0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • VI kursas
  • *
  • 381
  • Taškai: 68
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #300 Prieš 4 mėnesius »
Dafydd net užsimerkęs kramtė - taip buvo gerai. Tik staiga pajuto, kad salėje dar kažkas yra. Jis buvo visiškai tikras, kad kai čia atėjo, salė buvo visiškai tuščia. Klastuolis išsigando: negi jis nepastebėjo... Jos? Arba - dar blogiau - negi čia yra koks profesorius? Atsimerkdamas velsietis susimąstė, kad nežino, kas būtų blogiau: sutikti profesorių ar Mioną Herą. Žiūrint koks profesorius nutarė Dafydd, suprasdamas, kad buvęs transfigūracijos profesorius ir koledžo vadovas būtų tikrai blogiau nei Grifų Gūžtos mokinė.
Galiausiai visiškai atmerkęs akis Dafydd apsižvalgė. Ir nelabai toli nuo durų pamatė kažkokią mokinę, sėdinčią prie ne bet kurio, o būtent prie Klastūnyno stalo. Velnias mintyse keiktelėjo Dafydd. Jis nužvelgė merginą ir staiga suprato: jis žino, kas ji tokia. Kartą teko su ja susidurti.
- Vagilka, ko čia slankioji vidury nakties? - garsiai paklausė Dafydd. Vis dėlto, ko gero, žodžiai nenuskambėjo visiškai aiškiai, mat vaikinas pamiršo burnoje turintis kąsnį, tad kol jis kalbėjo, kąsnis sėkmingai nukeliavo ant grindų.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #301 Prieš 4 mėnesius »
Dori buvo baisu. Ji stovėjo šalimais kitų pirmakursių, kurie dar nežino, į kokį koledžą paklius. Tačiau kai kurie vienas kitą mato jau ne pirmą kartą, gyvena šalimais. Dori kai kurie veidai irgi jau matyti, nes mergaitė juos matė traukinyje. Vaikai kalbėjo apie tai, kokius koledžus lankė jų tėvai ar broliai ir seserys, į kokį koledžą norėtų pakliūti, o į kokį ne. Mergaitė girdėjo pokalbių nuotrupas apie magiškus dalykus: skraidymą, kerus, įvairaus skonio pupeles, užburtas šokoladines varles. Juk pati Dori apie tai ničnieko nenutuokia! Jos tėvai tikrų tikriausi žiobarai, kurie iki šiol net nenumanė, kad magija iš tiesų egzistuoja... Pati Dori jautė, kad yra šiek tiek kitokia negu visi vaikai ar suaugę žmonės. Kartą žiobariškame darželyje Dori susipykus su kita mergaite, kai pastaroji atėmė iš Dori jos mylimiausią pliušinį meškiuką, atsidūręs svetimose rankose meškiukas ėmė ir susprogo, kad visi pūkai pradėjo skraidžioti grupėje! Ir dar visai neseniai, per ką tik praėjusias vasaros atostogas, Dori susipykus su tėvais namuose per akimirką perdegė visos elektros lemputės. Tėvai sakė, kad tai bus susiję su netvarkingai namuose veikiančia elektros instaliacija, tačiau Dori žinojo, kad tai jos darbas.
Kai Dori gavo laišką iš Hogvartso, ji ėmė domėtis magijos pasauliu ir ypač šia mokykla. Sužinojo kelias žymių burtininkų pavardes, pagrindinius burtažodžius, na, o įdomiausia dalis mergaitei buvo ne kas kita, o Hogvartso koledžai. Ne vieną dieną ir naktį mergaitė svajojo apie tai, kokiame koledže mokysis. Žinoma, labiausiai Dori žavėjo Grifų gūžta, nes ten visi narsūs ir sąžiningi. Tačiau Dori žinojo, kad į šį koledžą tikrai nepaklius. Nes nėra Dori nei narsi, nei tokia jau sąžininga. Į Varno nagą mergaitė taip pat tikrai nepapuls, ji nėra nei stropi mokinė, nei knygų mėgėja. Kas lieka? Švilpynė? Švilpukai vieningi ir draugiški. Tai turbūt būtų geriausias variantas iš esamų, nors ir šių savybių Dori sau priskirti negali... Taip, mergaitė mėgsta bendrauti, nevengia ir padėti draugams, bet pripažįsta, kad dažnai jai netrūksta ir savanaudiškumo, jei reik išnešti sveiką kailį, ir perdėtas saldumas tikrai ne jai, jeigu Dori kažkas nepatinka, ji tikrai nežvelgs su šypsena kitam į akis.
Klastūnynas... „Ne, ne ne! Klastūnynas man tikrai netinka, juk ten mokėsi daug juodųjų magų, Klastūnyne tu negali niekuo pasitikėti, ir aš nujaučiu, kad vyresnieji mokiniai tenais mėgsta skriausti mažesniuosius... Be to, aš negrynakraujė. Mano tėvai tikrų tikriausi žiobarai, Klastūnyne man būtų ne pyragai“, mąstė Dori. Mergaitė pripažino, kad nėra ji labai sąžininga, bet tikrai ne tokia, kokius girdėjo esant Klastūnyno mokinius. Nors širdyje ji jautė, kad šis koledžas tiktų jai labiausiai iš esamų, ji bijojo. Bijojo į jį pakliūti, tad vylėsi, jog pateks į Švilpynę.
- Dori Mendel! - sušuko Paskirstymo kepurė.
Mergaitė pajuto, kaip jai pradėjo raižyti pilvą. Širdis ėmė plakti tankiau, o kojos tapo sunkios. Paskirstymo kepurė buvo visai netoli, tačiau Dori atrodė, kad jos link ji eina visa amžinybę. Salėje buvo per daug tylu. Lyg visi ją stebėtų. O gal jie supranta, kad Dori yra žiobarų vaikas? Gal galvoja: „O, čia šita, kurios tėvai žiobarai, kuri atkeliavo mokytis magijos nieko apie ją nenutuokdama ir gyvena kaip kokia nenormali tų keistuolių pasaulyje“. Rausta veidas. Dori jaučia, kaip kūnas kaista.
- Aha! - sušuko Paskirstymo kepurė. - Gudri... Juk pasirinktum lengvesnį kelią... Ne visada ir tokį sąžiningą... Bijai? Bijai... Labai bijai... Viską sužinosi. Dar visko išmoksi. KLASTŪNYNAS!
Nuo klastuolių stalo pasigirdo švilpimai ir plojimai, kviečiantys Dori prisijungti ir prisėsti prie stalo. Klastuoliai mergaitę priėmė draugiškai, sveikino, spaudė ranką. Tačiau išgirdę, kad mergaitės abu tėvai žiobarai, kai kurie, ypač vyresnieji mokiniai, susižvalgė. Tačiau nei vienas nieko nesakė. „Nėra čia jau taip baisu“, pamanė Dori, ir stalui nusikrovus įvairiausiais patiekalais, puolė vaišintis. O kiek čia buvo skanumynų! Dori nežinojo, nuo ko jai čia pradėti - ar nuo keptų vištienos šlaunelių, ar nuo šokoladinio torto. Įtampa visai atslūgo, kai šalimais sėdintys mokiniai Dori papasakojo daugiau apie magijos pasaulį ir patikino, kad nieko čia baisaus, jeigu gimei žiobarų šeimoje, visko yra išmokstama.
- Pažiūrėk į grifus, - pasakė vienas ketvirtakursis klastuolis. - Kai kurie iš jų grynakraujai burtininkai, bet tokie netikę... - Mano tėtis irgi žiobaras. Taip, nemalonu, - šyptelėjo, - bet kraujas... dar ne viskas, - padrąsino.
- Taip taip, - įsiterpė dar vienas ketvirtakursis, - atsimeni, kaip tu, būdamas negrynakraujis trečiakursis, praeitais metais iš pasalų užbūrei penktakursį grifą, kurio visa giminė jau šimtus metų burtininkai, - aplink visi ėmė kikenti, - nieks taip ir nesuprato, kieno tai darbas, o tas vaikščiojo visą savaitę su šuns letena vietoj kairės rankos!
Visi aplink ėmė kvatoti, Dori taip pat šyptelėjo, nors negalėjo suprasti, kodėl reikia vieniems su kitais kariauti... Nors šuns letena vietoj rankos, pripažinkim, širdyje gal ir sukėlė Dori teigiamas emocijas, vaizdelis turėtų būti juokingas.  „Tu tiesiog bijai“, sakė sau Dori, „Bijai, kad dabar, kai priklausai Klastūnynui, koks grifiukas tave apkerės, o tu nemokėsi apsiginti. Paskirstymo kepurė pasakė, kad aš visko išmoksiu. Taip ir bus!“
- Purvakraujai, - pasigirdo iš tolėliau, tačiau nuo Klastūnyno stalo. - Man jūsų gaila. Jūs neverti mokytis Klastūnyne, nes Salazaras Klastuolis nelaikė tokių išsigimėlių kaip jūs burtininkais. Paskirstymo kepurė visai pakvaišo, kai per pastaruosiuos metus į mūsų gretas priėmė šitiek pusžiobarių, - su panieka kalbėjo ką tik nuo stalo pakilęs tamsiaplaukis stambus vaikinas. - Kalbėkit jūs ką norit, jūs neverti klastuolio vardo! - ir trinktelėjęs kumščiu per stalą vaikinas išėjo anksčiau, nei baigėsi vakarienė.
O siaube, galvojo Dori. Nejaugi net čia, tarpusavyje, tame pačiame koledže besimokantys vaikai kelia konfliktus? Dori pasidarė visai nebejauku, bet ji suprato viena: ji niekada nesijaus pilnaverte burtininke. Ir kodėl jos tėvai žiobarai?..
Kai jau pilvai buvo prikimšti, o ausys prisiklausiusios visokių paskalų ir įdomybių, atėjo metas keliauti į Klastūnyno bendrąjį kambarį ir miegamuosius. Ir čia mergaitę vėl nukrėtė šiurpas, nes važiuojant traukiniu į Hogvartsą ji nugirdo, kad visa tai randasi ne kur kitur, o požemiuose... Mergaitė būtų mielai įsikūrusi kur nors aukščiau. Požemiai ją baugino, tačiau kitos išeities nėra, ir ji, giliai kvėpuodama, stengdamasi nurimti, pakilo nuo vaišių stalo kartu su kitais klastuoliais ir nusekė paskui juos.

*

Neprisijungęs Andromeda Fomalhaut

  • V kursas
  • *
  • 45
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My mind is far away from easy.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #302 Prieš 3 mėnesius »
Greitai besigrūsdama keksiuką į burną, Andromedos ausis pasiekė keistas murmesys. Ji pasuko galvą balso link. Pamačiusi pažįstamą veidą, tamsiaplaukė išsižiojo. Keli vanilinio keksiuko trupinėliai iškrito klastuolei iš ertmės. Mintyse rudakė garsiai ir riebiai nusikeikė. O dar meldėsi, kad nieko nesutiktų, bet turbūt likimas jai specialiai pakiša koją. Giliai įkvėpusi ir nuraminusi keistą įniršį dėl to, kaip raudonplaukis ją išvadino. Tamsiaplaukė lėtai sukramtė keksiuką ir atsigėrė moliūgų sulčių. Ji specialiai darė viską lėtai, apgalvodama kiekvieną būsimą veiksmą ir žodžius.
- Tu čia man?- galiausiai atsistojusi keistai nusiviepė ir paėmė dar vieną keksiuką.
  Vis persmesdama tą nekaltą keksiuką iš vienos rankos į kitą, ji pradėjo lėtai ir grėsmingai artėti prie raudonplaukio klastuolio.
- Visiškai neįsivaizduoju apie ką tu šneki, nuoširdžiai,- mergina dailiai nusišypsojo ir atsikando keksiuko.- Be to, negražu taip netikėtai užsipulti žmonių, galėjai mane išgąsdinti, o aš būčiau paspringusi keksiuku ir padvėsusi čia ant stalo. Tavęs niekas nemokė manierų?
 Priėjusi prie vaikino ji jam pavėlė plaukus ir greitai kyštelėjusi ranką nugvelbė vieną šokoladinę bandelę.
the child is grown the dream is gone and I have became comfortably numb

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • VI kursas
  • *
  • 381
  • Taškai: 68
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #303 Prieš 3 mėnesius »
Vagilkai atsiliepus, velsietis nutarė daugiau su ja nešnekėti. Tiesą sakant, tikėjosi, kad mergužėlė apsimes neišgirdusi. Tad jos atsakas privertė skubiai regzti kitą planą. "Žavi" vagilkos šypsena gerokai suerzino ir taip nuolatos piktą vaikiną. Žodžiai tą padarė dar labiau. Ko gero, nereikia ir sakyti, kad veiksmai viską užkėlė į neregėtas padanges. Nušvilptos bandelės (akivaizdu, kad įpročiai nepasikeitė!) dar buvo galima nepaisyti - Hogvartse namų elfų netrūko. Tačiau prie jo plaukų ta kvėša daugiau tikrai nesilies.
- Nori pašnekėti apie manieras? - sušnypštė raudonplaukis ir čiupo bandelę laikančią ranką. Jis prispaudė merginos pirštus prie stalo. Bandelė atsidūrė tarp pirštų ir stalo, tad Dafydd įsivaizdavo, kaip mergužėlei dabar smagu. - Pamokysiu aš tave manierų dar, vagilka.
Velsietis merginos ranką prie stalo trėškė taip, kad, atrodė, turėjo subyrėti visi plaštakos kaulai.

*

Neprisijungęs Luna Orabora

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Kaip baisu.... Bet juokinga.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #304 Prieš 2 mėnesius »
Priėjusi sunkias salės duris Luna atrėmė į jas savo kaktą. Miegas nebuvo labai malonus, o ir sapnai visą naktį neglostė, tai puikiai matėsi jos akyse.  Akimirką taip pastovėjusi vistik jas pastūmė ir įkvėpusi užėjo į didžiąją salę. Žiūrėdama prieš save žengė lėtus bet užtrikintus žingsnius link Klastūnyno stalo. Aplink ūžė kitų koledžų stalai, tačiau tai Lunos nejaudino. Ji čia jau kuris laikas, tačiau mokykloje dar nebuvo suradusi nei draugų nei šiaip bendraminčių, nors ir nesistengė dėl to kažko daryti. Lunos draugai buvo medžiai ir knygos, kol kas mergaitei to visiškai pakako.
Atėjusi prie stalo Luna prisėdo didesniame tarpe tarp šalia besišnekučiuojančių klastuolių. Apsižvalgiusi ir vėl atsidususi įsipylė moliūgų sulčių ir, įsispoksojusi į didelį vitražą salės gale, paskendo savo mintyse... ir taip užsisavojo, kad net nepastebėjo kaip saulė po kiek laiko dingo už lango. Per tą laiką aplink virė gyvenimas. Šalimais sėdičios klastuolės aptarinėjo kvidičo žaidėjų fizionomijas, ir rodės tirpo nuo gražiai adrodančių vaikinų veidų besimaivančių žurnaluose. Kitoje pusėje kažkas apkalbinėjo mokytojus ar dar bala žino ką, tikriausiai kažkokių individų apie kurių egzistavimą Luna net neraukia.   Tik po kiek laiko atsipeikėjusi Luna apsižvalgė. Didžiojoje salėje buvo ji ir dar keletas mokinių.
- Hmm... įdomu kiek laiko čia sėdžiu...- tarė tyliai.
Dar kartą apsižvalgiusi, nuo stalo pagriebė keletą žaviai atrodančių sausainių ir įsimetė į kišenę. Šiandien Luna nealkana. Ir tai matyt vis to prakeikto miego dėka. Atsistojusi užsikišo plaukus už ausų ir pasitvarkė savo apsiaustą. Grakščiai apsisukusi ji patraukė link durų. Su žinojimu kad eis kažkur, ir tikriausiai nuveiks kažką....
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Luna Orabora »

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • I kursas
  • *
  • 5
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #305 Prieš 2 savaites »
Heidi tikriausiai buvo viena iš nedaugelių kurie netryško džiaugsmu atvykus į Hogvartsą. Nors ir nekantravo, bet nesinorėjo čia praleisti septynerių mokslo metų, kas sudėjus yra kiek daugiau nei penki normalūs metai. Ji neprisiminė kaip atsidūrė pilyje, tad buvo galimi du variantai. Arba mergina viską pamiršo, arba atkako čia atsijungusi, o dar ir sveika, bei gyva. Pirmakursiams buriuojantis salės priekyje tamsiaplaukė pasitraukė kiek į vidurį, kad mokinių akys neprikibtų ir nepasiektų jos, bet anksčiau ar vėliau jai reikės eiti į salės priekį ir užsidėjus kepurę patekti į kažkurį iš keturių koledžų.
Mokiniai ėjo vienas po kito ir buvo skirstomi į koledžus. Kiek buvo galima pastebėti daugiausiai patekdavo į Grifų Gūžtą, o prasčiausiai sekėsi Švilpynei ir Klastūnynui. Šių dviejų koledžų buvo kiek gaila, bet Heidi to dalyko neėmė per daug į galvą. Štai jos vardas ir pavardė buvo sušukti ir mergina kojų vedama atsidūrė ant kėdės. Paskirstymo kepurė matėsi, kad nesiruošia daug galvoti, nes nespėjus pasėdėti su kepure ant galvos jai teko stotis. O tai buvo labai gerai, nes beveik visi žvilgsniai buvo sukaustyti į ją.
 -Klastūnynas! -klastuolių stalas suošė nuo ovacijų, klyksmų, šauksmų ir kitų įvairiausių džiaugsmo išreiškimų.
Eidama prie stalo vos neparkrito lipdama žemyn nuo pakylos, bet šiaip ne taip priartėjusi atsisėdo kur buvo daugiau vietos ir pasiėmusi vištienos krūtinėlę ėmė godžiai valgyti. Visą tą laiką kol buvo laukiama kuomet bus einama į bendrus kambarius klastuolė valgė tą patį maistą, bei užsigerdama vis kitokiu gėrimu, taip pat, kaip bebūtų keistą nuo to jai nepasidarė bloga, tad tai buvo geras ženklas.

*

Neprisijungęs Alisa Blek

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #306 Prieš 5 dienas »
Alisa labai norėjo patekti į Klastunyną arba Grifų gūžtą. Ji pateko į Klastunyną ir be galo tuo džiaugėsi. Mergaitė priėjo prie Klastunyno stalo. Klastuoliai puolė ją sveikinti. Kadangi Alisa buvo labai alkana, puolė valgyti pudingo ir gerti punčo. Prisikimšo tiek daug visko. Vėliau užmezgė pokalbį su savo naujaisiais draugais. KLASTUOLIAI TOKIE DRĄSŪS. Neilgai trukus pradėjo kalbėti direktorius. Jo kalba buvo ilga, bet įdomi. O kaip Alisa džiaugėsi pagaliau atsidūrusi Hogvartse!
Po kiek laiko jos pokalbį su klastuoliais nutraukė direktorius. Jis palinkėjo labos nakties ir visi prefektai visus palydėjo į bendruosius kambarius.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 dienas sukūrė Alisa Blek »