0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vilkolakis Svajoklis

  • I kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Gyvenimas vienas, brangink jį
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #480 Prieš 2 metus »
Vilkolakis atėjęs į salę iškart pasuko Grifų Gužtos stalo link nelabai kreipdamas dėmesio į aplink esančius. vos jį pasiekęs jis atsisėdo nuošaliai visų, nes nemėgo būti tarp žmonių. pasidėjęs daiktus jis įsidėjo blynelių ir pasiėmęs knygą apie eliksyrus ėmė skaityti valgudamas beveik automatiškai. Visai įdomi knyga, pasakoja apie eliksyrų darymą viduramžiais, kur beveik kiekvienas burtininkas arba ragana galėjo būti suimtas ir sudegintas ar paskandintas. Ir šiaip sudėtinių daliu eliksyrams gavimas buvo daug sudėtingesnis, pavyzdžiui fenikso ašarų, sniego žmogaus plauko, basilisko žvyno ne kiekvienas sugebėdavo gauti, o ir gavęs tinkamai paruošti eliksyrą, o netinkamai paruošti net gydomeji ar kokie nors kiti teigiamo poveikio vartotojui eliksyrai gali tapti mirtinais nuodais ir ne vieną žmogų į kapus ar kitaip tariant aną pasaulį nuvaryti.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 104
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #481 Prieš 2 metus »
Džezefa atėjo prie Grifų gūžtos stalo ir pasakė: kaip gerai kad patekau į Grifų gūžtą tokios gražios koledžo spalvos. Vėliau po direktoriaus kalbos visi pavalgėme. Tada koledžų prefektai palydėjo pirmakursius į bendruosius kambarius. Džezefa perskaitė apie keliavimo oru kursus ir pasakė draugui: kaip gaila kad kursai tik nuo septyniolikos metų.

*

Neprisijungęs Kasandra Haskins

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #482 Prieš 2 metus »
kaip nuostabu jog patekau į Grifų Gūžtą.

*

Neprisijungęs Eimantas Zutatas

  • I kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Mirtis - išeitis
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #483 Prieš 2 metus »
Nusiėmęs paskirstimo kepurę nuėjo prie Grifų Gužtos stalo. -Gal ir gerai, kad čia patekau,-pamanė jis- draugiška aplinka visur gražu...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Eimantas Zutatas »

*

Neprisijungęs Gabija Fal

  • I kursas
  • *
  • 4
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #484 Prieš 2 metus »
Įžengusi į didžiąją salę vos nestabtelėjo iš nuostabos. Pirmiausia ji atkreipė dėmesį į lubas jos buvo užburtos nors ir gyveno burtininkų šeimoje šito dalyko ji nebuvo mačiusi. Vėliau mergaitė pamatė stalus ir mokinius sėdinčius prie jų. Jie buvo daug aukštesni už Gabiją. Kol vyko kiti pirmakursiai dėjosi Paskirstymo kepurę mergaitė neramiai žvalgėsi. Atėjo ir jos eilė eidama link kepurės ji vis žvalgėsi. Kepurė jai buvo gerokai per didelė. Gabijai ilgai laukti neteko greitai kepurė ištarė:
-Grifų Gūžta.
Žingsniuodama link savo koledžo stalo ji apžiūrinėjo kitus mokinius sėdinčius prie Grifų Gūžtos stalo. Galiausiai nusprendė atsisėsti prie juodaplaukės mergaitės kuri atrodė nedaug vyresnė už Gabiją.

*

Neprisijungęs Mia Sneip

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • ,,Viskas įmanoma, jeigu tuo tiki!“
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #485 Prieš 2 metus »
Mia įžengė į salę su kitais pirmakursiais. Ji apsižvalgė, pirmiausia pastebėjo  į akis kritančias lubas. Mergaitė niekada nematė tokių nuostabių užburtų lubų. Jos  atrodė nuostabiai. Apsižvalgius Mia pamatė iždidžiai sėdinčius klastuolius, kalbančius varnanagius, susirūpinusius švilpukus ir kvailystęs darančius grifiukus.

      Visi pirmakursiai jau sedėjo prie savo koledžo stalų. Tik Mia liko stovėti prieš kėdę.

    -Mia Sneip.

    Širdis iškarto plakė kaip pamišus. Mia atsisėdo ant kėdės.

    - Grifų Gūžta

   Su pasididžiavimu mergaitė nužingsniavo prie stalo. 
-

*

Neprisijungęs Simas Lidzeikis

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #486 Prieš 2 metus »
Atėjęs į didžiąją salę su visais kitais pirmakursiais pirmiausią pamatė daug kitų mokinių. Ant pakylos priekyje buvo pastatyta kėdė be atlošo ir ant jos buvo padėta sena skrybėlė. Tada viena mokytoja pradėjo
kviesti pirmakursius prie skrybėlės. Kai mokiniai prieidavo prie kepurės ir ją užsidėdavo, juos paskirdavo į koledžą. Ir tada išgirdo savo vardą:
-Lidzeikis Simas!
Vaikinas susijaudinęs nužengė prie skrybėlės ir ją užsidėjo kaip kiti mokiniai. Tik palietusi jo galvą, skrybėlė sušuko:
-Grifų Gūžta!
Jis apsidžiaugęs nužengė prie Grifų Gūžtos stalo. Tada priėjęs prie Grifų stalo ir pasisveikino su naujais bendrakursiais. Labai džiaugiuosi, kad čia patekau.Kai baigėsi ceremonija visi pradėjo valgyti. Pavalge jie dar pasikalbėjo, ir išėjo į bendruosius kambarius.

*

Neprisijungęs August Poterrr

  • I kursas
  • *
  • 3
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • :)
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #487 Prieš 2 metus »
(GG2) :D Sveiki aš esu grifų gūžtoje . Lbai džiaugiuosiu. Tikiuosiu man seksisi. :D
:)

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #488 Prieš 2 metus »
Paskutiniai Deoiridh pusryčiai Hogvartse. Keista, ar ne? Taip, labai keista. Vos prieš metus ji sėdėjo čia su Sigurdu svarstydama, kai jis jaučiasi. Atrodė, kad pačią toks likimas ištiks labai negreitai. Bet kur ten! Šie metai pralėkė kaip vėjas. Jie buvo kupini įvykių, svarbių tiek jai, tiek ir draugams. Dori gyvenimo pokyčiai, pamokos su Zoey, švilpės pažadas, kad atvyks kelioms dienoms į Aberdiną... Ir, žinoma, susitikimas su islandu Kiauliasodyje. O kur dar išdaiga paveikslų galerijoje, kur ji ir Alanas susipyko su visais įmanomais paveikslais? Smagu, ar ne? Ar ne per daug visko vieneriems metams? Ne, žinoma, ne. Vis dėlto tai paskutiniai jos mokslo metai Hogvartse, jie tiesiog privalėjo būti tokie, kad visi įsimintų ilgam.
Sėdėdama prie Grifų Gūžtos stalo Deoiridh stengėsi negalvoti. Visai nenorėjo įsivaizduoti, ką veiks po pusmečio. Vylėsi, kad nesėdės visa pikta savo kambaryje Aberdine. Bet kas ten žino? Neatrodė, kad jos santykiai su Matthew bent kiek taisytųsi, o herbologijos egzaminas buvo tiesiog tragiškai sunkus. Dėl to buvo pikta ir apmaudu. Norėjosi, kad į salę ateitų Dori ar Zoey ir kiek praskaidrintų nuotaiką. Gal bent kuri iš jų padėtų nukreipti mintis nuo sudėtingų dalykų? Grifė beviltiškai apsižvalgė po salę, bet tų, kurių dabar taip reikėjo, nepastebėjo. Buvo kiek keista taip laukti pasirodant kažkokio žmogaus, ypač turint omenyje, kad tai nebuvo Sigurdas ar... Matthew. Ar galima taip pasitikėti kažkokiomis bendramokslėmis, kad netgi nori jas susitikti, kai yra sunku? Ko gero, ne, bet Deoiridh negalėjo pakeisti to, kaip jaučiasi. Be galo norėjo nerūpestingai paplepėti su Dori ar Zoey. Galbūt netgi Ryan, nors dabar, kai tikėjosi netrukus susitikti su Sigurd, pliurpti su kitu vaikinu būtų keistoka.
Beviltiškai atsidususi Deoiridh įsidėjo į lėkštę porą vištienos kulšelių. Atsikandusi lėtai sukramtė, bet beveik nepajuto skonio.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1786
  • Lytis: Moteris
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #489 Prieš 2 metus »
Šiandien buvo paskutinė šių mokslo metų diena Hogvartse. Dori su nekantrumu laukė kelionės į Londoną, kur ją pasitiks mama. Kaip viskas bus? Širdyje sėjosi baimė, kad mamai Mendel nei kiek nerūpės. Bet ji sakė, kad atidarys sąskaitą Gringotse... Tad bet kokiu atveju nebus taip blogai, kaip praeitą vasarą, ar ne?
Trylikmetė jautėsi keistai. Sunku buvo susivokti savo širdyje, nes kažkuri jos dalelė pasiilgo tų žiobarų. O ar ir jie jos pasiilgo? Žinoma, kad ne. Jei būtų pasiilgę, nebūtų išsižadėję.
Įžengusi į didžiąją salę Mendel apsidairė. Klastuoliai. Prisėsti tenais nebuvo prie ko. Klastūnyne Dori draugų nelabai juk Dori. Varno Nagas. Tą stalą norėtųsi susprogdinti. Švilpynė. Nesimatė nei Meg, nei Zoey. O prie grifų stalo sėdėjo Deoiridh.
- Labas rytas, - pasisveikino su septintakurse ir prisėdusi šalia šyptelėjo.
Įsidėjo kiaušinienės su kumpiu ir pomidorų salotų.
- Parašysiu, kaip seksis man... naujuosiuose namuose, - ieškojo žodžių. - Kaip tu jautiesi? Keista, ar ne? Kad... kad rugsėjį neteks lipti į traukinį ir grįžti į Hogvartsą... Ar džiaugiesi? Po šių metų egzaminų tai aš tau pavydžiu, - nusijuokė. - Jog nebebūsi priversta kankintis su sunkiais magijos mokslais.
Mendel norėjo paklausti, ką Deoiridh veiks toliau. Tačiau nebuvo tikra, kad pati rudaplaukė tai žino, todėl nusprendė patylėti. Dori žinojo, kad jai animagės be galo trūks Hogvartse. Ji dar nelabai susivokė, jog šios rudenį mokykloje nebus.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #490 Prieš 2 metus »
Nebuvo skanu. Tiksliau, gal ir buvo, tik Deoiridh to nepastebėjo. Beveik iš viso nepajuto, kad valgo. Tai tebuvo būdas duoti smegenims darbo, kad tik negalvotų apie tai, kas visai netrukus bus. Šito mergina pernelyg bijojo. Ir pernelyg nenorėjo, kad kas nors kitas tai pastebėtų. Keista situacija, ar ne?
Kažkam pasisveikinus ji, ko gero, būtų pašokusi. Vis dėlto vaikystėje įgytas įprotis neparodyti baimės privertė tiesiog pakelti akis. Jose sužibo džiaugsmo žiburėlis, kurį teko mėginti nuslėpti skubiai nusukant žvilgsnį. Nepaisant to, kaip per paskutinius metus suartėjo, Deoiridh ir toliau apsimetė, kad Dori nėra kažkuo ypatinga. Tiesiog jaunesnė mokinė, su kuria keletą kartų teko susitikti. Vis tik ji vylėsi, kad ir toliau palaikys ryšį.
- Labas, - tarstelėjo. Norėjo pridurti sarkastišką pastebėlę, kad klastuolė supainiojo stalus, tačiau Dori prabilo. Kalbėjo sunkiai ir nelabai rišliai, bet Deoiridh iš karto suprato, kad ji kalba apie svarbius dalykus. Tai privertė prikąsti liežuvį ir ramiai klausytis. Šiandien yra mano paskutinė diena Hogvartse, o tu... nejučia pagalvojo grifė. Pačiai pasidarė bjauru, kad ji gali būti tokia savanaudė, bet tuo metu Dori tarsi išgirdusi tą mintį pasiteiravo, kaip ji jaučiasi. Tai privertė šyptelėti.
- Keistai, - neslėpė. - Atrodo, kad į tą traukinį pirmą kartą įlipau kitame gyvenime.
Išties - kaip viskas pasikeitė. Deoiridh beveik neprisiminė tuometinės savęs - persigandusios mažos mergaitės, krūpčiojančios nuo kiekvieno žvilgsnio. Ir dabar ji nelabai kitokia, bet vis dėlto pavyko rasti keletą žmonių, kuriais (galbūt) gali pasitikėti.
- O tu? - prisivertė pasidomėti. Jai Dori išties rūpėjo, bet ji po poros mėnesių ir vėl bus čia. O štai pati grifė... Gal jau net nebeturėtų vadinti savęs grife, ar ne? - ar palaikai ryšį su mama? Žinai, ko gali ten tikėtis?
Vištiena šalo lėkštėje, bet Deoiridh stumtelėjo maistą toliau nuo savęs. Suprato visiškai nenorinti valgyti.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1786
  • Lytis: Moteris
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #491 Prieš 2 metus »
Regis, Deoiridh nebuvo itin pakilios nuotaikos. Nors merginos bendravo jau nuo pat pirmo Dori kurso Hogvartse, trylikmetei vis dar buvo itin sunku suprasti vyresnėlės nuotaikas. Kartais ji su mergaite būdavo linksma ir entuziastinga, kartais susimąsčiusi, o kartais net piktoka. Būdavo akimirkų, kuomet Mendel norėdavo apsisukti ir pabėgti. Ar tai buvo tokia akimirka? Ne.
Dabar klastuolės lūpose atsirado nedidelis šypsnis. Ji pagalvojo apie tai, kad ir kokia septintakursė kartais atrodydavo surūgusi, ji visuomet suteikdavo palaikymą trečiakursei. Ją apkabindavo, palaikydavo. Visai kaip tikra vyresnioji sesė, pamanė Mendel ir prisiminė žiobarų vaikų posakį. Jie sakydavo, kad mažesniosios sesės arba brolio negali mušti niekas, nebent vyresnioji sesė arba brolis. Kad vyresnysis dažnai patrauks per dantį ir nuskriaus, bet tuo pačiu gins mažesnįjį dantimis ir nagais. Žinoma, Deoiridh Dori nemušdavo ir per dantį nelabai traukdavo, ir nuskriaudusi niekada nebuvo, tačiau kartais ji Mendel primindavo tipišką vyresniąją sesę. Bet ji nėra tavo sesuo.
Tą pačią akimirką nuotaika kiek subjuro. O gal dabar, kai Deoiridh nebesimokys Hogvartse, jų bendravimas nutrūks? Gal Dori ir vėl susimaudinės per herbologiją ir Matthew ims jos nebemėgti kaip ir pirmuose kursuose? Gal dabar niekam Dori nebebus gaila, nes ji turi grynakraujus burtininkus tėvus? O gal tau nieko daugiau ir nebereikės. Gal būsi su jais laiminga.
- Ji buvo parašiusi laišką. Vieną. Nežinau, ko tikėtis, - atsakė.
Ta tema kalbėti netroško. Nekantriai laukė, bet ir bijojo. Svarstyti nebuvo priežasčių, nes Mendel nenutuokė, kas jos tenais laukia.
Tačiau apie Deoiridh trylikmetė mielai būtų pakalbėjusi. Jos atsakyme Mendel užkabino vieną kabliuką. Žinojo, kad to klausti tikriausiai nedera. Numanė, kad animagė neigiamai sureaguos. Bet ką gi Dori galėjo prarasti? Tai paskutinė diena šiais metais Hogvartse, o Deoiridh paskutinė apskritai. Juk septyniolikmetė apie Mendel žinojo labai daug, o Dori apie ją nežinojo praktiškai nieko, nors geras porą savaičių praleido jos namuose. Todėl mergaitė nusprendė paklausti. Šiaip ar taip, rudaplaukė pati užsiminė, ar ne?
- Sakai, atrodo, kad į traukinį pirmą kartą įlipai kitame gyvenime? O kas pasikeitė? Kokia buvai tada, tame kitame gyvenime?
Maistas vėso lėkštėje. Buvo svarbesnių dalykų už jį.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #492 Prieš 2 metus »
Dar ką tik Deoiridh nuoširdžiai tikėjosi sulaukti Dori arba Zoey ir ramiai pasišnekučiuoti. Deja, vos tik viena iš draugių išties pasirodė, kažkodėl viskas pasidarė gerokai kebliau. Buvo baisu kažką sakyti, nes viskas gąsdino. Nesinorėjo išpliurpti per daug: šiaip ar taip, klastuolės vasara irgi labai miglota. Kiek per Kalėdų atostogas suprato iš Matthew, Dori mama nebuvo labai malonus žmogus. Ar jai bus ten geriau nei buvo iki šiol? Žinoma, juk bent namus turės. Gal nebereikės nešioti keliais dydžiais per mažų drabužių...
- Turbūt baisu, ar ne? Įsivaizduoju, kaip lauki to susitikimo, bet turbūt vis tiek bus netikėtumų, ar ne?
Nejučia grifė susimąstė apie tai, kas būtų, jeigu atsirastų jos tikrieji tėvai. Kaip į tai reaguotų Matthew? Ar mama nenusiviltų pamačiusi išaugusią panelę? Bet ne, geriau apie tai negalvoti. Mamos Deoiridh niekada neturėjo, ir, deja, tai nepasikeis. Tiesą sakant, dabar ji net nebūtų norėjusi kažkokios moters savo gyvenime. Nors su Matthew nesutarė taip gerai kaip anksčiau, juto, kad jai užtenka tėčio.
Atsargiai pažvelgusi į jaunesnę mergaitę atkakliai bandė sugalvoti, ką reikėtų sakyti toliau. Deja, ji vis dar nelabai mokėjo "šiaip sau plepėtis", tad nenuostabu, kad dabar nebuvo lengva. Laimei (arba ne) tylą nutraukė Dori. Klausimas buvo ganėtinai sudėtingas, tačiau nenustebino. Pati be reikalo išsižiojo, ar ne?
- Na... - bandė pradėti škotė, nors nelabai norėjo atskleisti, kokia buvo vos atvykusi į Hogvartsą. Nelabai buvo kuo girtis. - Tada dar nepažinojau Matthew. - Tai daug paaiškina, ar ne? - Neturėjau nieko. Nei artimų žmonių, nei draugų, nei namų. Gyvenau... Įdomiai.
Staiga nutilusi Deoiridh prisitraukė arčiau lėkštę su vištiena ir nukando neblogą kąsnį. Tai leido bent jau kol kas nieko nesakyti. Suprato išpliurpusi per daug. Daugiau nežiūrėjo į draugę, tik pilna burna vos suprantamai pridūrė:
- Nemanau, kad nori žinoti smulkmenas.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1786
  • Lytis: Moteris
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #493 Prieš 2 metus »
Dori šiek tiek susierzino, tačiau veide to stengėsi neparodyti. Kodėl Deoiridh mane kamantinėja? Nejau neaišku, jog aš nenoriu kalbėti ta tema?
- Baisoka, - sausai atsakė.
Laukdama, ką atsakys septintakursė, be penkių minučių jau nebe Hogvartso moksleivė, klastuolė jaudinosi. Bijojo, kad animagė ims ir nueis, kad paliks Mendel prie Grifų Gūžtos stalo, kad jos susipyks šiandien, paskutinę Deoiridh dieną mokykloje. Tačiau rudaplaukės reakcija mergaitę maloniai nustebino.
Ji nesupyko, nepabėgo. Tačiau pasakė, kad Dori neturėtų norėti žinoti smulkmenų. O aš norėčiau. Bet gal ne šiandien. Šiandien Dori pakako tokio atsakymo, nors iš tiesų ji juk nieko nesužinojo. Tačiau tai, kad septyniolikmetė nebandė išsisukti nuo pokalbio, merginų draugystėje trečiakursei jau buvo didelis pasiekimas. Aš norėčiau sužinoti, kur tu gyvenai. Dori suprato, kad Deoiridh savo tėvų net nepažinojo. Bent jau taip galvojo iš to, ką animagė yra pasakojusiu. Tačiau kur ir kaip ji gyveno iki tol, kol susipažino su Matthew, Mendel dar buvo mįslė.
- Ar jau žinai, ką veiksi vasarą? Rudenį? - pabandė nukreipti temą.
Iš kuprinės Dori išsitraukė pora smarvinių bombelių. Apsidairiusi, ar niekas nestebėjo, metė jas į varnių stalą. Juk reikia pasveikinti savo mylimiausią koledžą su ateinančiomis atostogomis, ar ne?
- Neturiu daugiau kur mesti. Švilpiai to nenusipelnė, o prie grifų stalo pradėjau sėdėti dažniau nei prie Klastūnyno. Klastuolių esti tikrai bjaurių, - pagalvojo apie Alrisą ir Sofi, - bet tai juk mano koledžas. Na, o varniai... Neturiu nei vieno draugo varnio, o pamiršti pirmųjų savo kvidičo rungtynių negaliu, - primerkė akis. - Kelios varnės bandė mane sulupti, bet nepavyko, cha! - nuklydo į prisiminimus.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #494 Prieš 2 metus »
Trumpas Dori atsakymas tarsi pakuždėjo, kad atostogos ir laikas su motina nėra tema, kuria itin norisi diskutuoti. Kadangi pati tokių temų turėjo daugybę, draugę suprato ir daugiau jos nespaudė. Suprato, kad tai bus puiki proga susitikti rudenį: jeigu vasara bus smagi, Dori norės pasidžiaugti. Jeigu ne, galbūt jai reikės paramos ir palaikymo?
Tiesa, kažkoks nejaukumas vis tiek vyravo tarp moksleivių. Į Deoiridh pareiškimą apie praeitš klastuolė nieko neatsakė. Buvo smalsu, ar ji kuria kažkokį planą, ar tiesiog išaugo iš to gerokai erzinusio įkyrumo. Norėjosi tikėti pastaruoju variantu. Tiesa, škotė nuoširdžiai juo ir tikėjo. Neįsivaizdavo, ką reikėtų sakyti toliau, kad Dori klausimas, nors ir buvo gana sudėtingas, kažkuria prasme nuramino.
- Vasarą sėdėsiu Aberdine ir bandysiu nesusipykti su Matthew, - sukikeno grifė ir pažvelgė į draugę. - O rudenį… Ne, net neįsivaizduoju. Kol kas stengiuosi apie tai negalvoti. Po VSMT nusipelniau atostogų, ar ne?
Klastuolei išsitraukus smarvines bombeles Deoiridh patenkinta išsišiepė. Taip, su Dori niekada nebus nuobodu. Kodėl Varno Nagas? spėjo susimąstyti škotė, kai draugė tarsi perskaičiusi mintis pati paaiškino situaciją.
- Vis dar prisimeni kvidičą? - nuoširdžiai nustebo Deoiridh, pati pasistengusi kuo greičiau pamiršti rungtynes, kuriose teko nelaimė žaisti. Buvo kiek keista, kad klastuolė taip ilgai apie tai galvoja, bet ką jau padarysi. - Nesijaudink, visuose koledžuose yra bjaurių mokinių, - kreivai šyptelėjo. Nors kažkuria prasme Dori buvo teisi: pasipūtėlė Daniela Kravitz vis dėlto taip pat buvo klastuolė. O štai varlių bijanti vištelė buvo iš Varno Nago, ar ne? su pikdžiuga prisiminė animagė, nors atgaminti tos merginos vardo nepavyko.
- Gal dar turi? - paklausė gudriai žvilgtelėdama į draugę. Būtų ne taip ir blogai palikti atsisveikinimo dovanėlę kambario “draugėms”, taip atidžiai stebėjusioms ją ir Sigurdą Kiauliasodyje. Ak, jos tikrai nusipelnė tokio keršto! Šypsena nušvito veide, o mėlynos akys klajojo po salę tarsi ieškodamos, kam iškrėsti šunybę.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight