0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Freddy Moonhead

Re: Stogas
« Atsakymas #30 Prieš 13 metus »
-Man patinka. Lietus. Turbūt pats geriausias oras. - Nesarkastiškai atsakė jis, taipogi neatsigręždamas į pašnekovę. - Lietus nuplauna viską - nuo purvino betono iki suterštų mūsų sielų.
Sėdėdamas ir žvelgdamas į nuostabų mėnulį, išlindusį iš už tamsiai violetinių sunkių debesų, net nepastebėjo, kaip lietus įkyriai pliaupia ant Emilės. Jis lėtai atsistojo, įsitvėręs stoglangio krašto, kad nepaslystų nuo slidaus stogo ir nusiėmė mantiją.
-Štai, imk, - užklojo mantiją Emilei ant pečių. - Galėtumėme ir skėčius išsiburti, bet man rodos, ir taip gerai. Ką tu manai?
Vaikinas jautėsi gan juokingai. Eilinė situacija - kad nesušlaptų/nesušaltų mergina, jis atiduoda savo rūbą, kad ją apsaugot.

((trumpi tie mano postai, stengsiuos ilgint :D ))

*

Neprisijungęs Emille Ann de Flores

  • VII kursas
  • *
  • 122
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Everybody dies but not everybody lives
Re: Stogas
« Atsakymas #31 Prieš 13 metus »
Lietus žliaugė mergaitės veidu. Emilė viena ranka nusibraukė nuo kaktos prilipusius plaukus. Nors žinojo, kad jau vėlus vakaras ir jei pakliūtų kokiam mokytojui gautų arešto, vistiek liko sėdėti ant stogo. Toks oras mergaitei atrodė nuostabus. Keista būdavo žiūrėti kaip pradėjus lyti visi žmonės skuba slėptis, o pasislėpę keikia lietų. Lašai garsiai plakėsi atsimušdami į tamsų ežero paviršių. Mėnulis visai pasislėpė už debesų, lietus pylė kaip pylęs, o dangus buvo visas apniukęs be menkiausio pragiedrėjimo. Visiškai sutemo. Klastuolė sunkiai beižiūrėjo pilies kontūrus. Taip bespoksodama į tamsą pajuto, kad kažkas klestelėjo ant pečių.
- Man ir be skėčių gerai. Net ir norėdama jų su mano magijos sugebėjimais vargu ar ką nuveikčiau. Beto šitą,- bakstelėjo pirštu į jo mantiją, gulinčią ant mergaitės pečių.- Gali pasiimti. Ačiū už rūpinimąsi, bet man apsaugos nuo lietaus nereikia,- Nusišypsojo.
Slidinėdama atsistojo ir čerpėmis nusliuogusi prie stogo krašto atsisuko į Fredį.
- Nori pasivaikščioti?
Nelaukusi atsakymo nudrožė stogo pakraščiu. Nuo nugarmėjimo žemyn Emilę skyrė vos vienas žingsnis. Kad būtų patogiau eiti klastuolė atsitūpė ir nusiovusi batus gražiai suglaudė juos ir pastatė šalimais, nors nemanė, kad kitą rytą norėtų jų ieškoti.
"Life is what happened to you, when you are busy making other plans" - John W. Lennon

*

Neprisijungęs Vera Nyx Velard

  • ***
  • 127
  • Lytis: Moteris
  • Happiness is egotistical.
Re: Stogas
« Atsakymas #32 Prieš 13 metus »
Rafaela, po ranka pasikišusi knygą užlipo ant mokyklos stogo.
Na, jei čia mane kas nors ras... Tada pasiduodu.
Paskui ją įtipeno katė - nors ne veislinė bet jos rainas kailiukas žvilgėjo saulėje, o po kaklu tabalavo aukso spalvos kaspinėlis. Tai buvo Laiza. Ji nebuvo panaši į tą katytę, kurią beveik prieš šešis metus atrado Rafaela beklaidžiojant Nicos gatvėmis. Tada ji buvo tik mažas išsigandęs ir išalkęs kačiukas, nei iš tolo nepanašus į dabartinę save.
Rafaela klestelėjo ant čerpių ir įsitaisė.
Gal ir nereikėjo čia eiti?... Juk taip aukštai.
Pridengusi akis ji pažiūrėjo į dangų kur švietė saulė.
Na taip, gal ir per karšta. Ak, kad būčiau namie...
Ji atsiduso ir atsivertė knygą. Aišku tai buvo Šekspyras. Tik šį kartą Rafaela skaitė "Hamletą".
Laiza murktelėjo ir susirangė prie Rafaelos.
- Laiza, ir taip jau čia šilta, tik tavęs man ir trūksta,- piktai pasakė mergaitė bet paglostė katę.- ką gi aš be tavęs daryčiau...
Staiga katytė pašoko ir ėmė gaudyti Saulės zuikučius.
- Laiza, atsargiai,- Rafaela nusijuokė žiūrėdama į žaidžiančią katytę.
Po kelių akimirkų Laizai atsibodo žaisti ir ji vėl užmigo.
Rafaela vėl įsigilino į knygą. Skaitydama ji ėmė niūniuoti kažkokią seną dainą.
Geriau padarysiu kaip Laiza. Nemiegosiu o tik pagulėsiu.
Pasidėjusi knygą po galva Rafaela užsimerkė ir ėmė svajoti...

*

Neprisijungęs Emille Ann de Flores

  • VII kursas
  • *
  • 122
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Everybody dies but not everybody lives
Re: Stogas
« Atsakymas #33 Prieš 13 metus »
Lietus nustojo lyti, tačiau dar vis buvo tamsu nors į akį durk. Staiga mergaitė pasijuto nepaprastai pavargusi ir manė, jog protingiausia būtų grįžti į minkštą lovą bendrąjame kambaryje. Ji slidinėdama grįžo prie savo batų, pasiėmė juos į vieną ranką, tada atsisuko į Fredį.
- Man jau reikia eiti,- Užvertė akis, vos tramdydama žiovulį,- Manau dar susitiksim.
Tamsoje šiaip ne taip radusi stoglangio angą, atidarė ją ir įlipo į vidų. Dar atsisuko į Fredį ir pamojavo jam.
- Nepyk ką, bet aš tikrai labai noriu miego,- Šįkart žiovulio taip sėkmingai nesutramdė.
Nušokusi ant grindinio šlapias apsiaustas žnektelėjo ant grindų tuo pačiu pargriaudamas ją pačią. Emilė šiap ne taip atsistojo ir nusivilkusi apsiaustą išgręžė jį. Baigusi persvėrė per petį ir pasiėmusi prieš kažkiek laiko čia numestą kuprinę patraukė prie jai žinomų šarvų už kurių paslėpė vadovėlius. Susimusi visas knygas į krūvą sukišo į kuprinę ir užtraukusi ją užsimetė ant peties. Visa šlapia ir pavargusi, tačiau visai laiminga patraukė į požemį, klastūnyno bendrąjį kambarį.
"Life is what happened to you, when you are busy making other plans" - John W. Lennon

*

Neprisijungęs Stela Vy

  • V kursas
  • *
  • 56
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Stogas
« Atsakymas #34 Prieš 13 metus »
  Stela mėgo gaivų nakties orą. Gimtąjąme šiaurės Londone ji visada naktį laiminga sedėdajo ant savo namo stogo ir stebėdavo žvaigždes. Svajodavo, kad jos gyvenimas būtu tobulas.
  Tik šią nakt ji nebuvo laiminga. Kova su Emille Lindsay per Apsiginimo Nuo Juodosios Magijos pamoką, Stelą išmušė iš vėžių.
  Vy veidu riedėjo ašaros, o jos šviesiuose plaukuose atsispindėjo didelis, lyg šeimyninė pica, menulis. Pilnatis. Atrodo geriausias metas būti laimingam.
  Stela Hogvartse jautėsi vieniša. Ji neturėjo draugų. Tik turėjo būką seserį, kuri amžinai kašką iškrečia.
  Hogvartso mokyklos dangus buvo labai žvaigždėtas. Ant stogo Stela jautėsi lyg namie. Bet namie ji turėjo daug draugų, tėvus, spalvingiausias vasaros dienas. Atrodė jog ji turi viską ko tik geidžia jos širdis, bet kaip tik atvyksta į Hogvartsą ji pasidaro liūdna, lyg per kalėdas gatvėje paliktas šunytis.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Stogas
« Atsakymas #35 Prieš 13 metus »
Merė greitais žingsniais priėjo prie lango. Staigiu judesiu atidarė langą ir pabandė užlipti ant stogo. Viena koja ant lango atbrailos, kita jau ant stogo krašto. Jau ir kita koja ant stogo. Na va ir atsistojo. Tik staiga. Kairioji koja nuslydo. Chū,Smit spėjo užsilaikyti,kad nenugriūtų.
O Dieve,vos užsiropščiau. Negalėjo kokių laiptukų padaryt,ar ką...
 Mergaitė užsiropštė ant pačio aukščiausio stogo krašto ir ten prisėdo.
Jau švito.
Iš čia matosi visa Hogvartso teritorija. Štai ten,jau saulė apšvietė uždraustąjį mišką,o čia ji dar nespėjo pasiekti savo spinduliais. Tad truputį šaltoką,galbūt reikėjo apsirengti šilčiau..? Na,bet dabar jau atgal ir vėl čionai nebelipsiu. Vos nenuslydau,tai ką kalbėti apie dar vieną kartą...
Merė sedėjo ir mąstė.
Kaip šaunu būtų,jei čia prie manęs sedėtų ir Alfas. Labai jo pasiilgau,kažkaip nebesusimatom...?
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Stogas
« Atsakymas #36 Prieš 13 metus »
Juoda figūra tyliai sliūkino stogo link.Pabūti.Pasėdėti ir pamiršti viską.Viską...
 Alfas staigiai metėsi į šoną.Filčas greitai bumbėdamas praėjo pro Alfą.Berniukas atsitiesė ir aiktelėjo. Toks vaizdas atsivėrė!- Medžiai tykiai svyruoja ir ošia...Puikus laikas čia ateiti...Nuostabus.
Jis greitai atsitūpė ir pamatė,kad čia jis ne vienas.Su juo Merė.Ooo...Puiku.Vienas geriausių žmonių šioje mokykloje...Jau galvojau,kad čia manęs tykos koks klastuolis...Ar visas būrys...
-Hm...Sveika Mere. - Alfo balsas nuskambėjo neįprastai švelniai ir kimiai.-Smagu tave čia matyti...Nors,-atsiduso jis.- Keista vieta pasimatymams ar ne? - tyliai sukrizeno Alfas.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Stogas
« Atsakymas #37 Prieš 13 metus »
Cha,gana juokinga. Juk,Merė visai neseniai galvojo,kaip būtų puiku čia pasedėti su Alfu,o štai,dabar jis čia. Kaip svajonė,kuri labai greitai išsipildė.
- Hm... Sveikas Mere,- pasisveikino grifiukas,- Smagu tave čia matyti...Nors, keista vieta pasimatymams ar ne?
- Ne,aš taip nemanau. Man kaip tik čia patinka,juk pažiūrėk,koks nuostabus vaizdas iš čia atsiveria,- Smit mostelėjo ranka į saulę ir kitus vaizdinius,-  Juk nuostabu čia sedėti ir plepėtis apie viską,taip pat stebint aplinką ir jos nuostabius vaizdus. Ah, čia... ...čia taip romantiška,- mergaitė nuraudo.
Romantiška... Ypač su Alfu. Juk jis toks nuostabus ir... ...ir neapsakomas žodžiais.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Stogas
« Atsakymas #38 Prieš 13 metus »
Neįsivaizduoju kodėl mes tokie skirtingi...Bet gal tai tik sutapimas.. ?
-Žinai,keista.Aš esu čia.Geriausioje Hogvartso vietoje.Su tavimi.Bet aš nesu laimingas.Niekas man to nesugeba paaiškinti.Tu,Mere, esi svarbus žmogus.Jautrus.Gal tu man tai paaiškinsi?-Alfas nusuko akis ir pradėjo tankiai kvėpuoti.
-Vis dėl to-aš tavęs dar gerai nepažįstu.Aš norėčiau sužinoti apie tavo šeimą...Jei tai ne per daug asmeniška,-Alfo akis nutvieskė saulė.Jos sužibo nuostabia auksine spalva.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Stogas
« Atsakymas #39 Prieš 13 metus »
Jis nėra laimingas? Kodėl? Juk mus sieja tokie ryšiai.
- Tu manęs nepažįsti? Alfai,kas tau atsitiko? Negi aš padariau kažką ne taip? Kodėl tu nesi laimingas? Juk mes... Mudu,- Merė pasimetė,ji tiesiog nebesurinko daugiau žodžių ką ir bepasakyti,- gerai,nori sužinoti apie mano šeimą. Na ką gi. Gyvenau Šveicarijoje iki tol kol gavau pakvietimą į Hogvartso mokyklą. Beto ,mano tėtis Džeimsas For Smit'as, o mama Džulija For Smit. Kai man buvo vienuolika metų,tai yar praeitas metais,tėtis man atsiuntė laišką,jame buvo parašyta kraupi tiesa. Tada buvo nužudyta mano mama. Žudikas ir jos kūnas vis dar nerasti,- Merė nusuko žvilgsnį,- aaa.... Tai tiek. Ką dar norėtum sužinoti..?
Skaudi tema,bet dėl Alfo meilės aš jam papasakosiu,kad ir visą savo gyvenimą.
- Beto,ar tu abejoji mano meile? Ar tu išviso vis dar nori būti su manimi?- švilpiukė giliai pažvelgė į Alfo akis,jos spindėjo auksine spalva.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Stogas
« Atsakymas #40 Prieš 13 metus »
-Ne.Tu nieko nepadarei.Tikrai.Man tiesiog ... - Alfas staigiai griebėsi už šono. - Na,štai - niekada neturėjau nė vienos traumos.O dabar...Aš tarsi sulaužytas.Sunku kvėpuoti...Na nesvarbu.Tai jau mano ir tik mano reikalai...
Alfas pažvelgė į Merę ir akimis maldavo atleidimo už šiurkštumą.Atleisk...Prašau.
-Aaa..Na,nesvarbu.Nesivarginsiu tau šito pasakoti...Per daug...
Jis atsisėdo tiesiai lyg styga.Nusišypsojo ir tarė:
-Aš tikrai neabejoju...Ir aš troškau būti su tavimi.Visą laiką...Taigi kaip aš to galėčiau nenorėti?-Alfo akys liko baimingos,tačiau balsas skambėjo tvirtai ir ryžtingai.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Stogas
« Atsakymas #41 Prieš 13 metus »
- Aš tavęs visai nesuprantu... Kas tau yra? Gal susižeidei šoną,juk iš nieko tai neskauda,- Merė rimtai pažvelgė į berniuką,- sakyk kas atsitiko. Sakyk,man nesvarbu,kad tu nesivarginsi to pasakoti,man nesvarbu. Sakyk,viską kas atsitiko,man juk rūpi,kodėl man artimas žmogus nenori pasakoti visos tiesos. Tad,klok: Kodėl tau iš nieko skauda šoną?,ir pasakok tai,ką tu nesivargini man sakyti. Sakyk.
Smit negalėjo pakęsti melo ir netiesos sakymo. Ji šito tiesiog nekentė.
Kodėl man jis nieko nepasakoja? Kodėl nuo manęs slepia tiesą? Ir išviso,ar jis tikrai manęs nepažįsta? Juk kiekvienas mane žinantis žmogus supranta,kaip man nepatinka melas. Juk meluoti,tai... ...tai šlykščiausias dalykas,ką gali padaryti mylimas žmogus... Ah,Alfai...
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Stogas
« Atsakymas #42 Prieš 13 metus »
-Mere,aš nežinau.Nežinau kodėl aš toks esu...Gal nusinuodijau? - Nusikvatojo Alfas.Jis pats negalėjo patikėti,kad netgi tokioje situacijoje sugeba pasijuokti.Iš skausmo.
Alfas lėtai atsistojo ir vėl susmuko.Tarsi kokia jėga stūmė jį,kad neatsistotu,ir neįšeitu.
-Tikiuosi manęs nepaliksi.Dėl šitų... - Akimis berniukas parodė į savo šoną. - Ir prašau...Niekam apie tai nesakyk.Nenorėčiau gulėti ligoninėje,-vyptelėjo Alfas.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Stogas
« Atsakymas #43 Prieš 13 metus »
- Nenorėtum gulėti ligoninėje? Alio,gal svarbu tavo sveikata ir savijauta,o ne norai..? Aš ir nemėgstu ligoninių,bet jei reikia,tai reikia,- Mere švelniu,bet pyktesniu žvilgsniu pažvelgė į berniuką,juk jai rūpėjo kaip jis jaučiasi,- na,gerai. Rinkis pats. Nenori gulėti ligoninėje ir gydytis,kaip nori. Bet žinok, man reikia tavęs sveiko,o ne sužaloto.
Kas jam yra? Gal jį sumušė? O gal pats kažkur griuvo?
- Beto, aš tavęs tikrai nepaliksiu,nes vis dar atsimenu kaip tu mane palikdavai. Vis turėdavai kažkur įšeiti... Tai tau nepatinka,kad sutems,tai negali pavėluoti į pamokas. O dar paskui ir valgyt pavėluosi. Žodžiu,vis sugalvodavai pasiteisinimų,bet aš tavęs nepaliksiu. Na,nebent nukrisiu nuo stogo,- Merė šyptelėjo,- tai... ...tai kada susiruoši man viską papasakot? Viską.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Stogas
« Atsakymas #44 Prieš 13 metus »
-Mere,aš nežinau kas man nutiko... - Tyliai prakalbo Alfas. - Na,aš nebenoriu apie tai kalbėtis...Visiškai nebenoriu,-Alfas rimtai pažvelgė į švilpiukę,tačiau jo lūpose žaidė šypsena.
Alfas atsistojo prie pat stogo krašto.
 Vėjas taršė plaukus.Trumpi plaukai susivėlė ir uždengė akis.Išlaikyk pusiausvyrą,išlaikyk pusiausvyrą... Berniukas atsigrežė į Merę ir paklausė:
-Na,nėra reikalo čia stoviniuoti...Reikia veikti.Tavo noras - man įsakymas,-tyliai užbaigė Alfas.