0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #135 Prieš mėnesį »
- Kai jis šalia jautiesi ramiau taip? Bet Oliveri. Kai tu užaugsi reikės priimti daug visokių sprendimų. Ko nori iš savo gyvenimo, kuo nori tapti, ką nori veikti ir taip toliau. Tėvai žinoma duos tau patarimų. Bet tu pats priimsi sprendimus. Kartais klysi, kartais ne. Visiems žmonėms taip nutinka. Dabar reikia pasistengti suprasti, kad klysti nėra blogai. Tada, kai užaugsi bus lengviau priimti sprendimus, dėl jų tu pats būsi atsakingas. Ne tėtis, ne kas kitas. Kaip ir sakiau tėvai duos patarimų, brolis, draugai. Dabar esi vaikas, mokaisi ne vien pamokoms reikiamų dalykų, bet ir gyvenime reikalingų įgūdžių. Klaidų nereikia bijoti. Jos irgi gali pamokyti ko nors. Na tarkim jei nesiseka kerai, nereikia pulti į neviltį. Tu visada gali bandyti daug kartų, kol pavyks. - Kalbėjo daug. Kartais sustodamas ir pagalvodamas ką sakyti.
Berniukas vėl pabandė ir dabar jam pavyko. Auris plačiai šypsojosi.
- Matai, puiku. Šaunuolis. Įsileisk tą sėkmės jausmą į širdį Oliveri, kai bandysi kerėti prisimink, kad puikiai gali tai padaryti. Ar nori dar kartą pabandyti?

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 664
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #136 Prieš 3 savaites »
Tikrai taip. Kai šalia būdavo tėtis, viskas atrodydavo žymiai geriau. Oliveris suprato, kad kažkada bus didelis ir nebegalės dažnai būti su tėčiu. Galbūt netgi pats bus tėtis. Bet giliai viduje vis tiek norėjo visada būti su tuo žmogumi. Tėtis pats geriausias.
- Man nepatinka, kai kažkas nepasiseka. Nes taip būna nuolat, - liūdnai pratarė. Visai nesmagu kalbėti apie tai, kad jis tėra kažkoks nieko nesugebantis nevykėlis, tad daugiau apie tai nieko nesakė. Tik pridūrė: - O aš galėsiu dirbti kartu su tėčiu, kad jis man padėtų?
Kol kas neįsivaizdavo, ką norėtų veikti, kai užaugs, bet viena aišku - su geriausiu žmogumi jam patiktų beveik bet kas. Na, nepatiktų kvidičas, bet tėtis jo nežais. Tikrai nežais.
Pradžiugęs dėl sėkmingų kerų Oliveris norėjo pabandyti dar kartą. Labai norėjo. Taigi kai Auris paklausė būtent to, energingai sulinksėjo. Kurį laiką galvojo apie tą laivą ir gniauždamas lazdelę ištarė:
- Clorobuble.
Pasipylė įvairaus dydžio burbulai, kurie pradėjo sklandyti aplink jį ir Aurį. Oliveris norėjo parodyti, koks yra laimingas, bet kartu buvo drovu tai padaryti. Taigi tiesiog ramiai šypsojosi ir stebėjo tuos burbulus. Gal pagaliau išmoko bent vienus kerus?
- Auri... - pradėjo dar vieną klausimą. Kurį laiką dėliojo mintis ir galiausiai pratęsė: - Žinau, kad yra tokie Gynėjo kerai, kuriems reikia smagaus prisiminimo. Ar užtektų galvoti apie lego, ar reikėtų kažko kito?
Žinojo šiandien tų kerų nebandysiantis, bet vis tiek buvo labai įdomu. Kada nors būtinai pavyks, ir jis sužinos, koks gyvūnas yra jo gynėjas.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #137 Prieš 2 savaites »
- O ar nemanai, kad labiau pastebi savo nesėkmes, o ne tuos kartus, kad ir retesnius, kai pasiseka? - Šitaip užsiciklinus į tai, kad nepasiseks ir nesiseka. Kaip gali kas pasisekti, kai tik ir lauki, kol nieko gero nebus?
- Ar turi omeny šitas papildomas pamokas? Nori, kad ten bųtų tėtis? Nežinau Oliveri. Nemanau, kad jis galės kada nori ateiti į mokyklą. - Reikia išmokti kažką daryti ir vienam. Tiesiog kuo toliau, tuo bus sunkiau to išmokti.
Dabar aplink Oliverį buvo jau daug tų burbulų. Atrodė smagiai.
- Puiku. Matai gali ir kuo puikiausiai sektis. - O tada berniukas paklausė apie gynėjo kerus.
- Jiems reikia tokio prisiminimo, kuris tau tikrai yra reikšmingas. Greičiausiai jei galvosi apie lego nelabai pavyks. Gali tarkim prisiminti paprasčiausiai tai, kad turi didelę ir mylimą šeimą ir akimirkas su tais žmonėmis. Tada jau galėtų ir pavykti.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 664
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #138 Prieš 2 savaites »
Gal Auris ir teisus. Jis turbūt iš tiesų labiau pastebi nesėkmes. Bet kad vien tik jos ir egzistuoja. Oliveriui pasisekdavo pernelyg retai. Susidrovėjęs jis pratarė:
- Turbūt taip ir yra...
Atrodė, kad tėčio draugas jį pažįsta pernelyg gerai. Bet gal tai nėra blogas dalykas? Tai reiškia, kad jis gali padėti. Be to, jie visi kartu leidžia laiką per atostogas, o tos išvykos berniukui buvo pačios brangiausios. Kažkur būti su tėčiu, broliais ir seserimis ir tėčio draugu buvo kaip stebuklas. Žinoma, apmaudu, kad į išvykas nevykdavo mama, bet kol kas namuose visada likdavo mažieji, kuriais jai ir tekdavo rūpintis.
- Ne, - atsakė į dar vieną klausimą ir pridūrė: - Žinau, kad tėtis čia negali atvykti. Bet ar galėsiu su kartu su juo dirbti, kai užaugsiu ir turėsiu darbą?
Tokio nevykėlio kaip jis turbūt niekas nepriims, tad dirbti su tėčiu atrodė kaip vienintelis įmanomas variantas.
- Ačiū, - nuoširdžiai ištarė, kai Auris pasakė, kad ir jam gali sektis. Svarstė, ar verta bandyti dar kartą, bet prieš tai reikėjo išklausyti atsakymo apie Gynėjo kerus. Kurį laiką pagalvojo, ar turėtų tokį prisiminimą. Žinoma, turėtų. Pavyzdžiui, tą, kai pirmą kartą nupiešė mamą, ir ją tikrai buvo galima atpažinti. Nusišypsojęs berniukas paklausė:
- Ar kai būsiu vyresnis, išmokysi Gynėjo kerų?
Kiek pasvarstęs pakartojo šiandienos burtažodį, ir iš lazdelės galo pasipylė dar viena porcija burbulų. Dabar Oliveris buvo visiškai laimingas ir atsipalaidavęs. Atrodė, kad padarytų bet ką.
- Ar galiu pabandyti pakeisti tavo plaukų spalvą? - paklausė prisiminęs, kad tokį pokštą labai mėgsta Eliotas.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #139 Prieš 2 savaites »
- To aišku niekas nedraus. Ką gali žinoti gal kartu užsiimsite daile. Galėsi daryti ką norėsi. Pasirinkti tokį darbą, koks patiks. Ir jei norėsi galėsi darbuotis su tėčiu. - Jiems ėjosi tikrai neblogai. Net labai neblogai. Galbūt jei dažnai tęstų tokias pamokėles Oliveris įprastų matyti ir tai, ką gali padaryti. Vienas toks kartas kažin ar padėtų.
- Žinoma galėsiu. Bus labai įdomu pamatyti tavo gynėją. Mes būtinai pasimokysim. - Ir būtinai tai planavo ištesėti.
- Gerai. - Nusišypsojo Senkleris.
- Ar žinai burtažodį?
Klasėje dabar skraidė daug burbuliukų. Atrodė smagiai. Kartais jie susidurdavo ir tada pažirdavo dar daugiau spalvingų burbulų.
Auris troško, kad Oliveriui pasisektų ir jo plaukai išties pakeistų spalvą. Norėjo užtvirtinti tą berniuko sėkmę.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 664
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #140 Prieš 2 savaites »
Nors žodžius pasakė ne tėtis, žinia, kad galės dirbti su juo, keistai nuramino. Oliveris nusišypsojo ir norėjo greičiau užaugti, kad galėtų greičiau tą ir daryti.
- Ar tu pradėjai dirbti iš karto, kai baigei Hogvartsą? - dar pasidomėjo. Vylėsi, kad tėtis priims jį į darbą, kai tik grįš namo po septinto kurso.
Ir būtinai išmoks Gynėjo kerų. Jie turbūt labai sunkūs, bet su Auriu pasiseks. Dabar Oliveris jautėsi netgi labai laimingas. Šis jausmas nebuvo gerai pažįstamas, bet berniukas vis tiek buvo pasiruošęs sėkmingai panaudoti ir kitus kerus.
- Žinau. Colovaria, - atsakė į klausimą stebėdamas burbuliukus. Jie atrodė tikrai smagiai, ir Oliveris nutarė vėliau išmokyti Eliotą. Jam šie kerai taip pat labai patiks. - Ar tiesa, kad reikia galvoti apie spalvą, kurią nori išgauti? Ir kokios spalvos norėtum?
Pačiam labai patiko tėčio, Miriam, David ir Ezros plaukų spalva. Jeigu tik pasiseks šie kerai, kada nors ir pats tokius pasidarys. Bet Auris jau ir taip turėjo panašios spalvos plaukus, tad jam turbūt reikės ko nors įdomesnio.
- Galiu pabandyti rausvą? - droviai, bet kartu kiek nekantriai paklausė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #141 Prieš 1 savaitę »
- Aš dirbdavau dar mokykloje. Per vasaros atostogas dirbau padavėju su savo... - Pauzė. Mat čia vėl iškilo Linėjos prisiminimai. - Su savo viena drauge. - O tada pridėjo. - O šiaip taip. Po mokyklos kurį laiką dirbau ministerijoje. Bet ten man nepatiko. Nors teko ten nemažai keliauti su reikalais, bet aš išėjau iš ten ir tada pradėjau dirbti čia. - Apie savo pagrindinį darbą mokykloje ar po mokyklos aišku neužsiminė. Apie Dolohovus nėra ko kalbėti.
- Aha teisingai. Taip. Reikia galvoti apie norimą spalvą. Parink kokią nori gerai? Man įdomu ką išrinksi. - Dėl rausvos linktelėjo ir laukė kas bus. Tiesiog dabar turėjo pasisekti ir taškas. Kad tik neišblėstų ta Oliverio nuotaika. Taip po truputį po truputį ir žiūrėk kerai jam ims sektis kur kas geriau. Svajojo Senkleris.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 664
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #142 Prieš 6 dienas »
Apie tai, kad galima dirbti mokantis mokykloje, Oliveris nepagalvojo. Gal ir jam reikia taip daryti? Bet gal galima šiek tiek vėliau? Vis dėlto jis dar tik pirmame kurse, tad nelabai ką ir mokėtų. Bet argi kada nors mokės?
- Tėtis anksčiau dirbo ministerijoje, - su šiokiu tokiu pasididžiavimu ištarė berniukas ir kiek nedrąsiai pridūrė: - Aš anksčiau norėjau, bet dabar noriu dirbti su tėčiu. Man labai patinka jo piešiniai.
Tai buvo tema, kuria galėtų kalbėti neįprastai daug. Vis dėlto dabar laukė užduotis nudažyti Aurio plaukus, taigi Oliveris pasistengė susikaupti. Galvojo apie rausvą kramtomosios gumos pakelį. Galvoje sukrebždėjo klausimas, ar egzistuoja magiška kramtomoji guma, bet to berniukas nepaklausė. Labai norėjo, kad pasisektų reikiamas burtas. Galiausiai prilietė lazdele Aurio plaukus ir stengdamasis nuslėpti susijaudinimą kuo aiškiau ištarė:
- Colovaria!

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #143 Prieš 2 dienas »
- Aha žinau, kad tavo tėtis ten dirbo. Tai jei tau patinka dailė, tai manau tikrai galėsite tuo užsiimti kartu su tėčiu. Bet žinai, kol užaugsi norai gali pasikeisti. Aš pats net užaugęs nežinojau kuo noriu būti. - Nusišypsojo.
Ir štai berniukas ėmėsi kerėti. O po to Auris išsibūrė veidrodėlį ir nužvelgė save jame. Plaukai dabar buvo rausvi.
- Ir kaip? Ar man tinka? - Vaipėsi žvelgdamas į tą veidrodėlį. Nei nesiruošė keisti tos spalvos. Kerai kažkada patys išsivadės. O kol kas šitaip ir planavo pasivaikščioti po mokyklą.
- Matai Oliveri ir viską tu kuo geriausiai sugebi. Reikia tik nusiteikimo. Esi toks pat gabus, kaip Eliotas ar bet kas kitas. - Dabar jau rimtai pasakė. Padėjo ant stalo tą veidrodėlį.
- galėsime čia ateiti mokytis dažniau gerai? Mums reikia mokytis ne kerėti, o nustoti taip dėl visko jaudintis. Kerėti tai tu puikiai sugebi.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 664
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #144 Prieš 13 valandų »
Kažkodėl tai, kad Auris žinojo apie tėčio darbą Magijos ministerijoje, nustebino. Bet ne apie tai dabar norėjo pasišnekėti, tad temos netęsė.
- Manau, kad man visada patiks piešti, - pratarė jis nutylėdamas faktą, kad to daryti visai nemoka. Atrodė, kad šito užsiėmimo metu tai būtų visai netinkama.
Jam pavyko ir gerokai sudėtingesni kerai. Nustebęs berniukas spoksojo į Aurio plaukus ir niekaip negalėjo patikėti pats tai padaręs. Mielai būtų pabandęs dar ką nors, bet atrodė, kad anksčiau ar vėliau sėkmė baigsis, tad geriau nesigadinti nuotaikos. Gerai ir taip.
- Labai tinka, - droviai pasakė ir nusišypsojo. Tiesą sakant, dabar tėčio draugas atrodė kiek juokingai, bet supratimas, kad tai padarė būtent jis, Oliveriui labai patiko.
Atrodė, kad pamoka eina prie pabaigos. Berniukas norėjo padėkoti tėčio draugui, parodyti, kad džiaugiasi jam skiriamu laiku. Vis dėlto šioje vietoje visai susidrovėjo, tad nežinojo kaip tuos jausmus išreikšti.
- Tikrai gali mane dažniau pamokyti? - galiausiai ištarė ir patenkintas pakėlė akis į Aurį. Žodžiais dėkingumo neparodė, bet akys spinduliavo tokį nuoširdų džiaugsmą, kad protingas tėčio draugas turėjo viską suprasti. Dabar berniukas buvo labai laimingas ir netgi beveik džiaugėsi būdamas Hogvartse. Pasirodo, net ir čia gali būti ne taip jau ir blogai.