4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Prie baro
« Atsakymas #45 Prieš 3 metus »
  Juk nieko sunkaus nebus. Negali būti. O gal visgi atsigręžti ir dingti, kol dar laikas? Ne, kas jau pradėta turi būti ir pabaigta, - šitaip su savimi mintyse ginčijosi Margareta, stovėdama prie "Kiauro katilo" durų, kurios kartu ir viliojo užeiti, ir baugino. Šiam vakarui moteris turėjo užsibrėžusi svarbų tikslą - įvykdyti misiją "Baras". Po keistu pavadinimu slėpėsi labai paprastas dalykas - Margareta tenorėjo pirmą kartą gyvenime paragauti alkoholio. Doroje šeimoje auginta ir niekuomet išgerinėjančiai kompanijai nepriklausiusi albinosė paprasčiausiai neturėjo progos pasivaišinti svaiginančiais gėrimais, o, kuomet suprato, kad jos, tikriausiai, ir nesulauks, sumanė drožti į burtininkų smuklę ir viena pati smagiai praleisti vakarą su taure rankoje.
  Galiausiai pasiryžusi atverti sunkias ir, atrodo, atidarant aimanuojančias duris, Margareta žengė žingsnį patalpos vidun, o neilgai trukus stovėjo ir prie baro. Mitriai klestelėjo ant aukštos medinės kėdės ir jau norėjo užsisakyti, tačiau staiga suprato, jog turi problemą. Jauna moteris suvokė, kad nežino ko norėtų išgerti - juk neturėjo žalio supratimo apie alkoholį.
  Ji apsidairė ir pamatė vos už poros metrų gėrimą gurkšnojančią panašaus amžiaus, na, gal kiek vyresnę tamsiaplaukę.
  Nežinodama kaip elgtis, Margareta nušoko nuo savosios kėdės, priėjo prie anksčiau nužiūrėtos moters, pasilenkė ir tarė:
 - Atsiprašau, hmm, gal galėtumėte man padėti išsirinkti alkoholinį gėrimą? - vos paleidusi žodžius į orą, šviesiaplaukė išsyk susigėdo ir pasigailėjo pasirinkusi tokį sprendimą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Margareta Givens »

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 113
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Prie baro
« Atsakymas #46 Prieš 3 metus »
   Jekaterina visiškai atsainiai traukė dūmą. Aplink jau sklandė to palaimingo kvapo debesys. Ji laisvai laikė stiklinę tarp ilgų, baltų pirštų ir pateliūskavo baltą skystį. Ne, ji nebuvo alkoholikė ar nuo rūkymo priklausanti narkomanė. Ji galbūt buvo priklausoma nuo tokių vakarų, kai nusigerdavai ir sklandydamas kažkur aukštai pasismagindavai su eiliniu mirtinguoju, o tuomet nusukdavai jam sprandą. Paprastas laiko praleidimo būdas. Kerintis, nuostabus. Ne kiekvienas tokius galėjo sau leisti, dauguma net nebandydavo. O gaila.
   Smuklės durys sudejavo ir pro jas įslinko kažkokio šviesumo kupinas žmogus. Moteris tikėjosi, kad ji tiesiog nueis į savo kambarį, tačiau, jos nelaimei, toji atsisėdo šalia. Juodaplaukė suirzo ir palenkė galvą. Plaukai užkrito ant idealių veido bruožų. Aurorė suspaudė cigaretę tarp pirštų. Niekad nebuvo draugiška. Galbūt pirmame kurse ir mėgo apsimesti laimingu vaiku, tačiau tokia vaidyba nesitęsdavo ilgai.
   Jau pradėjusi atsiriboti nuo minčių Jekaterina buvo išblaškyta tos pačios moters, šįkart pripuolusios prie jos. Jei moteris neturėtų apsimesti geriete, greičiausiai trenktų šiai, tačiau magijos pasaulyje jau plito žinia apie naują aurorų štabo vadę, o skandalo jai nereikėjo.
   Išgirdusi šiaip jau ne visiškai eilinį klausimą moteris pasuko veidą į albinosę. Iš pradžių ji kelias akimirkas paspoksojo į šią bejausme išraiška, o paskui pašaipiai kilstelėjo antakį. Juodaplaukė neskubėdama nuleido ranką ir sutrynė cigaretės galą tiesiai į stalą. Juk ji burtininkė, gali viską pataisyti, nors jai tai ir nerūpi.
 - Turėtum elgtis atsargiai su tokiu dalyku, kaip alkoholis. Jis gali priversti padaryti bet ką net geriau nei užvaldymo kerai... o tai kartais būna paranku tokiose vietose, - sodriu balsu prabilo dama. - Bet jei jau reikalauji, tuomet išbandyk karštą burgundišką vyną. Pradinukų niekad nenuvilia.
   Moters balsas buvo persmelktas keistos intonacijos. Galbūt pašaipos su žaismingumu ir dar keliais susierzinimo prieskoniais... vis dėlto žavingas.
   Ji neskubėdama prisidegė dar vieną cigaretę ir aplinka pakvipo tais pačiais svaiginančiais dūmais.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Prie baro
« Atsakymas #47 Prieš 3 metus »
  Margareta stebėjo, kaip tamsiaplaukė lėtai prikiša cigaretę prie lūpų ir užsitraukia dūmą, visiškai neskubėdama atsakyti į albinosės pateiktą klausimą. Galiausiai prabilusi, ji dar trumpai papamokslavo. Ar tikrai moteris, vienoje rankoje laikanti cigaretę, o kitoje - taurę alkoholinio gėrimo, turi teisę kažką pasakoti apie atsargų elgesį su alkoholiu? Ne, nemanau.
 - Neabejoju, jog nenusitašysiu taip, kad galėčiau padaryti bet kokios žalos, - tyliai patikino, mat buvo kiek suirzusi.
  Juodajai ledi pateikus gėralo pasiūlymą, Margareta jau norėjo padėkoti, tačiau, išgirdusi sakinį po to, kiek sutriko. Gal ir nesu patyrusi su alkoholiu susijusiuose reikaluose, tačiau ir pradinuke nenorėčiau būti vadinama. Juk esu suaugusi moteris. Deja, kad ir kokios audros virtų albinosės viduje, ji jų niekad neišreikšdavo žodžiu - vis per tą kuklumą. Būtent todėl ji taip pat apsimetė nepažįstamosios balse negirdėjusi jokių susierzinimo prieskonių.
  - Dėkoju už pasiūlymą, būtinai išmėginsiu, - jau norėjo tęsti sakinį, tačiau užstrigo ties kreipiniu. Ponia ar panelė? - hmm, pasiūlymą, - tik pasimuistė šviesiaplaukė. - Atleiskite, kad trukdau, bet... o kaip čia užsisakyti? Na, ar pasikviesti barmeną, ar kaip? O koks baro etiketas - reikia su vyru pasisveikinti ar nereikia? - po pastarojo, kaip Margaretai pasirodė, itin kvailo klausimo, jos balti it sniegas skruostai pavirto į raudonus it aguonos žiedas.
  Moteris nudelbė akis ir pradėjo laukti atsakymo.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 113
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Prie baro
« Atsakymas #48 Prieš 2 metus »
   Traukdama jau antrąją cigaretę moteris pasijuto ramiau. Nuodų kupini dūmai užpildė visas skyles širdyje ir sieloje (jei ji tokias turėjo) bent trumpam. Būdama tokioje nuotaikoje pasiryžtų tikrai daug kam, tačiau dabar neatsirado niekas, dėl ko būtų verta padaryti kažką beprotiško, tad moteris tiesiog įtraukė dar vieną pliūpsnį dūmų ir šiek tiek atlošusi galvą neskubėdama išpūtė. Šie švelniai pakilo aukštyn ir išsisklaidė palikdami salsvą kvapą. Moters veidą akimirkai palytėjo kažkoks pasikeitimas... galbūt nuotaikos užuominos pėdsakas nusprendė įsispausti ant išraiškingų lūpų.
   Nepaisant to, kad Jekaterina buvo ypatingai nestabilios psichikos ir nuotaikos, nepažįstamos albinosės elgesys ją šiek tiek pralinksmino. Visgi išgirdus ir sekantį klausimą ji nebesinervino, tik pasuko galvą labiau išreikšdama susidomėjimą ja. Truputį pakreipusi galvą ji įdėmiai nužvelgė šalimais sėdinčiąją. Nejaugi ji išties tokia nepatyrusi? trumpa mintis perskrodė moters galvą ir ji... šyptelėjo.
 - Štai taip, - ant baro padėtą ranką ji kilstelėjo ir greit prisistatė barmenas Tomas. Velnias žinojo, kiek kartų šią smuklę prižiūrėdavo senas vyras, vardu Tomas, tačiau tai buvo tarsi paveldima. Užsakiusi to, ką pati ir siūlė ji pabrėžė, kad užsakymas ypatingas. - Geresniam skoniui.
   Žinoma, eilinis žmogus ir patikėtų, kad tai geresniam skoniui, tačiau barmenas pažinojo Jekateriną tiek, kad žinotų, ko ji nori. Atnešto garuojančio gėrimo skonis buvo išties šiek tiek geresnis kaip pradedančiajai, tačiau žymiai greičiau mušė į galvą... deja, ne taip, kad žmogus imtų kvailioti, o taip, kad darytų drąsius sprendimus. Burtininkų gėrimai tai galėjo, o juodaplaukę itin sudomino, kas nutiktų, jei ši albinosė išgerto kažko tokio.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Prie baro
« Atsakymas #49 Prieš 2 metus »
  Kai suvokė, kad tamsiaakė nusprendė jai padėti, Margareta nustebo, mat albinosė jau buvo susitaikiusi su neišvengiamu pažeminimu - laukė pasityčiojimo ar kažko panašaus. O ši nepažįstamoji tikrai keista, - pamanė riestanosė ir darkart permetė ją akimis. Tiesa, itin atsargiai, mat būti užkluptai nužiūrinėjant šią moterį šiandien tikrai nesinorėjo. Margareta pirmąsyk pastebėjo, kokia juodaplaukė žavinga - ji buvo ledinė. Ne, ne kokia gražuoliukė, kuriai speigu dvelkiantį epitetą vis kartoja dailūs vaikinai. Ši nepažįstamoji tiesiog spinduliavo šaltį. Tačiau pastarasis kažkodėl traukė albinosę, kurią itin sudomino prieš akis regima asmenybė. Tiesa, iš minčių tylenę greitai pažadino tamsiaakės judesiai, mat moteris norėjo kuo tiksliau viską įsidėmėti, jei dar kada prireiktų... ko nors paskanauti.
  Netrukus prieš Margaretą stovėjo karšto burgundiško vyno taurė. Gėrimas atrodė itin gardžiai. Be to, nepažįstamoji paprašė barmeno ypatingo skonio, tad šviesiaplaukė manė tikrai nenusivilsianti. Štai ir atėjo toji akimirka. Vos stikliniam indui prilietus lūpas, ant liežuvio galo nusėdo kiek aštrokas, pusiau saldus skystis. Jis buvo labai gardus, tad albinosė vienu ypu beveik ištuštino visą taurę. Įprastai dėl tokio elgesio būtų nuraudusi, tačiau dabar... Dabar Margareta buvo kažkaip pasikeitusi - jos žvilgsnyje nebegalėjai išvysti sumišimo, o ir nužiūrinėti pašnekovę nebesidrovėjo. Moteris įgavo drąsos ir pasitikėjimo savimi - nežinia iš kur, tačiau faktas tas, jog šios savybės atsargos gerokai pasipildė.
 - Žinai, o aš baisiai bijojau, kad neištversiu ir nesugebėsiu išgerti visos taurės, - paatviravusi nusikvatojo ir po šių žodžių išliurlino gėrimo likučius. - Ir tu atrodei tokia pikta, maniau, kad pradėsi staugti it vilkas, jei neįstengsiu, žiū, tik pasigirs "aūūū", - užkaukė Margareta. Visi užeigos svečiai sužiuro į, kaip jiems atrodė, pamišusią būtybę, o moteris paprasčiausiai nebesugebėjo minčių pasilaikyti tik sau - viską pylė žodžiu. - Beje, tu tikrai panaši į vilkę - jei reikėtų priskirti gyvūną, parinkčiau būtent šį. Nagi, pastauk, parodyk, ką moki, - šyptelėjo ir pakėlė antakį.
  Nežinia kur išgaravo visa margaretiškumas, tačiau senosios drovios tylenės nebuvo likę nei lašo.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 113
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Prie baro
« Atsakymas #50 Prieš 2 metus »
   Juodaplaukė pakreipė galvą žvelgdama į stiklinę ir baltu delnu ėmė sukti ratus. Viskio likučiai dar gulėjo ant dugno, tačiau stiklinė ėmė tyliai gausti ir it aidas atkartojo nuslopusią muziką, skambančią baro gale. Akimirkai pro langą švystelėjusi mėnesiena atsispindėjo nuo stiklinės krašto ir nerūpestingai perbėgo juodais damos plaukais, palikdama nežymią sidabro iliuziją.
   Aurorę pasiekė salsvas burgundiško vyno kvapas. Ji įkvėpė tabako ir alkoholinio gėrimo su šiokiomis tokiomis priemaišomis dvelksmo ir nejučia šyptelėjo. Greitu metu ji galės išpešti viską apie šią įdomiai atrodančią moterį... viską. Galės manipuliuoti jos elgesiu, protu ir ši to nesuvoks... o galbūt ne? Galbūt nors vienam vakarui verta paleisti visa šitai taip spontaniškai, kaip tik įmanoma dabar. Jekaterina mėgo planuoti, valdyti ir kontroliuoti viską bet kokioje situacijoje... galbūt dabar tas laikas atsileisti, pamiršti už Kiaurojo Katilo durų paliktas problemas, atsakomybę ir ministerijos darbus su krūva blankų ir neištirtų žmogžudysčių, kurias ji greičiausiai ir įvykdė savo rankomis?
   Šalimais sėdinčiajai ėmus nusišnekėti taip, kaip dar Jekaterina nebuvo girdėjusi, dama šiek tiek nuleido galvą, kad paslėptų kreivą šypseną. Ji tikėjosi visai ne to, tačiau šitoks albinosės pateiktas variantas pakėlė jai nuotaiką. Iš smuklės galo į jas piktai dėbtelėjo miegojęs girtuoklis, tačiau moteriai pakako prismeigti jį žvilgsniu ir vyriškis skubriai nusisuko.
 - Sakai, staugti...
   Tyliai numykė dama. Ji keistai išsišiepė ir atmetė plaukus nuo veido atidengdama gundantį kaklo linkį. Akimirksniu moteris pasisuko devyniasdešimt laipsnių kampu ir su koja prisitraukusi albinosės kėdę arčiau suėmė jos veidą delnais ir aistringai įsisiurbė į šviesias lūpas. Akimirksniu apėmė noras išsinerti iš odos, atsistoti, sušukti ir pergalingai nusijuokti. Tabako ir viskio skonis susimaišė su salsvu burgundišku vynu ir tokio jaukaus, tačiau nepažįstamo nekaltumo kvapu.
   Po kiek ilgiau nei akimirką užtrukusio veiksmo ji paleido nepažįstamosios lūpas.
 - Ar girdi mano staugimą, mieloji? - sušnabždėjo į jos ausį.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Prie baro
« Atsakymas #51 Prieš 2 metus »
  Nepažįstamoji, atrodo, itin įtemptai mąstė, tad Margareta tiesiog spoksojo į jos velniškai dailius veido bruožus ir laukė kauksmo. Deja, albinosės noras nebuvo patenkintas, tad ji tik liūdnokai žvilgtelėjo į pustuščiame bare besisukiojantį barmeną ir atsidūsėjo. Įprastai moteris būtų smerkusi save už pasakytas nesąmones ir atsiprašinėjusi, tačiau dabar tegebėjo spoksoti į nuostabius tamsiaplaukės raktikaulius. Akimirką pasirodė, kad jos kūnas per tobulas - galbūt cukrinis. Jei prisiliesi, ištirps. Juk gamta negalėjo sukurti tokio nuostabaus pavidalo.
  Tuomet ir nutiko tai, ko Margareta visiškai nesitikėjo. Na, gal šiek tiek ir norėjo, tačiau moteris buvo pakankamai gerbianti save bei realistiška, tad jokių fantazijų neprisileisdavo per daug arti. Tačiau dabar vyko kai kas neįtikimo. Išpūstomis akimis į tamsiaplaukę žvelgianti riestanosė pajuto, kaip nepažįstamoji suspaudė putlokus skruostus, pasilenkė ir... "Tai nuostabu" - štai kas skambėjo albinosės mintyse. Moterų lūpos sukibo viena prie kitos it derančios dėlionės detalės. Detalių forma, spalva ir tekstūra skyrėsi, tačiau jos viena kitai tiko tobulai. Kai tamsiaplaukė atsitraukė, Margareta burnoje vis dar jautė nepažįstamų ir viliojančių ingredientų skonį. Išgirdus prie ausies šnabždamus žodžius, albinosės kūnu perbėgo šiurpuliukai.
Kaip viskas spėjo taip greitai įvykti? Ir išvis, kas tai buvo?
 - Žinai, jei tai būtų žiobariškas filmas, dabar veikėjos nusitašytų ir pradėtų šokti ant baro, - tarė ir žavingai nusišypsojo bei pasikasė pakaušį.
  Pakedenusi banguotus plaukus, pridūrė:
 - Kartais norėčiau, jog filmai virstų tikrove, - tai rėžusi, įžūliai pakštelėjo į lūpas.
  Moteris nesuvokė, ar teisingai elgiasi su tamsiaake, kurios net vardo nežinojo (teisingiau tariant - suvokė, tačiau atsakymo nenorėjo priimti), tačiau viskas, ko dabar troško jos didelė širdis tebuvo tai, jog juodaplaukė nepaleistų putlių albinosės lūpų.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 113
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Prie baro
« Atsakymas #52 Prieš 2 metus »
   Karšto vyno skonis vis dar tirpo it švelni snaigė ant juodaplaukės lūpų. Keistas, galbūt net linksmumo prieskonių turintis linksmumo šypsnis papuošė įprastai niūrumo persunktą jos veidą. Žinoma, kaip gi nepasidžiaugsi, kai gali manipuliuoti daugybės žmonių gyvenimais. Jei tik šis vakaras slinktų pagal tipinius moters scenarijus, už kelių valandų toji albinosė, sėdinti šalia, jau būtų negyva, tačiau aurorė šitokios pabaigos kol kas neplanavo. Kaip reta, ją sudomino ši moteris... arba tam tikros jos savybės.
   Alkoholis ir šiek tiek kitokios rūšies kvaišalų paveikė tos moters, sėdinčios šalimais elgesį. Jekaterina galėjo pajausti simpatijos jai sukeltas bangas, sklindančias nuo anos baltaplaukės, tačiau paprasčiausiai ignoravo akivaizdžius faktus. Elgėsi taip, lyg nieko nebūtų įvykę, tačiau juodos akys tamsoje žėrėjo it du lemties rankų nudeginti deimantai. Menkas spindulys atsimušo nuo taurės, vyno nurausvintomis sienelėmis ir perbėgo prismeigiančias damos akis. Šios sužvilgėjo kraugerišku, galbūt geismo liepsnomis degančiu raudoniu. Juodaplaukė šiek tiek atlošė galvą ir priglaudė dar neužgesusią cigaretę prie lūpų.
 - Žiobarų galvose knibžda tokių keistų minčių... tačiau nė vienos iš jų neprilygtų maniškėms šiuo metu, - kreivai vyptelėjo buvusi Klastūnyno moksleivė ir pasuko rankose vis dar smilkstančią cigaretę. - Mažiausiai turėtum rūpintis žiobarų filmais, kai prieš tave žioji tokia juoda... realybė.
   Dama atsainiai kilstelėjo albinosės smakrą laisva ranka ir tarsi apžiūrėjo josios veidą įdėmiu žvilgsniu. Žinoma, toji nepažįstamoji išgėrė per mažai kvaišalų, kad poveikis išliktų ilgam. Tiesą sakant, jai ir nerūpėjo, kas nutiks, kai tas poveikis išnyks - iš esmės ji gavo ko norėjo... dėmesį šios nepatyrusios mergelės, taip netyčia pasipainiojusios tamsios asmenybės klystkeliuose.
   Juodaplaukė švelniai prilietė lūpomis nepažįstamosios lūpų kamputį ir šaltu delnu perbraukė kaistantį albinosės liemenį... po švelnių drabužių sluoksniu.
   O tuomet atsitraukė ir prisidegė dar vieną cigaretę.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Prie baro
« Atsakymas #53 Prieš 2 metus »
  Juodaplaukė elgėsi labai keistai, o Margaretai, net ir apkvaišusiai, tai nepraslydo pro akis.
 - Eee, tu, kodėl kalbi tokiomis keistomis frazėmis ir taip keistai elgiesi? - pagalvojo garsiai. - Ir išvis, kažkokia įtartinai keista, - sukrizeno bei pasikrapšė pakaušį. - Viskas šiais laikais keista, viskas keista... Net ir nepažįstamoji bare - ta pati keista, - it rodydama nepasitenkinimą papurtė galvą. - Net žodis "keistas" yra keistas.
  Vakaras slinko lėtai, albinosė jau mąstė apie tai, kaip norėtų dabar išsidrėbti savo lovoje, kuomet liemens srityje pajuto šaltą dilgčiojimą. Tada ir nusprendė, jog to šiam kartui per daug.
  Atitraukusi nuo savęs ledinę ranką tarė:
 - Nepažįstamoji, nemanyk, kad gali bet ką čia... na... - trumpam sustojo. - Grabinėti! Aš tau ne paika šešiolikmetė, kurią gali čia va taip... va taip! - suraukusi antakius ir per akių viršų piktai stebėdama tamsiaakę dėstė. - Ir išvis, kas tu tokia? Aš tai tavęs nepažįstu, tai ir tu manęs nepažįsti. O tai reiškia, jog negali va taip... va taip daryti!
  Margareta sunėrė rankas ant krutinės ir ėmė laukti atsako, nė nepagalvodama, kaip juokingai viskas atrodė iš šono.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 113
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Prie baro
« Atsakymas #54 Prieš 2 metus »
   Jekaterina nuobodžiai dirstelėjo į savo pustuštę taurę. Jau neklausęs Tomas ją vėl pripildė, kad moteris turėtų ką išgerti. Ji šyptelėjo ir prisidegė dar vieną cigaretę. Kodėl gi ne? Jei jau buvo čia, tai galėjo traukti dūmą, gerti ir bandyti įsitraukti ką nors į vienos nakties nuotykį. Tai būtų kažkas panašaus, ką ši dama būtų padariusi.  Turėti trauką ne vienai lyčiai buvo visai patrauklus dalykas.
   Moteris lengvai pakreipė galvą. Jai taip buvo patogiau žvelgti į tą nepažįstamą albinosę, kuri sugebėjo patraukti juodaplaukės akį. Retas žmogus tai sugebėjo. Dažniausiai ji išsirinkdavo dailiai atrodančius charizmatiškus žmones, o ši... nepasakytum, kad atitiko visuomenės grožio ir charizmos standartus, tačiau traukė akį ir atrodė žavinga.
 - Magijos pasaulis yra keistas. Kaip burtininkė turėtum tai žinoti, - su juodaplaukės išvaizda derantys žodžiai galėjo atrodyti kandūs, tačiau naktį buvo galima atsižvelgti tik į toną, o šis buvo toks švelnus ir galbūt net minkštas... gebėjo įsupti tarp savo vėsių delnų.
   Moteris bemaž ir tikėjosi tokios reakcijos. Atsitraukusi ji laikė tarp lūpų ironišką šypsenėlę ir švelniai traukė dūmą. Širdis keistai apsivertė ir mažytę akimirką dama suvokė, kad norėtų pakartoti. Ne šią juokingai atrodančią sceną, o tai, kas buvo prieš ją.
 - Tu tokia miela, kai geri, - šyptelėjo šiltai. - Turėtum dažniau gerti kompanijoje.
   Moteris vos vos papurtė galvą. Plaukai apgaubė idealistišką veidą ir dama sutrynė cigaretę į peleninę.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Prie baro
« Atsakymas #55 Prieš 2 metus »
  - Keistas... - tyliai, bekartodama keistai artimos nepažįstamosios žodžius, murmėjo albinosė. Paskutiniųjų išgirstų žodžių dėjosi neišgirdusi.
  Žiobarų kilmės burtininkė kažkodėl prisiminė senajame pasaulyje populiarius "Disney" filmukus. Ši prieš ją sėdinti būtybė išvaizda Margaretai priminė piktadarę Malefisentę iš šiuo vardu pavadintos ekranizacijos.
 - O tu tikrai į ją panaši, - pusbalsiu tarė, alkūne pasirėmusi į barą. Manė, jog tamsiaplaukė neišgirdo.
  Albinosės vokai apsunko. Kurį laiką moterys sėdėjo tyloje, todėl ji klausėsi įprasto užeigos šurmulio. Kažkur pešėsi du vyrai, o kiekvienas kumštelėjimas buvo palydimas palaikymo šūksnių ir plojimų. Kaip baisu... - pagalvojo Hogvartso profesorė. - Pasauly ir šiaip daug nesutarimų, o dabar jie jau ir pramoga pavirto.
  Margaretai teko ranka prisidengti lūpas, mat suėmė netikėtas žiovulys.
  Po kelių sekundžių moteris, net pati to nepastebėjusi, užsnūdo.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 113
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Prie baro
« Atsakymas #56 Prieš 2 metus »
   Jekaterina stebėjo cigaretės pelenus ant stalo. Šie vis pakildavo ir imdavo sklandyti virš visko patyrusios medienos. Kurį laiką moteris tylėjo. Naktis buvo tinkamas metas tylai, paslaptims, magijai... juodajai magijai ir jos poveikiui. Tokią tamsią naktį juodaplaukė turėjo šlaistytis nejaukiose vietose, kupinose keistų padarų ir pavojingų galvažudžių, tačiau nematoma jėga atitempė ją išgerti, ir už tai moteris buvo dėkinga.
 - Panaši į ką? - atsuko galvą moteris ir kilstelėjo vieną antakį, nors tamsoje to nebuvo galima įžiūrėti. Galbūt ji nenugirdo žodžių, išsprūdusių iš albinosės lūpų, galbūt juos užgožė gale besitvatijantys girtuokliai ir kitokio plauko kvailiai.
   Nespėjus net suprasti, kas nutiko, baltaplaukė ėmė ir nusmigo tiesiai ant stalo. Jekaterina negalėjo susiturėti nesijuokusi, tad garsiai prunkštelėjo ir kurį laiką pašaipiai, tačiau švelniai krizeno iš dailiosios nepažįstamosios.
   Kad ir kaip ten bebūtų, Jekaterina žinojo, kad pati užsikrovė sau ant pečių tokią naštą, tad reikėjo ja ir pasirūpinti. Visgi tai buvo moteris, kuri sugebėjo patraukti varno plunksnų akių savininkės žvilgsnį, o tai jau šis tas kruviname juodaplaukės pasaulyje.
   Blogio vadė mostelėjo ranka ir Tomas padėjo ant stalo kambario raktą. Ji čia buvo dažna lankytoja, tad apartamentus gaudavo geriausius. Raktą įsikišusi į kovinių kelnių kišenę moteris lengvai kilstelėjo baltaplaukę nuo baro kėdės ir nunešė laiptais aukštyn.
   Tyliai trakštelėjo raktas spynoje ir durys atsivėrė. Pirmiausia Jekaterina paguldė žaviąją būtybę į lovą, tuo pačiu įkvėpdama šilto ir raminančio kvapo. Kažkuo jis priminė seniai prabėgusias dienas ir salsvus rytus.
   Juodaplaukė papurtė galvą ir uždariusi duris atsisėdo ant lovos. Naktis dar net nebuvo įpusėjusi, tačiau jai nebuvo nuobodu laukti albinosės. Galbūt net kiek jauku. Stebėti jos dailius viedo bruožus ir klausytis ramybę spinduliuojančio kvėpavimo.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Prie baro
« Atsakymas #57 Prieš 2 metus »
  Margareta kiek sumišo, mat vylėsi, jog nepažįstamoji neišgirdo jos pastabos. Dvejojo, negalėjo apsispręsti, ar verta pateikti kiek platesnį paaiškinimą, kurio burtininkė galėjo ir nesuprasti.
  - Matai, tu man panaši... - šioje vietoje albinosės balsas nutrūko. Jos mintys pradėjo klaidžioti net pačiai neaišku kur, - panaši į tokią animacinio filmuko, juk tu žinai, kas yra animacinis filmukas?, veikėją. Malefisentę, jei tiksliau. Kai buvau maža, su broliais itin mėgome pasakų ekranizacijas, kuriose, - apsvaigusi moteris sunkiai rinko žodžius, - vaidindavo, ne vaidindavo, kaip ten... žodžiu, kuriose būdavo toji Malefisentė. Ji tokia tamsi, dailių veido bruožų, kaip ir tu, bet bloga, - pratęsęs paskutinį žodžio garsą, balsas suvirpėjo. Margareta papūtė apatinę lūpą it maža mergytė. - Na, baigėsi viskas kaip ir gerai, - albinosė miglotai prisiminė pasakos ekranizacijos pabaigą, - tikriausiai, kad gerai, ji ten suskystėjo, bla bla bla ir bla bla bla, pasivertė gera ir panašiai. O tu, man atrodo, tai neįkandama, - ištarusi paskutinį žodį sukrizeno. - Nori išduosiu paslaptį? Nors ne, - ginčijosi su savimi, - anokia čia paslaptis. Imsiu ir pasakysiu - tu atrodai siaubingai šalta ir baisi. Na, ne išvaizda, nes išvaizda tavo tai gal ir per graži, tikrai jau baisia nepavadinsi - blaiviu protu tokių žodžių iš šviesiaplaukės, kad ir kaip besistengdamas, išpešęs nebūtum, o dabar, atrodo, dingo visos gėdos jausmą palaikiusios ląstelės. - Atrodai baisi vidumi, - pasakojo dirbtinai dramatiška intonacija. - Gąsdini, - krizenimas vėl pakuteno albinosės skruostus. - Aš tavęs šiek tiek bijau, - prisipažino bei suprunkštė panosėje.
  Ir viskas. Šioje vietoje nutrūko Margaretos, pasibaigus jos monologui saldžiai užsnūdusios, atmintis. Ji nė nenutuokė, kad atsibus visai ne prie stalo, kur paskutinįsyk radosi esanti.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 113
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Prie baro
« Atsakymas #58 Prieš 2 metus »
   Jekaterina sėdėjo ramiai it mirtis. Galbūt taip ir buvo. Ji išties galėjo atnešti mirtį, chaosą, sumaištį... tačiau dabar norėjo ramybės. Taip, net iš pačio pragaro išspjauta demonė, žudanti visus pakeliui, norėjo ramybės. Ir, kad ir kaip bebūtų keista, dabar ją jautė. Ramybę. Ramybę stebėdama miegančią baltaplaukę. Ji atrodė kaip angelas. Tokia šviesi, tyra, nesutepta juodumos, kuri glūdėjo demonės širdyje.
   Ar ji išgydytų mane nuo juodumos, ar tai aš ją sunaikinčiau savo tamsa? iš minčių raizgalynės išniro žodžiai. Jekaterina vyptelėjo. Išgydyti ją? Šitą tirštos juodumos padarą? Juokinga.
 - O galbūt, - lyg prieš savo valią moteris atsistojo ir it šešėlis priėjo prie lovos, pasilenkė virš miegančio veido. Ji meluotų, jei sakytų, kad nejautė traukos šiai šviesiai būtybei.
   Juodaplaukė pasirėmė į lovą. Jos veidas buvo taip arti baltaplaukės. Demonė lėtai įkvėpė žmogiško kvapo ir prisimerkė. Keista. Būtent šios moters dvelksmas ją visiškai apsvaigino. Taip, kad Jekaterinai teko tvirčiau atsiremti.
   Atrodai baisi vidumi. Gąsdini. Aš šiek tiek tavęs bijau. pokalbio nuotrupa parplaukė iš prisiminimų klodų.
 - Gerai, kad manęs bijai, - tyliai ištarė juodaplaukė ir keistai nusišypsojo. Ji nubraukė švelnią it šilkas plaukų sruogą nuo žavingosios veido. Jausmas buvo dangiškas. - Turėtum bijoti.
   Jekaterina beveik prieš savo valią atsargiai brūkštelėjo moters lūpas savosiomis. Virpuliai pasklido po kūną. Šiluma.
   Juodaplaukė grįžo atgal ir tyliai atsisėdo į kėdę.
   Naktis.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Elina Everdin

  • III kursas
  • *
  • 11
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Drąsa gali būti visokia ...
Ats: Prie baro
« Atsakymas #59 Prieš 1 metus »
Nedrąsi figūra suskambėjus varpeliui įsmuko į ,,Kiaurą katilą''. Delfė nuėjo prie baro ir užsisakė gėrimo sušilti. Po kelių akimirkų ji pastebėjo kelis įtartinus tipus apsigobusius gobtuvais netgi būdami užeigoje. Jie ją pastebėjo. Galiausiai vienas iš jų nepastebimai pradėjo artintis prie įsitempusios merginos. Delfė pakilo eiti, tačiau atslinkęs nepažįstamasis griebė jai už riešo...
Ji suriko Expelliarmus! Apsisukusi ant kulno ji išdrožė iš užeigos. Jos kerų paragavę užpuolikai pamanė Pradinukė, bet pažengusi !

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019