0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Agnesė Talmer

  • Nuodų ir vaistų profesorė
  • *
  • 14
  • „Gyvenimas yra įdomus“
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #435 Prieš mėnesį »
  Agnesė užėjo į didžiąją salę. Ši buvo tuščia, tačiau šį kartą moteriškę užklupo prisiminimai. Kaip prieš daugiau nei šešiasdešimt metų ji pirmą kartą pateko čia. Daugelis aplinkui esančių pirmakursių jaudinosi, o ji svarstė ar bus paskirta į Švilpynę, kaip buvo paskirti jos tėvai ir seneliai. Tuometinė vienuolikmetė turbūt buvo viena iš tų retesnių atvejų, kai paskirstymo kepurė galvojo ilgiau. Mat pagal būdo bruožus burtininkė tiko ir į Varno Nagą ir į Švilpynę. Galiausiai Agnesė Averell buvo paskirta į Varno Nago koledžą. Senutė moteris nusišypsojo prisimindama tą dieną, priėjusi prie Varno Nago stalo ji palietė stalą toje vietoje, kur sėdėjo dažniausiai. Su draugais savo laikais buvo ten kišeniniu peiliuku įrėžusi kelis rėžius kaip ženklą, kad ji čia buvo, tačiau jų jau beveik nesimatė. Ak, geri laikai buvo. Dar kiek pavaikštinėjusi, moteris paliko didžiąją salę.

*

Neprisijungęs Charlotte Evans

  • I kursas
  • *
  • 20
  • Taškai: 2
  • Lytis: Moteris
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #436 Prieš 1 savaitę »
Atsivėrus įspūdingai išraižytoms medinėms durims, Charlotte Evans įžengia į labai didelę salę su keliais kitais pirmojo kurso mokiniais. Išvydus dangišką ir žvaigdėtą salės skliautą, kurį apšviečia vaiduokliškai kabančios žvekės, nori nenori, bet akys pačios iššoka iš nuostabos.
Charlotte vis dar negali patikėti, kad tai kas vyksta yra tikra. Ji vaikšto šia žeme jau daugiau kaip dešimt metų, bet nebuvo niekur mačiusi tokių keistenybių. Magijos pasaulis jai dar toks svetimas. Tai, neabejotinai, jos didžiausias gyvenimo nuotykis. Kol kas... Juk kas žino kas dar laukia jos ateityje?
Grupelė pirmakurių iš lėto, galiausiai, prieina salės pabaigą, kurioje pakyla ant kurios yra padėta kėdė su keista, smaila ir aptriušusia kepure. Charlotte įdėmiai stebi aplinką ir stengiasi neišsiduoti,kad jai vis tai nauja. Mat jai nepatinka jaustis neišmanėle. Gal kas ims ir pagalvos, kad jai čia ne vieta.
Visa laimė, kad jos pavardė neprasideda pirmąją abecėlės raide, nes viena iš mokyklos darbuotojų pakviečia pirmąjį mokinį pavarde ir šis nueina prie kėdės su kepure. Charlotte stengiasi įsidėti į galvą viską kas vyksta, kad pačiai netektų apsikvailinti. Pasirodo uždėta kepurė ant galvos ima kalbėti. Kalbėti! Kas galėtų pamanyti? Grifų gūžta, Švilpynė, Varno nagas ir Klastūnynas... Dar traukinyje ji girdėjo šiuos pavadinimus ir žinojo, kad tai mokyklos koledžai į kuriuos patenki dėl savo asmeninių savybiųir gebėjimų. Kaip naujokė magiškame pasaulyje, Charlotte neturėjo jokių lūkesčių.
Ir štai atėjo jos laikas. Išgirdusi per salę nuaidint savo vardą ji žengia į priekį savimi pasitikinti. Nes nepastebėjo, kad kas nors baisaus atsitikų prieš ją buvusiems mokiniams. Atsisėda ant kedės, o jai ant galvos uždedama skrybelė. Skrybelė sujuda, kažką tyliai numykia ir galiausiai Charlotte išgirsta sprendimą. Varno nagas! Ji pačiai nusišypso. Ji buvo priimta, jautėsi viso šito pasaulio dalimi, ko tikrai nebūtų pamaniusi tik čia atvykusi.
Patenkinta Charlotte atsistoja nuo kėdės ir nubėga prie vieną iš keturių ilgų stalų. Prie to stalo, kuris garsiai skandavo Varno nago koledžo vardą ir gausiomis ovacijomis pasitiko ją. Mielai šypsodamasi pasisveikina su koledžo nariais ir atsisėda prie stalo.
Pasibaigus skirstymui į koledžus, prasideda tikra puota. Lyg iš niekur atsiranda įvairūs skaniausi patiekalai ant stalų. Net akys raibta. Charlotte nepamena kada paskutinį kartą jautėsi tokia laiminga. Prisiragavusi pudingo, kepto viščiuko ir moliūgų pyrago, ji drauge su kitais koledžo nariais pakyla nuo stalo ir išeina į Varno nago bendrąjį kambarį.