0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Nedidelė kalva
« Atsakymas #30 Prieš 8 metus »
Skaudėjo pagalvojo grifas porą žingsnelių patipenęs atgal po to, kai jam kliuvo iš mestos kuprinėlės ir nieko nelaukdamas leidosi iš paskos mergaitei. Na ji ir greita vejantis išsigandusią klastuolę pirmakursiui per galvą bėgo mintys. Šlaito viduryje visiškai priartėjus prie Arethos Edgar'as staigiai stvėrė ją už rankos, taip sustabdydamas ją ir stipresniu timptelėjimu prisitraukė ją visiškai prie savęs. Tuomet prikišo savo šiek tiek nušalusią nosį prie jos plaukų slepiamos ausytės ir tuo pačiu keistu balsu pradėjo kuždėti: - Negi manei pabėgsianti? Turėjai žinoti, jog Hogvartso moksleiviams be mokytojų leidimo ir ypač naktimis nevalia slampinėti po Uždraustąjį mišką. Taigi dabar gavai pirmą pamoką, kurią nuo šiol būsi išmokusi visam savo gyvenimui, nes nuo šiol Tu pasiliksi visam laikui Dvasių kalne ir priklausysi tik man, Dvasių kalvos valdovui,- ir tuomet paleidęs pirmakursės ranką juodaplaukis nusiėmė savo gaubtą nuo galvos ir jau sau įprastu balsu suriko, - Edgar'ui ir susiimdamas ranka sau už veido vėl pradėjo juoktis.

*

Neprisijungęs Aretha Leverett

  • I kursas
  • *
  • 149
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Be so good they can't ignore you
Ats: Nedidelė kalva
« Atsakymas #31 Prieš 8 metus »
Aretha skuodė kiek kojos nešė, bėgdama žemyn ir stengdamasi išvengti medžių, kurie buvo tikra kliūtis, o, jeigu dar tamsu ir savo lazdelę kažin kur numetei sviesdama kuprinę. Kad ir kaip greitai ji manė beganti, tas pats kažin koks žmogysta ją vistiek sučiupo prisitraukdamas arčiau. Ne, ne, ne aš dar nenoriu mirti, ne ne visokiausios mintys sukosi jos galvoje.
-Tučtuojau paleisk mane,- visa drebėdama iš įsiūčio ir baimės išpyškino mergaitė. Kad ir kaip ji stengėsi žmogystai kalbant išsilaisvinti, nepaisant jų panašaus ūgio, jis vistiek buvo stipresnis. Aretha jau ir spirti ruošiesi, kai šis nusėmė gaubtuvą.
-Edgar'ai?! Rimtai?-surikdama ji žengė kelis žingsnius atgal,-tu kvailys, tu tikrai esi kvailys,-kad ir kaip ši stengėsi laikyti emocijas savy, ašaros nori nenori pasirodė, tik dabar dėl pykčio.
-Gali dabar eiti ir surasti mano daiktus,- pastumdama berniuką tarė.
Stars like her are more than just light. Touch her and you'll blister. Love her and you'll burn.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Nedidelė kalva
« Atsakymas #32 Prieš 8 metus »
Greit liovėsi Edgar'as kvatoti, kai mergaitė ėmė jį kolioti ir šiai jį stumtelėjus jis susvyravo vos nepargriūdamas. - Ei, ei, ramiau,- bandė ją raminti jis ir žengtelėjęs šalia jos apkabino ją per pečius, - Tavo daiktai kalno viršuje, niekur jie nedingo,- ir pradėjo vestis ją drauge su savimi į viršų atsiprašydamas, - Atleisk, man už šitą pokštą, jei Tave išgąsdinau, bet juk žinai, kad mokiniams negalima čia būti ir Tau dar labai pasisekė, jog čia buvau tik aš, o ne kokia, nors pabaisa.
Užsiropštus jiems atgal į viršų grifas pakėlė ant šlaito krašto gulėjusią kuprinėlę su šalia besimėčiusia burtų lazdele ir padavė tai Arethai sakydamas: - Nevalia mėtyti savo ginklo kur papuolė, kad ir kaip baisu, nes tai vienintelis dalykas galintis Tave apsaugoti, jei Tave pultų ne vienas, o keli asmenys ar padarai,- pasiklausęs minutėlę ūbaujančių pelėdų pažvelgė į nusiverkusią mergaitę ir išspaudęs gailią šypseną pasiteiravo jos: - Keliausi atgal į pilį ar pasiliksi su Dvasių kalno valdovu?

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • VII kursas
  • *
  • 392
  • Taškai:
  • popsas užkniso juodai
Ats: Nedidelė kalva
« Atsakymas #33 Prieš 8 metus »
 [[Oi, Edgar, sr :D Pataisiau. Kažkaip susirišo, kad lipi į medį, o ne į kalvą ;D ]]

 Margo toliau tyliai stebeilijo į mėnulį. Koks man skirtumas, kas ką veikia? - pamąstė, o jos raudonai mėlynose akyse atsispindėjo milžiniška pilnatis.
 Ir tik kai Grifas ėmė mėgdžioti dvasias Varna vėl nukreipė žvilgsnį žemėn.
 -Nevisai pavykęs pamėgdžiojimas... - sušnibždėjo pati sau. -Nenorėčiau išgąsdinti mergaitės, bet... - nutęsė, šaka pasislinkdama arčiau medžio kamieno.
 Kai iš matymo jau pažįstamas Grifas ir matyta, bet dar nepažįstama mergaitė kiek aprimo, Margo pradėjo savo spektaklį.
Kažin ar pavyks, bet kodėl nepabandžius? - su lašeliu piktdžiugos pratarė mintyse ir ėmė švilpauti.
 Tokia linksma melodija, kokią švilpavo Vananagė, dieną nieko visiškai nebūtų išgąsdinusi, bet kai esi Uždraustajame miške viskas tampa baugu. Švilpavimas tolygiai perėjo į niūniavimą, tada Mar sutraškino sausą šakelę ir staigiai nutilo, o seną, sausą ir perlaužtą šakelę mažoji raganaitė nusviedė, kiek toliau į aukštą ir purią žolę...
Dėkoju visiems savo draugams, bičiuliams ir bendraminčiams, kurių dėka čia praleidau nuostabų laiką. Ačiū visiems mane palaikiusiems, gyrusiems ir skaičiusiems mano rašliavą. Dėkoju visiems mane mylėjusiems ir kam buvau reikalinga. Jūs ir ši vieta mane labai pakeitėt. Ir tai gerai.
Kada nors papasakosiu apie jus visus savo vaikams.
Atsiprašau tų, kuriems lieku skolinga.
Tampu vaiduokliu, kokias buvo senbuviai, kai aš buvau šviežiena.
Su meile, Margo.

*

Neprisijungęs Aretha Leverett

  • I kursas
  • *
  • 149
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Be so good they can't ignore you
Ats: Nedidelė kalva
« Atsakymas #34 Prieš 8 metus »
Nieko nesakydama ir leisdama berniukui kalbėti, ji traukė su juo atgal į kalvos viršūnę. Galbūt šis buvo ir teisus, bet Aretha nenorėjo jo klausyti. Ji buvo per daug įpykusi ant jo dėl viso šio reikalo, jeigu ne Edgar'as ji būtų galėjusi ramiai sau pasibūti uždraustajame miške, o dabar vis dar drebėjo. Dvasių kalnas, o taip, tai labai juokinga. Nusišluosčiusi kelias užsilikusias ašaras nuo skruosto, ji stebėjo berniuką suraukusi antakius.
-Taip taip, kokia aš neatsakinga, nereikėjo čia eiti vienai, bla, bla, bla,- burbėjo vienuolikmetė besiklausant pamokslavimo. Pasiėmusi savo lazdelę, ji nusišypsojo ją spausdama rankoje. Bent jau ji nedingo
-Ne, manau, jog Dvasių kalno valdovas nusipelnė pabūti vienas,-išpyškino Aretha. Pagaliau jai nusiraminus, kažkur visai netoli pradėjo girdėtis šiurpus mergaitės niūnavimas. Pažvelgusi į tą pusę, klastuolė žengė žingsnį arčiau grifiuko. -Girdi?-tyliai sušnaždėjo,-sėkmės grįžtant atgal, tikiuosi saugiau rasi kelią pilin ir niekas nesugalvos tau pačiam iškrėsti šunybės.
Nusišypsodama Leverett nusijuokė ir patraukė tuo pačiu keliu kuriuo ir atėjo.
Stars like her are more than just light. Touch her and you'll blister. Love her and you'll burn.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Nedidelė kalva
« Atsakymas #35 Prieš 8 metus »
- Gal ir nusipelnė, bet verčiau pirma aš Tave bent palydėsiu iš miško,- jau ramiu ir sau įprastu balsu atsakė berniukas, kai staiga neramiai įsiklausė į sklindantį garsą. - Girdžiu,- patylomis jis atsakė Arethai tuo pačiu padėkodamas, - Ir ačiū už palinkėjimą, jei čia toks buvo.
Dairydamasis į visas puses bandė išsiaiškinti grifiukas iš kur tasai garsas sklinda, tačiau per mišką sklindantis aidas to neišdavė. Edgar'as pasižiūrėjęs, jog klastuolė žingsniuoja atgalios, jis jai pasakė: - Eik, jeigu ką aš Tave pridengsiu,- ir staiga nutilus keistai melodijai ar ūbavimui kažkur medyje ne toli nuo jo iš girdo trakštelėjimą ir dėl to staigiai užgesino savo lazdelės gale švietusią švieselę ir pradėjo dairytis į aplink šalimais esančius medžius laikydamas ištiesęs lazdelę priešais save bei sukandęs dantimis ėmė pusgarsiu išrėžė: - Ei! Pelėdpaukšti! Ar kas Tu bebūtum nedrįsk čia gąsdintis gerai? Ir tučtuojau pasirodyk arba skrisk kūkuot, kur nors kitur,- dar akimirką, kitą pasidairęs, ir pats žengė nuo kalnėn, kad nepaliktų savo draugės vienos.

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • VII kursas
  • *
  • 392
  • Taškai:
  • popsas užkniso juodai
Ats: Nedidelė kalva
« Atsakymas #36 Prieš 8 metus »
 Pelėdpaukštis? Mergaitė nesusilaikė ir garsiai nusikvatojo.
 Pagavusi save skleidžiant tokius neapgalvotus garsus Varna staigiai užsičiaupė, bet laimei dėl Uždraustojo Miško atmosferos net juokas skambėjo klaikiai.
 -Pelėdos ir taip yra paukščiai... - paslaptingu ir kraupiu balsu sušnypštė, slinkdama iki kitos medžio šakos. -Be to jos ūbauja, o ne kukuoja. - pareiškė prislopintu, šnypščiančiu balsu.
 Grifiukui žengtelėjus nuo kalno, pirmakursė prislinko prie storos ir apaugusio kerpėmis, plačiai išsišakojusio kopalio šakos.
 -Kodėl nepasiliekam? Negržu išeiti viduryje pokalbio... - žodžiai naidėjo miško sklaiute, o Mar toliau slinko medžių šakomis.
 -Nagi, palauk... - paprašė nekaltu, bet vis tiek šiurpiai skambančiu balsu.
 Raganaitės akys sužaibavo. Mergina pasitelkė savo šiokias tokias Sirenos galias vildamasi, kad šios suveiks ir bendrakursis sustos.
Negražu taip elgtis su mergaitėmis... Bet su berniukais nedraudžiama... - sukikeno mintyse.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Margo Diuken »
Dėkoju visiems savo draugams, bičiuliams ir bendraminčiams, kurių dėka čia praleidau nuostabų laiką. Ačiū visiems mane palaikiusiems, gyrusiems ir skaičiusiems mano rašliavą. Dėkoju visiems mane mylėjusiems ir kam buvau reikalinga. Jūs ir ši vieta mane labai pakeitėt. Ir tai gerai.
Kada nors papasakosiu apie jus visus savo vaikams.
Atsiprašau tų, kuriems lieku skolinga.
Tampu vaiduokliu, kokias buvo senbuviai, kai aš buvau šviežiena.
Su meile, Margo.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Nedidelė kalva
« Atsakymas #37 Prieš 8 metus »
Eidamas grifas vėl lyg balsus išgirdo, lyg ir juoką ir sekundėlei stabtelėjo, apsidairė. Kas čia darosi su manimi pagalvojęs vėl dėjo žingsnį, kai vėl pradėjo kažką girdėti ir labiau sunerimęs greita sukluso, klausydamas aiškaus, bet keisto mergaitiško aido. Edgar'as pradėjo giliai kvėpuoti ir save pastatydamas už savosios lazdelės dar sykį pradėjo dairytis piktai pradėdamas kalbėti aukštu balso tonu: - Nepasiliekam, nes maniau, kad pelėdpaukštis skalambija čia, bet atrodo su kalbančiu apuoku turiu reikalų. Ir ar mes kalbėjome, jog kaltini mane dėl pasitraukimo viduryje pokalbio ir iš vis, jei nepasirodysi, tai Tavęs čia nei neketinu laukti,- baigęs kalbėti pirmakursis pamatė, jog iš akiračio paleido Arethą ir nebežinojo ką daryti, ar eiti aiškintis su kažkuo bauginančiu ir nepažįstamu ar leistis į kojas ieškoti savo bendraklasės, jog netyčia jos neišgąsdintų kas nors rimtesnio.

*

Neprisijungęs Aretha Leverett

  • I kursas
  • *
  • 149
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Be so good they can't ignore you
Ats: Nedidelė kalva
« Atsakymas #38 Prieš 8 metus »
-Oho, koks džentelmenas. Iš pradžių gąsdinies, o dabar jau ir palydėt ruošiesi,-suprunkštė Aretha toliau nenustodama žingsniuoti. Mergaitei šiurpai nugara bėgiojo, kai aplink ją iš visų pusių buvo galima girdėti keistus garsus, o ypač keisti sklido jai už nugaros, kaip tik ten kur turėjo eiti grifiukas. Garsai jai tolstant, taip pat tolo, bet galiausiai atsidususi, ji apsisuko, taip vėl žvelgdama į medžių tankumyną. Kad ir kokia pikta ji bebūtų ant savo draugo, vistiek negalėjo jo pačio vieno palikti miške.
-Edgar? Ar tu ten su kažkuo šnekies?-sušuko.
Paukščiams nuskridus nuo kelių medžių ši kiek pasigailėjo tiek šūkavusi. Jai tikrai nereikėjo dar nenorimo dėmesio iš čia gyvenančių padarų. Jau kelintą kart atsidusdama, klastuolė dabar jau tyliau, nei anksčiau nusėlino iki Edgar'o.
-Ei, kodėl sustojai? Nemanai, kad derėtų sprukti iš čia?-stebėdama berniuką sušnibždėjo ir pradėjo dairytis po medžių viršūnės, it tai tikėtųsi kažką pamatyti.
Stars like her are more than just light. Touch her and you'll blister. Love her and you'll burn.

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • VII kursas
  • *
  • 392
  • Taškai:
  • popsas užkniso juodai
Ats: Nedidelė kalva
« Atsakymas #39 Prieš 8 metus »
 Margo įsitaisė išsikerojusio kopalio viršūnėje ir nukarusi kojas, įniko nepastebimai jomis tribiluoti.
 Varnos ranka jau kilo, norėdama įtaisyti guzą ant mergaitės kaktos... Kas, per Pelėdpaukštis? - pavartė savo mėlynai raudonas akis.
 -Žinai man kyla noras vožtelti sau per kaktą... - pareiškė. -Juk jau sakiau, pelėda ir taip - paukštis...
 Mar pažvelgė į Mėnulio pilnatį.
 -Sakai nori mane pamatyti? - su kruopele piktdžiugos paklausė. -Na, gerai... - susuokė.
 Jaunoji Varnanagė kiek pasislinko į Mėnulio šviesą. Jos akyse atsispindėjo, šiąnakt kaip niekad milžiniškas dangaus kūnas. Nuo šio atsispindėjimo, nakties tamsoje žibėjo kraujo raudonumo akys su lašeliu dangaus.
 -Štai ir aš... - linsmai mirmtelėjo. -Ir kaip gi?
Juk negali visą laiką bauginanti... - nusprendė, bet daugiau negu akių neparodė.
Dėkoju visiems savo draugams, bičiuliams ir bendraminčiams, kurių dėka čia praleidau nuostabų laiką. Ačiū visiems mane palaikiusiems, gyrusiems ir skaičiusiems mano rašliavą. Dėkoju visiems mane mylėjusiems ir kam buvau reikalinga. Jūs ir ši vieta mane labai pakeitėt. Ir tai gerai.
Kada nors papasakosiu apie jus visus savo vaikams.
Atsiprašau tų, kuriems lieku skolinga.
Tampu vaiduokliu, kokias buvo senbuviai, kai aš buvau šviežiena.
Su meile, Margo.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Nedidelė kalva
« Atsakymas #40 Prieš 8 metus »
- Ššš.. Paklausyk..,- patildė savo draugę Edgar'as, kad šioji pati išgirstu su kuo jis kalbasi. Vis labiau nervindamasi, jog kalba su tiesiog miške aidinčiu balsu riktelėjo: - Nu tikrai, kad pelėda ne varna!
Nerviškai karts nuo karto paspardydamas nukritusius medžių lapus nudžiugo pagaliau, jog pagaliau galės pamatyti tą padarą, bet šis tik dar labiau baugino berniuką, kai prieš mėnesieną išvydo raudonas it kokio demono akis, tačiau nemažai susimąstymų ir kėlė, jog dalis matomo, bet slepiamo silueto buvo lyg žmogaus kūno. - Kažkas čia ne to,- tyliai ir nustatydamas susirūpinusį žvilgsnį nutaisė berniukas atidžiau bandydamas žvelgti į medžių viršūnes. - Bet visgi negalime prarasti budrumo,- dar patyliukais sumurmėjo ranka už savęs patraukdamas Arethą.

*

Neprisijungęs Aretha Leverett

  • I kursas
  • *
  • 149
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Be so good they can't ignore you
Ats: Nedidelė kalva
« Atsakymas #41 Prieš 8 metus »
-Wow,-neatitraukdama žvilgsnio nuo dviejų, lyg mėnulio, raudonų akių sušnabždėjo mergaitė, žengdama žvilgsnį atgal. Štai apie kokius įspūdžius aš kalbėjau
Pasilenkdama dešinėn, ji stengėsi įžvelgti daugiau nei tik akis bestypsančias ore. -Tikrai, kad tai nieko gero,-vis dar pašnibždomis sukuždėjo. Ji buvo tuo tikra, kad būtybė tupinti medį galėjo girdėti ką jie sau kalbėjo, bet nesureikšmino to. Tegul
-Žinai, tai vienintelis būdas išsiaiškinti,- betraukdama lazdelę iš švarko kišenės priėjo kelis žingsnius arčiau,-Lumos
Kaip ir buvo Arethos tikėtasi, lazdelę apšvietė kaip tik tiek, kiek jiems ir reikėjo. Šviesa apšvietė medyje vis dar sėdinčią būtybę, ir pirmakursiai galėjo puikiai išvysti ūbautoją. Ne tokios tos akys ir šiurpios šviesoje
Stars like her are more than just light. Touch her and you'll blister. Love her and you'll burn.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Nedidelė kalva
« Atsakymas #42 Prieš 8 metus »
Apšvietus medyje tupėjusią mergaičiukę, josios akys tikrai nebebuvo tokios kraupios ir demoniškos ir tai žymiai numušo vyravusią įtampą vaiko kūne, tačiau ir sukėlė šiokį tokį pyktūlį, kad iš visos intrigos ir keistos būtybės liko tik Hogvartso mokinė bandžiusi kažką įbauginti. - Joo.. Tai ne pelėdpaukštis, o pamokose tyliai tupinti varna,- giliai atsidusęs žvilgtelėjo į klastuolę Edgar'as, o vėliau ir į varnanagę, - Tai gal nuplazdėsi žemyn, ar reikia pagalbos nusileidžiant?,- pasiteiravęs jaunasis grifas ir vėl užžiebė savo lazdelės gale šviesą tardamas: - Lumos,- vėliau bandė dar įsiklausyti į kažką bandydamas išsiaiškinti ar niekas daugiau neskleidžia keistų garsų apart pelėdų ūkavimo, jų sparnų plasdesių ir medžių lapų šurmulio.

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • VII kursas
  • *
  • 392
  • Taškai:
  • popsas užkniso juodai
Ats: Nedidelė kalva
« Atsakymas #43 Prieš 8 metus »
 -Ei! Sugadinot visą įdomumą! - suniurzgė, piktoko nusivylimo papildytu balsu.
 Margo pasislinko į mėnulio šviesą.
 -Jeigu gaudysi - šoksiu... - numykė kilsteldama antakius ir su lašeliu pašaipos šypteldama puse lūpų.
 Nelaukdama atsako, Varna susikėlė kojas ant šakos. Minutėlę taip pasėdėjusi pakilo.
 Pirmakursė specialiai svyruodama, nedideliais žingsneliais, statydama koją po kojos nuslinko iki kopalio kamieno.
 Įsikibusi į virš galvos rymančią šaką, vikriai nusileido ant žemesnės, stryktelėjo ant dar vienos ir nušoko į minkštą Uždraustojo Miško žolę.
 -Rimtai, baik! Antraip pati to nenorėdama, nesusivaldysiu ir pasidabinsiu nemenku guzu ant kaktos! O dėl to dar ir tave papuošiu! Juk sakiau, kad pelėda ir taip yra paukštis... - pabrėžiamai pakartojo, nežymiai pamosikuodama rankomis sau apie galvą. -Be to netokia aš ir tyli, tiesiog neklausinėju kas minutę. - pareiškė mergaitė trumpam šypteldama puse lūpų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Margo Diuken »
Dėkoju visiems savo draugams, bičiuliams ir bendraminčiams, kurių dėka čia praleidau nuostabų laiką. Ačiū visiems mane palaikiusiems, gyrusiems ir skaičiusiems mano rašliavą. Dėkoju visiems mane mylėjusiems ir kam buvau reikalinga. Jūs ir ši vieta mane labai pakeitėt. Ir tai gerai.
Kada nors papasakosiu apie jus visus savo vaikams.
Atsiprašau tų, kuriems lieku skolinga.
Tampu vaiduokliu, kokias buvo senbuviai, kai aš buvau šviežiena.
Su meile, Margo.

*

Neprisijungęs Aretha Leverett

  • I kursas
  • *
  • 149
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Be so good they can't ignore you
Ats: Nedidelė kalva
« Atsakymas #44 Prieš 8 metus »
Vienuolikmetė vis žvilgčiojo tai į mergaitę, kuri dabar jau buvo ant žemės, tai į berniuką esantį visai šalia. -O tu, Edgar'ai sugebėjai labiau įbauginti,-sukrizendama pasakė bestebėdama mergaitę. Nors tiesa sakant, ši jai vistiek kėlė šiurpą. Nuleisdama lazdelę, nes šviesos pakankamai užteko ir nuo bendrakursio kerų, Aretha nusipurtė prisimindama kokius garsus skleidė varniukė medyje. Dabar palyginus viskas buvo ramu, nepaisant trijulės kvėpavimo ir vėjo keliamo garso.
-Kam tiek grasinimai?-nusistebėjo,-juk niekas nenori pasipuošti guzais,-patraukčiodama pečiais klustelėjo žaliaakė, vis dar žiūrėdama tiesiai į mergaitės raudonas akis, lyg tikėdamasi kažką jose išvysti.
Stars like her are more than just light. Touch her and you'll blister. Love her and you'll burn.