2
 

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kristoferis Robertas Remarkas

  • ***
  • 145
  • Lytis: Vyras
  • daddy's home
Ats: Prie baro
« Atsakymas #60 Prieš 1 metus »
 Kristoferis jau seniai norėjo pagerti alkoholio. O kai kuriuos, netgi ir paragauti, mat tik buvo ragavęs vyno ir viskas. Aišku, galima buvo suprasti, kad vaikinas yra tam per jaunas. Bet ne pagal išvaizdą. Kristoferiui ne pirmą kartą pardavinėjo kažką, ką būtent reikia suaugusiems. Na jis tikrai tai pirko ne sau, o kitiems. Bet buvo faktas tame, kad vaikinas atrodo ne būdingas savam amžiuje. Turbūt tai ir buvo ta priežastis išgerti alkoholio. Pas Robertą nebuvo kokios nors problemos ar ten priežastys, kad išgerti. Jam tiesiog norėjosi. Pajausti ta jausmą, tuos tokius pojūčius, atsipalaiduoti taip ir tuo metu viską pamiršti. Ir taip jau, vaikinas pernelyg nemėgo Hogvartsą kur kiekvieną dieną jis dažniausiai būdavo piktas ir irzlus kaip koks senas dziedas kuris pro langą visus stebi ir tikrina ar ten kokie trylikmečiai nerūko už parduotuvės kampo..
 Įėjęs į kiauro katilą, vaikinas iškarto atkreipė dėmesio, kad ant kiek daug čia susirinko burtininkų skirtingo amžiaus, galima buvo pastebėti, kokie yra daug ką jau patyrę ir "visko matė", o kai kurie dar visai jauni, gal kiek vyresni už Kristoferį, bet vistiek, dar nieko nežinantys ir mažai ko mokantys.
 Prisėdęs prie baro, vaikinas stengėsi nieko nesiskirti. Dėl to vaikinas susikūprinęs atsisėdo ir pradėjo sėdėti padaręs veido išraišką, kad Krisui kažkas atsitiko.
- Man ko nors prašyčiau, nelabai svarbu.. - Pasakė ir vaikinui padavė jau kažkokį stiklainį. Atsigėrus tai Krisui, jis iškarto vos tai neišspjovė. Niekada nepriprasiu prie šito bjauraus skonio.. Pats susiraukė ir vis stengėsi vaidinti, kad jam viskas gerai. Kai kurie rodos suprato, kad vaikinas tame yra naujokas, bet, kad jis yra nepilnametis, rodos šito niekas dar nesuprato, kas atlaisvino tą Kriso įtampa kurį tada buvo ir šiaip padarius pirmus gurkšnius, vaikinas pasijautė kiek lengviau nei buvo. Na, bet rodos tas jam buvo per anksti, nes būtent tada atėjo į barą Krisui pažįstamas veidas ...

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Prie baro
« Atsakymas #61 Prieš 1 metus »
 Elena žingsniavo tamsiomis Londono gatvėmis. Grifė vis pasukdavo galvą į vitrinas, kuriose atsispindėdavo jos kūnas. Metamorfmagė tik dabar pastebėjo kaip sukūdo po komos. Jos visi turėti drabužiai jai jau buvo dideli, neivieno nerado tinkamo. Sustojusi prie vienos vitrinos, LoveGood geriau į save pasižiūrėjo. Ta pati neaukšta mergina, tačiau su visiškai pasikeitusia figūra. Nors Elena ir buvo kūda, bet iš jos kelių kūno vietų žmonės palaikydavo ją jau subręndusia moterimi. Jos pilki plaukai, kurie po išbėgimo iš ligoninės sparno buvo susivėlę. Grifei jau buvo atsibodusi jų spalva, todėl užsimerkusi ji pradėjo galvoti būtent apie rožinę spalvą. Pabuvusi užsimerkusi kelias sekundes, raudonakė atsimerkė. Dabar vietoj pilkos spalvos buvo rožinė, kuri išties tiko ketvirtakursei.
 Pagaliau pajudėjusi iš vietos, metamorfmagė vėl pradėjo eiti. Staiga ją užvaldė toks lyg ir noras paraugauti alkoholio. Na, ji vos pamačiusi kiaurą katilą pradėjo apie tai galvoti. Apsižvalgiusi ar aplink nėra žmonių, ji greitai pribėgo prie durų ir jas atidarė. Vos jas atidarius, iškarto pasigirdo visokie balsai. Elena pastebėjo jog čia buvo pilna skirtingo amžiaus burtininkų. Jie visiškai nekreipė dėmesio į keturiolikmetę merginą. Na, dėl to Grifė ir džiaugėsi. Metamorfmagė pradėjo dairytis į visas puses. Rusvaplaukė ieškojo nors vieno pažįstamo veido, kurį netrukus ir surado. ,,Kristoferis...” Išsišiepusi raudonakė pradėjo eiti link jo. Atrodė, kad burtininkai kurie užstodavo jai kelią vis pasitraukdavo į šoną. Į tai ketvirtakursė dėmesio visiškai nekreipė.
 Galiausiai pasiekusi Klastuolį, Elena prisėdo prie jo.
 -Labas ir tau, Krisai,- sarkastiškai pasisveikino LoveGood ir pažiūrėjo į jį. Pastebėjusi kad Klastuolis jau kažko gėrė, Elena giliai įkvėpė.
 -Man irgi... Kažko,- sukikeno raudonakė. Netrukus prieš ją buvo padėta stiklinė su permatomu skysčiu. Paėmusi ją į rankas, ketvirtakursė prisidėjo stiklinę prie lūpų. Nieko nelaukusi, Elena užsivertė stiklinę. Netrukus ji pajautė aštrų skystį, kurį greitai nurijo. Ištiesų Grifei jis patiko. Netgi labai. Paprašiusi dar vieno, rusvaplaukė atsisuko į Klastuolį.
 -Na, kas tave čia atvėdė, Krisai?- to paklaususi Elena vėl sukikeno ir pastebėjo, jog prieš ją vėl stovi ta pati stiklinė. Greitai padariusi tą patį, ką padarė su pirma LoveGood užsinorėjo dar. Padėjusi stiklinė ant stalo, metamorfmagė pradėjo laukti kol vėl ją kažkas pripildys.

*

Neprisijungęs Kristoferis Robertas Remarkas

  • ***
  • 145
  • Lytis: Vyras
  • daddy's home
Ats: Prie baro
« Atsakymas #62 Prieš 1 metus »
 Na ką gi, paragavus to bjauraus alkoholio, Krisas vis stengėsi atrodyti, kuo rimčiau ir aišku, kuo vyresniu, kad dar kažkaip niekas nieko neįtartu. Bet tada jo visas rimtumas dingo, nes pamatė netoli esančią pažįstamą - Elena, kur vaikinas su ją ne per gražiausiai pasielgė ir aišku dar du kartus. Vaikinas rimtai nejautė jai nieko, jeigu tik nejaukumą kur jis kiekvieną kartą pajaučia esant šalia jos. Bet tada, kiek paragavęs alkoholio, Robertas jau jautėsi ir drąsesniu ir to nejaukumo jausmo nebuvo.
- Sveika, ką čia darai? - Su nustebusiu tonu pasakė, - Kaip sveikata? Kaip išvis sekasi? Gal kažkas naujo atsitiko? Kaip laikaisi po to, kai tave palikau? - Pas vaikiną lyg atplūdė drąsumo banga ir taip nesusilaikęs pradėjo uždavinėt klausimus Elenai. Ar tada Robertui buvo įdomu? Tai, kad jis pats nežinojo. Jam tada norėjosi tiesiog kalbėti apie kažką. Net ir apie kokią politiką ar ten filosofiją. Tad, todėl ir klausinėjo. Na, o pats vaikinas pradėjo gerti trečią stiklinę kažko tai. Jis net nežinojo kaip tas 'gėrimas' vadinasi.. Ant kiek vis gi Kristoferis yra vaikiškas. Kaip ten sakoma, kad išorė nepasako žmogaus vidų. Tai čia ir tas pats, gal klastuolis atrodė vyresniu, bet tikrai ne viduje. Nors kokios čia pilnametystės, jeigu vaikinui tik penkiolika? Tokios mintys klastuolį privertė apie tai negalvoti, nes tuoj jam 'sprogs galva' nuo tokių minčių. Bet tada jo mintys išsiblaškė, kai jis pradėjo žiūrėti į Eleną. Į jos 'išdžiuvusį kūną'. Tai kėlė tokį šiurpumą, netgi kiek bjaurumą, bet kaip ne keista, bet ir patrauklumą vienu metu. Ar tai ne keista? Turbūt vaikinui visa ta situaciją buvo keista. Du paaugliai bare geria alkoholį..

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Prie baro
« Atsakymas #63 Prieš 1 metus »
 Elena vis gėrė tai, kas buvo padedama ant jos stalo. Nors Grifė žinojo kad tai yra blogai, bet LoveGood tai nerūpėjo. Rusvaplaukė jau net nežinojo kelintą stiklinę geria, bet nuo to gėrimuko ji jautėsi tikrai apsvaigus. Sėdėdama prie Kristoferio, raudonakė matė kaip jis nejaukiai jaučiasi. Na, Elena irgi nevisuomet prie jo jausdavosi drąsiai. Staiga Kristoferis prakalbo. Jis panaikino gana ilgoką tylą tarp jų.
 -Na, norėjau atitrūkt nuo Hogvartso, todėl ir atklydau čia,- leptelėjo Grifė ir išgėrė dar vieną stiklinę,- Mano sveikata? Na, kaip matai ji išties gera, o sekasi tiesiog puikiai,- sukikeno LoveGood.
 Ištiesų Elena nesijautė jau taip ir gerai. Grifė vos atsikėlusi iš komos išbėgo iš Hogvartso. Ji tikrai nenorėjo jog prie jos eitų jos draugai ir klausinėtų ar jai viskas gerai. Todėl pasitaikius progai, metamorfmagė tiesiog iš jo išbėgo
 Padėjusi ant stalo vėl tuščią stiklinę, ketvirtakursė vėl laukė kol ją kas nors pripildys. Laukti ilgai neteko. Vos jai vėl prisipildžius, LoveGood jau kėlė ją prie lūpų ir norėjo gerti. Atsigėrusi vieną gurkšnį, ji išgirdo klausimą, kurio tikrai nesitikėjo ir Klastuolio. Paspringusi kažkokiu neaiškiu gėrimuku, Elena pradėjo kosėti.
 -Mes buvom pora?- vos atspringus nustębusi paklausė Grifę,- aš su tavim? Nejuokink,- suprunkštė LoveGood ir prisislinko arčiau Kristoferio.

*

Neprisijungęs Kristoferis Robertas Remarkas

  • ***
  • 145
  • Lytis: Vyras
  • daddy's home
Ats: Prie baro
« Atsakymas #64 Prieš 1 metus »
Kristoferiui išvis situacija ta pasirodė tiesiog kvaila. Kad mergina po komos ateina prisigerti. Na, klastuolis negali nieko sakyti apie jos IQ lygį, juk ir taip jis ją blogai pažįsta. Bet kai kurie jos veiksmai yra tikrai kvaili ir neapgalvoti.
- Aišku. - Sumurmėjo. - Džiugu, kad sveikata gera. - Vos susilaikė, kad nepasakyti žodžių "jeigu jau gera sveikata, tai reiškia reikia ją dar pagadinti". Bet aišku, to Kristoferis nepasakė. Ne mano tai reikalas. Taip pagalvojęs, pasistengė nesikišti ir todėl neparodė jokių jausmų tam, kad ką jis galvoja apie tai ir išvis tiesiog atrodė kaip visada.
 Viena stiklinė alkoholio. Antra stiklinė alkoholio. Trečia stiklinė.. Ketvirta.. Penkta.. Robertas sugebėjo apsvaigti. Nors tai ir taip logiška, kad kai žmogus geria tai, ko čia jam tikėtis. O ką išvis tuo metu jautė Kristoferis? Jis pradėjo jaustis šiek tiek drąsiau, atėjo noras bendrauti ir daug kalbėti. Šiek tiek, sukosi galva. Atsirado noras kažką daryti, ten ar šokti ar išvis dainuoti. Pagerėjo nuotaika.
- Hah, nenusišnekėk. - Netgi nusijuokė. - Nebuvome. Iš ko išvis nusprendei tai? - Paklausė ir pats nustebo, kad ta mažoji grifė praradus atmintį. Ak, mano sėkmė niekada manęs nevylia.
 Robertas neparodė savo džiaugsmą, bet tai nesustabdė dar toliau gerti. Tuoj dar prisigers iki komos. Nors ką jam dar daryti. Krisas pats sau šeimininkas, ką jis nori tą ir daro.. Bet pats vaikinas jautė, kad jam šiandienai užtenka. Todėl atsistojęs vaikinas jau pradėjo išeidinėti, bet pamatęs, kad Elena čia pasilieka, Kristoferis ko sau neprisigalvojo...
- Gal nori su manim praleisti laiką, o ne čia toliau sėdėti? - Vos sugebėjo pasakyti dar kažkokius žodžius, o pats po truputi jau pradėjo išeidinėti iš to baro.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Prie baro
« Atsakymas #65 Prieš 1 metus »
 Elena gėrė. Ištiesų ji net negalvojo kad išgers... Na, daug išgers. Vos prisipildžiusios stiklinės iškart ištuštėdavo. Grifei jau net nerūpėjo kiek ji išgėrė. Ji tiesiog norėjo pamiršti tai, kad gulėjo komoje. Na, nevisi norėtų tai prisiminti. LoveGood jautėsi atsipalaidavusi, bet jai ramybės nedavė tik vienas klausimas. Negi ji su Kristoferiu rimtai buvo pora?
 Raudonakė dabar norėjo užduoti Kristoferiui tiek klausimų, tačiau susilaikė. Na, ankščiau ar vėliau ji jo vistiek paklaus ir Klastuolis būtinai turės į juos atsakyti.
 Begerdama kažkelintą stiklinę, metamorfmagė pastebėjo jog Krisas atsistoja ir po truputį išeidinėja. Elena jau norėjo stotis ir klausti ar gali eiti kartu, bet Kristoferis to paklausė pats.
 -Am... Taip, žinoma noriu! Jau pačiai nusibodo čia sedėti,- suprunkštė mergina ir pasivijusi Klastuolį išėjo iš Kiauro Katilo.

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 332
  • Lytis: Vyras
  • Tamsa netokia tamsi, kai ją pažįsti
Ats: Prie baro
« Atsakymas #66 Prieš 1 metus »
Šlapi, jau spėję paruduoti lapai voliojosi po kojomis, o stambūs lietaus lašai tik dar labiau merkė Londoną ligi pat paskutinės trinkelės. Juoda Kiauro katilo iškaba skendėjusi nakties tamsoje, akimirkai nušvito atsivėrus durims. Buvo po vienuolikos, kuomet juodaapsiaustis siluetas paskui save uždarė duris, o iškaba lauke ir vėl paskendo tamsoje merkiamai smarkaus lietaus.
Viduje buvo tuščia ir tylu. Netoliese pleškėjo židinys, vienintelis be kelių žvakių šviesos šaltinis. Barmeno – nė kvapo. Užsilikę lankytojai knarkė viršuje esančiuose kambariuose. Tik kažin kur girgžtelėdavo senos grindys.
Džeimsas nusimetęs gobtuvą nuo randuoto veido, kilstelėjęs apžėlusį smakrą apžvelgė burtininkų smuklę. Vienas? Pagaliau. – ramybės pasikeitusiam dvidešimtmečiui reikėjo kaip niekad. Neramias mintis kaip niekad reikėjo užkišti ir pasmaugti ugnine. Skylę krūtinėje irgi. Ant grindų likus vandens pėdsakams, ant pakabos mantijai, patraukė link baro išsitraukdamas antrąją juodalksnio lazdelę.

Rugiai liki pat horizonto, rasa tarp pirštų ir tirštas rūkas virš galvų. Brėško.

Šlapi pirštai tvirčiau suėmę mostelėjo ore apskritimą.

Dvi, iki gyvo kaulo pažįstamos žalios akys.

Sidabrinės gijos šoktelėjo viršun ir vienos su kitomis maišydamosi tapo sidabriniu žvėrimi. Džeimsas sustojo tik pasiekęs barą.

Ir žodžiai, kuriuos kartotų visą likusį savo gyvenimą.

Stipresnis, pasikeitęs prisiminimas nepakeitė gynėjo, nors mažai trūko. Vilkas nebyliai pašokęs atsisuko į buvusį grifą. Jo veido bruožuose nebeliko nuovargio. Greywindo rudose akyse karaliavo ryžtas, pyktis ir džiaugsmas, likęs nuo atsiminimo.
Jis nekeliaus į pietus kaip manė. Parėjusi Džono žinutė, pranešė apie užsakovo planus juos išsiųsti į Kiauliasodį su užburtu žmogumi pelėdos plunksnose. Teks jį atiduoti kažkokiam Karlui Pasišiaušėliui, o vėliau kėravoti pasirinktą merginą. Norėjo spjauti, norėjo palikti viską ir drožti Prancūzijon, ypač tada kai sužinojo Olivijos buvimo vietą per išpažintį Koukvorto bažnytėlėje. Deja, nuo tokių planų sulaikytas... trumpam. Taip, dabar Kiauram katile lauks ekspreso, rugsėjo pirmosios, Džono ir Hogvartso. Bet įpusėjus kelionę, oru paliks traukinį, o Džonas suveiks draugo išvaizdos pakaitalą, apmulkinantį šnipus, kurių tikrai bus. „Žinai ką? Nesigilinkim kodėl jie to nenori. Keliauk, aš gausiu pinigus ir baigtas kriukis su jais.“ – Viljamso žodžiai skambtelėjo galvoje, jiems susitikus viename eiliniame Londono skersgatvyje.
Gynėjęs su žinute išlėkė pro uždarytas duris. Raveno von Sjuardo žudikas nusibraukęs šlapius plaukus nuo kaktos, paslėpė kelnių kišenėje lazdelę. Apėjęs barą susirado stiklą. Argi tikrai mano vieta Grifų Gūžtoje? – prieblandoje jau tuštydamas stiklą nesusilaikė nešyptelėjęs padėjęs ranką ant stalviršio. Nuotaika po truputį taisėsi, deginančiam gėrimui užpildant stemplę, o kūnui po truputį skęstančiam trumpalaikėje šilumoje. Jei ne kitos mintys, ko gero prisimintų tą septintą kursą Uždraustajame skyriuje su Caroline ir ugninės buteliu lentynoje. Taip ir neprisiminė kas ten toliau nutiko. Tik tai, kad dabartinę situaciją vertė kiek keistesne ir nejaukesne. Stiklą sugrąžinus ant baro, akys užklydo už šalia numesto seno Magijos žinių numerio ir pirmo jo puslapio. Skambi, vos įžiurima antraštė privertė pašiurpti sprando odą. "Mirtimis paženklinti metai – ar Hogvartsas toks pat saugus kaip anksčiau?" Straipsnio autoriaus vardo ir pavardės nė nepastebėjo, žvilgsnį prikausčius pirmosioms eilutėmis. Čia jis tyliai nusikeikė. Pasirodo, Demonų mūšis savaip nuskambėjo per burtininkų visuomenę. Nė nelaukęs užsivertė dar vieną ugninės porciją.
Kad tave hipogrifėliai medy.
Velniop.
"Jei ties pragaro vartais irgi stovėtų sargas, dažnokai tektų jam sukioti raktą" By: Šekspyro "Makbetas"

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • V kursas
  • *
  • 529
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Prie baro
« Atsakymas #67 Prieš 1 metus »
Oras vėlyvą vakarą net nepriminė, kad liko tik kelios dienos ir atostogos baigsis. Tik tos kelios dienos, kai turės galimybę grįžti ir aplankyti namuose likusią mamą ir jaunesniuosius dvynius. Iš Londono keliaus namo. Neįprastas atvejis, tačiau būsima burtų mokyklos šeštakursė nebuvo namuose beveik metus. Prieš vykstant namo dar teko aplankyti mokyklą, įsitikinant, jog po metų ji vis dar gali grįžti. Lietus merkė drabužius, tačiau būdama nepilnametė ir gerokai prisidirbusi per praeitus metus, ji nebedrįso naudotis kerais net tokiais paprastais, kaip apsauga nuo lietaus. Šlapia iki paskutinio siūlelio pasiekė užeigą, kur teks pasilikti per naktį.
Tai buvo pirmas kartais kai viena keliavo Londono gatvėmis. Naktį. Priėjusį užeigą nieko nelaukdama nėrė pro duris. Viduje buvo tamsiau nei įprasta. Matyt dieną vyravusį ryškesnį apšvietimą vakarais kiek pasikeitus publikai prigesindavo. Šiaip ar taip užeigos prieigose nebuvo matyti žmonių.
Nieko nelaukusi ilgaplaukė įsitaisė tiek arti židinio, kiek tik galėjo. Nieko nebuvo blogiau, nei nuo lietaus išsitaršę ir šlapi plaukai. Tą vakarą galėjai ją lyginti su šuniu. Dideliu, perkarusiu, garbanotu ir išsimaudžiusiu artimiausiame vandens telkinyje. Braukdama rankomis per sruogas stengėsi, kad vanduo bent upeliais netekėtų ant grindų. Drabužiai ant kūno džiuvo kiek greičiau. Ir po kelių minučių ji jau žvalgėsi barmeno, kuris turėjęs žinoti, kad vėlai vakare Karter čia atvyksianti iš prieš rugsėjį aplankytos mokyklos.
Tačiau aptarnaujančio personalo nebuvo matyti.
Prie baro sėdėjo figūra. Nežinia kodėl grifei atrodė, jog vaikiną iš pažiūros ne tiek ir vyresnį, ji pažinojo. Kiek padvejojusi ji pakilo nuo kėdės. Kiauras katilas nebuvo ta vieta, kur rinkosi patys pavojingiausi lankytojai, tačiau niekada nesuprasi su kuo gali susitikti. Šešiolikmetė išlaikė žingsnius garsius, nors ją jau turėjo pastebėti. Juk pro duris lietingą naktį įsiveržė tikrai ne į perpildytą užeigą.
Žaliaakė neklydo, vaikiną tikrai pažinojo, jis buvo pasikeitęs, tačiau ne tiek, kad negalėtum pažinti.
- Labas. - Pratarė tyliai, mat tuščioje patalpoje skardus balsas atsimuša kaip teniso kamuoliukas į sieną.
Buvęs Grifų Gūžtos auklėtinis rankose turėjo alkoholiu atsiduodančią taurę. Kai žmonių buvo tiek nedaug, galėjai užuosti stiprų skystį per keletą metrų. Klarė nebuvo tokia įsitikinusi, jog artintis buvo gera mintis. Tačiau dabar žingsnio atgal ji jau negalėjo žengti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Klarė Konė Karter »
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 332
  • Lytis: Vyras
  • Tamsa netokia tamsi, kai ją pažįsti
Ats: Prie baro
« Atsakymas #68 Prieš 1 metus »
Straipsnis prikaustė visą jo dėmesį.
Ar visas šias šiurpias mirtis ir dingimus gali kažkas sieti?
Natalie ir Raveno mirtys tikrai yra susijusios.
Akivaizdu, jog jeigu istorija pasikartos ir vėl...
Trylika mirčių, dingimų arba staigių atsistatydinimų ir iškeliavimų...
Skaičiai nori nenori šiurpina.
Jei nebūtų įkalęs dusyk, šalia stovinti kėdė būtų atsisveikinusi su kojomis. Dveji metai savotiškos ramybės be Demonų mūšio atgarsių, dabar smogė su kaupu. Visuomenė šnekėjo, taip? Tik jis negirdėjo. Buvo taip užsiėmęs pogrindžiu, kad pamiršo patikrinti Magijos žinias. Siutas ėmė ir nerandant užuomenų Ministerijai ėmusis kokių nors veiksmų, o tuo labiau įtariamųjų sąrašų.
Sau burbtelėjęs po nosim dar vieną kitą keiksmą, stiklelį prie suskeldėjusių lūpų pridėjo trečiąkart. Jau norėjo užsiverst, kuomet Kiauro katilo girgždančios durys prasivėrė ir su pliaupiančiu lietumi įslinko antra naktinėjanti būtybė. Būdamas užsisukęs, nematė įėjusiojo, tačiau žingsnių aidas nebuvo sunkus. Į užeigą užėjo moteris. Vienoje rankoje vis dar laikydamas ugninę, kita siekdamas visai neseniai nukištos lazdelės, galvą sau leido vos vos pasukti atvykėlės pusėn. Nors persona atrodė mokyklinio amžiaus, nepažino. Peršlapusi, į išmurkdytą kačiuką didelėje baloje primenanti mergina taisėsi šalia židinio su aiškiu tikslu sušilti. O gal ir į šunį,- stebėdamas kaip mergina sausina ilgus, išsitaršiusius kaštoninius plaukus pamanė, galiausiai juodalksnio medienai atgulus subraižytame delne. Atsarga gėdos nedaro. Jai imus žvalgytis barmeno, juodaplaukis nusuko akis. Jai stojantis nuo kėdės, išgėrė turinį. Jai imant artintis, skambiai pastatė stikliuką ant baro.
Pakankamai garsus batų aidėjimas vis labiau kuždėjo faktą, kad ilgaplaukė tupinėtoja prie židinio artinasi link jo. Atrodė, lyg ji jį... pažinojo? Palauk, bet pagal planą jis turėjo būt "miręs". Jo suklastotą kūną turėjo rasti Demonų metro... nebent, kažkas išrišo tiesą. Velnias, likau be antkapio. Viso gero, ramybe,- jau ruošėsi grubiai atšokdinti kompanionę, bet balsas sustabdė. Paprastas pasisveikinimas priminė kai ką. Suraukęs antakius pilnai atsuko dviem randais ir trumpa barzda numargintą veidą paauglės pusėn. Nužvelgė nuo batų ligi ausų. Žalios akys. Ne, ne Olivija. Kažkur matyti veido bruožai, kaštoniniai plaukai, palyginus aukšta ir...
- Klare?
Šį vardą jau buvo girdėjęs. Mokykloje. Šią mergaitę tikrai buvo matęs Hogvartso koridoriuose ir bendrąjame kambaryje. Viena iš pirmūnių. Karter, taip? Beveik apgirtęs protas ūmiai prasiblaivė, suvokimui perliejus išvargintą kūną. Šiluma išgaravo, o realybė rovė antausį. Veide atsispindėjo tikras sumišimas ir nuostaba. Akių jau nedangstė sumeluotos abejingumo ir šaltumo kaukės. Hogvartas... Dalli, Edgar, Melisa, Rose, Igis, Nero, Junko, Clau, Alisa, Carol, Sorenas, Hannah, Andromeda, Beth, Izaac, Gvendolina, Margareta, Anabetė, Lisette... ir daugelis kitų. Keturi kursai. Draugystės ir paslaptys. Po dviejų metų pagaliau susivokė, kad ir jie čia egzistuoja. Juodalksnio įnagį paslėpė rankovėje.
- Ką tu čia veiki? - tokiu metu, rodos, visi mokyklinukai sėdėdavo tėvukų namuose.
Dveji metai... Priešais stovinti grifė jau nebe ta mažylė, o jis jau nebe šventasis. Žudikas. Vaikinas daugiau nebelietė stiklelio. Atsistojo.
- Klausyk... - primerkė rudas akis, bandydamas grįžti į vėžes,- ar esi kažką girdėjusi apie žudynes, vykusias prieš dvejus metus? - paimdamas laikraštį į rankas per petį paklausė. Perversdamas kas trečią puslapį, nudrožė židinio pusėn. Suplėšęs sumetė į ugnį, stebėdamas kaip ugnis naikina kūrinį.
- Arba Caroline.
Taip ir nepamatė, kas parašė pirmąjį žinių straipsnį.
"Jei ties pragaro vartais irgi stovėtų sargas, dažnokai tektų jam sukioti raktą" By: Šekspyro "Makbetas"

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • V kursas
  • *
  • 529
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Prie baro
« Atsakymas #69 Prieš 1 metus »
Žaliaakė nustebo, kai keliais metais vyresnis vaikinas ją atpažino. Išvaizda galbūt ir buvo įsimintina: ilgi, ryškūs banguoti plaukai, ryškios akys ir strazdanoti skruostikauliai. Nuo kurių galų dabar vėl nedideliais lašeliais kapsėjo vanduo. Prie židinio ji neišbuvo tiek laiko, kiek reikėjo, kad įsisunkęs ankstyvas rudens lietus virstų garais ir įsitvirtintų kambario drėgme. Tačiau Džeimsas prisiminė mažosios grifiukės vardą. Tiesa, Klarė jau buvo vyresnė, nei to paties koledžo atstovas, kai ji tik pravėrė Hogvartso duris.
-Mhm, - linktelėdama galva numykė, leisdama suprasti, jog nors ir dvelkė alkoholiu, tačiau buvo teisus. Bent jau nebuvo girtas, kaip paauglės tėvas, sužinojęs, kad jo žmona gali burti.
Trumpam stojus tyliai strazdanė stengėsi apžiūrėti vaikiną. Kiek jis pasikeitė per tokį nedidelį laiko tarpą. Niekada jo gerai nepažinojo, tačiau skirtumus pastebėti nebuvo sunku.
- Ilga istorija. - Į mintis pertraukusį klausimą atsakė. Nežinojo ar turėtų kam pasakotis kas nutiko. Metus ji nebuvo namie. Nematė nei Hogvartso, nei tikrųjų namų. Juolab draugų ir pažįstamų. Per paskutines dvi savaites ji jau spėjo atsigauti. Nebebuvo tokia kaulėta, paakiai pagaliau pamatė miego tiek, jog neišdavė miego nepritekliaus. Bet akys nebebuvo naivios, buvo atsargesnės. Todėl iš pradžių ji taip arti ir nepriėjo. Bet dabar, užsimezgus šiokiam tokiam pokalbiui, jei tik taip galėjai pavadinti kelis buvusių bendramokslių žodžius, ji priėjo arčiau ir atsisėdo ant gretimos kėdės, tiesa ne labai arti, mat nė vienas iš čia buvusių nebuvo nusiteikęs pokštauti. Ką čia veikė Džeimsas Klarė vis dėl to nedrįso klausti. Nespaus išgėrusio jaunuolio. Jei norės, ar alkoholis atriš protą, šis pasakys pats.
- Ne. Aš nieko negirdėjau. - Kalbėdama nuleido galvą ir įsmeigė akis į žemę. Žudynės po šių metų nebuvo tas žodis, kurį norėjo girdėti, ypač tamsioje aplinkoje. Vyriškai figūrai pakilus nuo kėdės, pro vis dar drėgnus plaukus stebėjo buvusio grifo veiksmus. Nuo sugrubusio stalviršio nusičiupo kažką panašaus į laikraštį. Puslapius sklaidė greit, po kelių sekundžių per kambarį pasiekęs židinį, kur visai neseniai ilgaplaukė dar džiovino permirkusias garbanas, sumetė sudraskytą popierių liepsnos liežuviams.
Kitoje kambario pusėje rodos buvo paminėtas Carol vardas. Liepsnai garsiai ryjant drėgmės kiek pagautą popierių šešiolikmetė nebuvo tikra, jog išgirdo teisingai, todėl nieko neatsakė. Apie keliais metais vyresnę grifiukę nieko negirdėjo nuo pat paskutinių egzaminų. Buvo smalsu kaip sekėsi tai, kuri pirmaisiais metais buvo burtų neragavusiai mergaičiukei pavyzdžiu. Tačiau jokio kontakto jau neliko. Žmonės išeina vienas iš kito gyvenimo, kai tik su jais susigyveni. Atlieka kažkokį vaidmenį ir pasitraukia užleisdami vietą kitiems. Susimąsčiusi įsmeigė akis į židinio liepsną, baigiančią sunaikinti paskutines rašalo nusėtas skiautes. Žaliaakė dabar jau suvokė, kad naktis bus ilga.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 332
  • Lytis: Vyras
  • Tamsa netokia tamsi, kai ją pažįsti
Ats: Prie baro
« Atsakymas #70 Prieš 1 metus »
Jos veido bruožais nubėgo nuostaba. Mergina linktelėjo numykdama - taip, ji Klarė. Nepasipriešinusi laikui, pasikeitė kartu su visais. Atsargesnė, jau nebe mergaitė, nors ir ne visiška moteris.
- Ne tavo vienos,- burbtelėjo po nosimi, nagu krapštydamas purvinas panages. Kai kuriose rado sukrešėjusio kraujo. Iš kur jis - neuždavė sau klausimo.
Aišku kaip dieną, jiedu šią minutę tikrai nepriklausė - nė per nago juodymą - atviraširdžių plepučių skyriui. Šią minutę.
- Negirdėjai? - prisimerkė, merginai nuleidus galvą ir sumūrinusi akis į grindis. Negi tik vienas straipsnelis ir tiek? Jis... praslydo? - Ar tikrai? -
žodžiuose skambėjo nepatiklumas. Tai būtų absurdas.
Jei tik kas galėtų Ministerijoje pašnipinėti... Ne, Džonas nesiims, Lorijanai nudės vos pamatę,- o pats po dviejų metų pertraukos pasirodys įtartinai, pernelyg įtartinai. Kreiptis į kažkurį darbuotoją rizikinga, o kas turi nekaltų ryšių su jais? Atrodo, jie taptų neblogu pasirinkimu. Draugai, šeimos nariai, krikštatėviai ir dėdės...
Ugnis smagiai šokčiojo už nugaros, iš Magijos žinių teliko pajuodusios skiautės, pamažu nykstančios ir virstančios pelenais. Šlapi batai čia džiuvo greičiau. Tolesnis kambarys skendėjo prieblandoje, pereinančioje į tamsą. Tamsa rudaakį lydėjo. Net ir fizinė. Būtent sutemus, rasdavo laiko atsisėsti, pasiimti plunksną ir blausioje kerų šviesoje išpešti žodžius, skirtus Livi. Rašyti jai - maloni, bet kartu ir skausminga procedūra. Atvirumo ir drąsos (!) trūkdavo taip dažnai, kaip tai merginai supratimo apie pogrindį. Išeidavo tik keli vargani sakiniai.
Karščiui ėmus erzinti, kiek netvirtai patraukė atgal prie baro. Kaštonplaukė buvo atsisėdusi arčiau. Pats nesisėdo, o užėjęs iš barmeno pusės, prisipildė stiklą ir vėl jį ištuštino. Pažįstamos draugija, Greywindą ėmė trikdyti.
Apie Caroline grifė nieko neatsakė. Ir čia vaikinas nesusilaikęs prunkštelėjo. Visgi, išgerta ugninė...
- Kaip man šiandien nesiseka gaudyti informacijos. Tu girdi mane ar ne? Kažką girdėjai apie Caroline Wilding? Tą kaulėtą juodaplaukę, vaidinančią neprieinamą gražuolę ledo sieną, nors yra tik suknista benkartė? Merlinai šventas, grifai nusivažiavo... - visą laiką šnekėjo lyg su savimi, tarsi Karter čia nebūtų nė kvapo. Bet su paskutiniu žodžiu pakėlęs į ją sužalotą veidą paklausė,- nori? - tarp pirštų samdinys laikė tuštutėlį stiklą,- įpilsiu,- burtiniškas alkoholinis gėralas mušė galvon, deginančio jausmo pripratinta gerklė vėl prašėsi praskalaujama.
Kažkur viršuje sugirgždėjo grindys. Turbūt kažkuris lankytojas nupėdino į gamtinę įstaigą, nenutuokdamas kas darosi apačioje. Ypač, kad tenais sėdi apgirtęs dvidešimtmetis vyras, rankas susitepęs krauju, ir šešiolikmetė mergina, nežinanti visos pirmojo istorijos bei darbų. Telieka tik laiko klausimas, kada pavojus pasieks kritinį tašką.
- Ir ne, nežiūrėk į mane taip. Aš pats benkartas. Nesuprantu, kas tada užėjo mano tėvukui, bet aš jį tikrai noriu užmušti... pats. Gaila, jis jau negyvas, kiti pasidarbavo, - šypsenėlė virto pašaipia ir pergalinga. Ir akimirksniu išnyko. Buvęs mokinys paniro į nemalonius prisiminimus. Į tokius, kokius Džonas mėgo štabeliuoti ir krauti savo dėžutėje - tikroje prisiminimų skrynelėje.
- Ravenas irgi... Šūdas, Sorenas mane nudės, jei sužinos. Aš ir taip neturiu normalios reputacijos, o jei dar ir tai... - jo rudos akys apsiblausė, tonas ėmė lūžinėti, - aš... aš nenoriu į Azkabaną. Dieve, tikrai nenoriu. Ir kam tam seniui reikėjo pasakyti...
Ši naktis tikrai bus ilga.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Džeimsas Greywindas »
"Jei ties pragaro vartais irgi stovėtų sargas, dažnokai tektų jam sukioti raktą" By: Šekspyro "Makbetas"

*

Neprisijungęs Liza Dorada

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
Ats: Prie baro
« Atsakymas #71 Prieš 8 mėnesius »
Liza greitai įbėgo ir atsisėdo prie baro, atsisėdus atsiduso, matgi beveik pavėlavo susitikti su kaikuom labai svarbiu, Liza jo nebuvo mačiusi jau kelis metus dėl mokslų, bet dabar kai jinai pateko į burtų pasaulį, turės progą jį sutikti ir vėl.

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 346
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Prie baro
« Atsakymas #72 Prieš mėnesį »
Tamsios ir šaltos, vėjo, lietaus ir krentančių lapų kupinos vėlyvo rudens naktys, kai beveik gali užuosti artėjantį speigą, net didžiausiam optimistui nenorom keliančios niūrius prisiminimus į paviršių. Šalti rūkai, liūdesio ir tamsos skraiste apgobiantys kievieną, pasiryžusį kelti koją lauk iš sausų šiltų namų. Kitaip tariant - pats vėlyvo rudens klestėjimas, kuris ypač palankus buvo vietiniams barams, kurie prigūžėdavo vienišių ir šiaip gyvenimų nusivylusių personų, nepanorusių leisti vakarų vienumoje. Ot tai ne vienuma matai dabar, kai visi sėdi įbedę nosis į savo stiklus, po truputį girtėdami apmąsto nepavykusius savo gyvenimo sprendimus ir netrukus pasieks savo tikslą - neprisimins ne tik jų, bet ir savo vardo tingiai mintijo Caroline, rūkydama jau bala žino kelintą cigaretę. Atsigrūdo palyginus vėlai, kai kompanija buvo pasiekusi vidurinę - pokalbių ir pagyvėjimo - stadiją, tad neliko nieko kito, kap įsitaisius ant aukštos baro kėdės stebėti tikrų tikriausią gyvenimo spektaklį. O tatai, reikia pasakyti, ją tik džiugino. Susikėlė koją ant kojos ir ant nuzulinto baro paviršiaus pastatė beveik pilną stiklinę. Rudos akys sekė gyvai kalbančius, vėliau po truputį rimstančius, savyje užsidarančius ir galiausiai vieną po kito stiklelius tuštinančius burtininkus. Nereikėjo nė laikrodžio - taip puikiai buvo pažįstama tokių naktų dienotvarkė. Atsidūsėjusi pasitaisė ant veido krentančias juodas garbanas. Kiek laiko gyvens tokį gyvenimą? Kai viskas taip nuobdžiai pažįstama ir nuspėjama - tiek kitų elgesys, tiek ji pati? Na, nepraėjo nei trys metai ir Gyvenimas gailestingasis ją apdovanojo vienos dienos (ne)maloniu nuotykiu - netikėtu susitikimu su senais mielais veidais (po to dar tris dienas vaikščiojo kaip nesava). Tai ką, tereikia turėti kantrybės, to stebuklingo mistinio daikto, ir būsi gausiai apdovanotas? Carol dar kartą apžvelgė po truputį retėjančią publiką. Gal šiąnakt (ar veikiau šįryt) ir jai vertėtų? Atminty iškilo Džeimso veidas anąsyk bibliotekoje. Geriau nereikia, nors... Argi dar maža prisiminimų? Mergina atsargiai nukratė cigaretę ir vėl kilstelėjo prie lūpų. Nepripažins, bet buvo maža.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Caroline Elase Wilding »
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • Magijos Ministras
  • *
  • 821
  • Lytis: Vyras
  • Tiesa kaip Drakonas. Į narvą neuždarysi.
Ats: Prie baro
« Atsakymas #73 Prieš mėnesį »
   Visa naktis diskusijų, visa naktis sprendimų, visa naktis nerimo ir nervų... Fasiras vis dar nesijautė gerai, mat varno radęs nebuvo. Bet būdamas arčiau savo paukščio pusvampyris visgi jautėsi geriau. ,,Muninai, sugrįžk, Muninai, nebereikia nešti laiško", - nuolat murmėjo mintyse von Sjuardas, kai dar gerokai prieš Londoną motociklu nusileido ant asfalto - nerizikavo su tokia transporto priemone skraidyti po žiobarų knibždėte knibždantį Londoną - ir veikiai papuolė į rytinę spūstį. Gerai, kad dar leisdamasis užsidėjo ant galvos didelį gobtuvą - niekas jo neatpažins.
   ,,Susikaupk..." - kalbino pats save, nekantriai pirštais bilsnodamas per motociklo vairą ir lėtai judėdamas pirmyn. Norėjosi keiksnotis, kad pamiršo, kaip žiobarai užkemša gatves - juk būtų galėjęs greičiau susisukti pėstute, motociklą susimažinęs ir įsidėjęs kišenėn. Deja, dabar jau buvo per vėlu. Triukšmas, apsnūdę žiobarai savo mašinose, šaligatviais kartais vaikštinėjantys tarp žiobarų įsimaišę burtininkai... Fasiras užsimerkė, giliai įkvėpė, atsiduso ir vėl įsispoksojo į priešais jį stovinčio automobilio numerius.
   Bet po kiek laiko Magijos ministras jau buvo beveik pačiame Londono centre. Kiauras katilas - vieta, kur susitinka visų keliai, todėl intuicija juodaplaukiui šnabždėjo, jog ten ką nors išgirs dar anksčiau, nei tai sužinos Magijos ministerijoje. Palikęs ir užrakinęs motociklą juodaplaukis įžengė į ,,Kiauro katilo" smuklę. Gobtuvas neleido plačiai dairytis ir aiškiai matyti. Tačiau veikiai įžymusis politikas atsiminė, kad iš namų išvažiavo su klaikiai susivėlusiais plaukais ir visas apšepęs. Kas gi jį tokį pažins? Niekas. Bet ne, von Sjuardas nenorėjo taip baisiai rizikuoti.
   - Crinus Muto, - sušnabždėjo Fasiras, nulindęs į smuklės tualetą ir nukreipęs lazdelę į save. Blankus baltas žybtelėjimas ir bomžiška barzda ir susivėlę plaukai nusidažė purvinai ryžai. Purvini rūbai, kurių politikas taip pat nepasistengė persirengti iš skubos apie tai nė nepagalvojęs, irgi puikiai prisidėjo prie jo maskuotės. ,,Improvizuokim", - sumurmėjo jaunuolis mintyse sau, nusiėmė gobtuvą ir demonstratyviai vilkdamas koją nušlubavo prie baro.
   - Ei, - kreipėsi von Sjuardas į barmeną. Šiam atsigręžus į jį, pusvampyris perdėtai susiraukė. - Ugninės, prašy... paduok, - sumurmėjo jis. Barmenui pilant skaidrų gėrimą į taurelę, apšepėlis pasilenkė arčiau.
   - Ar nebuvo atėjus tokia Wilding? - stengdamasis išlaikyti bjaurų balso toną, pasiteiravo Fasiras, o tuomet žvilgtelėjo sau kairėn. O šventas Odinai - čia ir buvo ji. Buvęs grifiukų atstovas ją dar atsiminė iš kvidičo ir koledžo susitikimų - tik kas galėjo pagalvoti, kad ji taip baisiai pasikeis?

„Nežinau, kiek tos jo ašaros tikros, bet aš šypsojaus. Šypsojaus, kad jis gavo savo.“
„Jie stovi prie mano namų - jau beveik kaip dekoracija.“
„Žinau, kaip baisu, kai tavo įsitikinimai subyra velniop.“

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 346
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Prie baro
« Atsakymas #74 Prieš mėnesį »
Jau aušo rytas, o tamsiaplaukė mergina tebrymojo prie puspilnio stiklo, toliau nelaimingai graudendama gyvenimo kryžkeles. Daugiausia prisiminė sutiktus žmones - savo ir ne savo noru. Dabar jau kuris laikas leidžia laiką vienumoj - kažkur visi sugebėjo prapulti. Ranka, laikančia cigaretę, pasirėmė smakrą ir išpūtė dar vieną švelnų dūmų tumulą. Barmenas pirmomis dienomis įtariai žvilgčiojo į keistoką panelę mediniu veidu, ateinančią naktimis ir stebinčią žmones, bet dabar nebekreipė dėmesio į nieką, tik vogčiom trynė nuo nemigos paraudusias akis ir vis dažniau gurkštelėdavo iš po baru laikomo nedidelio butelio. Visi galiausiai pripranta. Ir Carol tame tarpe.
Netrukus jau galėjai išgirsti bundant žiobarų Londoną - Čering Kros Roudas atgijo pypsėjimais, įvairių transporto priemonių skleidžiamu triukšmu ir nepatenkintais ryto balsais. Etatiniai naktinėtojai jau kaži kada buvo išsiskirstę į savo urvelius, o dabar jau kaišiojo pagiringus snukelius lauk ir keiksnodami keliavo į darbus. Įprastą dieną tokiu metu net jos cigarečių nebeužuostum, tačiau gal dėl nebaigto gėrimo (retas atvejis), o gal šiaip dėl kokių vienai visatai žinomų priežasčių mergina tebesėdėjo ant baro kėdės, nors veikti beveik nebuvo ko: nuolatiniai gyventojai dar nesikėlė, salė tuščia, o  smuklininkas vogčiom vis dairėsi į savo kambarėlio duris, matyt svajodamas apie porą valandų netrukdomo poilsio, žudančiu žvilgsniu vis perliedamas Carol, kaip vienintelę ramybės drumstėją. Jos laimei, atsivėrė durys ir pro jas įgoglino barzdota susivėlusi žmogysta, labiausiai primenanti kelias (nemiegotas) naktis gatvėje praleidusį bomželį, tad smuklininkas kurį laiką turėjo užsiėmimo. Atidžiai nužvelgė svečią, kuris, nepaisant gana atgrasios išvaizdos, prabilo gana mandagiai. Tik vėliau susizgribęs pakeitė toną - naujoko klaida. Tarp pirštų sutrynė nuorūką ir kilstelėjo prie lūpų stiklą, nebesitikėdama pamatyti nieko įdomaus, kai išgirdo savo pavardę. Visai apsimoka. Tik pakeiksnok gyvenimą, iškart staigmenėlės pasipila.
 - Primink, kiek šiąnakt išgėriau?- atsisuko į barmeną, susikeldama koją ant kojos.- Nemanau, kad nuo tiek jau imtų vaidentis.
Pajuto sėdinčiojo žvilgsnį, įremtą tiesiai į nugarą. Lėtai atsisuko, akimis nuskenuodama visą netraukiančią povyzą. Hipogrifėliai medy
 - Ar tu tas von Sjuardo berniokas?- paklausė kiek išsklidusiu balsu net prisimerkusi po ryža barzda ir nekirptais plaukais mėgindama įžvelgti tokiu pat balsu kalbantį jauną buvusio koledžo vadovo sūnų. Na, nebuvo jis toks labai berniokas - jei gerai prisiminė, vos metais jaunesnis už ją pačią, tačiau turint galvoje tuometinę jos būklę... Juolab, kad valkatos maskuotė (o gal reali išvaizda) pridėjo bent dešimtį metų.- Dievaži koks nenuspėjamas gyvenimas, o aš čia ir užmigt baigiu. Ką gi, Wilding čia, jūsų paslaugoms ir netgi beveik visiškai blaiva.
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019