[Auris Senkleris]

Kompanija pildėsi naujais nariais. Nors tiesą pasakius tam tikra jos dalis švelniai tariant nedžiugino. Jeigu toji astronomė susidurs su Clarke, va tada gerą vakarą bus galima tiesiog palaidoti. Bet jos čia dar nebuvo.
- O labas Armando. - Pasakė, kai magijos istorijos profesorius atsisėdo šalia. Tada paėmė puodelį iš Matthew ir kuo draugiškiausiai atsakė į jo šypseną. Tegul visos pasaulio astronomės raukosi kiek patinka, man tas pats. Auris troško pasilinksminti ir smagiai praleisti laiką su kolegomis.
Ant stogo pasirodė dar viena mergina, ji dėstė ateities būrimą.
- Labas. - Pasakė jai Auris ir kai ji įsitaisė paklausė.
- Gal įpilti jums vyno Jenna?
Kad aš kada būčiau galvojęs, kad gersiu vyną ant Hogvartso stogo... Gaila pašokti čia tikriausiai neišeitų. Nors dievaži kažin kas gausis vakarui įpusėjus. Senkleris įsivaizdavo, kaip jis jau gerokai kauštelėjęs groja savo gitara, o aplinkui ant stogo šėlsta visas mokytojų būrelis. Tikriausiai tokių dalykėlių senoji mokykla dar nėra mačiusi. Mintyse nusijuokė vaikinas.

[Armando van Stavenger]

Kurį laiką ant stogo jie sėdėjo keturiese, tačiau neilgai trukus pasirodė dar vienas profesorius, regis, magiškų gyvūnų priežiūros. Jis su kai kuriais jau buvo pažįstamas, ar bent taip atrodė.
- Kol kas viskas einasi normaliai, - abstrakčiai atsakė, nenorėdamas per daug išsiplėsti.
Regis, herbologijos profesorius tik ir laukė magizoologo pasirodant, nes, vos tik šis atėjo, Turner (regis, tokia buvo jo pavardė) ėmėsi gėrimų pilstymo.
- Lieku prie alaus, su vynu nelabai draugauju, - tarstelėjo išspausdamas šypseną.
Tiesą pasakius, Armando jautėsi kiek ne savo vietoje. Buvo keista būti šalia šitiekos nepažįstamų žmonių, nors su jais po vienu stogu praleido jau savaitę. Gal šis vakaras ir buvo skirtas būtent susipažinimui, tačiau rudaplaukiui kol kas buvo labai nejauku kalbėti. Tai čia alkoholis tam, kad pradėtume kalbėti..?
Išsitraukęs lazdelę vaikinas atsikimšo alaus. Tuo metu ant stogo pasirodė dar viena mergina, dėstanti ateities būrimą ir prisistatė esanti Jenna.
Na na, šeši profesoriai jau ant stogo. Ir kokia suplanuota vakaro veikla? Psichologinis pokalbis naujokams ar nusigėrimas iki žemės graibymo? Bet kuriuo atveju, vakaras turėjo būti įsimintinas. O ir susipažinti su kolegomis nepamaišytų. Gal tada vėliau pavyktų padaryti kokią integruotą pamoką ir taip sudominti mokinius istorija..?
Žinoma, kad Armando minčių net laisvalaikiu nepalikdavo mintys apie istoriją. Vaikinas buvo tikras darboholikas. Arba istorikas iki kaulų smegenų. Arba ir viena, ir kita. Šiaip ar taip, jam buvo labai įdomu, kas vyks toliau.
- Kaip suprantu, tokie pasisėdėjimai jau tradicija? - visai nelauktai paklausė. Armo ekstravertiškoji asmenybės dalis tiesiog nemokėjo patylėti. Be to, jam paprasčiausiai buvo įdomu susipažinti su kolegomis, jų būdais ir įpročiais.

[Matthew Turner]

Tai, kad vos pradėjus pilstyti gėrimus pasirodė dar viena kolegė, pradžiugino. Kuo daugiau, tuo smagiau, o panelės Glorios vis dar nebuvo. Vadinasi, šis pasisėdėjimas išties gali būti smagus.
- Sveika, Jenna, - draugišku tonu pasisveikino Turner, tačiau vaišinimą paliko kolegai. Šiaip ar taip, visiems vyno nepilstys - kada tuomet gaus išgerti pats? Vylėsi, kad mergina neprieštaraus šiek tiek išgerti. Atrodė, kad norint atsipalaiduoti visiems to reikia.
- Alus tai alus, - gūžtelėjo į Armando atsakymą. Dėl to visai nepriekaištavo - jeigu kolega gers alų, daugiau vyno liks jam. Tiesa, atrodė, kad jo šį kartą yra užtektinai, bet ką čia gali žinoti? Godžiai nugėręs iš taurės Matthew smagiai nusišypsojo. Panašu, kad vakaras bus neblogas, tik reikia pagaliau leisti jam įsibėgėti.
- Ką gi, išgerkime, - tarsi prisiminęs, kad reikėtų "oficialiai" pradėti pasisėdėjimą pratarė herbologas ir atsistojo. Po vieną nužvelgė visus kolegas stengdamasis atrodyti draugiškas. - Nežinau, ar galima pasisėdėjimus vadinti tradicija, tačiau susipažinti tikrai yra smagu, - atsakydamas į Armando klausimą pratarė. - Geriau pažinodami kolegas žinosime, į ką galime kreiptis prireikus pagalbos, - pažėrė patirties profesorius. Pavyzdžiui, žinosime, kurio kolegos galima paprašyti, kai reikai pagalbos kažką užkerėti mintyse pridūrė žinodamas, kad tokiais atvejais kreiptųsi tik į Rafael.
- Taigi siūlau išgerti už... Ko gero, už gerus mokslo metus ir nepernelyg maištingus mokinius, - galiausiai paskelbė tostą profesorius. Išlenkti taurę labai nekantravo, bet labai nenorėjo viso to oficialumo. - Susirinkome čia pabendrauti, tad nebijokite šnekučiuotis, - pridūrė ir ištuštino taurę. Labai norėjo iš karto prisipilti dar vieną, bet prie naujų kolegų nenorėjo pasirodyti esąs alkoholikas, tad kol kas susilaikė.

[Roma Keit]

  Matthew stumtelėjo puodelį Romos link. Roma jį paėmė, bet pasislinkusi arčiau krašto tiesiog išpylė. Roma jau stojosi eiti, bet apsigalvojo. Juk tiek lipau. Galvojo astronomijos profesorė. Be to labai gražu. Vėl galvojo Roma. Tad ji pasislinko toliau nuo kitų profesorių ir įsistebeilijo į toli. Ji čia tylomis galėtų prasėdėti valandų valandas, bet kitų profesorių šnekos trukdė. Buvusi klastuolė ir toliau žvelgė į toli tylėdama. Kodėl ankščiau čia taip retai ateidavau? Klasė savęs Roma. Roma jau galvojo, kad jie visą vakarą tylės. Tad labai apsidžiaugė. Bet greitai teko nusivilti. Jie ir toliau gėrė bei kalbėjo apie nesąmones. Gerai gi mums sekasi. Galvojo astronomijos profesorė vis dar nusisukusi. Reikėtų juos nutildyti nutildymo kerais. Vėl galvojo Roma. Ateiti buvo bloga idėja, bet gražu. Aišku, kad vėl galvojo ji.

[Britta Hailey Lawrenz]

 Praėjo pirma savaitė profesoriavimo Hogvartse. Pirma savaitė Kerėjimo dėstymo išprotėjusiems vaikams. Jeigu ne ši be proto sunki profesija, tai Britta tikriausiai nė nebūtų pagalvojusi, kokie sunkūs sutvėrimai yra vaikai. Jie neprognozuojami. Kartais absoliučiai negali nuspėti, ką jie padarys..
 Tai buvo įprastas penktadienio vakaras, kai rudaplaukė žengtelėjo į mokytojų kambarį pasiimti tam tikrų dokumentų. Jis buvo tuščias, tik ant rudo stalo bolavo mažas popierėlis, kviečiantis ateiti ant stogo pasisėdėti su kitais kolegomis. Aišku, mergina nudžiugo pamačiusi tokį kvietimą. Greitai nuskubėjusi į savo kambarį bei prigriebusi rankinę, Britta su slepiamu nuovargiu veide nuėjo užlipimo ant stogo link.
 Atėjus į vietą, jau buvo susirinkę šeši kolegos. Bėda tokia, kad rudaplaukė nė vieno iš jų dar nepažinojo.. Visi kažką atsinešė-tai yra ne kažką, o alkoholio. Ganėtinai jauna mergina ne itin mėgo gėrimą, tad net nepagalvojo, kad reiktų kažko atsinešti.
 -Sveiki.. Aš tikriausiai jau pavėlavau,-smagiai pradėjo ji.-Esu Britta, Kerėjimo profesorė,-prisistatė besisėsdama į nedidelį profesorių ratelį.
 Kadangi nežinojo, apie ką ėjo kalba iki jai ateinant, Lawrenz nusprendė patylėti ir palaukti, kol galės pradėti pliurpti kaip užsukta.

[Matthew Turner]

Matthew jautėsi šiek tiek sutrikęs. Clarke, laimei, čia nepasirodė, tačiau atmosfera vis tiek nebuvo tokia, kokios norėjosi. Jautėsi kažkokia keista įtampa ir nejaukumas, ko tarp kolegų lyg ir neturėtų būti. Žinoma, jie vieni kitų dar gerai nepažinojo, be to, nebuvo pakankamai išgėrę, tačiau sėdėdami ir tylėdami tikrai nesusipažins.
- Nagi, drą... - norėjo paskatinti kolegas elgtis ryžtingiau Turner, tačiau nutilo vidury žodžio: Roma sugalvojo tiesiog išpilti gėrimą! Beveik tokia pati bloga kaip Clarke suirzęs pasakė sau mintyse herbologas ir suprato su šia kolege nenorėsiantis turėti daugiau reikalų. Argi visos Hogvartso profesorės yra tokios nesukalbamos? Laimei, netrukus pasirodė dar viena, tad buvo galima viltis, kad šioje mokykloje tinkamai gerti moka ne tik jis, Rafael ir Auris.
- Sveika, prašom prašom, - gal netgi pernelyg draugiškai nusišypsojo Turner ir pripylė dar vieną taurę vyno. - Geriau vėliau negu niekad, ar ne?
Matthew kuo ramiausiai ištiesė ranką su taure ką tik atėjusios kolegės link. Nė kiek neabejojo, kad ji nebus tokia nedraugiška kaip Roma ar tokia neryžtinga kaip praėjusių metų kolegė Vovere. Vis dėlto reikėjo kažkaip išjudinti profesorius. Kadangi neatrodė, kad atsirastų savanoris tai padaryti, herbologas nutarė imtis iniciatyvos pats.
- Taigi ar jau atsirado mokinių, kurie jums ypatingai gadintų gyvenimą? - draugišku tonu paklausė. Pats, žinoma, pirmiausia pagalvojo apie nepamainomąją panelę Pritz, kurios matyti nesinorėjo visiškai. Buvo smalsu, ką pasakys kiti profesoriai - gal ši švilpė nekenčia tik jo?..

[Auris Senkleris]

Auris visgi pripylė puodelį ir pastūmė jį ateities būrimo profesorei. O tada atėjo dar viena ir prisistatė. Britta Auriui pasirodė smagi ir energinga.
- Labas vakaras, tikrai nevėluojat. - Nusišypsojo jis. Dar jam šovė mintis, kad čia truputį trūksta kokių užkandžių. Dievuliau, jeigu mes taip gersim taurę po taurės, tai tada visi išlūš ant stogo. Auris nejučiom nusijuokė, mat įsivaizdavo kone visą Hogvartso personalą sumigusį ant mokyklos stogo. Visus tuos butelius ir puodelius besivoliojančius šalimais. Kokia nuostabi būtų magijos žinių antraštė. Dar pagalvojo.
- Gal norėtumėt kokių sumuštinukų? Ar šiaip ko? Man atrodo reiktų. - Pasakė jis. Accio. Mintyse ištarė burtažodį ir įsivaizdavo maistą, kuris turėtų atlėkti iš pat mokyklos virtuvės. Ir štai bežodžiai šaukiamieji kerai suveikė ir po kurio laiko ant stogo atzvimbė padėklas. Ant jo lėkštės su kumpeliu, sūriu tinkančiu prie vyno. Dar gražiai supjaustytos duonos riekės.
- Skanaus. Kaip žinot mokyklos virtuvė puiki, tai turėtų būti skanu. - Pasakė, kai padėklas nusileido taip, kad visi galėtų pasiekti maistą.
Kai Matthew prakalbo apie mokinius Senkleris susiraukė.
- Po galais, pirma dėstymo savaitė ir jau turėjau paskirti areštą tokiai Forrm. Nesuvaldoma mergiotė. - Piktai pasakė.
- Ar kuriam nors teko paskirti areštą pirmą mokslų metų savaitę?

[Matthew Turner]

Atrodė, kad viskas vyksta ne taip kaip buvo planuota. Matthew jautė kažkokią įtampą, kurios čia reikėjo mažiausiai. Ko gero, jis tikėjosi, kad visi kolegos sutiks išgerti, o po pirmos taurės ar bokalo bendrauti pasidaro lengviau. Deja, kai kurios merginos nepasirodė norinčios ragauti alkoholio, o Roma savo nusistatymą išreiškė dar aiškiau. Tai ne tik skaudino - tai privertė galvoti, ką daryti toliau.
Laimei, šiame pasaulyje egzistavo Auris Senkleris, kuris, regis, buvo pasiruošęs praskaidrinti beįsivyraujančią ne itin jaukią atmosferą.
- Užkandžiai? Žinoma, žinoma, - sumurmėjo Matthew, nors jam tokios smulkmenos rūpėjo mažiausiai. Kvailiausia buvo tai, kad jis nuoširdžiai norėjo susipažinti su naujais kolegomis. Vyno buteliai turėjo būti kažkur antrame plane. Deja, ko gero, atrodė taip, tarsi būtent tai būtų vakaro svarbiausias aspektas.
- Taigi... - pusbalsiu bandė pradėti kalbą herbologas, bet Auris jį ir vėl aplenkė. Pradėjo kalbėti apie kažkokią Forrm. Regis, tokia buvo Klastūnyne, bet Matthew nespėjo jos įsidėmėti kaip tos, kuri itin gadina gyvenime. Viskas aišku. Pritz tiesiog nekenčia manęs mintyse pasakė sau Turner supratęs, kad ta nesuvaldoma švilpė per kitas pamokas, ko gero, elgiasi šiek tiek normaliau.
- Žinok, teko, - ramiai pratarė Turner išgirdęs apsigynimo nuo juodosios magijos profesoriaus klausimą. - Jau per pirmą pamoką šiltnamyje kilo muštynės. Teko nubausti tokį grifą. Alaną Senklerį.
Tik ištaręs pavardę Turner suprato, kad Auris taip pat yra Senkleris. Vis dėlto jau buvo per vėlu.
- Neblogas vaikas, bet pernelyg mėgsta įsipainioti į visokias nesąmones, - tarstelėjo tarsi bandydamas apginti tą prisidirbusį mokinį. Nuotaika staiga subjuro, tad teko skubiai apdovanoti save taurės turiniu. Ak, viskas buvo pernelyg sudėtinga...

[Rafael Beaumont]

Vos gavęs vyno Beaumont jį išgėrė. Kol kas viskas kas vyko čia atrodė ir jautėsi labai komplikuotai. Dailios profesorės dar vis rinkosi. Nors Rafael'iui prie širdies labiau buvo vaikinukai, dailių merginų kompanijos jis irgi neatsisakydavo. C'est la vie, kaip sako jis ir visi likę prancūzai.
- Aš areštą, apskritai buvau skiręs tik vieną kartą per savo profesoriavimo karjerą. Nauji profesoriai tikrai nepažinosite mergaitės vardu Marlena, bet, Matthew, tu turėtum ją prisiminti. Va, ten tai velnias. Ji gadino visą pamoką, vėliau ir per areštą toliau elgėsi blogai. Tiesiog pasibaisėtina, - pasakė profesorius prisipildydamas dar vieną taurę ir ją išgerdamas. Nenorėjo profesoriams pasakoti apie tai, kai jis pats buvo apipiltas tos mergiotės. Ir ne bet kuo, o tomis pačios išvalytomis fekalijomis. Įvairių gyvūnų. Vienas iš šlykščiausių Beaumont prisiminimų.
- O apskritai dažnai skiriate areštus mokiniams? Ir, naujieji profesoriai, dabar kreipiuosi į jus. Ar manote, kad dažnai skirsite areštus?

[Auris Senkleris]

Auris vos nepaspringo vyno gurkšniu, kai išgirdo, jog pačią pirmą mokslo metų savaitę areštą gavo ne kas kitas, o jo romusis pusbrolis.
- Oho... Šito mažiausiai tikėjausi. Nors su juo pastaruoju metu sudėtinga susikalbėti. - Auris prisiminė praeitą vasarą ir naktį, po kurios Alanas sugrįžo namo neblogai aplamdytas. Tada Auris užkūrė jam pirtį, bet tai visiškai nepadėjo. Alanas dar tą pačią dieną kažkur išrūko ir grįžo tik vėlų vakarą. Vėliau jis sužinojo, kad mažius valkiojosi Londone kartu su Dori. Blogiausia buvo tas, kad tuo tarpu jo motinai sūnaus reikalai rūpėjo mažiausiai. Na o tėvas. O čia jau sudėtingas atvejis.
- Jeigu Alanas kitą kartą pridarys tau problemų, tai liepk jam sutvarkyti kokį sujauktą seną mokyklos kabinetą. Arba liepk suplauti krūvą indų virtuvėj. Va tokių darbų jis pakęsti negali. - Dar pridūrė. Nejau Alanas tyčia pradėjo išdykauti per būtent šio profesoriaus pamokas? Auris jau buvo girdėjęs apie išskirtines herbologijas. Ir Senkleriui visai nepatiko, jeigu ir jo pusbrolis tyčia prisideda prie sumaišties šiltnamyje. Nors veikiausiai ten buvo kokia kita istorija. Dar pamanė įsipildamas vyno į puodelį.

[Roma Keit]

  Romai čia jau buvo pabodę tad ji atsisuko į juos. Galvojo eiti, bet sugalvojo geriau. Aš į ką nors paleisiu kerus. Taip tikrai. Galvojo Roma šypsodamasi. Tad nepastebimai išsitraukė lazdelę.
- Na... Nežinau. - atsakė į Rafael klausimą Roma gužtelėjusi pečiais.
  Ji jau norėjo paleisti kerus. Bet to dar nedarė. O tuo labiau į ką. Matthew? Gal. O kokius? Nesiliaudama klausinėjo Roma savęs ir šypsodamasi žiūrėjo į juos. Kadangi tai buvo tikrai labai svarbu. Pagaliau (beveik) apsisprendusi Roma po apsiaustu nutaikė savo lazdelę tiesiai į Turner. Rictusempra! Galvojo Roma ir nežymiai po apsiaustu mostelėjo lazdele. Prašau. Mintyse juokėsi astronomė. Romai buvo svarbu, kad kerai pavyktų ir jis pasikankintų. Juk kodėl tada atėjau. Čia iš tikrųjų atmosfera nebuvo jauki. Ir Roma tai suprato.

[Matthew Turner]

Rafael'iui užsiminus apie Marleną Matthew susiraukė. Vis dar puikiai prisiminė "waaah" bulvę, kuri tarsi stovėjo prieš akis. Tiesą sakant, ta mergiotė galėtų būti netgi talentinga, jeigu nebūtų tokia bjauri. Na, bent jau tikrai talentingesnė už Pritz, kuri nieko daugiau nesugeba, tik gadinti visiems gyvenimą.
- Tikrai prisimenu, - sukikeno Matthew ir dar kartą užsivertė taurę. Su apmaudu pajuto, kad ji ištuštėjo, bet nenorėjo prieš naujus kolegas pasirodyti esąs apgailėtinas girtuoklis, tad bent jau kol kas jos iš naujo nepripildė. Kol kas žinoma, niekas nežino, kas bus, kai vakaras pagaliau įsibėgės.
- Ar jums neatrodo, kad ta Roma yra kažkoks keistas Romos ir Voverės mišinys? - sukikenęs paklausė Turner Aurio ir Matthew. Išties ji atrodė esanti pikta, bet kartu ir nelabai drąsi, tik, žinoma, iki Glorios pykčio jai buvo toli, kaip ir iki buvusios kolegės Voverės kuklumo. Ši mintis kažkodėl buvo labai juokinga, bet Turner daugiau nespėjo nieko padaryti: į jį pataikė kažkokie kerai, ir kikenimas pasidarė tiesiog nevaldomas. Herbologas nesuprato, kas vyksta, bet galvoti tiesiog neliko laiko: tiesiog sėdėjo ir juokėsi. Pabandė atsistoti, tačiau kikenimas trukdė tai padaryti.
- Ar tai... - bandė paklausti profesorius, nors juto, kaip pamažu pradeda dusti, - Romos darbas?
Kodėl visada aš? mintyse sudejavo Matthew. Išties - kodėl kolegė savo auka nepasirinko kurio nors kito profesoriaus? Jis, Matthew, vis dėlto stengėsi elgtis draugiškai. Vis dėlto nenorėjo suteikti to malonumo ir garsiai šito nepaklausė. Buvo šiek tiek apmaudu. Negi jis, sukvietęs visus susipažinti ir pabendrauti, šioje mokykloje įsigijo dar vieną priešę?

[Auris Senkleris]

- Gal. Bet Voverė bent jau nelaistė gero vyno. - Atsakė Auris Matthew. Voverė jam pasirodė šiaip drovi asmenybė. Nors su ja Senkleriui neteko daug bendrauti. O va šita astronomė... Kažin ar ji drovi asmenybė. Veikiau ji panašesnė į tylesnę Clarke versiją. Galvojo. Bet mintis pertraukė keistas herbologo elgesys. Tas pradėjo nesuvaldomai juoktis. Atrodė, kad negali nustoti kvatoti. Dar ir atsistoti pabandė.
- Ei, Matthew, ką darai? Sėdėk ramiai, o tai nusiversi nuo stogo. - Pasakė jis. Dar nežinojo kokie čia kerai. Bet esant tokios būklės vaikštinėti ar stoviniuoti ant aukšto stogo atrodė nekokia mintis.
- Finite. - Tarė nukreipęs į Turner burtų lazdelę. Nežinojo kas tai per kerai, todėl ėmėsi paprasčiausio atkeikimo.
- Šiaip jau, mes čia kaip ir pasilinksmint susirinkome. Jei kam nors kyla noras laidytis kerais, mielai prašom kitą kartą. Mėgstu geras dvikovass, taigi, jei kils noras kada pasišvaistyti kerais, galim bet kada susitikti. - Pasakė ir kuo ramiausiai gurkštelėjo iš puodelio. Bet išties atidžiai stebėjo savo kolegas. Nebuvo jam įprasta imtis gynėjo vaidmens. Tuo labiau, kad praeitais metais su šiokia tokia panieka žvelgė į Turner. Bet dabar viskas buvo visai kitaip.

[Matthew Turner]

Ne, Matthew prieš Voverę nieko neturėjo. Žinoma, turėti negeriančią kolegę buvo visai neblogai, bet ji buvo ne Gloria, o vien jau tai kėlė nuotaiką. Buvo visai apmaudu, kad porą metų kartu dirbusi mergina išėjo iš darbo. Ypač kai nesugebi to padaryti pats mintyse pasišaipė iš savęs Turner.
Nespėjus kažko atsakyti prasidėjo tas nevaldomas juokas, kuris gerokai apgirtus kėlė ir tam tikrą susirūpinimą. Turner bandė kažką pasakyti, tačiau nesisekė. Laimei, apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius, ko gero, buvo pakankamai blaivus, kad išgelbėtų herbologą iš tokios ne itin šaunios situacijos.
- Ačiū, drauge, - girtai sukikeno Matthew ir priekaištingai pažvelgė į Romą. - Nagi, juk tenorėjau susipažinti ir pabendrauti. Už ką gi tu man taip?
Apsižvalgęs Matthew suprato, kad kolegos pernelyg jau ramūs ir kuklūs. Juk jie čia susirinko išgerti, ar ne? Reikėjo pagaliau pradėti kažką veikti, nes jeigu taip ir toliau, visai netrukus visi čia sėdės ir knapsės. Tai, žinoma, būtų geriau negu nusiversti nuo stogo, tačiau Turner užmigti prie kolegų visai nenorėjo. Po tokio netikėto išpuolio nusprendė, kad prisnūsti šalia Romos būtų paprasčiausiai pavojinga.
- Taigi ką norėtumėte nuveikti? - smagiai paklausė ir atsistojo. Laimei, kikenimas jau buvo praėjęs, tad herbologas jautėsi beveik tvirtai. Tik beveik, žinoma, nes kojos šiek tiek virpėjo. Žengęs žingsnį stogo krašto link vis dėlto apsigalvojo. Ne dėl to, kad toje pusėje buvo Roma. Ne, paprasčiausiai buvo baisu iš tikrųjų nugriūti.
- Gal kas mokate groti kokiu muzikos instrumentu? - staiga paklausė herbologas jusdamas, kad išties šiek tiek apgirto. Nepaisant to, užsivertė rankose laikytą puodelį, ir gerklę suvilgė malonus vyno skonis.

[Roma Keit]

  Roma apsidžiaugė kai kerai pataikė, bet ta laimė truko neilgai - Auris jį gelbėjo. Matthew suprato, kad tai padarė ji. Tad Roma tiesiog nusišypsojo.
- Kokiu būdu? Taip tik nuodijama.
  Paskui Roma išgirdo, kad jis nori kažką nuveikti. Visai prisigėrė. Galvojo ji. Bet išgirdusi ko paskui klausė nusišypsojo. Roma tiesiog puikiai mokėjo groti armonika. Juk groju nuo vaikystės ir tik dabar nauda. Paprasti žiobariški koncertai nesiskaito.
- Aš moku groti armonika, - tarė ji. Accio mano armoniką. Pagalvojo Roma ir iš kažkur atskriejo jos armonika. Roma pradėjo groti. Ji žinojo, kad groja puikiai, nes buvo gavusi daug apdovanojimų. Ir jai pačiai atrodė, kad groja puikiai. Tad tiesiog grojo. Daugiau neturėjo ką veikti, o ir nieko kito veikti nenorėjo.