiptol neištesėjo. Vylėsi, kad Dafydd to neprimins ir pasisotins greičiau nei ji.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 294
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #316 Prieš 4 mėnesius »
- Skaitant valgyti nesveika, - pasišaipė Dafydd. Jis niekad nesuprato, kodėl Miona visada vaikšto su knyga rankose. Kas gali būti nuobodžiau už mokymąsi iš knygų? Nebent... Klastuolis taip ir nesugalvojo atsakymo į šitą klausimą.
Jo džiaugsmui, ant stalo netruko atsirasti antras puodelis. Ką gi, tikrai gerai, kad jis nėjo į virtuvę. Čia servisas neką prastesnis, o spygavimo klausytis nereikia. Tiesa, teks pakęsti šitos merginos buvimą, bet net ji geriau negu krūva namų elfų.
Dar prieš Mionai pasiūlant paimti puodelį velsietis jau buvo tai padaręs ir įsitaisęs šalia. Jis ne itin norėjo turėti reikalų su šia grife. Tuo labiau, kad ji šiais mokslo metais kažkur dingo ir jie nebetęsė pamokų, kurios, tenka pripažinti, buvo naudingos. Vis dėlto Dafydd apsimetė besirūpinantis namų elfais, tad nutarė neužkrauti jiems papildomo darbo ruošti ir Klastūnyno stalą.
- Ačiū, - sarkastiškai pasakė raudonplaukis ir čiupo pirmą pasitaikiusią bandelę. Taip norėjo valgyti, kad prarijo ją nė nepajutęs skonio. Iš karto pasiėmė ir antrą.
Bekimšdamas gal ketvirtą Dafydd atkreipė dėmesį, kad Miona neskaito. Taip, ji lyg ir žvelgė į knygą. Tačiau buvo labai akivaizdu, kad žvilgsnis puslapiu neslysta. Klastuolis įtarė, kad dėl to kaltas yra būtent jis. Deja, raudonplaukis tokiais niekais niekad nesirūpino, tad nė neketino palikti merginos vienos. Jis jautė, kad Miona nori būtent to. Tačiau jam buvo pernelyg smalsu, kurgi ji buvo dingusi. Klastuolis netgi pamanė, kad ji kurį laiką iš viso nebuvo mokykloje.
- Ko nevaikštai į pamokas? - tiesmukai paklausė Dafydd. Žinojo, kad Miona gali atkirsti, jog tai jis į jas nevaikšto - ankstesniais metais kaip tik taip ir buvo. Tačiau šiais mokslo metais Dafydd dėl jam pačiam nežinomų priežasčių pamokose kartais pasirodydavo. Ką jis ten veikdavo, tai kitas klausimas. Tačiau viena jis žinojo puikiai: toks geras vaikutis kaip Miona Hera pamokose šiais metais tikrai nesivaidena taip dažnai kaip turėtų.
Kai lėkštėje liko viena bandelė, Dafydd sutriko. Jis nenorėjo jos paimti. Labiausiai dėl to, kad tokiu atveju jam kaip ir nebeliktų priežasties čia sėdėti. O klastuolis nutarė: jis išsiaiškins, kad su Miona negerai. Laimei, namų elfai tarsi išgirdo jo mintis ir netrukus šalia atsirado nauja lėkštė. Velsietis patenkintas paėmė dar vieną bandelę ir laukė, ką gi jam paaiškins Miona.
I am David Karuin Šeuešin.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • VII kursas
  • *
  • 155
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #317 Prieš 4 mėnesius »
Žvelgdama į dailius, imitacinius raižinius ant knygos viršelio, kurie juosė žymaus žmogaus nuotrauką, šiuo atveju Albo Dumbldoro, merginos ausis pasiekė garsas. Tiesa, išgirdo jį taip, tarsi būtų buvusi po vandeniu. Susikaupusi atkūrė garsą ir suprato, kad Dafydd teiravosi apie jos pradingimą. Sunkiai atsiduso, nes pokalbis, kad ir koks jis bebūtų, siurbė merginos jėgas.
- Asmeninės priežastys, - kuo trumpiau atsakė. Apie savo bėdas kalbėti viaiškai nenorėjo. Ne tik su Dafydd, bet aplamai su niekuo. Pažvelgė į arbatinuką ir sunkiai atsiduso. O kad tai būtų kava...
Pildamasi dar vieną puodelį gėrimo, išvydo kaip tik tai, ko ir norėjo - viliojančią, kvapnią kavą, kurią pasaldino dideliu šaukštu medaus.
- Ačiū, elfai, ačiū, - nerišliai sumurmėjo. Mėgaudamasi pačepsėjo ir iškart pražvalėjo.
Smegenys vėl greičiau dirbo ir mergina atsekė įvykių eigą. Užkliuvo tai, kad Dafydd teiravosi ne tiksliai apie mokyklą, o apie pamokas.
- Nejau pradėjai dažniau lankyti pamokas? - nuobodžiai, bet tuo pačiu ir nustebusi paklausė.
Šalimais atsiradusioje lėkštėje šįsyk puikavosi ne vien vegetariškos bandelės. Mergina suraukė nosį ir pasiėmė likusią bandelę iš savo lėkštės. Tiek daug vienu sykiu ji nevalgė nuo praeitos vasaros. Greitai ją sušlamštė. Tačiau dėl kavos niekur nenorėjo judintis.
- Žiūrėk, aš esu truputėlį pavargusi, - spitrydama vaikinui į veidą tarė ji. - Būk geras, neprovokuok manęs barniui, nes pavargusi negaliu blaiviai mąstyti.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 294
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #318 Prieš 4 mėnesius »
- Ak, asmeninės priežastys? - nusišaipė Dafydd. Jį pagavo smalsumas. Kas gi gali nutikti šitai pasikėlusiai mergaičiukei? Nepaisant to, kad ji jam nemažai padėjo, klastuolis niekaip negalėjo pamiršti nelaimingų Burtų trikovės turnyro šokių, kur Miona jam pasirodė visiška šlykštynė. - Jeigu jau taip, tai sėdėk namuose ir verk.
Mionai besipilant gėrimą iki Dafydd atsklido kvapas. Kavos kvapas. O šios velsietis negalėjo pakęsti. Tiesą sakant, kava vaikiną paprasčiausiai vimdė. Jis niekad nesuprato, kodėl, tačiau žinojo: jeigu Miona tą šlykštalą dabar gers, geruoju nesibaigs. Niekam.
- Labai nuoširdžiai patariu negerti, - rėžė klastuolis. Jis puikiai suprato, kad tai skamba keistai, tačiau visai tuo nesirūpino. Kai Miona įsidėjo medaus, kvapas kiek susilpnėjo. Ir tai nutraukė Dafydd planus išplėšti puodelį grifei iš rankos ir mesti kuo toliau. Deja, arbatinuke jokio medaus nebuvo. Jis buvo pilnas to klaikaus gėrimo. Tad velsietis jį pagriebęs priėjo prie Švilpynės stalo ir švystelėjo jį kuo toliau nuo savęs. Žinoma, indas sudužo ir kava išsitaškė į visas puses. Tačiau Dafydd buvo visai patenkintas: pavyko arbatinį numesti pakankamai toli, kad nuo Grifų Gūžtos stalo kvapo nesijaustų.
- O koks tavo reikalas, vaikštau aš į pamokas ar ne? - vėl atsisėdęs prie raudonojo koledžo stalo atžariai paklausė Dafydd. - Jeigu pati ten lakytumeis, matytum, kas ateina, o kas - ne. Ir nereikėtų klausinėti tokių nesąmonių.
Klastuolis pastebėjo, kad Miona pakėlė į jį akis. Pasidarė smalsu, ką gi ji dabar darys. Teliko tinkamai atsikirsti, ką Dafydd iš karto ir pabandė padaryti:
- Jeigu esi pavargusi, tai keliauk į lovytę ir miegot, o ne kavą gerk, kvaiša tu.
Dafydd pasirodė, kad grifė ir vėl elgiasi kaip pasipūtėlė. Jis pasiėmė bandelę su mėsa ir pasimėgaudamas suvalgė. Netrukus pasiėmė dar vieną. Juto, kad jau yra pasisotinęs, tačiau negalėjo to parodyti Mionai: juk tada jam neliks priežasties čia sėdėti. O kur nors trauktis Dafydd tikrai neketino.
I am David Karuin Šeuešin.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • VII kursas
  • *
  • 155
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #319 Prieš 4 mėnesius »
Mergina kilstelėjo antakius, kai Dafydd pasiūlė užsidaryt ir verkšlent. Žuvus tėvams ir Polei, mergina verkė viskas dienas, iki kolei juos palaidojo. Prisiminė, kaip norėjo rėkti, bet tuo pačiu susisupti į mažą kamupliuką ir nulįsti ten, kur niekas jos nematys.
Tačiau po laidotuvių nė viena ašara nenuriedėjo Mionos skruostu. Tuo pačiu jos lūpų nebeišrietė šypsena, o apie akyse žėrinčius laimės ir juoko krislelius negalėjai nė pagalvoti. Mergina tapo šalta ir griežta. Jai terūpėjo sužinoti priežastį. Ji tetroško ramybės dvasiai ir kūnui. Tenorėjo daugiau nebesapnuoti košmarų ir bent minutei užsimerkus nebematyti kraupių vaizdų.
Bet kad taip nutiktų, megina turėjo ieškoti to, ko žinojo greitai nerasianti. Galbūt ir niekada. Mergina net svarstė, kiek tokiu tempu silpnėjant sveikatai jai beliko. Mintyse nusišaipė iš savęs: Kalbi kaip senutė.
- Kava yra geriausia, kas man pastaruoju metu nutiko.
Iš apsiausto vidinės kišenės išsitraukė laikraštį ir atsivertė. Datos nesimatė, nes kampai jau buvo labai gerai nutrinti, tačiau grifė ją puikiai žinojo.
Pasigirdus dužimo garsui, mergina pakėlė pražvalėjusias akis ir nustėro ant Švilpynės koledžo stalo pamačiusi duženas. Nukreipė atšiaurų žvilgsnį į Dafydd. Šis dar pradėjo bambėti apie tai, kad jai reiktų eiti miegoti, o ne kavą gerti. Mergina sudrebėjo, tačiau ranka pati nuslydo prie lazdelės.
- Silencio!
Burtas puikiai suveikė.
- Dabar, Dafydd, paklausyk. Man iki gyvo kaulo įgriso tavo ant kitų nepelnytai liejamas pyktis. Nusibodo, kad vaidini, jog tau nerūpi, nors, po velnių, permatau, jog nori išpešti, kur bastausi. Supranti, jei kartais vasarą atsiverstum Magijos žinių laikraštį, užmestum akelę bent į pagrindinį puslapį, netektų daužyti daiktų ir spjaudytis nepagarbiais žodžiais. Nenoriu prieš tave naudoti burtų. Nenoriu, kad ir bandytum kažkaip man už juos atlyginti. Suvok pagaliau, kad ne tu vienas turi bėdų. Taip, elgiausi bjauriai. Atleisk man. Bet už tai, kad nutildžiau tave, neatsiprašysiu. Neatsiprašysiu ir už tai, ką tau padarysiu, kai mėginsi man ką nors padaryti man tave atkerėjus.
Paėmė laikraštį - šio numerio egzempliorių turėjo bent tris - ir nutėškė vaikinui priešais veidą ant stalo.
- Skaityk, jei jau taip rūpi, kas man yra. Jei jau taip labai tau rūpiu, - išrėžė, kas ant seilės užėjo ir mostelėjo lazdele jį atkerėdama. Mergina buvo nejučia atsistojusi, todėl galva šiek tiek sukosi. Dar prisidėjo ir pykinimas, todėl ji susmuko. Vėl mostelėjo lazdele ir ant Švilpynės esančios duženos viena su kita sukibo ir kavinukas, vėl toks, koks buvo, grįžo atgal ant Grifų Gūžtos stalo.
- Perspėjau.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 294
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #320 Prieš 4 mėnesius »
Dafydd nesuprato, kaip kava gali reikšti iš viso ką nors gero. Tačiau suprato, kad Mionai kažkas yra negerai. Ne dėl to, kad ji nelankė pamokų. Tiesiog ji buvo... Kažkokia keista. Gal mažiau pasipūtusi. Arba tiesiog... Kitokia nei paprastai. Tarsi tu ją gerai pažįsti pasišaipė iš savęs klastuolis ir susiraukė. Jis visai nenorėjo pažinoti šitos merginos. Tačiau per kelis netyčinius susitikimus teko šiek tiek ją pažinti. O kur dar treniruotės, kai jiedu susitikdavo reguliariai...
Vidury sakinio velsietis buvo brutaliai nutildytas. Jis išsižiojo ir norėjo kažką piktai pasakyti, bet pajuto, kad balsas paprasčiausiai nesklinda iš jo lūpų. Tada suprato, kam reikalingi kerai, kuriuos paleido grifė. Deja, šie kerai nepateko į sąrašą tų, kuriuos jiedu mokėsi. Deja, Miona neišmokė Dafydd ir bežodžių kerų. Tai buvo labai apmaudu: raudonplaukis be galo norėjo tėkštelėti mergiūkštei kokiais nors galingais kerais...
Mionai kalbant Dafydd norėjo atkirsti, kad jam absoliučiai nerūpi, ką ji veikia. Jam tiesiog smalsu. Tačiau, žinoma, klastuolis negalėjo ištarti nė žodžio. O štai laikraštį perskaityti jis galėjo. Tad nuleido akis į puslapį. Norėjo pažiūrėti, kokia šio gerokai aptrinto laikraščio data. Deja, kaip tik kampas, kuriame data turėtų būti parašyta, buvo aptrintas labiausiai, tad velsietis šios informacijos nesužinojo.
Greitai permetęs akimis straipsnį Dafydd susimąstė. Nežinojo, ką sakyti. Ko gero, merginai reikia užuojautos. Arba jos kaip tik nereikia, juk yra žmonių, kurie to negali pakęsti. Tačiau klastuolis paprasčiausiai nebuvo pripratęs dalintis užuojauta. Tad jis tik pakėlė akis į Mioną.
Merginai atsistojus ir susmukus Dafydd sunerimo. Patį labai nustebino šis jausmas. Jis buvo pernelyg neįprastas. Tačiau kažką daryti reikėjo. Velsietis pagalvojo apie vandenį. Beveik tą pačią akimirką ant stalo atsirado naujas ąsotis ir švari stiklinė. Dafydd įpylė vandens į stiklinę ir ištiesė Mionai. Nežinojo, ar jau gali kalbėti, tad nieko nesakė. Klastuolis suprato, kad nenori, jog merginai būtų blogai. Problema buvo ta, kad jis nežinojo, ko reikėtų griebtis.
I am David Karuin Šeuešin.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • VII kursas
  • *
  • 155
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #321 Prieš 4 mėnesius »
   Tyla tęsėsi ilgai. Miona, parėmusi galvą abiem rankom, mėgino susikaupti. Pasigirdo bėgančio į stiklinę vandens garsas, po to tarkštelėjimas, ir mergina pakėlė galvą. Išvydo ištiestą Dafydd ranką, kurioje laikė stiklinę skaidraus vandens. Kiek sutrikusi paėmė vėsią stiklinę ir, pačios nustabai, užsivertė iki galo. Mintys šiek tiek prašviesėjo, bet grifė pajuto, kad vėl greitai gali apsiniaukti.
   - Labai ačiū, - lengviau atsidususi ir dėdama ant stalo stiklinaitę tyliai padėkojo ši. Kelias sekundes stebėjo, kaip vandens lašas nuriedėjo stikline žemyn ir sustojo tik pasiekęs stalą. Pagalvojo, ar elfai nesupyks, jei jie čia,praktiškai, puotauja ir saiko nejaučia.
   Puikiai suprato, kad vaikinas nežino, ar jai reikia užuojautos. Netgi buvo dėkinga, jog to netikrino. Ko jau ko, bet Miona tikrai nenorėjo, kad ją kas guostų.
   Prisiminusi, kad Dafydd atkerėjo be žodžių, tai ir pasakė.
   - Gali kalbėti. Regis prisimenu, kad nesimokėm bežodžių kerų. Pati neseniai pradėjau praktikuotis. Velnioniškai sunku, ką bepridursi, - susiraukė ir pastumdė stiklinaitę. Ši paliko šlapią pėdsaką ant stalo.
   - Regis, būtų neblogai numigti. Ryt… - tačiau neužbaigė. Nenorėjo kažkam atskleisti, jog ir vėl pradings iš mokyklos. Gūžtelėjo pečiais ir atsistojo. Akimirką pastoviniavo, kad nustotų suktis galva. - Tie namų elfai nuostabūs.
   Prisiminusi, kad neišvalė kavos, pasisuko tai padaryti. Tačiau išlieto gėrimo nebuvo likę nė ženklo. Susiraukė. Norėjo bent tiek tiems padarėliams padėti.
   - Gerai, eisiu kur nors numigti, jau pats metas būtų. Labanakt.
   Ir nužingsniavo Didžiosios salės išėjimo link, visai pamiršusi laikraštį. Prie išėjimo stabtelėjo ir jį prisiminė. Svarstė, ar jį atsiimti. Straipsnį mokėjo žodis žodin, todėl tik numojo ranka. Džiaugėsi, kad yra Hogvartse. Kerų pagalba galės bent šiek tiek numigti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Miona Hera »

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 294
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #322 Prieš 4 mėnesius »
Dafydd pagalvojo, kad Miona specialiai neima vandens, taip norėdama parodyti, kad pagalbos nereikia. Tai jam padėjo apsispręsti ir net nebandyti jos guosti. Nors grifė netrukus vandenį vis dėlto paėmė - ir net padėkojo! - Dafydd vis tiek nieko nesakė. Prisibijojo jos reakcijos. Be to, nežinojo, ką sakyti. Tuo labiau, kad taip ir nesuprato, ar yra atkerėtas, kol Hera taikėsi atskleisti šią mažytę paslaptį.
- Ačiū, - burbtelėjo velsietis. Labiausiai tam, kad patikrintų, ar ji nemeluoja. Išgirdęs savo balsą Dafydd pasijuto kiek ramiau: buvo kiek išsigandęs, kad taip ir liks nebylys. Nors... O su kuo jam šnekėti? Juk, ko gero, ši šalia sėdinti mergina tebėra žmogus, su kuriuo jis šnekasi daugiausiai. Galbūt ta proga reikėtų nustoti šitaip ant jos už kažką pykti? Taip, per nelemtą Burtų trikovės turnyro puotą ji pasirodė esanti tikra pasipūtėlė. Tačiau po to skyrė savo laiką, kad padėtų jam, Dafydd. O dabar ji tikrai turi ir rimtesnių problemų negu ginčai su kitais mokiniais... Tokios mintys sukosi velsiečio galvoje, nors jis ir pats iki galo nesuprato, kodėl apie tai galvoja. Paklausė savęs, koks gi skirtumas, kas turi kokių problemų? Tačiau suprato, kad su Miona yra kažkaip kitaip. Kažkodėl jos jis nenorėjo be reikalo erzinti.
- Kas ryt? - paklausė klastuolis, tačiau panašu, kad Miona nenorėjo apie tai prabilti, nes skubiai pakeitė temą. Dafydd nekamantinėjo. Tiesą sakant, jam net ir nebuvo įdomu. Jis žiūrėjo į stovinčią merginą ir mintyse meldėsi, kad tik ji nepargriūtų. Ką tokiu atveju reikėtų daryti? Laimei, grifė išsilaikė ant kojų ir išgelbėjo raudonplaukį nuo be galo sunkios misijos.
- Labanakt, - sumurmėjo Dafydd. Jis žiūrėjo, kaip mergina nueina. Matė, kaip stabtelėjo prie išėjimo. Apsižvalgęs pamatė, kad ji paliko laikraštį. Pagalvojo, ar nereikėtų nunešti. Vis dėlto ji, ko gero, tą straipsnį moka atmintinai. O jeigu ir ne, tai ne itin tenori dar kartą skaityti. Tad klastuolis palaukė, kol Miona dings už durų, ir neskubėdamas patraukė išėjimo link.
I am David Karuin Šeuešin.

*

Neprisijungęs Enolas Wildwoodas

  • Burtininkas
  • **
  • 13
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #323 Prieš 3 mėnesius »
Enolas ramiai prisėdo ant kėdės. Nors viduje ir kirbėjo baimė, jog gali sulaužyti žšeimos tradiciją mokytis Grifų Gžtoje, berniukas buvo įsitikinęs, kad taip būti negali. Nes taip sakė tėvas. O juo Enolas visada tikėjo.
Juto, kaip ant galvos uždėjo aiškiai per didelę kepurę. Ši uždengė tamsius berniuko plaukus ir net ausis, dėl ko be galo, net per daug aiškiai girdėjo Paskirstymo Kepurės mykimą. Ir spiegesį, kai naujasis Hogvartso mokinys buvo išrinktas Grifų Gūžton. Wildwoodas nusišypsojo. O ko daugiau reikėjo tikėtis?
Akimis susirado Grifų Gūžtos koledžo - savo koledžo - stalą ir priėję atsisėdo. Netrukus stalas pasipuošė ištaigingomis vaišėmis. Naujieji bendrakoledžiai šiltai jį pasveikino. Viskas buvo lygiai taip, kaip pasakojo tėvas.
„Kol kauniesi su tamsa, stovi šviesoje.“
~ Sabaa Tahir „Deglas naktyje“


*

Neprisijungęs Malia Scoott

  • Žiobarotyros profesorė
  • *
  • 50
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #324 Prieš 3 mėnesius »
Mergaitė nepatenkinta nužygiavo prie Grifų gūžtos stalo ir atsisėdo. Kažkoks vaikinukas jau norėjo ją užkalbinti, bet pamatęs jos piktą žvilgsnį kaip mat užsičiaupė
  Aš? Grifų gūžtoje? Ar ta kepurė kažko vartojo ar jai šeip kasnors negerai? Mali'os nepasitenkinimas ir pyktis patekus į Grifų gūžtą aiškiai švietė jos veide. Ji aiškiai nenorėjo čia būti. O kas gali norėti? Visi čia tik ir tevaidina pasikėlusiais ir angeliukais. Nekenčiu šito koledžo. Mergaitė dar prieš ateinant čia aiškiai nenorėjo patekti į Grifų gūžta.
- Gyvenimas iš manęs šaiposi. - Nepatenkinta po nosimi suburbėjo ši. Stalas buvo nukrautas maistu, kuris tikrai nedomino žaliaplaukės. Jis atrodė jai šlykštus vien dėl to, kad stovėjo ant Grifų gūžtos bendrojo stalo...
  Galiausiai ši nieko nelaukusi dingo iš čia...


*

Neprisijungęs Violeta Stephenson

  • I kursas
  • *
  • 3
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #325 Prieš 2 mėnesius »
Tamsiaplaukė liko gan nustebinta, kai šioji pateko į Grifų Gūžtos koledžą. Mergina yra viena iš tų, kurios nemėgo labai jau rizikuoti, tačiau nuotykiai jai patiko bei rizikuoti karts nuo karto mėgo, neatsisakydavo. Taip pat jai patinka ramybė ir kartais vienatvė, bet patekusi čia jai vis vien yra kiek keistoka, jog priskyrė ją čia, Grifo Gūžtos koledže. Įžengusi į Didžiosios salės vidų, pirmiausiai apsižvalgo po salę, kurioje nemažai mokinių. Pažvelgus į vienus, galėjai suprasti, kad jie nepatenkinti, jog pateko į tą koledžą, nors norėjo visai į kitą. Kiti džiaugėsi ten kur pateko ir jau matyti, jog jau susibendravo su kitais ir tikriausiai nauja draugystės pradžia. Mėlynų plaukų savininkė pradėjo neskubant eiti link savojo koledžo stalo prie kurio sėdėjo jau nemažai mokinių. Beeinant žvalgėsi į kitus. Nežymiai atsiduso, supratusi, jog gali sunkiai čia pritapti, bet bandyti su kuo nors bendrauti ir susirasti draugų, tikrai verta ir tai būtų naudinga jai pačiai. Juk visą laiką vienai prabūti, nėra malonu ir tikri liūdnoka. Priėjusi savojo koledžo stalą, prisėdo ant laisvos kėdės. Apžvelgusi visus, nieko netardama pasiėmė puodelį su vaisine arbata. Gurkštelėjusi, padeda puodelį ant stalo. Maloniai nusišypsodama klausėsi pokalbio, nors ir vieni šnekėjo apie vieną, o kiti šnekėjo apie kitą. Pastebėjusi Beveik Begalvį Niką, linkteli jam taip pasisveikinusi su juo bei taip pat veide pasirodo nedidelė šypsenėlė. Neturėjo noro su kažkuo bendrauti, tad pasirinko tylėti ir klausytis tai ką kalba kiti. 

*

Neprisijungęs Gabriellitaa Fagbure

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #326 Prieš 1 mėnesius »
Atvykusi į pasirinkimą, mergina jau žinojo kokiame koledže priklausys, mat nebuvo iš tų tylių ir drovių mergyčių. Mėgo elgtis drąsiai, karts nuo karto gal net ir prisidirbti. Tačiau tie kas ją pažįsta drąsiai bei pačiu pirmuoju žodžiu pasakytų, kad ji yra bendraujanti asmenybė. Pasirodžius rezultatams ir galutiniam verdiktui, merginos veidą puošė plati šypsena. Grifų Gūžtos koledžas. Ten kur ir norėjo.
Įžengusi Didžiąją salę, mergina akimis greitai rado savo koledžo stalą. Nė nedvejodama žengė žingsnius link jo. Priėjusi visus apžvelgė bei maloniai nusišypsojo.
- Sveiki, - pasisveikina kiek garsiau, kad bent jau daugelis išgirstų. Dėmesį ji mėgo. Atsisėdo šalia mėlynplaukės merginos, kuri nė iš tolo neatrodė lyg priklausytų šiam koledžui, bet jei ji čia vadinas ji papuolė ten kur reikia. Pasiėmusi pyragėlį, atsikando bei sukramtė jo gabaliuką.
- Aš Gabriela, - pasisveikina su mėlynplauke mergina. Draugų jai netrūko, bet naujos pažintys jai labai patiko.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • II kursas
  • *
  • 40
  • Taškai: 9
  • prisimink mane
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #327 Prieš mėnesį »
Sigurdas įžengė į Didžiąją salę ir buvo priblokštas jos dydžio, nuo lubų kabančių koledžų vėliavų su herbais ir spalvomis. Tačiau veide nepajudėjo nė vienas raumenėlis, rodantis jo nuostabą. Tik ledo mėlynumo akys žibėjo, atskleisdamos jaunojo mokinio nuotaiką. Kartu su kitais naujokais, kurie jau truputėlį šalinosi skvarbaus žvilgsnio ir akmeninio veido berniuko, jis patraukė link paprastutės medinės kėdės su nušiurusia ir savo amžių jau pergyvenusia skrybėle.
Islandas iš kitų mokinių išgirdo apie visus koledžus, jų privalumus ir apie Paskirstymo skrybėlę, kuri kažin kaip turėjo nurodyti, kuriam koledžui mokinys priklausys. Sigurdas svajojo apie Klastūnyną, kuris jam pasirodė priimtiniausias. Jo neatbaidė naujokėlių komentarai, kad ten mokosi apsukrūs, drąsūs ir gudrūs žmonės, nes berniukas pats save tokiu laikė. Kadaise. O dabar... Aplinkiniai žmonės apie tai tikrai nebūtų pagalvoję, nes bejausmis veidas nerodė tikrojo šviesaplaukio.
Priartėjus prie Paskirstymo kepurės, buvo pradėti skelbti mokinių vardai ir susijaudinusiems naujokams ant galvos buvo uždėta žymioji kepurė. Ji keistu balsu šaulė koledžų pavadinimus ir laimingi ar nuliūdę pirmakursiai žingsniuodavo prie savo stalo. Sigurdas akimis lydėjo praeinančius mokinius, laukdamas pakvietimo. Kokia nesąmonė skirstyti mus! Žinoma, jis to garsiai nepasakė, tačiau pajuto, kad viduje kažką suskaudo. Ne kūne, bet sieloje. Toje, kurią islandas slėpė nuo visų akių ir kurią pats sužeidė.
-Sigurdas Eddi Hallgrimssonas!-paskelbė balsas.
Šviesiaplaukis nuleido šaltas akis, priėjo ir lėtai atsisėdo. Jam ant galvos buvo nuleista Paskirstymo kepurė, kuri, priešingai nei kitais kartais, gana ilgai galvojo. Vaikinukas iš po skrybėlės krašto tematė pusę salės, bet dar kartą pastebėjo jos didingumą. Jam norėjosi tėkšti kepurę į šalį ir išrėkti, kad skirstyti vaikus kažkokiai skrybėlei vadovaujant yra neteisinga. Bet mokinys tik nežymiai sudrebėjo nuo tokių minčių ir to nepadarė. Viduje vėl kažkas trūko. Rodėsi, kad praranda savo prigimtį.
Nelauktai Paskirstymo kepurė sušuko:
-Grifų Gūžta!
Islandas atsistojo ir nužingsniavo prie labiausiai plojančio ir ūžiančio stalo. Į visus sveikinimus jis teatsakė galvos linktelėjimu ir nieko nelaukdamas bejausmiu veidu kibo į valgius.
I lost myself somewhere in the darkness

*

Neprisijungęs Selina Silver

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #328 Prieš mėnesį »
Labai apsidžiaugiau, kai paskirstymo kepurė ištarė (GG2). Visas stalas pradėjo ploti, buvau tokia laiminga. Mano visa burtininkų giminė nuo neatmenamų laikų mokosi Grifų gūžtoje, todėl aš labai dydžiavausi savimi, kad pratesiau šeimos tradiciją. Padaviau kepurė profesorei Makgonagal, nubėgau prie savo koledžo stalo ir šleptelėjau greta brolio. Erikas mane apkabino ir supažindino su savo draugais. Kol visi smagiai plepėjome Dumbldoras paskelbė vaišes. Stalas buvo nukrautas skaniausiais dalykais. Mano žvilgsnį patraukė aštrios vištos šlaunelės su medaus padažu. Mmmm... kaip skanu... Prisivalgiau tiek, kad atrodė sprogsiu. Viskas buvo nuostabu.

*

Neprisijungęs Marija Auksaragė

  • I kursas
  • *
  • 4
  • Taškai: 5
  • Lytis: Moteris
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #329 Prieš 2 savaites »
Marija sedėjo prie Grifų gūžtos stalo.Jis buvo nukrautas vaišėmis, obuoliais su karamele,šokoladinėmis spurgomis ir dar visokiausiais skanėstais.Mergaitė truputį jaudinosi,nes neturėjo draugų.Atėjo laikas valgyti.Marija prisivalgė tiek daug ,kad vos galėjo pajudėti.Po kelių minučių prie jos priėjo berniukas.Jis buvo blondinas ,mėlinom lyg jūra akim.Staiga jis pasakė;-Sveika koks tavo vardas aš tai Brendonas. Ji nedrąsiai atsakė;-Malonu susipažinti aš Marija.Patekai į Grifo Gūžtą ar ne?Nori būti draugais?-paklausė susidomėjas Brendonas .Taip aš patekau į Grifo Gūžtą .Draugais ?Tai aišku.-atsakė ji.Taip ir prasidėjo pirmieji Marijos metai Hogvarce ir mergaitei nebereikėjo bijoti ,kad neturės draugų.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019