0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Prie baro
« Atsakymas #120 Prieš 3 metus »
 - Man? Lyg ir viskas gerai, tik truputį susitrenkiau petį, - atsakė Amelija. Kad berniukui skaudėjo koją ir taip matėsi, klausti nė nereikėjo. Berniukui viską išdėsčius Amelija palinksėjo galva. Čia tikrai nesaugu, jai reikės plaukti kitur, bet dabar svarbu, kad Jacob pavyktų sėkmingai nukakti į Skutelį. Tada atėjo pardavėjas, bet Jacob jį nutildė ir Amelija tyliai pasišalino iš tos vietos. Palauks tėvų  netoliese. Ji nulydėjo akimis tolstantį Jacob. Ilgai netrukus atėjo Amepijos tėvai. Mergaitė jiems viską papasakojo. Tėvai susirūpino ir pradėjo Amelijos klausinėti ar jai nieko nenutiko. Bet Amelija patikino, kad jai viskas gerai. Tėvai nusprendė viską išsiaiškinti, bet vėliau. Kadangi per Kiaurą Katilą eiti buvo nesaugu tėvai su Amelija namo grįžo kelionmilčių tinklu.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Prie baro
« Atsakymas #121 Prieš 2 metus »
Juzefas ir Auris pravėrė Kiauro katilo duris. Vyrai čia atvyko netyčia susitikę Švento Skutelio ligoninės priimamajame. Juzefas lankėsi pas hilerį dėl savo nepagrįstų paranojų. Pamelavo Auriui, kad darbe įvyko nesusipratimas su nešyklėmis. Regis, Auriui tai pasirodė ganėtinai įdomu. Juzefas turėjo pripažinti, kad tai išties skambėjo įdomiai. Vis tik ne kiekvieną dieną išgirsi apie ranką, nuplyšusią dėl persikėlimo nešykle. Galėjo sugalvoti ką nors paprastesnio, tačiau dėtis jau nebuvo kur.
- Normaliai, - atsakė. - Gyvens.
Klausydamas pasakojimo apie Aurio tėvą plikis tik linktelėjo. Nenorėjo kištis į kitų žmonių skaudulius, nebent šie patys sugalvotų pasipasakoti. Gal kiek įkaušęs Auris atsivers, o gal ir ne. Bet Juzefas nekamantinės.
Kai vyrukai lėkė bičiulo motociklu, mėlynakiui pasidarė truputėlį negera. Tvirtai laikytis nebuvo už kur, juk nesikabins Senkleriui į liemenį, ką? Tad Juzefas laikė rankas už nugaros ir vaidino, kad jam labai smagu, tačiau smagu tikrai nebuvo. Ypač tada, kai draugelis pralėkė ant vieno, galinio, rato, ir Juzefo rankos vos vos nebrūkštelėjo asfaltu.
- Smagi kelionė, - šyptelėjo nulipęs ir bandė eiti tiesiai bei atrodyti nesutrikęs.
Nors greičio mėlynakis taip jau baisiai nebijojo. Tai nebuvo kažkokia į atmintį įsirėžusi siaubinga patirtis. Jam pasidarė neramiausia tada, kai Auris, lėkdamas kelio pakraščiu, savo ir Juzefo pečiais vos vos užkliudė kažkokio krūmo lapelius. O jeigu ten buvo erkių?
Juzefas tiesiu taikymu pasuko baro link. Kišenėje gulėjo eliksyras, skirtas paranojoms gesinti, tačiau jis palauks. Priėjus padavėjai plikis užsisakė pradžiai vieną bokolą alaus. Įsitaisė ant kėdės prie baro ir praktiškai pusę alaus iš karto ir išgėrė. Kūną perliejo maloni vėsa ir pradėjo darytis ramiau. Tačiau hilerė minėjo, kad su alkoholiu geriau neprisižaisti. Jis tik trumpam gali sukurti iliuziją, kad jausiesi normalus, bet iš tiesų kitą dieną prasidės dar didesnės baimės. Bet po išsiskyrimo su žmona Juzefas neretai leido vakarą prie bokalo ar taurelės. Ir ką gi jam daugiau veikti? Tai ji kalta, kad su juo išsiskyrė. Dėl to vyrukas dabar suvartodavo daugiau alkoholio. Dėl jos. Ar ne? Jeigu ji nebūtų panorusi skirtis, dabar Kiaurame katile Juzefas nesėdėtų.
- Na, tai ką gi tu veiki dabar gyvenime, Senkleri? - paklausė.

*

Prisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1719
Ats: Prie baro
« Atsakymas #122 Prieš 2 metus »
Senasis gerasis Kiauras katilas ūžė tarytum bičių avilys. Čia šiandien lankėsi itin daug publikos. Jiems įsitaisius, Auris užsisakė to paties, kaip ir Juzefas.
Apie nešyklę nusprendė nebekamantinėti. Jei gyvens tas nelaimėlis, tai ir sėkmytės jam.
Papasakoti kaip gi jam einasi buvo gan sudėtinga, mat jie senokai besimatė.
- Na... - Pradėjo pasakotis raudonplaukis.
- Nežinau ar žinai, bet aš mečiau savo seną darbą ministerijoje. - Po galais, visa jo prakeikta šeiminėlė ūžė apie tai. Atseit kaip galima mesti darbą, juk karjera. O auriui buvo nei šilta, nei šalta. Jei ten nejautė jokio pašaukimo ar įkvėpimo, tai ir viso geriausio.
- Žodžiu, dabar aš pradedu mokyti jaunąją kartą. Hogvartse. Spėk, ką gi aš dėstau? - Nusišypsojo jis ir gurkštelėjo gėrimo.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Prie baro
« Atsakymas #123 Prieš 2 metus »
Kadangi Juzefas jau buvo ištuštinęs savo pirmąjį bokalą alaus, smegeninę užliejo kažkokia padrika palaima. Jis pamojo padavėjai ir užsakė dar du bokalus alaus, vieną sau, kitą Auriui, net nekreipdamas dėmesio į tai, ar draugelis jau išgėrė savo pirmąją bokalą. Jeigu ne, tegu spartina savo tempą, mintyse pagalvojo. Taip pat plikis užsakė džiovintų drakono ausų ir vorienos skonio krekerių. Pradėjus gerti antrą bokalą ir kramsnojant krekerį, smegenys ėmė judinti Juzefą, mat Auris jam kažką sakė. Pasistengęs susikaupti mėlynakis atgamino Senklerio sakytus žodžius. Tai buvo jo atsakymas į klausimą. Po velnių, Hogvartse? Auris profesoriaus būtent Hogvartse, galvojo plikis, tačiau dar nieko neatsakė. Mąstė. Jeigu Auris profesoriaus Hogvartse, greičiausiai susipažins su Rafaeliu. Ir, dėl Gringotso goblinų, Rafaelis, savaime suprantama, pažinojo tas dvi mažvaikes, Dori su Levanda, kurioms Juzefas įbruko siekėjus. Ir Auris dabar jas pažinos. Ar tai pavojinga? Ar kuris nors iš draugų galėtų Juzefą įskųsti? Galbūt Auris net padės, ir toliau mintysė mąstė vyras. Mintis, kad Senkleris bus vienas iš Hogvartso profesorių, gerokai nustebino, tačiau tuo pačiu ir pradžiugino. Juzefui visada buvo įdomu, kaip veikė tos mokyklos apsauga.
- Nejaugi? Hogvartse? - pagaliau prabilo plikis. - Tai gal kokius nuodus ir vaistus?
Pats Juzefas mokėsi ne Hogvartse, o kitoje burtų ir kerėjimo mokykloje, tačiau iš pažįstamų pasakojimų žinojo apie ten esančius keturis koledžus, apie Klastūnyną, kuriame mokėsi visa Senklerių giminė, ir apie nuodus ir vaistus: pačią klastuoliškiausią pamoką. Tai ką gi daugiau Auris galėtų dėstyti, jei ne tai?
- Žinai, galėsim kažką pamąstyti, aš darbe vis pagaminu ypatingų nešyklių, jų neregistruoju, jas nudžiaunu, stebiu, kur jos veikia, o kur ne. Jei norėsi, galėsiu kokią tau duot į Hogvartsą, pažiūrėsi, kokie reikalai, ką manai?
Juzefo mintys vis sukosi apie Dori ir Levandą, kurioms gerokai prigrasė, kad atseit siekėjas veikia juodosios magijos pagalba ir panašiai. Bet nieko panašaus nebuvo. Iš tikrųjų Juzefas su savo draugeliu Merėjumi tik bandė sukurti daikčiuką, kuriuo žmonės galėtų vieni su kitais susisiekti ir per siekėją pasiųsti tam tikrus kerus. Kadangi vyrai norėjo užsidirbti pinigo, reikėjo koncentruotis į paauglius. Iš pradžių, žinoma, jiedu galvojo apie rimtesnius dalykus ir kėslus, bet kai toks pikčiurna iš Mušeikų Skersgatvio juos neblogai užkerėjo, Juzefas išsigando ir nusprendė šį kartą taip stipriai nesivelti. Todėl pasiliko prie minties apie jaunuolius, ką iš pat pradžių ir siūlė Merėjus, ir dabar Juzefas pradėjo tikrinti, kokie kerai per siekėją galėjo veikti tame Hogvartse. Deja, eksperimentas nebuvo sėkmingas, mat viena iš tų vištų, Dori, šalia siekėjo laikė savo vorą, o siekėjas nebuvo įdėtas į aksominį maišelį, ir viskas baigėsi tuo, kad tas voras užsilenkė. Juzefui buvo šiek tiek gaila mergiotės, todėl buvo pažadėjęs sau ir užsiminęs jai, jog parūpins jai naują voriūkštį, bet dabar apie tai galvoti nenorėjo. Dabar norėjau alaus. O Merėjus tikrino kitų mokyklų apsaugą. Jeigu viskas pavyktų pagal planą, tai vaikai galėtų vieni kitiems siųsti visokias dovanėles siekėjo pagalba, bučinukų kerus ir kitokias vaikiškas nesąmones. Na, ir galbūt Juzefui pavyktų prasibrauti į mokyklą ir pavogti kokių nors vertingų dalykėlių. Bet dabar jau atsirado viltis, kad tai galės padaryti ir specialios nešyklės pagalba, jeigu tik Auris sutiks. Ir dar: tos dvi mokinės privalėjo Juzefą artimiausiu metu aprūpinti krameblijų lapais.
- Dėl Merlino barzdos, kaip tu sugalvojai pakeisti darbą? - ir vėl prabilo plikis. - Aš nieku gyvu neičiau mokyti vaikų, - sodriai šyptelėjo, o dar sodriau džiovintą drakono ausį užgėrė dideliu gurkšniu alaus.
Neitum mokyti vaikų, bet mielai jiems grasintum, mintyse pagalvojo mėlynakis.

*

Prisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1719
Ats: Prie baro
« Atsakymas #124 Prieš 2 metus »
Pastebėjęs, kaip greitai draugužis tuština bokalą, kad pradėjo jau net antrą, Auris suskato užduoti jam vieną klausimą. Kuris prabilus apie mokyklą sukirbėjo galvoje.
- Ne. Pasirinkau apsigynimą nuo juodosios magijos. - Nusikvatojo. Bet greit surimtėjo.
- Klausyk, man reikia žinoti. Klausiu tavęs kaip eksperto. Tu amžinai įlindęs į visokius reikalus. Gal kada skaitei apie tai ar matei, kad taip būna. Klausyk dabar. Jeigu horokrusas gali apsėsti žmogų, tai ką jam gali padaryti visa sveika nesužalota siela? Ar toji siela gali pakenkti? Jei ji įkalinta kokiam nors daikte. Ar gali ką nors padaryti tam, kas ją nešiojasi? Bendrauja su ja? - Žinojo, kad šis klausimas turėjo pasirodyti Levinsui keistas. Juk kalbėjo jie visai ne apie tai. Bet Auris norėjo išsiaiškinti, kol jie dar pakankamai blaiviai mąsto.
Vaikinas gerokai gurkštelėjo iš bokalo, pastatė jį ant stalo. Šalia stovėjo dar vienas, pilnut pilnutėlis. Gerdamas galvojo apie ką tik išgirstą pasiūlymą.
- Ar tai ta žavingoji nešyklė, kuri nutraukė kažkokiam žmogėnui ranką? Dėl kurio ir susitikome ligoninėje. - Pasitikslino. Šiaip mintis pasirodė įdomi. Rizikuoti jis nebijojo. Kas jam? Kas pasigestų Aurio, jei kas jam atsitiktų?
- O kodėl gi ne? Papasakok man apie savo nešykles. Nori patekti į mokyklą kokiu nors tikslu? Žinai, apsauga ten labai gera. Oru nepersikelsi, jokia nešykle taip pat. Nebent trumpa būtų panaikinti apsaugos kerai. Manau žinai, kad prieš daug metų net pačiam Ridliui nepavyko ten greitai patekti. Teko sugriauti pusę mokyklos. Ir dar, noriu žinoti, kokie žmonės yra įsivėlę į tavo eksperimentus.
Jei jis velsis į šį reikalą, turi žinoti kokie dar žmonės ten veikia. Bemąstantį Aurį vėl pasiekė Juzefo žodžiai. Kodėl aš Hogvartse? Auris neturėjo tam jokio normalaus paaiškinimo. Senkleris pasirinko šį darbą beatodairiškai. Tiesiog išėjo iš senojo ir ilgai nesukęs galvos susirado naują.
- Nemėgstu ilgai sėdėti vienoje vietoje. Norėjau išmėginti veiklą, kuri nė kiek nepanaši į tą, kuria užsiėmiau seniau. - Tai bus atsakymas arčiausias tiesai. Auris neįsivaizdavo ar ilgai išbus mokykloje. Galbūt jo neramią sielą vėl pasigaus noras lėkti kur nors kitur.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Prie baro
« Atsakymas #125 Prieš 2 metus »
Juzefas vos nepaspringo užkandžiais. Aurio klausimas jam pasirodė labai keistas. Nors mėlynakis ir stengėsi vaidinti juodosios magijos mylėtoją, tačiau iš tiesų taip nebuvo. Jis daugiau užsiimdavo visokiais beverčiais niekniekiais juos kietai pristadymas, o tokių dalykų kaip kažkokiame daikte įkalintos kitų žmonių sielos vyrukas privengdavo.
- Na, žinai, daug kas tikriausiai priklauso nuo to, kokiame daikte yra toji siela. Kas ją ten įkalino, ar pats žmogus, kuris tą daiktą su siela nešiojasi, ar kažkas kitas. Kartais žmonės pernelyg prisiriša prie tų, su kuriais turi kažkokį tokį ryšį, - pagalvojo apie juodaplaukę mergaitę iš Hogvartso, kuri, regis, bandydavo Juzefą prisišaukti tiesiog šiaip. - Jeigu ta įkalinta siela yra bloga, ji gali manipuliuoti tuo žmogumi, su kuriuo bendrauja, kol galiausiai šis ją išlaisvins ir suteiks savo paties kūną, - žvilgtelėjo į Aurį.
Nejau Senkleris nešiojosi su savimi kokią nors įkalintą sielą? Tačiau Juzefo tai nenustebtų. Įdomi toji giminė.
- Ne, ne, - atsakė į klausimą apie nešyklę. - Toji buvo kurta oficialiai ir visa kita, o aš turiu tų, apie kurias tik pats žinau ir tie, kuriems tai papasakoju. Magijos Ministerija jokiais būdais negali sužinoti, kad aš slapčia gaminu šiek tiek kitokias nešykles ir jas išsinešu, - skvarbiai pažiūrėjo į draugą taip, kad jam nekiltų mintis kažkam prasitarti. - Tikriausiai geriausia būtų nenuimti apsauginių kerų, mat bus betikslis patekimas į mokyklą. Bandau kurti daiktus, kurie pralaužia tuos visus apsauginius kerus, na, tai ir skaitosi mano eksperimentai. O žmonės. Tiesiog... - nenorėjo per daug plėstis. - Vienas senas mano draugas, o toliau kas pasitaiko. Dažniausiai dirbu su tais, kuriuos menkai pažįstu. Taip paprasčiau.
Plikis baiginėjo gerti ir antrąjį bokolą. Galvoje jau kažkas sukosi.
- Apsigynimas nuo juodosios magijos, sakai, - mąsliai prisimerkė. - Ar tai reiškia ką nors užslėpta? Ar bandysi ir tu pralaužti kerus, kurie saugo?
Viskas. Antras bokolas jau išlenktas.
- Beje, ar aš tau sakiau, kad išsiskyriau su žmona? - paklausė vėpsodamas į bokalo dugną.

*

Prisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1719
Ats: Prie baro
« Atsakymas #126 Prieš 2 metus »
Aurį pagavo įsiūtis. Ne, žinoma ne ant Juzefo. Ant tos prakeiktos sieliūkštės. Jis piktai trinktelėjo ant stalo bokalą, kurį laikė rankoje.
- Šit kaip... Vadinasi, aš tą žmogėną supleškinsiu pragaro ugnyje. Manipuliuoti... Paimti kūną? Tik per mano lavoną. - Pliurpė bala žino ką. Paskui pagalvojo, kad Juzefas nė velnio nesupranta kokias nesąmones jis čia mala.
- Ai, atsiprašau. Žodžiu. Nepatikėsi, bet mano mažius pusbrolis, nežinau, ar tu jį prisimeni. Mažas būdamas jis sekė paskui mane visur, kaip šešėlis. Žodžiu, iš kažkur ištraukė seną sielą, įkalintą veidrodyje. Bet jis man nieko nepasakoja. - Senkleris nutilo. Alanas buvo labai toli. Nuo to laiko, kai užtiko jį miške su Džamile. Kada nors su juo reikės rimtai pasikalbėti. Galvojo vaikinas. Bet vėliau.
- Gerai. Grįžkim prie temos. Taigi, Ką konkrečiai aš turiu daryti? Aš tau padėsiu. Ir žinoma neprasitarsiu niekam apie šį mūsų pokalbį. Bet noriu žinoti, ar Hogvartse tau dar kas nors padeda? - Išgirdęs klausimą, kodėl gi pasirinko šį dalyką nusikvatojo.
- Ne. Nieko aš nedarysiu. Čia paprasčiausias kvailas pokštas. Žiūrėk. Mano mama, buvo Dolohov. O tu pats žinai kas gaubia tą šeimą. Antra, aš pats esu gan įtartinas tipas. Užsiėminėju nelegaliais dalykais. O dabar, aš esu apsigynimo nuo juodosios magijos mokytojas.
Auris įpusėjo savo antrą bokalą. Pastatė jį ant stalo ir Ėmė vartyti valgiaraštį. Konkrečiau, tai permetinėjo akimis gėrimų sąrašą. Tada išgirdo apie draugo skyrybas.
- Ne. Nežinojau šito. Ar seniai? Ir kaip tavo sūnus į tai reagavo? Kaip jis? - Kalbėdamas galvojo: Ne. Aš niekada nepasipiršiu jokiai merginai. Nė už ką. Neleisiu sau pamilti. Nenoriu tapti savo tėvu. Mano gyvenime santuokai nėra vietos. Nei tokiai, kuri tiesiog sujungia dvi grynakraujų šeimų linijas, nei tikrai, iš meilės.
- Klausyk, man atrodo mums reiktų ko stipresnio. Va. Kaip tau skamba? Trolio spyris. - Pasakė ką tik perskaityto kažkokio naujo kokteilio pavadinimą.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Prie baro
« Atsakymas #127 Prieš 2 metus »
Juzefas pakėlė antakius ir šiek tiek vyptelėjo pamatęs draugelio reakciją į plikio atsakymą. Kai Senkleris ėmė pasakoti apie pusbrolį, kurio Juzefas, deja, nelabai prisiminė, vyrukas surimtėjo.
- Veidrodyje? - susiraukė mėlynakis. - Veidrodžiai turi stiprų ryšį su anapusiniu pasauliu, Auri. O iš kur jis tą veidrodį gavo? Ar nežinai, apie ką jis su ta siela kalbasi? Turbūt kažkaip reikėtų prieit prie to vaiko ir išsiaiškinti, kas ten vyksta. Kiek jam metų? Vaikus paveikti labai paprasta, - ir vėl pagalvojo apie tamsiaplaukę mergaitę iš Hogvartso. - Tikrai, nepatarčiau šitos situacijos palikti plaukti pasroviui. O kalbant apie nešykles, - jau linksmiau tarė, - tai kol kas dar nieko. Aš pabandysiu sukurti stipriausius apsauginius kerus apgaunančią nešyklę, kurią priregistruosim tavo kabinete mokykloje, ir pabandysiu persikelti. Pažiūrėsim, kas gausis. Tik darbas bus ilgas, turėčiau baigti po Kalėdų. Pasiųsiu tau pelėdą.
Kai Auris paklausė, ar Hogvartse Juzefui kas nors padeda, plikis susimąstė. Ar Dori ir Levandos indėlį galima vadinti pagalba? Kita vertus, Auris klausė apie nešykles. O mergiotės ir nešyklės niekuo nėra susijusios. Bent jau kol kas.
- Ne, su nešyklėmis man Hogvartse niekas nepadeda. Galbūt turiu kitų reikalų ir pažįstamų toje mokykloje, bet negaliu to pasakoti. Pažadu, kad nešyklės yra tik mano ir tavo reikalas, na, nebent norėtum pats kažką įtraukti, kad ir tą savo mažių pusbrolį, - nusijuokė.
Juzefas pasigailėjo, kad prasitarė apie žmoną. Apėmė kažkoks liūdesys. Pagalvojus ir apie ją, ir apie sūnų.
- O, visiškai neseniai. Nežinau, - šaltai atsakė į klausimą apie sūnaus reakciją į tėvų skyrybas. - Nekalbėjau su sūnumi jau kurį laiką. Geriau keiskim temą. Trolio spyris? - jau gyvesniu balsu perklausė. - Aš už.
Netrukus padavėja ant stalo padėjo du Trolio spyrius.

*

Prisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1719
Ats: Prie baro
« Atsakymas #128 Prieš 2 metus »
- Aš  ir neketinu visko palikti. Nežinau iš kur Alanas gavo tą nesąmonę, bet labai dažnai turi su savimi. Kalbasi. Sakau, jis jau senokai nėra su manimi atviras. - Balse suskambo liūdesio gaidelė.
- jam dvylika metų. Na, jei man reikės, aš atimsiu iš jo tą veidrodį. - Taip ir bus. Jis nė kiek nedvejos, net jeigu Alanas dar labiau supyks, Auris vis tiek gaus tą daiktą.
- Na supratau. Tai lauksiu tavo pelėdos. Ir ne, pusbrolio aš netraukiu į savo reikalus. - Alanas ir tamsūs reikaliukai. Kur gi ne... Nors, iš kur jis traukė tą veidrodėlį su siela? Bet apie visa tai Auris pamąstys vėliau.
Kai ant stalo atsirado dvi ne per didžiausios stiklinės vaikinas galvojo apie vaikus. Ne, aš tai tikrai nenorėčiau nei santuokos nei vaikų. Nors, kam man jų reikia, kai aš turiu vieną didelį vaiką, savo tėtuką. Piktai pagalvojo.
- Na supratau. Žinai, jei ką, tai galime apie viską pasikalbėti, jei tau reikės pagalbos ar ką. Na žodžiu... - Auris prisitraukė stiklą ir gurkštelėjo. Gėrimas nutvilkė kaip ugnis. Keli tokie ir makaulėje švilps vėjas. Mintyse nusikvatojo jis.
- O kas šiaip pas tave naujo? Kur dabar gyveni?

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Prie baro
« Atsakymas #129 Prieš 2 metus »
- Tokia jau ta paauglystė, - atsiduso Levinsas. - Žinai. Atrodo, jie ką tik dar gulėjo pampersuose, o paskui net nepastebi, kaip pradeda vaikščioti, kalbėti. Žiūrėk, jau kažkur lauke susipešė su kitu vaiku, jau moka skaityti, rašyti, jau tampi jiems nebe toks autoritetas, koks buvai anksčiau.
Juzefas prisiminė visą savo sūnaus augimo procesą. Koks jis buvo mažas, susiraukęs, negražus kūdikis, ir kaip rėkė. Ir tada Juzefui reiškėsi paranoja, nes kurį laiką jis galvojo, kad jo sūnus yra koks nors demonas, atsiųstas mėlynakiui pakenkti, tačiau nespėjo praeiti savaitė, ir vyrukas tą rėksniuką labai pamilo. Nors sūnus gimė, kai Juzefas ir jo žmona... na, taip... buvusi žmona... Jis gimė, kai jiedu dar buvo labai jauni, tačiau tos jaunystės šėlionių plikiui netrūko. Jam buvo gera su šeima, tačiau viskas ėmė krikti. O dabar... o dabar sūnui jau visi devyneri, ir Juzefas žinojo, kad jam neteks patirti jausmo, kuomet jo atžalai prasidės paauglystė. Jis nejaus to, ką dabar jautė Auris, nors Auris net neturi sūnaus. Levinsas giliai atsiduso.
Tada Juzefas pagalvojo apie tas merginas iš Hogvartso. Viena jų buvo vyresnė, galbūt atrodė kaip šešiolikos, tačiau kitai galėjo būti ir koks trylika ar keturiolika metų. Tai reiškė, kad viena iš mergaičių gali būti vos ketveriais ar penkeriais metais vyresnė už Juzefo sūnų. Ką jis sau galvojo, kad įtraukė vaikus į visą tą nesąmonę? Ar būtų labai patenkintas, jeigu kas nors į tokį dalyką įveltų jo paties sūnų? Bet kaip kitaip reikėjo prieiti? Juk Juzefas su Merėjumi turėjo išsiaiškinti, kas patiko paaugliams, ir sužinoti, kokios apsaugos yra Hogvartse. Kita vertus, toji mažesnioji mergiotė, Dori, niekada neatrodė bijanti Juzefo. O vyresnioji, Levanda, na, ji jau nebe mažas vaikas. Be to, čia Merėjus buvo dėl visko kaltas. Juzefo mintis buvo palikti siekėjus Mušeikų, o ne Skersniame Skersgatvyje. Bet taip jau atsitiko, kad Merėjus baigė pasiplauti nuo visų šitų reikalų. Pagalvosi apie tai vėliau, mintyse sau pasakė Juzefas. Nebūk ištižėlis, taip pat mintyse pridūrė.
Juzefas paragavo kokteilio. Nieko sau, pagalvojo. Kaži kiek čia ugninės pripilta, vis dar samprotavo galvoje.
- Dėkui, - tarė Auriui. - Viskas bus normaliai, - jau optimistiškiau kalbėjo. - Nelaksčiau, kai buvo dvidešimt, tai dabar lakstysiu, - veide ir šypsis parsirado. - Dabar atsikrausčiau į savo senelių namus. Na, jie mirę. Senas, apleistas nameliūkštis, o susitvarkyt jį bėda, nes žiobarų rajonas, tai žinai. Bet su laiku kaip nors. O tu, ir gyveni dabar toje mokykloje? Kaip kolegos?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Prisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1719
Ats: Prie baro
« Atsakymas #130 Prieš 2 metus »
Stiprus gėrimukas. Gurkšnojo Auris savo kokteilį ir pamažu smegeninė blausėsi. Taip. Juzefas teisus. Tas laikas bėga be galo greitai. Alanas užaugo labai greitai. Bet ar jis užaugo? Auriui atrodė, kad jam reikia ko nors, kas nukreiptų į tikrovę. Alanas. Su savo gyvūnais, svajonėmis ir išsiblaškymu... Ir kažkokia pikta siela. O iš kur tu žinai, kad ji pikta? Gana. Jei ilgiau mąstysiu apie viską tada iškrėsiu ką nors neapgalvoto.
Juzefas nukreipė temą šalin ir tas buvo gerai.
- Aišku. Tai nieko, pamažu susitvarkysi tuos namus. Po truputį dirbsi ir žiobarai nieko nepastebės. O aš tai taip, gyvenu mokykloje. Nors kartais pernakvoju kur nors kitur. Su kolegomis labai daug neteko bendrauti. Nežinau, viskas gerai manau. - Jis tikrai neturėjo ko papasakoti apie kolegas draugui. Nelabai tuos žmones pažinojo.
Auris užsisakė dar kokteilį ir jie toliau gurkšnojo ir kalbėjosi. Raudonplaukis pamažu veikiamas alkoholio vis labiau negalėjo nustygti vietoje.
- Man reikia muzikos žmogau. Reikia kur nors gerai išsitaškyti. - Staiga džiaugsmingai pasakė Senkleris.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Prie baro
« Atsakymas #131 Prieš 2 metus »
Juzefas stengėsi nustoti galvoti apie sūnų ir buvusią žmoną ir, regis, tas kokteilis puikiai tam pasitarnavo. Galva ėmė suktis, lūpas pradėjo puošti kreivoki šypsniai. Plikis pagalvojo, kad visai neblogai būtų gyventi mokykloje. Nereikėtų būti vienam, nuolat suptų kiti žmonės. Tikriausiai liktų mažiau laiko galvoti apie erkes ir kitus tykančius pavojus. Gal ir jam pradėti profesoriauti? Nuo tokios minties vyrukas ėmė garsiai kvatotis. Jam patiko darbas Ministerijoje. O dar tos galimybės susukti nelegalių nešyklių.
Juzefas jau nebeskaičiavo, kiek bokalų alaus, o gal kiek kokteilių jis su draugeliu išgėrė, bet galėjo tik suprasti, kad daug. Užkandžių lėkštės mėtėsi kažkur pamirštos ir Levinsui tapo netikėtai smagu. Jis ėmė vis daugiau juoktis nei iš šio, nei iš to, ir netikėtai taip užsimanė kuo daugiau judesio.
Tartum perskaitęs Juzefo mintis, o ne, gal Auris gali skaityti mintis, galvoje akimirką sugebėjo susibaiminti mėlynakis, Senkleris pasakė norįs muzikos ir išsitaškymo. Tada plikis girtai atsistojo ir pajuto, jog nemenkai svirduliavo, bet tą akimirką svirduliavimas visiškai netrukdė.
- Sakai, išsitaškyti, Senkleri? Aš už, - vis dar besijuokdamas atsakė.

*

Prisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1719
Ats: Prie baro
« Atsakymas #132 Prieš 2 metus »
Pasaulis atrodė panašus į karuselę, kuri sukasi ir sukasi. Auris lėtai atsistojo nuo savo kėdės. Vargeli, išsilaikyti ant žemės pasirodo gana sunkus dalykėlis. Dabar atrodė, kad puikiausiai jaučia, kaip toji juos visus nešiojanti planeta greitai gali suktis.
- Palauk neskubėk taip. - Kvatodamasis jis prisivijo bičiulį.
Dabar, Hogvartsas, jo šeima, kažkokios svetimos sielos, Džamilė ir viskas pasaulyje pasiliko toli. Matyt juos nusinešė tas besisukantis pasaulis. Ir gerai.
Auris slinko paskui Juzefą. Atrodo jie ėjo link šokių aikštelės. Nuostabu.
- Puikumėlis, įdomu kas šiandien groja. - Pasakė jis.
Draugai nutolo nuo baro ir jis liko tuštutėlis. Ant stalo stovėjo bokalai, stiklinės ir lėkštės su nepabaigtu maistu. Bet ir tuos greitai nunešė padavėja.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Prie baro
« Atsakymas #133 Prieš 2 metus »
Vasarą Matthew negerdavo. Paprasčiausiai nebuvo prasmės - nematant neišauklėtų paauglių, besimokančių Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykloje, svaigintis nejuto noro. Vyno taurę ar butelį pakeldavo tik dėl to, kad reikėdavo pamiršti apie tų pabaisų egzistavimą.
Vis dėlto šiandien viskas buvo kitaip. Visai neseniai baigėsi paskutiniai Hogvartso egzaminai Matthew Turner gyvenime. Ta proga reikėjo atšvęsti. Kad nebūtų liūdna, herbologas pasikvietė vieną artimesnių draugų - Rafael. Neįsivaizdavo, ar jis ketina toliau dirbti toje kvailoje mokykloje, bet viena buvo aišku - jaunasis magizoologas išgerti neatsisakys. Žinoma, būtų smagu pasikviesti ir Marką, bet jis nutarė mesti žalingą (?) įprotį gerti, be to, Matthew jau kurį laiką apie jį nieko negirdėjo.
Į Kiaurą katilą atvyko šiek tiek per anksti. Nužvelgęs staliukus patraukė link baro. Ko gero, tiek Matthew, tiek Rafael neabejojo, ko čia renkasi. Taigi kam apsunkinti vargšę padavėją tolimais žygiais iki staliuko? Ne, geriau įsitaisyti prie baro, kad vos paprašius būtų galima gauti papildymą.
- Butelį raudono vyno, - paprašė Turner vildamasis, kad prancūzui buvusiam kolegai toks pasirinkimas tiks. Jeigu, žinoma, iki draugui pasirodant nespės pats to butelio ištuštinti. Rankos mostu paprašęs antros taurės Matthew susimąstė. Pinigų šiek tiek sutaupė, tad prieš kimbant į naujus darbus buvo galima kiek pailsėti. Bet koks tas darbas bus? Mielai pakeliautų po Europą ar pasaulį, bet Deoiridh baigus Hogvartsą (ir kaip ji išlaikė egzaminus visiškai nelankydama pamokų?!) išvykti nesinorėjo. Kol kas nebuvo aišku, ar ji liks Aberdine. Gal vyks mokytis toliau? Nesinorėjo, kad pultų kurdintis Sigurdo namuose, bet dabar ji buvo suaugusi - tiek burtininkų, tiek ir žiobarų pasaulyje.
Mintys apie ateitį privertė atkimšti vyno butelį. Matthew nesunkiai tą padarė ir dosniai pripylė abi taures. Su tam tikru nekantrumu apsižvalgė po barą. Vienam gerti tarsi nepritiko, bet kantrybė pamažu seko. Ranka pati tiesėsi taurės link, bet Turner užsispyrė: kol Rafael nepasirodys, neišgers nė lašo.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Prie baro
« Atsakymas #134 Prieš 2 metus »
Rafael'is buvo labai laimingas. Egzaminai baigėsi, pagaliau galima bus kaip reikiant pailsėti nuo mokinių. Jis galės keliauti, linksmintis ir ilsėtis. Pagaliau keliaus tyrinėti naujų rūšių. Greičiausiai rudeniop sugrįš į Hogvartsą mokyti, bet bent jau kol kas galėjo apsimesti, kad jam nereikia mokyti mokinių ir, kad jis yra laisvas kaip paukštis. Visą šį džiugesį dar labiau gerino jo draugo, profesoriaus Matthew, kvietimas išgerti. Jaunasis magizoologas buvo labai nudžiugintas tokiu kvietimu ir tikrai negalėjo jo atsisakyti. Juk tai puiki atostogų pradžia!
Beaumont vėlavo. Jis per ilgai tyrinėjo gyvūnus, apie kuriuos ruošėsi daryti paskaitą. Profesorius atsiduso ir paliko savo kabinetą. Prancūzas labai nemėgo vėluoti, bet pastaruoju metu labai vėluodavo visur. Į susitikimus, pasimatymus ar netgi renginius.
Galiausiai Rafael'is pasiekė Kiaurą Katilą. Įėjo pro duris apsimesdamas, kad turėjo vėliuoti, nors turėjo ateiti laiku. Rudaplaukis pamatęs savo kolegą sėdintį prie baro šyptelėjo ir atsisėdo prie jo.
- Labas. Atsiprašau, jog šiek tiek vėluoju, užsidirbau prie gyvūnų. Kaip matau laukei, - tarė nusijuokdamas, kai pamatė jog pripildytos dvi taurės. Melsvai pilkšvų akių savininkas paėmė vieną taurę ir iš karto pradėjo sakyti tostą:
- Už mokslo metų pabaigą.
Susidaužęs su kolega užsivertė taurę. Žinojo, jog prisigers.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr