0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Almilė Famos

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #420 Prieš 3 metus »
Almilė įžengė į didžiają salę. Mergaitė priėjo kėdę su sena ir daug dėvėtą kepurę. Almilė buvo girdėjusi apie paskirstymo kepurę kuri paskirsto į koledžus, bet nežinojo kaip ir pagalvojo negi ji rimtai mus paskirstys, nes atrodo labai sena. Tada išgirdo kepurę dainuojant
- Gal ir atrodau negraži,
Tačiau esu labai svarbi.
Surask geresnę už mane -
Prarysiu čia pati save.
Šalin juodus katiliukus
Ir poniškus cilindrus,
Paskirstymo Kepurė aš,
Anuos visus nurungus.
Kas daros kiekvienoj galvoj,
Galiu aš pasakyti,
Tad užsidėk mane, ir tuoj
Žinosi, ką daryti.
Gal Grifų Gūžtai priklausai,
Kur renkasi drąsuoliai,
Pilni taurumo ir narsos,
Ir jie visi kaip broliai.
Antram, Švilpynės koledže,
Susirenka teisingi,
Geri ir kantrūs mokiniai,
Ir visada vieningi.
Dar Varno Nagą siulau tau,
Jei nori būt išminčius.
Rasi draugų, tik netingėk
Kas dieną mokslus krimsti.
Bet jei norėtum apsistot
Klastuolių Klastūnyne,
Kur mėgsta mulkint ir meluot,
Nesidrovėk ir užsimauk
Paskirstymo Kepure!
Pakliūsi į geras rankas,
Nors jų ir neturiu.

Kepurei baigus dainuoti,salė pratrūko ploti...
Tada Almilė išgirdo savo vardą ir žengė prie kėdės ir užsimonė kepurę ilgai nedvėjojusi kepurė sušuko
-Grifų Gūžta
Grifų Gūžtos stalas pradėjo ploti ir taip Almilė suprato sur sėsti ir visa laiminga atsisėdo.
Mergaitė bandė įsiklausyti bendrakursių, bet neįstengė, nes buvo įšalkusi. Vos susiimdama klausėsi direktorės žodžių. Ir kai ji baigė salėje pasirodė daug vaišių. Pagaliau pagalvojo naujoji grifė vos pilvą ramindama nuo alkio. Almilė čiupo mėsos gabalėlį ir suvalgė tokius kokius keturis. Tada pasijuto kiek perdėjusi, bet vistiek neatsispyrė desertui.

*

Neprisijungęs Ausmėja Wolf

  • I kursas
  • *
  • 13
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #421 Prieš 3 metus »
-Grifų gūžta.- Ištarė garsus Paskirstymo kepurės balsas.
Grifų gūžta. Grifų gūžta. Grifų gūžta. Ausmėjos galvoje sukosi keisčiausios mintys. Tada atsiminė, kad į ją žiūri visa mokykla. Ji greitai akimis apibėgo Didžiąją salę. Surado raudonai geltoną Grifų gūžtos stalą. Lėtai nužingsniavo prie stalo ir atsisėdo tarp dviejų ketvirtakursių. Ausmėja lengviau atsibuvo. Mergaitė atsisuko į likusią pirmakursių eilę. Eilė buvo trumpa, nes ji viena iš paskutiniųjų buvo pašaukta. Ausmėja matė kaip keli mokiniai buvo pakviesti į Varno nagą, keli į Grifų gūžtą, dar keli į Klastūnyną ir du į Švilpynę. Pagaliau pasibaigė paskirstymas!  Mergaitė jau laibai laukė kol pasibaigs paskirstymas, nes pilvas jau urzgė. 
Piešimas, filmai, kompiuteris, knygos

*

Neprisijungęs Tesa Džonson

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #422 Prieš 3 metus »
Tesa begalo jaudinosi. Nors buvo pašėlusi taip pat kai kurių bijojo. Gal kai kuriems ir neatrodė baisu sėdėti ant kėdės su kažkokia kepurę ant galvos kuri turi paskirti tave į koledžą kurio pavadinimas galbūt sugadins visą šeimos garbę. Visa jo šeima mokėsi Grifų Gūžtoje ir dėl to Tesa baisiausiai bijojo patekti į kitą koledžą. Tou labiau ji ir pati sau susigadintu septynerius metus. Juk ji buvo tokia pašėlusiai linksma - nenorėjo kito koledžo nei Grifo Gūžta. Visi pirmakursiai iš pradžių plaukdavo per ežerą. Tesai patikdavo plaukioti valtele, bet tą dieną jai atrodė jog ne valtis ją plukdė, bet ji pati plaukė. Tą dieną kai ji keliavo į Hogvartsą smarkiai lijo. Buvo tiesiog baisu. O kai tau dar reikia perplaukti per ežerą, vos beišlaikančia valtele... Tesa niekada neįsivaizdavo tokio savo atvykimo į Hogvartsą burtų ir kerėjimo mokyklą. Štao dabar ji stovėjo mažoje balutėje, Didžiosios salės tarpdury. visi viresnieji mokyniai spoksojo į permirkusius naujokus. Tesa žengė žingsnius su visais. Aplink girdėjosi pašnypsdesiai. Tesa ėmė dar labiau jaudintis. Nors visada tai neigdavo jai labai rūpėjo ką apie ją galvoja kiti žmonės. Nors giliai viduje ir žinojo kad yra tokia niekam nenorėjo prisipažinti. Jos žingsniai vis labiau tolo nuo durų. Visi žiūrėjo tik į naujokus. Tesa net panorėjo, kad čiak ur nors atsirastu koks ieškomas Azkabano kalinys ir nukreiptu jų visų dėmesį. Gal to laiko užtektu Tesai patikrinti ar iš nosies nekyšo kokia jūržolė. Bet dėja visi ir toliau stebėjo naujųjų Hogvartso mokynių atvikimą. Visi priėjo prie kėdės. Ant jos gulėjo apšiurusi kepurė. Kepurė buvo juodos saplvos, ir kaip Tesa jai pavydėjo, visiškai nešlapia. Tai tikriausai paskirstymo kepurė. Man rodos Evelina buvo užsiminusi... Evelina buvo viresnioji Tesos sesė kuri dabar kaip tik sėdėjo prie Grifo Gūžtos stalo ir visai nesinevino sugadinsianti šeimos garbę. Nuo minčių Tesą nutraukė staigus kepurės riktelėjimas ir ši uždainavo sao paskirstimo dainą.

- Gal ir atrodau negraži,
Tačiau esu labai svarbi.
Surask geresnę už mane -
Prarysiu čia pati save.

Šalin juodus katiliukus
Ir poniškus cilindrus,
Paskirstymo Kepurė aš,
Anuos visus nurungus.

Kas daros kiekvienoj galvoj,
Galiu aš pasakyti,
Tad užsidėk mane, ir tuoj
Žinosi, ką daryti.

Gal Grifų Gūžtai priklausai,
Kur renkasi drąsuoliai,
Pilni taurumo ir narsos,
Ir jie visi kaip broliai.

Antram, Švilpynės koledže,
Susirenka teisingi,
Geri ir kantrūs mokiniai,
Ir visada vieningi.

Dar Varno Nagą siulau tau,
Jei nori būt išminčius.
Rasi draugų, tik netingėk
Kas dieną mokslus krimsti.

Bet jei norėtum apsistot
Klastuolių Klastūnyne,
Kur mėgsta mulkint ir meluot,
Nesidrovėk ir užsimauk

Paskirstymo Kepure!
Pakliūsi į geras rankas,
Nors jų ir neturiu.

Jai baigus dainuoti direktoriaus pavaduotoja pasakė, kad kai pasakys jų pavardes tegu atsisėda ant kėdės ir kepurė paskirsti jous į koledžus. Štai ir prasideda... Direktoriaus pavaduotoja ėmė kviesti busimuosius mokinius. Tesa buvo viena iš pirmųjų.
- Tesa Džonson, - ištarė profesorė ir tesa prasispaudė pro pakylą užtojusius mokinius.
Ji dairydamasi į aplinkinius ji užlipo ten kur buvo nurodita. Paėmė striušusia kepurę ir užsimaukšlino ant galvos. Tesa krūptelėjo kai kepurė staigiai sujudėjo ir ėmė kažką murmėti sau po nosimi (būtu murmėjusi, bet nosies ji neturėjo).
- Dar vienas iš Džonsonų!? Na kagi... Hmmm... Taip.... Grifo Gūžta!!! - užriko ant ivsos salės. Mokiniai pradėjo ploti. Tesa laiminga ir išsišiepusi ligiausų nuskubėjo prie raudonai auksinio stalo. Ten ją pasitiko plojimai, o Evelina viresnioji sesė padarė vietos.
The sun is shining - what kind of curiosity? Moon shines:
- I'm on my way!

*

Neprisijungęs Vilkolakis Svajoklis

  • I kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Gyvenimas vienas, brangink jį
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #423 Prieš 3 metus »
Vilkolakis atėjo į didžiają salę ir sustojęs apsidairė. Jis nesitikėjo pamatyti pilnos salės, nes buvo ankstus šeštadienio rytas ir visi dar miegojo. Jis nuėjo prie Grifų Gūžtos stalo ir apsidairė norėdamas pamatyti kas šiandien paruošta pusryčiams. Jis pamatė daugybę blynų su bananais, tad nusprendė kad jie ir taps jo pusryčiais, prie blynų dėdamasis braškių uogienės ir pildamasis vandens. Pavalgęs jis pagalvojo: Įdomu, ką man paskui veikti? Eiti į bendrajį kambarį kuriame laiką praleisu skaitydamas arba šmirinėdamas po jį, ar eiti į kiemą kuriame tiesiog susirasiu nuošalią vietelę ir darysiu ką aš labiausiai mėgstu, stebėti kitus mokinius ir aplinką pačiam liekant nepastebėtam. Tikriausiai eisiu į bendrajį kambarį paskaityti.

*

Neprisijungęs Dedepetras Iskaimo

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #424 Prieš 3 metus »
DedePetras Iskaimo nori raugintu kopustu ir desros

*

Neprisijungęs Dedepetras Iskaimo

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #425 Prieš 3 metus »
Dede petras is kaimo eina sieno ravet kas galit padeti dedei petrui is kaimo siena ravet nes dede senas nugara skauda dede uz pagalba duos cyrika  (GG2)  (GG2)  ;D   ;D  ;D O0   O0  O0 :-[  :-[  8)  8)

*

Neprisijungęs Hermione Croft

  • I kursas
  • *
  • 3
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #426 Prieš 3 metus »
 (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2)

*

ARR

Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #427 Prieš 3 metus »
Prieš dvidešimt metų
Laiškas iš Hogvartso nenustebino Russell namų. Mažiausias, gal ne tiek amžiumi, kiek dydžiu, namų gyventojas atnešė laišką savo šeimininkui - Sebastianui. Vyriškis greitu mostu paėmė laišką, mat laiškai šiuos namus pasiekdavo retai. Ypač su antspaudais. Tiek Sebastianas, tiek Magdalena mieliau surengdavo draugų vakarėlius savuose apartamentuose. Pastatas buvo erdvus ir tinkamas tokiems dalykams.
- Anya! - netrukus per visus namus pasigirdo žemas, garsus tėvo šūktelėjimas. Mergaitė, nesitikėjusi tokio netikėto poelgio krūptelėjo. Sebastianas buvo nuostabus tėvas ir be reikalo nerėkdavo. Tad arba ji kažką prisidirbo, arba... nebuvo kito arba. Būsima grifė nuolatos prisidirbdavo. Nukrisdavo nuo medžio, šluotos ar nusirisdavo nuo slydžių, kilimais nenuklotų laiptų. Prieš savaitę įteikė elfui kojinę, nors net nebuvo šio savininkė.
Mąstydama ką tokio padarė šį kartą, tamsių plaukų savininkė skubėjo į svetainę iš kurios girdėjosi tėvo balsas.
- Taip, tėti? - atsisėdusi ant siaubingai minkšto kreminės spalvos fotelio, mėlynų akių savininkė pažvelgė į savo vyrišką, suaugusią kopiją. Tik tada pastebėjo jo rankose laišką. Su antspaudu iš Hogvartso! Lyg perskaitęs dukters mintis, eliksyrininkas ištiesė voką vaikui. 
Nedvejodama, ir nieko nelaukdama vienuolikmetė atplėšė voką ir perskaitė laišką. Jos svajonė išsipildė. Ji kviečiama mokytis į Hogvartsą, vienintelę kerėjimo mokyklą Didžiojoje Britanijoje.

Štai ir išsvajotoji pilis, kurioje ji gyvens sekančius septinis metus. Šypsena nedingo nuo veido iki pat didžiosios salės. Tik ten nuotaika subjuro, kitiems pirmakursiams pradėjus stumdytis. Russell tik atsiduso nepatenkinta. Kodėl bendraamžiai negali gražiai elgtis tokia svarbia akimirka? Visa salė į juos žiūri! Beliko tik stovėti ir laukti savo eilės. Gerai, kad abecėlėje ne tiek daug raidžių. Pagaliau atėjus jos eilei, Anya atsisėdo ant kėdės. Pilnai pasitikėjo savimi ir žinojo kepurės pasirinkimą.
- Grifų Gūžta! - net nemąstydama tarė ši ir laiminga grifė nuskubėjo susipažinti su savo naujais draugais.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Anya Rue Russell »

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 66
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #428 Prieš 3 metus »
Šarlotė bijojo. Siaubingai. Jai netiko nė vienas koledžas. Protu pasigirti negalėjo (mama užtruko ištisus metus, kol išmokė dukterį rašyti...), kilnumu ar drąsa taip pat, draugų neturėjo, tad negalėjo manyti esanti draugiška... Klastūnynas? Ne, ten iš jos vyresni mokiniai jau pirmą dieną išsityčiotų... Deja, mergaitė buvo tikra, kad koledo vaikams, nepasižymintiems jokiomis "tinkamomis" savybėmis, paprasčiausiai nėra. Ji ir vėl neturės savo vietos...
Kai ją pakvietė užsidėti Paskirstymo kepurės, Šarlotė beveik verkė. Ak, ar gali ji paprasčiausiai vykti namo, kol nepatyrė pažeminimo prieš visą mokyklą?.. Galėjo guostis nebent tuo, kad kai kas nors, supratęs, kad jai čia ne vieta, išprašys lauk, ji daugiau čia sėdinčių vaikų nepamatys.
Paskirstymo kepurė tylėjo. Šarlotė buvo teisi - jai čia vietos nėra... Mergaitė norėjo nusiimti ją nuo galvos ir bėgti kuo toliau. Kaip tik tą sekundę kepurė pradėjo kažką murmėti.
- GRIFŲ GŪŽTA! - galiausiai suriko ji per visą salę. Šarlotė negalėjo patikėti, kad tai tiesa. Jau kas kas, o Grifų Gūžta jai tikrai netinka... Vis dar manydama, kad įvyko kažkokia klaida, mergaitė susigraudino, tačiau atsistojusi nusiėmė kepurę ir lėtai nuėjo Grifų Gūžtos stalo link. Jai pasirodė, kad aplinkui sėdintys mokiniai pradėjo iš jos juoktis, tad susigūžė ir tyliai pravirko.
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #429 Prieš 3 metus »
  Henrieta nedrąsiai sėdėjo prie Grifų gūžtos stalo. Gimusi burtininkų šeimoje ji jau seniai žinojo, kad gaus laišką į Hogvartsą. Bet vis tiek ji buvo nustebusi, nes tai tokia stebuklinga akimirka, kai gauni laišką... Na, o dabar ji čia! Sėdi prie didžiojo stalo, kartu su kitais grifais! Mergaitė ištiesė ranką ir pasiimė gabaliuką pyrago. Jai rodėsi, kad dar niekada nebuvo valgiusi tokio skanaus maisto. Suvalgiusi pyragą pirmakursė įsipylė stiklinę Pasukų punšo ir laiminga atsiduso. Tačiau ilgai tinginiauti neteko, nes suskambo varpas kviečiantis visus mokinius skubėti į pamokas. Kartu su visais Henrieta atsistojo ir išbėgo iš salės.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Ausmėja Wolf

  • I kursas
  • *
  • 13
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #430 Prieš 3 metus »
Ryte Ausmėja buvo laibai mieguista. Ji buvo ką tik išlipusi  iš lovos, o dabar drąsiai stovėjo didžiojoje salėje. Mergaitė nuėjo prie Grifų gūžtos stalo ir įsitaisė patogiame kampelyje. Grifiukei atrodė, kad pusryčiams labiausiai tinka skrebučiai su sviestu ir moliūgų sultys. Tad ir paėmė vieną iš laibiausiai apkepusių skrebučių galiausiai užsitepusi ant jo didelį sviesto sluoksnį atsikando. Ausmėja grietai suvalgė kelis skrebučius, o tada teliko gurkšnoti moliūgų sultis ir skaityti knygą, nes iki pirmos pamokos buvo dar penkiolika minučių. Ausmėja apžvelgė salę, o po to išsitraukė knygą "Hogvarso Istorija". Šią knygą mergaitė buvo pasiėmusi iš mokyklos bibliotekos. Po kelių minučių ji jau nebesiklausė triukšmo didžiojoje salėje, o buvo visą dėmesį sutelkusi į knygą.
Piešimas, filmai, kompiuteris, knygos

*

Neprisijungęs Sakura Haruno

  • I kursas
  • *
  • 7
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #431 Prieš 2 metus »
Visi pirmakurisiai jau buvo paskirstyti, tad galiausiai atėjo ir Sakuros eilė. Ji taip bijojo, mintyse vis kirbėjo šie žodžiai  Kad tik ne į klastūnyną, kad tik ne į klastūnyną..., bet kur tau jinai užlips prieš visus ir drebančiom kinkom užsidės kepurę? Aišku, kad ne. Sakura suėmė save į rankas ir tvirtai žengė paskirstymo kepurės link. Mergaitė klestelėjo ant taburetės ir vos pajuto kepurės medžiagą prisilietus prie jos rožinės plaukų kupetos, ją nukrėtė šiurpas. Staiga išgirdo kepurės balsą, lyg ir... savo galvoje? Sakura Haruno... o tu man kaiką primeni. - ir kagi aš jai primenu? - Kaiką, kas turėjo drąsos, rįžto ir ištvermės bei užsispyrimo. Taigi, kaip ir tam žmogui aš siūliau, ar tu nori į klastūnyną? - oi, ne! - Ten užaugo daug gabių burtininkų, kaip Severas Sneipas... Tomas Ridlis? - Ne ne ne! - Na, tuomet... - Sakurai brolis kadaise pasakojo apie vieną mergaitę, kuriai kepurė, kad ir kaip trumpai, bet šyptelėjo. Taip atsitiko ir Sakurai. - Žiūrėk, neprisivirk košės dėl savo užsispyrimo! GRIFO GŪŽTA!
Sakura tiesiog stryktelėjo nuo kėdės ir nesitvardydama džiaugsmu nustrikčiojo prie grifo gūžtos stalo. Grifiukai plojo ir šūkaliojo, kaip ir visi kiti koledžai, tik klastuoliai pagailėjo plojimų ir nesivargino kvailai plekšnoti rankomis. Sakura įsitaisė tarp dviejų pirmakursių. Vienas buvo juodų plaukų, kiek pasišiaušusių ir žalių akių. Visai, kaip Sakuros. Iš pažiūros atrodė tvarkingas, drovus ir rimtokas, bet iš kairės Sakurai sėdintis berniokas, buvo išstypęs, raudonų plaukų ir su strazdanom, o kimšo, kaip niekada dar Sakura nebuvo mačiusi. Jai toptelėjo mintis, ar čia tik nebus Vizlis? Ji palinko arčiau jo, kad galėtų apžiūrėti veidą. O tas ją pastebėjęs pasisveikino.
- Labas, aš Luisas Vizlis. - Sakura tik išpūtusi akis spoksojo į jį, nors ir nėra mandagu. - O tu kas tokia būsi?
- O aš...aš Sakura Haruno...
- Ei, Leo, neketini pasisveikinti? Juk, pamatęs kepurės šypseną, kai ji užsidėjo ją ant galvos iškart sakei, kad tik ta mergaitė patektų į grifų gūžtą. - sukrizeno Luisas, o Sakura tik išraudo, berniukai pradėjo šūkaut...

*

Neprisijungęs Violeta Munytė

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #432 Prieš 2 metus »
Pirmą kartą įžengus į Didžiąją salę Violetą labiausiai nustebino nuostabiai užburtos lubos. Taip pat gan apstulbo pamačiusi daugybė mokinių žiūrinčius į ją ir jos pirmakursius draugus.Kai ją paskyrė į Grifų Gūžtą, Violeta labai nudžiugo. Ji buvo išbadėjusi tad pamačiusi blynus su klevų sirupu nedelsdama  paragavo. blynai buvo nuostabaus skonio. Vakarienės metu Violeta susibičiuliavo su keliais vaikais iš savo koledžo. Mergaitė nekantravo pamatyti bendrąjį kambarį. Pirma vakarienė Hogvartse buvo puiki ir tikrai ne paskutinė  (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2) (GG2)

*

Neprisijungęs Euridikė Bindavaka

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #433 Prieš 2 metus »
Euridikė buvo pakviesta pirma. Jai buvo nepaprastai įdomu sužinoti į kokį koledžą ji pateks. Kai ji atsisėdo ant taburetės jai buvo uždėta paskirstymo kepurė. Kepurė kažką tyliai paburbėjo sau po nosimi. Ir garsiai paskelbė ,kad visi grifiukai girdėtų GRIFŲ GŪŽTA!!! Euridikė nudžiugusi pašoko nuo kėdės ir jos auksinės garbanos sublizgėjo ,it saulės spindulys. Tada Euridikė atsisėdo tarp kitų grifiukų kurie jai audringai plojo, ir ją priėmė kaip pirmąją šių metų Grifų Gūžtos nare. Tada viena mergaitė užkalbino ją iš už nugaros ir pasakė:
- Aš labai džiaugiuosi ,kad tave priėmė į Grifų Gūžtą, tu man labai kritai į akį. Ar nori draugauti?
Euridikė atsakė:
- Ačiū,aš irgi labai džiaugiuosi patekusi į Grifų Gūžtą. Ir labai mielai sutikčiau su tavimi draugauti!!
Ir mintyse ji pagalvojo:
Gal pirmieji metai man ir bus sumkūs, bet pirmąją draugę jau susiradau.


*

Neprisijungęs Raya Maires

  • Burtininkė
  • ***
  • 50
  • Lytis: Moteris
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #434 Prieš 2 metus »
Perplaukusi ežerą su visais, Raya labai stebėjosi visiškai viskuo, ką tik pamatydavo. Jai patiko Hogvartsas. Iš tėčio pasakojimų jis atrodė toks pat didingas, gražus ir be galo mielas. Pagaliau mergina pateko į pilį. Buvo jauku, bet kartu ir nelabai, nes viskas nauja. Aišku ji save drąsino, kad tikrai pripras ir viskas bus gerai. Raya su visais vaikais (dar vis ne Hogvartso mokiniais) stovėjo eilėje prieš pat kėdutę su Paskirstymo Kepure. Tėtis jai sakė, kad nervintis nereikia, kepurė supras kas tavo tėtis ir iš kur yra Maires dukra bei laisvai pateks į norimą koledžą, bet sesė vis šaipėsi iš tos ale tikros kepurės, nes pati pateko į Klastunyną, kuris ir pačiai Suashellai nepatiko, Rayos sesuo kiek apteršė visos šeimos vardą, bet gal ir nebuvo labai baisu. Raya tam ir atėjo, įrodyti, kad visi Maires nusipelnė Grifo Gūžtos. Sugrįžusi į šį pasaulį, pamatė, kad jau jos, mažosios drąsuolės eilė, ir nubėgo iki kėdės. Klestelėjo, apsižvalgė ir iš to streso šypsodamasi pagrėbė kepurę, pati ją užsimaukšlino bei laukė kas bus. Matyt kepurei suplakė smegenis, nes atsiliepė tik po kelių akimirkų, arba tiesiog galvojo. Norėčiau į Grifo Gūžtą, bet kaip jau nuspręs, taip. Garbanė buvo labai išsiblaškiusi. Kai jau galvojo apie visai kitus dalykus ir atsijungė nuo šio pasaulio, kepurė taip išgąsdino Raya, kad ta net nugriuvo nuo kėdės:
- GRIFO GŪŽTA! – Sušaukė kepurė, kai panelė Maires nuvirto nuo kėdės.
Taip susigėdo... Juk apsijuokė prieš visą Hogvartsą. Na, bent jau ji nebuvo ta, kuri dėl tokio dalyko paliktų Hogvartsą ar panašiai. Ji tiesiog pati pradėjo juoktis. Įkaitusi nubėgo prie stalo ir atsisuko į kepurę.