0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Prie baro
« Atsakymas #135 Prieš 2 metus »
Jau atrodė, kad Rafael neateis. Matthew jau laikė taurę rankoje ir juto kylantį nusivylimą. Ar gali būti, kad draugas kaip žiauriai paliks ant ledo? Betgi ne, magizoologas išgerti tikrai neatsisakys.
Ir netrukus pasigirdęs draugo balsas tą tik patvirtino. Dirbo su gyvūnais? negalėjo patikėti Turner, nenorintis nė pažvelgti į jokį augaliūkštį. Niekada gyvenime! Tik jau ne tada, kai į tą kvailą mokyklą ir kojos nekels.
- Po darbo ir toliau dirbi? - pasiteiravo kolegos ir nusišypsojo. Kad ir kai ten būtų, su šiuo jaunuoliu pabendrauti - ir išgerti - visada smagu. Laimei, Rafael aiškiai suprato, ko jiedu čia susirinko, tad buvo galima pernelyg nesidrovėti.
- Už tai, kad daugiau niekada neišvystume tų kvailių! - patenkintas atsakė Turner, nė nesusimąstęs, kad jaunasis kolega galbūt ruošiasi ten grįžti. Ech, nesvarbu. Vis tiek planavo tiek nusigerti, kad ryte nieko neprisimins. Galų gale reikia tinkamai atšvęsti. Tuo labiau, kad ir Beaumont atėjo čia su ryžtu padaryti būtent tai. Kitaip nebūtų iš karto susivertęs visos taurės ar ne? Skubiai ištuštinęs ir savąją Turner vėl pripildė ir pamojo padavėjai prašydamas dar vyno. Laiko taupymo sumetimais iš karto paprašė dviejų butelių. Pamatęs juos šalia savęs nusišypsojo ir pažvelgė į kolegą.
- Gerkime, - tarstelėjo Turner ir vėl pakėlė savo taurę. - O už ką? Žinai, ką? Išgerkime už Glorią Clarke!
Matthew ir pats nustebo dėl tokio tosto. Būtų galima suprasti, jeigu jau būtų visai girtas. Bet kas apgirsta nuo vienos taurės vyno? Tik ne toks patyręs vartotojas kaip Matthew Turner! Vis dėlto jis daugiau nemąstė - tiesiog užsivertė taurę. Deja, užspringo ir pradėjo siaubingai kosėti.
- Vis... viskas per tą Clarke, - beveik dusdamas pratarė. Ak, kvailas buvo tostas. Ko buvo galima daugiau tikėtis geriant už tą šlykščią kolegę?..

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Prie baro
« Atsakymas #136 Prieš 2 metus »
Beaumont pavardės nešiotojas pasitvarkė savo plaukus. Jie buvo šiek tiek susivėlę, kadangi vėjas kai profesorius skubėjo buvo gana didelis ir suvėlė plaukus.
- Ten buvo ne darbas, o malonumas. Jei reiktų tikrinti mokinių darbus, tai - būtų darbas, - pasakė profesorius nusijuokdamas. Iš tiesų mokinių darbai buvo košmaras. Kai kurie darbai būdavo verti mokslinio magizoologijos žurnalo, o kai kurie neverti nė pergamento. Tie darbai neturėtų net būti rašomi. Jie gali užtraukti gėdą visai magizoologijai.
- Bent vasarą būtų jų tikrai gerai neišvysti. Ypač jų darbų, - pridūrė greitu judesiu pasipildydamas taurę ir greitai ją ištuštindamas. Šiandien nusigerti visai nebijojo, o netgi norėjo. Juk mokslo metai jau buvo pasibaigę, tad Rafael'is galėjo nestabdyti - nereikės rytoj tikrinti darbų su skaudančia galva ir džiunančia burna. Galės ramiai voliotis lovoje kiek tik jo širdis geis. Gal pasivaišins savo vyno likučiais nuo kitų susikimų. Keliais žodžiais apibūdintų rytojų kaip planai nelabai aišku.
Išgirdęs kitą draugo tostą, rudaplaukis kilstelėjo savo antakį. Tostas buvo orginalus ir įdomus, tad profesorius išgėrė į tos nelemtos Glorios sveikatą. Po kelių akimirkų Matthew paspringo ir pradėjo dusti.
- Ar viskas gerai? - paklausė Beaumont pavardės nešiotojas. Galiausiai kolegai pasidarė geriau. Melsvai pilkų akių savininkas lengviau atsikvėpė.
- Geriau išgerkim už skanų vyną.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Prie baro
« Atsakymas #137 Prieš 2 metus »
Kaip darbas gali būti malonumas? Matthew spoksojo į draugą ir nieko nesuprato. Žinoma, tirti gyvūnus buvo ne tas pats, kas tirti... Tai yra, dirbti su mokiniais, bet vis tiek skambėjo pernelyg keistai. Mokslo metai baigėsi visai neseniai, kas bylojo, kad gyvūnais ką tik užsiėmė tie nelemti vaikigaliai. Argi tai nesukelia pernelyg tragiškų asociacijų? O gal Rafaeliui patinka tas darbas? Kai kiek apgirsim, paklausiu apsisprendė Turner. Laimei, tada jaunasis kolega prabilo šiek tiek suprantamiau.
- O taip, mokinių namų "darbai" yra kažkoks nesusipratimas. Blogiausia profesoriaus darbo dalis!
Nespėjus daugiau nieko pakomentuoti apėmė dusulys. Norėjosi plūsti Glorią Clarke, kurią, pasirodo, užtenka tik paminėti, kad reikalai staiga pašlytų.
- Man... Viskas gerai, - galiausiai atgavęs kvapą pratarė herbologas. Atsargiai ištuštino taurę, bet netrukus ji vėl buvo pripildyta maloniai raudono gėrimo. Matthew pakėlė taurę prie akių ir spoksojo į teliuskuojantį skystį. Ak, dabar gyvenimas tikrai geresnis.
- Sakai, už skanų vyną?! Tebūnie! - entuziastingai sušuko ir apdovanojo save dar vienu dideliu gurkšniu to, už kurį ką tik išgėrė. Jis išties buvo neblogas, kas paskatino nutarti, kad sprendimas susitikti Kiaurame katile buvo teisingas. Nugėręs dar gurkšnį Turner nusišypsojo ir pažvelgė į kolegą.
- Klausyk, Rafaeli, - labai rimtu balsu prabilo. - Gal nustokime kelti tuos tostus? Gal tiesiog išgerkime?
Nusijuokęs herbologas ištuštino ir šią taurę, bet vėl jos pripildyti šį kartą neskubėjo. Nesinorėjo pasirodyti, kad yra tiesiog apgailėtinas girtuoklis, per penkiolika minučių ištuštinantis visą butelį vyno. Ne, reikėjo leisti jaunesniam kolegai bent jau pakovoti šiose garbingose varžybose. Matthew dar kartą nusišypsojo. Nė kiek neabejojo, kad vakaras bus nuostabus.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Prie baro
« Atsakymas #138 Prieš 2 metus »
Gyvūnų tyrinėjimas jaunuoliui patiko. Iš tiesų, mokytojavimas ir parodė kaip tai įdomu. Vos baigęs darbo metus mokydamas transfigūracijos, pradėjo gilinti magizoologijos žinias, vėliau tapo tikru vienos magizoologų draugijos patvirtintu magizoologu. Tai buvo vienas iš jo nuopelnų, vėliau profesorius ėmė tyrinėti gyvūnus daug dažniau, vykti į komadiruotes ir panašiai. Tiesa, gyvūnų pats atradęs nebuvo, tačiau tikėjosi tai padaryti - tam vasaros metu susiplanavo komandiruotę.
- Taip. O beje, tavo pamokose mokiniai labai skriaudžia augalus? - pasidomėjo. Iš galvos niekaip negalėjo išmešti to sužaloto ir supjaustyto kelviuko. Juk negalėjo jo tokio rasti, kelviukai visada būna gana atsargūs...
- Gerai, jau galvojau, kad teks gydyti burtais, o gydytojas aš prastas, - nusijuokdamas tarė. Niekada netekdavo jam gydyti žmonių, kadangi Rafael'is juk nebuvo koks nors hileris ir magizoologas vienu metu. Beaumont specializavosi tik vienoje profesijoje, o ne keliose.
- Taip. Skanus vynas, tai dovana, - prancūzas ištarė vėl ištuštindamas savo taurę. Šiandien jo ir kolegos tempai buvo kaip niekada greiti. Profesorius gėrė visai negailėdamas alkoholio. Porą kartų taurę susipylė taip greitai, kad netgi nespėjo pasimėgauti vyno skonio.
- Žinai, manau, kad gėrimas be tostų gera idėja. Už geriausius dalykus šiandieną jau išgėrėme, dabar tiesiog gerkime, kad diena būtų dar geresnė, - sumurmėjo ir vėl susipildamas taurės turinį sau į burną.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Prie baro
« Atsakymas #139 Prieš 2 metus »
Matthew jautė pagarbą tiems, kurie sugebėjo megautis darbu. Ko gero, to priežastis buvo ta, kad pats mokymu niekada nesižavėjo. Taip niekada ir nesuprato, ko iš viso lindo į tą košę. O dar ir sėdėti ten beveik dešimtmetį?..
- Jie labiau mėgsta skriausti mane, o ne augalus, - nusijuokė Turner godžiai atsigerdamas vyno. Šaunus vis dėlto tas Rafael. Nepaisant to, kad buvo gerokai jaunesnis, amžiaus skirtumo beveik nesijuto - magizoologas neatrodė esantis vaikas. Bent jau gėrė tai tikrai vyriškai. - Žinoma, pasitaiko visko, bet nemanau, kad jie tai daro specialiai. Kai kuriems tiesiog nesiseka, kai kurie yra pakankamai gabūs, tačiau ne itin nori mokytis. Sunku su tais paaugliais, ar ne?
Turner susimąstė, ar kada per jo pamokas nutiko taip, kad nežinojo, kaip reikėtų tvarkytis su augalais. Nieko labai baisaus lyg ir nepasitaikė. Ir nepasitaikys, žinoma, juk jis ir kojos daugiau nekels į tą velnio neštą ir pamestą mokyklą.
- Man viskas gerai, nesijaudink, - sukikeno herbologas ir pribaigė taurę. Šiandien viskas privalėjo būti gerai. Jiedu su kolega prisigers, vynas nesibaigs, o paskui… Bus galima pamiršti apie Hogvartso egzistavimą.
- Ar planuoji grįžti į profesoriaus kėdę? - rimtu tonu paklausė Turner vėl pildydamas savo taurę. Susiraukęs nutarė, kad ji yra per maža, tad labai jau dažnai tenka kelti butelį, kad ją užpildytų tauraus gėrimo. Vis tik tiesiai iš butelio gerti dar buvo per anksti.
- Tiesiog gerkime, - pritarė herbologas ir atidžiai pažvelgė į savo taurę. Taip, ji išties buvo per maža, tad susivertė visą turinį į gerklę. Juto, kad alkoholis jau kiek davė per galvą, bet nė neketino taip greit sustoti. Laiko išsiblaivyti rytoj turės per akis.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Prie baro
« Atsakymas #140 Prieš 2 metus »
Beaumont išklausė kolegą. Iš tiesų buvo liūdna, kad mokiniai skraudžia tokį žmogų. Juk Matthew buvo tikrai geras. Su juo buvo smagu pasikalbėti ir jis visada atsinešdavo išgerti ir pats. Turner buvo tikrai labai šaunus vyrukas.
- Na, tokiems mokiniams manau, kad reikia skirti nuobaudas. Manau, kad juos netgi reikėtų įduoti į direktorės rankas. Protestas prieš profesorių skriaudimą, - pasakė Beaumont pavardės nešiotojas visiškai rimtu tonu. Tai jam atrodė labai rimtas dalykas. Kas būtų jei ir profesoriai pradėtų tyčiotis iš mokinių? Skriausti juos ir panašiai? Taip juk negalima. Vadinasi ir profesorių skriausti negalima.
- Na, iš tiesų, pasitaiko nemažai tokių, kurie tiesiog nori būti kietesni ir nenori mokytis. Nors mano pamokose bent jau daugelis elgiasi normaliai. Bet su paaugliai tikrai sunku. Ypač kai jie daro priešingai nei užduotyje pasakyta, - melsvai pilkšvų akių savininkas ištarė gurkšteldamas didelį gurkšnį raudono it kraujas vyno.
- Džiugu. Nenorėčiau prarasti draugo ir dar dėl vyno kaltės, - pasakė profesorius vėliau šypteldamas. Tikėjosi, kad kolega supras jo juokelį, kuris buvo tiesiog pusgirčio sapaliojimas. Na, bet Rafas buvo kol kas tik pusgirtis.
- Nežinau. Žiūrėsiu kur mane gyvenimo vėjai nuneš, - ištarė nei kiek nemąstęs, kadangi to tikrai nežinojo. - O tu? - paklausė pabaigdamas turinį buvusį taurėje. Greitai taurė ir vėl buvo visiškai pilna.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Prie baro
« Atsakymas #141 Prieš 2 metus »
Turner gurkštelėjo iš taurės ir apsidžiaugė čia esantis ne su kuo kitu, o Rafael. Atrodė, kad niekas kitas taip puikiai nesupranta poreikio išgerti. Tik su magizoologu galima pasišnekėti apie iki gyvo kaulo įgrisusius mokinius, kurių mėgstamiausias laisvalaikio užsiėmimas yra gerai iškankinti mokytojus.
- Jeigu jiems nepadeda nei atimami taškai, nei areštai, nesu tikras, kad apsilankymas pas direktorę sudrausmins, - niūriai pratarė Turner, nors viduje suprato, kad toks sprendimas būtų visai neblogas. Gal bent jau profesorę Evenstar jie teikiasi gerbti? Ne visi žinoma, Hogvartse pilna tokių, kurie pagarbos nejaučia iš viso niekam.
- Tokių labiausiai ir nemėgstu! - pernelyg garsiai sušuko herbologas, kas privertė susimąstyti, kad gal jau spėjo per daug išgerti. Vis dėlto sustoti neketino, tad ramiai užsivertė taurę ir palaimingai nusišypsojo. Pagalvojus apie tuos neklaužadas tik geras vynas galėjo praskaidrinti nuotaiką.
Rafael’iui pavadinus jį draugu Matthew nusišypsojo. Taip, ko gero, šis jaunuolis buvo vienintelis kolega, vertas tokio apibūdinimo. Su juo ne tik smagu gerti, bet galima ir pasišnekėti įvairiausiomis temomis.
- Nebijok, niekur nedingsiu, - sukikeno herbologas ir pribaigė dar vieną taurę. Susiraukęs pažvelgė į ją ir pripildė dar kartą. Paslaugiai pastūmė butelį arčiau kolegos, o jauna barmenė netruko atnešti dar vieną. Matthew pasvarstė, ar nevertėtų iš karto paprašyti ir antro, bet nutarė, kad padarys tą vėliau.
- Nė už ką ten negrįšiu, - piktokai suburbėjo atsakydamas į klausimą. Na jau ne, rodytis tame prakeiktame šiltnamyje jis tikrai daugiau neketino. - Ar negalvoji pabandyti kokio žiobariško darbo? - pamažu pradedančiu pintis liežuviu paklausė Rafael’io.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Prie baro
« Atsakymas #142 Prieš 2 metus »
Profesorius gurkšnojo alkoholį. Anksčiau tokioje vietoje gėręs nebūtų, tačiau dabar ji buvo tinkama. Apskritai, kai pirmą kartą čia apsilankė, ši vieta jam buvo nelabai priimtina, kadangi ji visai nepriminė namų, bet dabar ji yra puiki vieta pasilinksminimui.
- Na, gal direktorė juos tikrai sudrausmintų. Gal netgi parašytų jų globėjams ar tėvams. Kartais tik drastiškos priemonės padeda perauklėti mokinius. Čia viskas taip pat kaip su tikslo siekimu, - labai ilgai mąstęs galiausiai pasakė prancūzų kilmės profesorius. Darėsi vis sunkiau apversti liežuvį, kadangi Beaumont pavardės savininkas palaipsniui girtėjo. Nors gal ir nelabai palaipsniui, bet tai labai svarbu nebuvo.
- Tai turbūt hmm bjauriausias mokinių tipas, - ištarė Rafael'is ištuštindamas savo taurę. Vynas buvo tikrai skanus, nors tokiam stovyje skonis profesoriui jau nebelabai rūpėjo. Rūpėjo vyno suteikiamas efektas ir malonumas. Apgirsti jam patiko, tačiau jis tikrai nelaikė savęs alkoholiku. Dažniausiai.
- Labai džiaugiuosi tuo, - pasakė rudų plaukų savininkas nusijuokdamas ir toliau tuštindamas savo taurę. Nebežinojo kelinta tai buvo taurė, kadangi jų neskaičiavo.
- Liūdna. Tavo augalai be tavęs numirs, - sumurmėjo magizoologas. Jis iš Hogvartso negalėjo pasitraukti dėl gyvūnų gerovės. Ką vaikai padarytų su jais jei ne Rafael'is. - Iš tiesų aš niekada nemąsčiau apie žiobariško darbo galimybę. O tu? - pasidomėjo.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Prie baro
« Atsakymas #143 Prieš 2 metus »
Pasidarė nuoširdžiai smalsu, kuo baigtųsi, jeigu direktorė parašytų, pavyzdžiui, Pritz tėvams. Ar tai ką nors pakeistų? Ko gero, ne, bet nesinorėjo gadintis nuotaikos galvojant apie tą bjaurią mokinę. Jie atėjo čia išgerti, o ne susigadinti nuotaikos. Būtent dėl tos priežasties Matthew netęsė bjaurių mokinių ir jų tėvų temos. Nejučia susimąstė apie tai, kad pats nieko nepadarytų, jeigu kas nors parašytų jam apie Deoiridh. Vis dėlto kuo skubiau nustūmė tą mintį į šoną.
- Visi mokiniai bjaurūs, - vėl pernelyg garsiai pratarė Turner ir tarsi norėdamas nuslėpti girtą šnekėjimą skubiai užsivertė taurę. Vynas išties buvo geras - arba herbologas nebejautė skonio. Taip, žinoma, galėjo būti, tačiau vis dėlto vylėsi, kad dar nėra tiek apgirtęs. Ne, tai būtų pernelyg greit. Jis ketino čia sėdėti su Rafael'iu itin ilgai. Nuoširdžiai vylėsi, kad artimiausiu metu neužmigs. Buvęs kolega nusijuokė, bet Matthew iki galo nesuprato to priežaties. Žinojo, kad vynas jau davė į galvą, bet tikrai neketino sustoti. Tik jau ne tada, kai taip smagiai leidžia laiką su magizoologu.
- Labai man rūpi tie augalai, - abejingai tarstelėjo. Na, jie gal kiek ir rūpėjo, tačiau daug svarbiau buvo išsigelbėti nuo pragaro, vadinamo herbologijos pamokomis. Tiesą sakant, Turner buvo įsitikinęs, kad gaunama alga nė iš tolo neprilygsta tam, ką profesoriai turi išgyventi.
- Yra tekę dirbti, - sumurmėjo, nors plėstis neketino. - Prieš pradėdamas dirbti profesoriumi apie dešimt metų dirbau žiobariškus darbus.
Ši Rafael'iui galbūt netikėta žinia privertė užsiversti dar vieną taurę. Deja, ji ir vėl pernelyg greitai ištuštėjo, tad herbologas liūdnai atsiduso. Mostelėjo ranka prašydamas dar vieno butelio, bet galiausiai nutarė paklausti:
- Kaip manai, ar Evenstar ne per mažai mums moka? Darbas ne iš lengvųjų, ar ne?..

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Prie baro
« Atsakymas #144 Prieš 1 metus »
Alkoholis daugeliui buvo būdas pabėgti nuo problemų ir panašiai ar ne? Su Rafael viskas buvo lygiai taip pat. Jis gerdavo tam, kad pabėgtų nuo savo problemų ir skęstų ne jose, o vyne. Raudoname, pageidautina.
- Sutikčiau. Greičiausiai jei jau geri prie akių, tai už akių tikri velniūkščiai, - pasakė prancūzas vėl ištuštindamas savo taurę. Pasaulis tapo spalvotu. Alkoholis kartais padėdavo Beaumont užsimiršti visą blogį ir tiesiog viską. Visą gyvenimą. Kartais jam būdavo labai gera, po to žinoma labai bloga ir jis skęsdavo nebealkoholyje. Kartais alkoholio dėka susirasdavo draugą ar draugę nakčiai, tačiau jis stengėsi vengti tokių dalykų.
Išgirdęs kitą kolegos repliką, profesorius kiek nusistebėjo. Magizoologas galvojo, kad herbologas dievino augalus, tačiau įsitikino, kad taip tikrai nebuvo. Jis juos mėgo, tačiau nedievino. Na, bent jau taip pasirodė rudų plaukų savininkui. Kaip tik tuo metu profesorius dar ir pasitvarkė savo plaukus.
- Oho. Ir kokie tie žiobariški darrrrrbai? - pasidomėjo kiek apgirtęs pilkšvai melsvų akių savininkas užsiversdamas dar vieną taurę alkoholio. Jis gerai buvo praplėtęs kraujagysles, kadangi viskas Beaumont atrodė it koks lašas jūroje. Problemų tiesiog nebeliko.
- Manau, kad direktorė mums tikrai turėtų pakelti atlyginimus. Juk mes dirbame pavojingomis sąlygomis! - sušuko vyras per visą barą.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Prie baro
« Atsakymas #145 Prieš 1 metus »
Matthew nenorėjo gadintis šaunios išgertuvių nuotaikos šnekomis apie Hogvartso mokinius, tad tos temos daugiau neplėtojo. Geriau jau ramiai išgerti dar vieną taurę ir skubiai ją pripildžius stumtelėti butelį buvusio kolegos link. Turner su malonumu tą padarė ir su malonia šypsena veide įsispoksojo į pripildytą taurę. Maloniai stebėjosi, kad jaunas kolega sutinka sėdėti bare su keliolika metų vyresniu burtininku ir gurkšnoti vyną. Argi Rafael neturėtų trankytis po klubus ir ragauti vyną ten? Vis dėlto ramus pasisėdėjimas Kiaurame katile Matthew visiškai tiko, tad jis neketino sakyti nieko, kas sukeltų įtarimą esą jis priekaištauja.
Žiobarišką gyvenimą prisiminti buvo keista, nors Matthew beveik neabejojo, kad visai netrukus grįš prie jo. Jokie burtininkai nenorės priimti kerėti nesugebančio mago, tad tikriausiai teks grįžti į nuobodžią kontorą ir ten apsimesti, kad dirba. Tiesą sakant, tai nebūtų taip jau blogai, mat Hogvartso šiltnamiuose darbo buvo netgi pernelyg daug.
- Na žinai, šis bei tas, - sumurmėjo herbologas, nors pradėjo jaustis gerokai pavargęs. Norėdamas nuvaikyti atslenkantį miegą gurkštelėjo vyno ir vėl vos neužspringo. Laimei, šį kartą viskas baigėsi gerai. - Tik baigęs Hogvartsą bandžiau dirbti su broliais, bet neužteko chemijos, žiobariško mokslo, žinių. O gaila, man ten patiko...
Matthew nugrimzdo į prisiminimus, bet netrukus magizoologas garsiai šūktelėjo, ir Turner kiek nustebęs pažvelgė į jį. Vis dėlto kalba buvo apie galeonus, tad Rafael, žinoma, neklydo. Direktorė tiesiog privalėjo mokėti daugiau.
- Visiškai tau pritariu! - nė kiek ne tyliau už kolegą sušuko Matthew ir šiek tiek virpančia ranka iškėlė vyno taurę. - Išgerkime už pakeltas algas!
Aplinkui buvę žmonės pradėjo domėtis dviem girtėjančiais vyrais, bet, laimei, bent jau kol kas niekas prie jų nepriėjo. Barmenei, ko gero, tai nebuvo labai svarbu, bent jau kol profesoriai nebuvo agresyvūs.
- Klausyk, o kaip tu kovoji su pagiriomis? - staiga be galo rimtai paklausė Turner.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Prie baro
« Atsakymas #146 Prieš 1 metus »
Beaumont pavardės savininkas mėgavosi alkoholiu. Jis tiesiog skendo jame, tačiau tai darė iš vidaus, o ne iš išorės, bet jam tai labai patiko. Jis jautėsi gerai. Rafael'is tiesiog užmiršo visas problemas Jam neberūpėjo jo karjera, jam neberūpėjo jo praeitis ar šeima, jam neberūpėjo profesoriaus sunkumais. Viską tiesiog nuskandino alkoholis. Alkoholis buvo jam tiesiog išsigelbėjimo ratas.
Išgirdęs pasakojimą apie žiobariškus darbus, rudų plaukų savininkas iš tiesų susidomėjo tuo. Jis nebuvo beveik nieko girdėjęs apie žiobariškus darbus, tad tai jį labai domino. Ten viskas buvo kiek kitaip arba bent jau profesoriui atrodė, kad ten viskas kitaip.
- O kokia ta chemija? Papasakok daugiau tu man apie žiobarų mokslus, man įdomu, kadangi ten viskas kitaip, - pasakė profesorius išgerdamas visą savo stiklinės turinį ir vėl pripildydamas stiklinaitę. Joje teliuškavo raudonas it kraujas skystis. Raudonas vynas iš tiesų profesoriui būtent dėl šios savybės ir labiau patiko nei baltasis vynas. Beaumont išleido tylų atodūsį ir pasivėlė savo plaukus. Jis jautėsi kaip reikiant apgirtęs, tačiau gėrė toliau. Norėjo nuskandinti visą viduje iš kažkur susikaupusį liūdesį, kadangi jam buvo taip bloga, labai bloga. Pasidarė taip liūdna. Juk prancūzas buvo toks vienišas ir liūdnas. Rafael'is sunkiai atsiduso.
- Taip, mums reikia pakeltų algų! - sušuko profesorius sudauždamas taurele su kolega. Nusišypsojo, kadangi buvo labai patenkintas savo veikla. Juk visas liūdesys tiesiog pradingo ir pasidarė taip ramu ir gera.
- Na, įvairiai. Bet dažniausiai gydausi tuo nuo ko ir susirgau, - ištarė profesorius mirkteldamas Matthew.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Prie baro
« Atsakymas #147 Prieš 1 metus »
Vynas buvo geras. Arba apgirtimo lygis buvo geras, ką čia gali žinoti. Vis dėlto Matthew jautėsi patenkintas gyvenimu. O ir kur nesijausi, kai neseniai pabaigei paskutinius mokslo metus gyvenime, ir daugiau niekada nesutiksi Meghan Natali Pritz ir kitų laukinių?
Šiek tiek apsiblaususiomis akimis stebėjo Rafael ir bandė nepamesti pokalbio gijos. Jautė, kad šiek tiek padaugino, tačiau nė neketino sustoti. Norėjo nusigerti taip, kad rytoj nieko neprisimintų. O kol kas apie rytojų ir savo savijautą galima ir negalvoti.
- Chemija? - nustebęs pakartojo Matthew ir suprato, kad nepamesti pokalbio gijos nepavyko. Pažvelgė į draugą ir bandė suprasti, kodėl jis susidomėjo žiobarišku mokslu. - Ooo, chemija tikrai įdomu! Šiek tiek primena nuodus ir vaistus. Pilstai visokias nesąmones…
Nusibodo pliurpti, tad Matthew ištuštino taurę. Kol kas iš naujo jos nepripildė, bet neabejojo netrukus tai padarysiąs. Kelis kartus stipriai užsimerkė, bet tai nelabai padėjo - Turner pamažu, tačiau nuosekliai girtėjo. Sunkiai atsiduso ir nusišypsojo. Jam patiko, tai kad Rafael pritarė pakeltų algų idėjai. Ką ten gali žinoti, jeigu į kišenę įkristų pakankamai galeonų, galbūt jis sutiktų tęsti darbą Hogvartse? Na jau ne, nė negalvok apie tai! tiek skubiai, kiek leido apdujusios smegenys, pagalvojo herbologas ir skubiai pripildė taurę. Ilgokai stebėjo joje esantį skystį, bet galiausiai nutarė, kad taip atrodo dar girtesnis nei yra iš tiesų (jeigu tai buvo įmanoma), tad prisivertė susikoncentruoti į tai, ką daro.
- Negrįšiu ten. Negrįšiu, - suurzgė Matthew staiga supykęs. Ar kas nors pagalvojo, kad jis planuoja ir toliau dėstyti toje kvailoje mokykloje? Tai būtų didžiausia įmanoma nesąmonė! Ne, iki tiek Turner tikrai nenusiris.
- Hogvartso šiltnamyje yra įvairių augaliukų, - beveik žvaliai tarstelėjo herbologas šyptelėdamas. Nugėrė dar nemenką gurkšnį ir nusišypsojo plačiau. - Tiesiog palaikyk gerą ryšį su būsimais profesoriais, ir jie tau parodys, kaip lengvai išsigydyti pagirias.
Pasidarė apmaudu, kad nepasiėmė tų augaliukų su savimi. Na nieko. Rytoj kaip nors pakentės, o po to paprasčiausiai pamirš, kad Hogvartsas kažkada egzistavo.

*

Neprisijungęs Amira Martin

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistė
  • ****
  • 310
  • Lytis: Moteris
  • Prekeivių atstovė
Ats: Prie baro
« Atsakymas #148 Prieš 1 metus »
[Kadangi žmogus, su kuriuo turėjo būti rpg į jį neatrašė, rpg veiksmas vyksta 2022 metų rudens sezone]

Avietine spalva nusidažęs Sausio dangus žadėjo puikų vakarą Jungtinėje Karalystėje esantiems žmonėms, o kalendorius rodantis šiandien esantį penktadienį buvo tiesiog du zuikiai vienu šūviu. Deja, Amirai gyvenimas nebuvo toks puikus. Žinoma, ji turėjo dukterį, tačiau per metus ir mėnesį buvimo Londone moteris nesugebėjo rasti kontakto su Mayra. Vampyrė vis dar tikėjosi palaikyti santykius su buvusia klastuole. Gal ne romantiškus, bet bent draugiškus. Šešiametei Lumitai esant kažkokioje žiobariškoje stovykloje, raudonplaukė leido sau atsipalaiduoti ir eilinį kart atėjo į vietą, kurioje galima išgerti. Kiauras Katilas, sėkmės dėka, buvo visad šalia. Užėjusi vidun, raudonų akių savininkė apsižvalgė. Niekad nežinai ką iš pažįstamų sutiksi, tačiau iš tikrai pažįstamų žmonių nepastebėjo nei vieno. Atsisėdusi prie baro užsisakė alaus ir apsižvalgė. Šalia sėdėjo kažkur matyta mergina, tačiau Hogvartso alumnei buvo sunku prisiminti kur ją mačiusi. - Labas, - nusprendė pradėt pokalbį, kadangi pastaruoju metu jautė bendravimo trūkumą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Amira Eliadė »

*

Neprisijungęs Graham Murphy

  • Burtininkas
  • ***
  • 112
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Prie baro
« Atsakymas #149 Prieš 1 metus »
Atrodė, kad gyvenimas žlugo. Po penkiolikos metų draugystės, aštuonerių metų bendro gyvenimo Karen jį paliko. Turbūt skaudėjo ir jai - labai jau atkakliai kartojo, kad dėl visko kaltas persikėlimas į Didžiąją Britaniją, kuri taip ir neprilipo. Bet nuo to nebuvo lengviau - teko imti atostogų ir šiek tiek atsigauti. Londone draugų Graham dar nebuvo susiradęs - taip ir neprisiruošė parašyti mokyklos draugui Brendanui ir nė nežinojo, kur jis gyvena. Ką gali žinoti, galbūt dingo ir iš Britanijos. Kiek Graham prisiminė, draugo šeima buvo daugiau vargas nei palaima.
Panašu, kad tuo tapo ir jo paties. Mintys slėgė iš vidaus, ir Graham be nuotaikos atslinko į Kiaurą katilą. Užvakar pranešusi, kad nešdinasi, prieš porą valandų Karen susirinko paskutinius daiktus. Daugiau turbūt gyvenime jos nepamatys. Reikėjo paskandinti liūdesį.
Įsitaisęs prie baro nužvelgė patalpą, tačiau nenorėjo su niekuo bendrauti. Užsisakė didelį stiklą viskio ir niūriai įsispoksojo į jį. Atrodė, kad reikės ieškotis kolegos, kuris sutiktų padėti. Kas būtų pagalvojęs, kad Graham Murphy, darbą mylintis labiau už viską psichologas, taip kankinsis, nes jį paliko ilgametė draugė? Bent jau tikrai ne pats Graham Murphy.
Stengdamasis apie nieką negalvoti užsivertė stiklą. Deginantis skystis nutekėjo gerkle žemyn.