0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Miriam Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 207
  • Taškai: 110
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Stogas
« Atsakymas #585 Prieš 1 metus »
Mergaitės šypsena atrodė draugiška. Atrodė, bet ar tokia ir buvo? Šito Miriam nežinojo, ir tai ją labai trikdė. Kol kas Hogvartse niekas iš jos nesišaipė. Na, tik profesorė Forrm, bet vėliau ji paaiškino suklydusi. Deja, į kraują jau spėjo įaugti laukimas, kad anksčiau ar vėliau patyčios būtinai prasidės, taigi vienuolikmetė laukė jų ir iš Charlotte.
Atsakydama į klausimą tik papurtė galvą. Jeigu čia būtų Eliotas, jie visi trys pradėtų ką nors tyrinėti. Labai gali būti, kad kažkas nukristų. O štai jai tiko ramiai pasėdėti ir galbūt pasišnekėti. Jeigu tik pavyks tą padaryti.
Kiti Charlotte žodžiai šiek tiek išgąsdino. Miriam visada stengėsi laikyti emocijas savyje ir niekam jų neatskleisti. O štai dabar ją perkando pirmą kartą matoma bendramokslė. O gal ji skaito mintis? Norėčiau susirasti draugę. Bet nenoriu to sakyti mintyse ištarė Miriam tarsi tikrindama, ar Charlotte perpras ir šitai.
- Norėčiau atšvęsti gimtadienį kartu su broliais, - galiausiai ištarė. Tai buvo tiesa, tad visai smagu, kad yra ką pasakyti nemeluojant. Kiek padvejojusi pridūrė: - Tik nemanau, kad tai Eliotui įdomu. Jis nori nuotykių.
Susidrovėjusi nuleido galvą ir galvojo apie tai, kad bent jau Oliveris tikrai sutiks smagiai praleisti tą dieną.

*

Neprisijungęs Charlotte Evans

  • I kursas
  • *
  • 27
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Stogas
« Atsakymas #586 Prieš 1 metus »
Charlotte pastebėjo, kad jos bandymas pabendrauti su Miriam jai buvo kiek netikėtas. O gal ji jai atrodė nepatikima ir bauginanti? Šiaip ar taip, tai juk buvo pirmasis šių mergaičių susitikimas ir pašnekesys už klasės ribų. Jau namė, kad Miriam jai nieko neatsakys, o gal net papustys padus, kai ši užsiminė apie savo gimtadienį.
- Gimtadienis? Tavo gimtadienis?
Kiek garsiau ir su entuziazmu prakalbo Charlotte.
- O kada tas tavo gimtadienis bus?
Charlotte tikrai nežinojo kada Miriam švenčia gimtadienį. Gal net ir šiandien buvo ta diena. Jautė, kad su Miriam reikėjo bendrauti atsargei, kol ją prisijaukins. Galimai čia ji padarė klaidą.
Mergaitė prakalbo apie savo brolį Eliotą. Ji atsiminė tą vaikiną iš klasės užsiėmimų. Ji jau buvo pastebėjusi, kad tas vaikinas labai globėjiškai elgėsi su Miriam, todėl ši nauja informacija jos nenustebino.
- Kodėl galvoji, kad Eliotui bus neįdomu? Žinai aš gal tik stebėtoja iš šono, bet man atrodo tu nuvertini savo brolį.
Pasisuskusi į Miriam mielai jai nusišypsojo.
- Man atrodo, kad jis viską padarytų dėl tavęs.
Vėl nusisuka į horizontą. Šiek tiek patrynė rankas, kad šios visai nesustingtų iš šalčio.
- Tačiau pagrindinis klausimas čia yra kitas. Pamiršk apie kitų norus. Ką norėtum tu veikti per savo gimtadienį? Čia esi svarbiausia tik tu.

*

Neprisijungęs Miriam Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 207
  • Taškai: 110
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Stogas
« Atsakymas #587 Prieš 1 metus »
Toji mergaitė keistai entuziastingai atsiliepė apie gimtadienį, ir Miriam kiek sutriko. Ar tai patyčia, ar nuoširdus susidomėjimas? Nežinia, bet Miriam vis dėlto sumurmėjo:
- Vasario antrą. O kada tavo?
Visa laimė, gimtadienis ne šiandien. Tada visai neaišku, ką šita mergaitė padarytų. O kai ji pradėjo kalbėti apie Eliotą, nejučia nusišypsojo. Akivaizdu, kad ji supainiojo dvynius. Na, visi tą darė, ne tik ji. Aurio taip lengvai nepergudrausi, bet net ir kiti profesoriai galėtų būti nesunkiai apkvailinti.
- Jis nori visur landžioti ir tyrinėti, - trumpai paaiškino apie Eliotą. Ir dabar jis turbūt kur nors tūno su Džefu ir Maiklu. Svarbiausia, kad nieko neatsitiktų, nors šita baime su naująja pažįstama Miriam nenorėjo dalintis. Kiek padvejojusi pridūrė: - Bet gal ką nors nuveiksime su Oliveriu.
Taip, tai būtų ne taip jau ir blogai. Ir pati būtinai ką nors sugalvos, kai ateis dvynių gimtadienis. Galėtų paprašyti Aurio pagalbos, bet vis dar atrodė, kad jis jos nemėgsta. Sakyti galima viena, o galvoti visai ką kita, tad pasitikėti tėčio draugu nebuvo paprasta.
- Mano norai? - kiek sutrikusi pasitikslino. Tokių ji nelabai ir turėjo - kur kas nors pasakydavo eiti ar ką daryti, tą ji ir darydavo. Tad išgirdusi, kad gali būti ir kitaip, nežinojo kaip reaguoti. - Aš nieko nenoriu, - dar pridūrė atsargiai pažvelgdama į Charlotte. Po kiek laiko droviai pridūrė: - Nebent ką nors sukonstruoti iš Lego.
Bet jo čia, deja, neturėjo, tad noras buvo tik teorinis. Miriam pasigailėjo tai pasakiusi, tad dabar nuleido galvą ant kelių tarsi taip bandydama pasislėpti.

*

Neprisijungęs Charlotte Evans

  • I kursas
  • *
  • 27
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Stogas
« Atsakymas #588 Prieš 1 metus »
- Mano balandžio šešioliktą. Pavasarį.
Patikslino, lyg ir taip nebūtų savaime aišku. Vien pagalvojus apie pavasarinius saulės spindulius pasidarė šilčiau. Charlotte dievino šilumą, todėl nesunku nuspėti, kad jos mėgiamiausias metų laikas yra vasara. Žinoma, pavasaris mažai atsilieka.
- Atleisk, bet nesuprantu. Tu neturi norų? Neturi kokių nors pomėgių?
Miriam užsiminė apie Logo kaladėles, todėl Charlotte suplojo sušalusiais delnais.
- Lego, tai šaunu! Tikriausiai esi kūrybiška...
Ta tema jai primena kaip mama ją versdavo užsiiminėti meniška veikla. Tik jai tai nesisekė. Vienintelė meninė veikla, kuri jai patiko buvo vaidyba. Todėl lankė žiobarų mokykloje dramos būrelį.
- Kas dar tau patinka? Tikrai netikiu, kad tai vienintelis užsiėmimas.
Charlotte šį kartą visu kūnu pasisuka į Miriam ir sukryžiavo kojas, lyg sėdėtų jogos lotoso pozoje.
- Kokie užsiėmimai tau būdavo smagiausi dar prieš Hogvartsą? Ką veikdavote kartu su broliais?

*

Neprisijungęs Miriam Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 207
  • Taškai: 110
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Stogas
« Atsakymas #589 Prieš 1 metus »
Charlottes gimtadienis dar negreitai, bet Miriam pasistengė įsidėmėti datą. Galbūt ką nors padovanos jai. Ypač jeigu tuo metu galvos, kad turi draugę. Galbūt pavyks ją pradžiuginti? Vis dėlto šitie svarstymai liko tik mintyse - mergaitė niekuo jų neparodė.
Į kitus klausimus ji tik gūžtelėjo pečiais. Ir pati nežinojo, ką mėgsta. Prisiminė, kaip Auris klausė apie pasakas ir eilėraščius. Tada pasakė, kad juos mėgsta, bet ar tai tiktų dabar? Neaišku, tad geriau iš viso tylėti.
- Ar ir tau patinka Lego? - paklausė, kai Charlotte prakalbo lengvesne tema. Ar ji kūrybiška, Miriam nebūtų pasakiusi, nors meno stovykla praėjusią vasarą visai patiko. Vis dėlto labai gali būti, kad tiesiog buvo smagu leisti laiką su Oliveriu, Auriu ir keliomis mergaitėmis iš Hogvartso.
O štai ši mergaitė klausinėjo šiek tiek per daug. Tai priminė Eliotą, bet jo klausimai buvo smagūs ir įdomūs. Charlottes klausimai kiek gąsdino. Jos tikrai nebuvo draugės, bent jau kol kas. Tad ar tikrai reikia tiek daug šnekėtis? Miriam susimąstė.
- Kartais ką nors statome, - galiausiai atsakė. Taip, dabar mielai pasistatytų iš pagalvių kokį nors namelį, į jį įlįstų ir pasislėptų. Prisiminusi mėgstamiausią Elioto žaislą, kuris dabar labai patinka ir David, pridūrė: - Arba žaidžiame oro uostą. Eliotas turi lėktuvo modelį. Ar esi kada nors skridusi?
Pati Miriam to niekada nedarė, bet būtų visai įdomu. Tik šituo ji, žinoma, neketino dalintis.

*

Neprisijungęs Charlotte Evans

  • I kursas
  • *
  • 27
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Stogas
« Atsakymas #590 Prieš 1 metus »
- Lego įdomus žaidimas. Bet pati nepavadinčiau savęs kūrybiška. Man įdomiau atkartoti kokį statinį arba sugalvoti patvarią konstrukciją.
Droviau nusišypsojo Charlotte. Menai tikrai nebuvo jos stiprioji pusė. Bet žavėjosi tais asmenimis, kurie sugebėjo kurti meną. Kaip,kad darė jos motina.
Mergaitė išklausė Miriam prisiminimus apie smagiausius užsiėmimus su broliais ir jai iškilo viena mintis.
- Tuomet... Galbūt galite susikuri savo šeimos slaptą būstinę čia Hogvartse? Arba į kokią dėžutę galėtumėte sudėti smagius, sentimentalius daiktus ir drauge tą dėžutę paslėpti? Manau, tokie užsiėmimai net tik sutvirtintų tavo ir brolių santykius, bet ir būtų smagi pramoga visiems. Net ir Eliotui.
Mielai nusišypsojo Miriam ir, prieš išeidama, paskutinį kartą pažvelgė į horizontą, kuris atsivėrė nuo Hogvartso mokyklos pilies stogo.
- Kol kas dar nesu skridusi lėktuvu. Bet tikiu, kad išauš tokia diena.
Charlotte kolkas nėra kojos iškišusi iš Britanijos salos, o visą gyvenimą nugyveno Škotijoje. Ji dievino Škotiją, bet norėjo pamatyti ir likusį pasaulį.
Staiga Charlotte atsistojo nuo grindų. Nusipurtė nuo apsiausto prikibusį sniegą. Mergina norėtų pasėdėti ir pabendrauti daugiau su Miriam, tačiau baigė sustingti į ragą.
- Aš jau eisiu. Buvo malonu susipažinti ir pakalbėti akis į akį su tavimi, Miriam.
Charlotte paskutinį kartą pažvelgė į mergaitę ir linksmai jai nusišypsojo. Apsisuko eiti prie išėjimo, bet stabtelėjo ir atsisuko per petį į Miriam.
- Nebūk svetima ir sutikusi mane pasisveikink.
Šia pasakyta fraze norėjo tik padrąsinti mergaitę bendrauti. Charlotte vėl užsigręžė ir nusileidusi nuo stogo išėjo Hogvartso koridoriumi.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 190
  • Taškai:
  • Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.
Ats: Stogas
« Atsakymas #591 Prieš 3 mėnesius »
     Gyvenimas užknisa. O ypač tada, kai norisi rėkti, bet nėra kas išgirstų. Trenkusi pelėdyno durim, kurių nebuvo, Kaedė iš inercijos vos nebuvo nublokšta bokšto laiptais žemyn. Dėl to dar labiau kunkuliuodama ir drebėdama šiaip ne taip sudėliojo kojas ant visų laiptų ir galiausiai atsidūrė pilyje. Ačiū dievui, nes pusė jos kūno dalelių rėkė sukti į mišką. Nervino kiekviena smulkmena. Mergina su tokia jėga nubloškė ant veido užkritusią sruogą, kad būtų nustūmusi net arklį.
     - AAA! Kokio velnio tuos plaukus iš vis auginau?! - būtų buvusios šalia žirklės, plaukai būtų kruvinai nukirpti. Tokiu įsiūčiu tikrai nesugebėtų nekliudyti kaklo ar ausų. Praeinant vienam paveikslui pasilabinus, Kaedė išsitraukė iš dėklo peilį, prieš kelis mėnesius nuvogtą iš virtuvės, ir drėskė išilgai per kažkokio pagyvenusio burtininko makaulę. Tuomet giliai įkvėpusi ir iškvėpusi įsikišo peilį atgal ir patraukė link mėgstamo lango. Grakščiai išlindusi per jį, tamsiaplaukė atsisėdo ant stogo krašto ir pažvelgė į tolumoje kylančią mėnesieną. Įsivaizdavo, kaip tokį patį vaizdą dabar pro savo vienutės angą stebi ir Bretas. Kaži, ar jis apie ją galvoja? Taip, kaip ji apie jį. O gal mano, kad yra nedėkinga dukra? Ir kokio velnio šįvakar pelėdyne nebuvo nė vienos pelėdos? Sutikusi pakeliui vieną, greičiau būtų prismaugusi, o ne laišką prisegusi. Matyt, nė viena nemėgsta skraidyti į Azkabaną.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Kaede Siobhán OConnor »

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 957
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Stogas
« Atsakymas #592 Prieš 3 mėnesius »
Labai reikėjo šnektelėti su Eliotu. Miriam vis labiau gąsdino, o su Leticija ar Auriu apie tai nekalbėsi. Ne, šitam reikalui geriausiai tiko brolis dvynys, bet jis, deja, kažkur išnyko. Aišku, Klastūnyno bendrajame kambaryje Elioto iš viso niekada nerasi, tad Oliveris patraukė pasivaikščioti. Net jeigu neaptiks brolio, gal mintys šiek tiek nurims, nes dabar sukosi galvoje ir trukdė mokytis.
Tik kur eiti? Ko gero, nereikia ir sakyti, kad į Uždraustojo miško pusę Oliveris ir kojos nekels, į tunelius taip pat. Taigi tiesiog vaikščiojo koridoriais, kol pamatė sudraskytą paveikslą.
- Kas tai padarė? - susirūpinęs paklausė vildamasis, kad tai ne Elioto darbas. Šalia kabantis paveikslas, kuriame buvo pavaizduota daili vidutinio amžiaus moteris irzliai atsakė:
- Kad ir kas ji tokia, nuėjo į aną pusę.
Oliveris neužtikrintai pradėjo žingsniuoti ten, kur nurodė paveikslas. Tik ką jis padarys? Ims pamokslauti? Skambėjo kaip visiška nesąmonė. Vis dėlto ėjo ir galiausiai sugebėjo atsidurti ant stogo. Taip, netgi išlindo pro langą. Pirmiausia pastebėjo, kaip čia gražu, o vėliau - ir kažkokią mokinę. Neaišku, ar būtent ji sužeidė paveikslą, todėl vietoj to paklausė:
- Gal matei Eliotą?

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 190
  • Taškai:
  • Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.
Ats: Stogas
« Atsakymas #593 Prieš 3 mėnesius »
     Ji labai pasiilgo Breto. Kai pavalvoji, keista. Ar jie ką nors veikė kartu be pešimosi kaip maži vaikai dėl kiekvieno nieko? Ir nors ant Kadės kūno buvo palikta ne viena mėlynė (ir ant Breto, galimai), Kaedėj vis vien pleveno ta tėvo ir dukters meilė. Kad ir kokios keistos formos ji bebūtų. Aišku, žailiaakė pasiilgo ir motinos. Labai. Jos jau niekas nebeatstos. Bet taip pat Kaedė žino, kad niekas jos ir nesugrąžins, tad skausmas iš lėto nyksta. O Bretą susigrąžinti dar yra vilties.
    Staiga vakaro tylą sudrumstusiam vaikigaliui Kaedė vos nepaleido į veidą, bet laiku suvokė, kad neišlaikęs pusiausvyros anas būtų labai sklandžiai nučiuožęs nuo stogo žemyn. Nors ir vaizdas būtų buvęs pasakiškai gražus, Kaedė turėjo pripažinti, kad tvarkytis su lavonais noro neturėjo. Norsss... tai būtų labai greitas bilietas pas tėtį.
     Vaikinas... berniukas? buvo kažkur labai matytas, bet tai neįtakojo Kaedės nuomonės apie jo lavoną.
     - Nepažįstu aš jokio Elioto, - šiurkščiai atkirto ir principingai žvelgė į priešingą pusę. Šiaip galėjo tvirtinti, kad vardas taip pat ne pirmą kartą girdimas ir, kaip keista, visai lipa prie šio vaikigalio mimikos. Nu bet koks idiotas vadintų save trečiu asmeniu ir klaustų ar jo nematėt? Kaedė nuoširdžiai tikėjosi, kad jis greit pasišalins ir neteks įgyvendinti to scenarijaus su lavonu. Jo lavonu. Dabar mergaitė gailėjosi, kad neleptelėjo kažko panašaus į „taip, ką tik nubėgo į dešinę“.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Kaede Siobhán OConnor »

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 957
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Stogas
« Atsakymas #594 Prieš 3 mėnesius »
Kaip ji gali nepažinoti Elioto? Oliveris šią mergaitę kažkada matė Klastūnyno bendrajame kambaryje, tai reiškė, kad jie bendrakoledžiai. O šaunų dvynį žino ir pažįsta visi. Kadangi ji aiškiai ne pirmakursė, privalo taip pat jį žinoti. Taigi kodėl nesako kaip yra?
- Na, jei nematei, tai tiek to, - sumurmėjo Oliveris ir jau galvojo eiti sau. Vis dėlto piktas tonas vertė galvoti, kad galbūt ši mergaitė išties kalta dėl to, kas atsitiko anam paveikslui. Taigi neryžtingai priėjo arčiau. Gailėjosi, kad brolis dvynys dabar nėra su juo, bet yra kaip yra. Teko sukaupti visą drąsą, mat ši bendramokslė neatrodė draugiška ir maloni. Vis dėlto Oliveris ryžosi:
- Ar tu sužeidei paveikslą koridoriuje?
Klausimas nuskambėjo ne itin ryžtingai, greičiau jau gailiai. Vis dėlto jis kuo drąsiau žvelgė į mergaitę ir su šiokiu tokiu nerimu laukė atsakymo.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 190
  • Taškai:
  • Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.
Ats: Stogas
« Atsakymas #595 Prieš 3 mėnesius »
     Penkios, šešios, septynios... Kvėpuok. Tas vaikigalis turėjo dešimt sekundžių nešdintis nuo stogo arba tikrai skris žemyn. Kaedė bandė sutelkti dėmesį į kylančią mėnesieną. Jis tuoj pasitrauks. Taikiai. Tik duok jam laiko.
     Ne, šito jau per daug!
     - Taip pat puikiai galiu sužeisti ir tave, - pabrėžtinai perbraukė per prie klubų prisegto peilio rankeną, bet jos balsas nuskambėjo neįtikėtinai ramiai kaip Kaedei. Gal vis dėl to tikrai neketino tvarkytis su jokiais lavonais ir puslavoniais.
     Prisitraukusi kelius prie krūtinės, O'Connor apglėbė juos rankomis ir toliau linguodama spoksojo į Bret... mėnulį. Prapūtus žvarbiam vakaro vėjui, o berniuko kvėpavimui už nugaros vis dar nenutilus, Siobhána galiausiai atsigręžė ir žiūrėdama į akis tarė:
     - Nu tai kokie vėjai atpūtė tamstą ant stogo? - Kaedė nenorom kiek pasislinko, padarydama daugiau vietos jam prisėsti šalia (bus patogu nustumti, jei vis dėlto imtų įkyrėti). Gal papasakos kas tas Eliotas.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 957
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Stogas
« Atsakymas #596 Prieš 3 mėnesius »
Kad ir kokio atsakymo būtų tikėjęsis Oliveris, gavo tikrai ne tai. Ar ši mergaitė jam atvirai grasina? Nurijęs seilę jis jau galvojo išties greičiau iš čia dingti. Kita vertus, vaizdas vėrėsi tikrai gražus, o vėliau galės pasigirti Eliotui buvęs ant stogo.
- O kodėl tu taip padarei? Gal kas atsitiko? - paklausė. Net ir dabar, kai buvo gerokai išgąsdintas, Oliveris neprarado savo rūpestingumo. - Gal galiu kuo nors padėti?
Žinoma, ir toliau rūpėjo surasti brolį, bet berniukas suprato atsidūręs keistoje padėtyje. Tik kad tos "keistos padėtys" žymiai labiau tiko ir patiko Eliotui. O ir klausimas pasirodė kvailas. Argi jis neklausė, ar ji nežinanti, kur Eliotas? O ar tai nepasako, ką jis čia veikia? Vis dėlto taip atsikirsti - tikrai ne Oliverio būdas, taigi jis tik paaiškino:
- Ieškau savo brolio.
Bet šalia mergaitės nesėdo. Liko stovėti - atsidurti taip arti jos pernelyg baisu.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 190
  • Taškai:
  • Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.
Ats: Stogas
« Atsakymas #597 Prieš 3 mėnesius »
     Klausimas kiek sutrikdė. Ar kas nors yra anksčiau su ja panašiai bendravęs? Na, be mamos. Gal kiek Brendanas. Kaedė labai laukė atostogų, kada galės susitikti su dėde. Jis tikrai mokės ją kaip nors paguosti. Ar bent jau valgyt pagamins. Kas irgi guodžia. Mergaitė pasvarstė ar kažką sakyt. Šiaip nebuvo pratusi savo jausmų išsakyti garsiai, bet tiek jausmų ir įvykių virti viename žmoguje tiesiog per daug. Kaedei reikėjo, kad ją kas nors išgirstų. Gilus atodūsis paliko mergaitės lūpas ir ji nedrąsiai, sunkiai rinkdama žodžius prabilo. Taip tyliai, kad turbūt buvo sunku ką išgirsti per vėją.
     - Viskas atsitiko... Tu neįsivaizduoji, koks gyvenimas yra žiaurus, - ji prisiminė viską - motinos mirtį, Breto smurtą, tėčio uždarymą į Azkabaną ir galiausiai Brendano neplanuotus vaikus. Šitas atsakymas tikrai nebuvo tas, kurio berniukas, nežinomu vardu, tikėjosi, tad Kaedė prikando liežuvį, nors širdis veržėsi lauk viską išsakyti. - Gal turi paskolinti pelėdą?
     - O kas tavo broliui? - po akimirkos pridūrė, norėdama mintis nustumti nuo savęs. Arba nuo stogo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Kaede Siobhán OConnor »

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 957
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Stogas
« Atsakymas #598 Prieš 3 mėnesius »
Ar atodūsis reiškia, kad kažkas tikrai atsitiko, ar kad jis visiškai nusibodo ir turėtų dingti iš akių? Turbūt teisingas pastarasis variantas, ir Oliveris kaltai nuleido galvą. Jau buvo beatsiprašantis ir einantis sau, bet tada išgirdo žodžius. Tiesą sakant, iš pradžių nesuprato, ar bendramokslė tikrai kalba, ar jam tik taip atrodo, bet pasistengęs ją išgirdo.
- Gal galiu kuo nors padėti? - paklausė. Įsivaizdavo, kad ji gal, pavyzdžiui, neišlaikė profesoriaus Senklerio testo ar susipyko su kokiu profesoriumi. Galbūt dėl kokių nors priežasčių nenori grįžti į bendrąjį kambarį. Tokiais klausimais gal net ir tikrai galėtų padėti. Tiesa, išgirdo prašymą, ir kiek smagiau sulinksėjo.
- Turiu. Tikrai galiu paskolinti, - atsakė. Mela buvo tiek jo, tiek Elioto, tiek Miriam pelėda. Nė vienas neprivalėjo sakyti kitiems, kad siunčia laišką, o jos neradę pasiimdavo vieną mokyklinę. Vadinasi, jis ramiai gali leisti šitai merginai parašyti laišką.
- Su broliu turiu aptarti vieną svarbų klausimą, - atsakė tikėdamasis, kad daugiau klausimų nebus. Nepažįstamiems mokiniams tikrai nepasakos apie nerimą dėl Miriam. Jau geriau pabandyti išties padėti šitai mergaitei.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 190
  • Taškai:
  • Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.
Ats: Stogas
« Atsakymas #599 Prieš 3 mėnesius »
     Jis turėjo pelėdą. Kaedė girdėjo, kad nemažai mokinių savo turi, tačiau pati apie savo pasvajoti net negalėjo. Na, nebent būtų pasisekę kokią nabagėlę rasti miške ir priglausti. Bet kur tau tokia paskris? Ypač kai Kaedė nelabai išgali suteikti normalios pagalbos ir priežiūros.
     - Įsivaizuoji, pelėdyne nebuvo nė vienos. Kaip manai, taviškė nuskristų iki... per jūrą? - Azkabano minėti nenorėjo. Būtų kilę per daug klausimų. Nors buvimas prie šio vaikino kažkaip keistai ramino ir išsipasakoti visai norėjos. Bet ji jo nepžįsta ir jis būtų ją palaikęs visiška beprote.
     Kaedė pažvelgė į tamsiaplaukį vaikiną, vis dar stovinį atokiau. Merginos veidą papuošė šypsena.
     - Tikrai nepadursiu. Pažadu. Nesu kokia žudikė, kaip mano tėtis... - ir ji greit nukreipė akis į tamsėjantį dangų. Nenorėjo, kad mėnulio apšviestose akyse atsispindėtų ašaros. Ji greit nubraukė jas atgalia ranka ir vėl pažvelgė į vaikiūkštį. Tikrai kažkur matytas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Kaede Siobhán OConnor »