0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Milanas Lestreindžas

  • Burtininkas
  • ***
  • 41
Ats: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #90 Prieš 3 mėnesius »
Labai jau įtempta tvyrojo akimirka. Reikėjo prasibrauti pro visą būrį su pistoletais, o kulkos buvo beveik pasibaigusios. Ir kaip tik tuo etapu pasigirdo balsas, greičiausiai žmogaus, su kuriuo turėjo susitikti. Milas pakėlė akis nuo ekrano ir tą pačią sekundę buvo pašautas. Žinoma karys telefone, o ne Lestreindžas. Atsidusęs tamsiaplaukis išjungė žaidimą ir įmetė telefoną į kuprinę.
- Sveikutis... tai yra laba diena Dafydd. Taip, esu Milanas. - Nors ir baisiai tingėjo čia vilktis buvo pasiutiškai geros nuotaikos. O kai taip būdavo nusiteikęs nuduoti labai jau rimtą tipą būdavo sudėtinga. Milanas ir žinoti negalėjo, kad labai greitai ateis į šią užeigą visai kitaip nusiteikęs. Ir kad prasidės didieji jo vargai.
Norėjosi pasiteirauti kas Dafydd toks yra. Ar giminaitis. Juk irgi raudonplaukis, kaip Alanas. Kiek pakovojęs su savimi užklausė.
- Jūs giminės? Su Alanu. - Pastebėjo ant stalo padėtą aplanką. Na jau piešinių tikrai nežiūrės. Tik paims ir nuneš juos Sibilei, meno ekspertai dirbančiai jo motinos galerijoje.
- A, nėra už ką. Aš jums iškart tiesiai šviesiai pasakysiu. Nežinau ko ten Alanukas prirašė, bet aš tai niekaip nesusijęs su daile ar galerijomis. Ji, ta galerija mano mamos. Bet... Kaip čia pasakius. Jai jau seniai pabodo ta galerija. Tokia jau ta mano mamytė. Pažaidžia, nusibosta ir meta. Žodžiu. Šiaip ta galerija tikrai klesti, nes ten dirba žmogus nusimanantis apie tokius dalykus. Tai žodžiu aš jai perduosiu jūsų darbus. Jeigu juos atsirinks į galeriją, tada gerai. Darbus tikrai kas nors pamatys ir gal net norės nupirkti. O gal šiaip norės su jumis susipažinti.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #91 Prieš 3 mėnesius »
Iš pradžių nustebino žiobariškas telefonas. Praktiškai iš karto po to nustebino labai jau familiarus pasisveikinimas. Dafydd sutriko. Neabejojo, kad šitas vyrukas yra maždaug Alano amžiaus. Jis pats vis dėlto maždaug dešimčia metų vyresnis. Bandė prisiminti, ar žino, kiek Aurio pusbroliui ir galbūt šitam Milanui metų, tačiau teko tas mintis atidėti į šoną. Dabar reikėjo aptarti piešinius ir galeriją, į kurią jie teoriškai turėtų pakliūti.
Tiesa, ir pats jaunuolis nutarė paplepėti. Nutaręs, kad jo vietoje pats Alano visko būtų išsiklausinėjęs, tiesiog atsakė:
- Ne. Jo pusbrolis Auris yra geras mano draugas.
Pasvarstė, ar klausimas kilo tik dėl plaukų spalvos, bet temos netęsė. Norėjo greičiau pereiti prie dailės. Deja, netrukus paaiškėjo, kad jam teks dar kartą nustebti. Nesitikėjo, kad šis jaunuolis pats bus piešiantis, bet kažkodėl įsivaizdavo, kad jie čia peržiūrės piešinius ir išrinks, ką verta siųsti į galeriją, ir ko - ne. Gal jis be reikalo kankinosi nerimaudamas, ką jaunuolis pagalvos žiūrėdamas į galybę gražiausios merginos pasaulyje portretų? Užsigalvojęs apie tą merginą Dafydd šyptelėjo.
- Nelabai daug žinau apie galerijas, - atsargiai ištarė velsietis. Vis dėlto tiesiog išsiųsti piešinius nežinia kur nelabai tenorėjo. Gal reikėjo pasiūlyti mažiau Mayros portretų ir daugiau ką nors ne tokio asmeniško? - Jeigu piešiniai nebus atrinkti, ar man juos grąžins? Ar jie pateks į parodas, ar iš karto į pardavimus? Atsiprašau, kad klausinėju, bet… Na, nežinau, kas bus po to.
Žvelgė į Milaną ir galiausiai atsisėdo priešais jį. Neatrodė, kad tai bus ilgas susitikimas, bet vis tiek norėjo išsiaiškinti bent šiek tiek daugiau.

*

Neprisijungęs Milanas Lestreindžas

  • Burtininkas
  • ***
  • 41
Ats: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #92 Prieš 2 mėnesius »
Aišku, kad tvarkant tokius reikalus nereikėjo klausinėti. Bet šaukštai jau buvo po piet. Ir ką gi jis galėjo padaryti, kad mėgo kalbėtis su žmonėmis?
- A. Supratau. - Nusišypsojo, nes prisiminė kaip jie su Alanu užvaikė Aurį po visą mokyklą, kai paėmė jo lazdelę ir sukeitė su netikra iš Vizlių krautuvės.
- Aš irgi nelabai daug ką žinau. Man tai visai niekada nebuvo įdomu. Mano mama šoko balete ir labai norėjo nulipdyti menininką iš manęs. Bet nesigavo. - Atsakė. O ką, atvirumas yra atvirumas. Kam suokti, kad apie tai nusiraukia, jeigu nieko neišmano?
- Buvau aišku ten, kur ketinu siųsti jūsų darbus. Žinau, kad Sibilė, kuri ten dirba puikiai tvarkosi. Žmonių ten visada yra ir vyksta parodos. Be to prie galerijos yra prijungta parduotuvė. Jei yra sudaryta sutartis su dailininku, tada kai kuriuos paveikslus, arba visus, kuriuos atrenka gali parduoti. Kažkiek tik procentų nuo pelno atitenka parduotuvei. Bet didžioji dalis pinigų kliūna dailininkui, kurio yra paveikslai. - Pasakojo viską, ką prisiminė. - Žinoma, jeigu paveikslų neatsirinks, tai gražins. Sibilė visada parašo kodėl jų neėmė. Parašo kur verta tobulėti. Todėl siųsti galima ir kita kartą. Kitus paveikslus. Dėl pardavimo. Tai jeigu jūs sutarsite, kad po parodų ciklo norite, jog paveikslus pabandytų parduoti, tai taip ir bus. Niekas nieko nedarys be jūsų sutikimo. - Jis pasiėmė kuprinę nuo žemės ir išsiėmė pluoštelį lankstinukų.
- Viskas gerai. Juk tai jūsų paveikslai. Aš tai tikrai niekam savo darbų nepatikėčiau, iš pradžių neišsiklausinėjęs. - Nusišypsojo ir pastūmė lankstinukus Dafydd. - Čia yra seniau vykusių parodų aprašai. Parašyta su kokiais dailininkais teko dirbti. Gal jums būtų įdomu pasiskaityti?

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #93 Prieš 2 mėnesius »
Taip, plaukų spalva gal ir leidžia spėti, kad jis ir Alanas bei Auris yra giminės, tačiau iš tiesų Milanas atrodė panašesnis į draugą. Na, bent jau kalbėjimo kiekiu. Kažkur galvoje sukrebždėjo mintis, kad Auriui gal patinka girdėti savo balsą, jeigu jis vis dar neprarado kantrybės bendrauti su tokiu tyleniu kaip jis. Vis dėlto pasistengė nustumti tą mintį į šoną ir susikaupti ties piešiniais.
- Gaila, kad dabar nepavyks nuvykti į tą parodą, - nuoširdžiai pasakė Dafydd. Taip, būtų išties įdomu, bet nė už ką nepaliks Mayros vienos. Privalo ja rūpintis, o piešiniai gali ir palaukti. Kol kas vis dar turėjo uždarbį ir banke.
Ir vėl užsigalvojo, kad jo darbai pernelyg asmeniški. Kad ir kokia graži būtų Mayra, argi kam nors tai gali būti įdomu? Nebent, žinoma, kas nors norėtų užsisakyti savo portretą.
- Manau, geriausia kol kas nusiųsti ir pažiūrėti, ar jiems iš viso kas nors tiks ir patiks, - pratarė Dafydd ir tik dabar sugalvojo paklausti: - O ta galerija magiška ar ne?
Būtų puiku, jeigu galėtų ką nors ir parduoti. Vien tik versti kūrinius magiškais gali būti tikrai sudėtinga ir nelabai pelninga. Bet argi jis toks geras dailininkas, kad kas nors norėtų jo darbus pirkti? Ko gero, ne, bet nepabandęs nesužinosi.
Paėmė vieną iš lankstinukų ir pradėjo žiūrinėti. Galvoje vis dar kirbėjo klausimas, ar jam reikėtų kažkada ten vykti. Bet to kažkodėl taip ir nepaklausė.
- Turbūt reikės laukti sprendimo. Ar jie susisieks su manimi tiesiogiai, ar parašys tau? - dar paklausė Dafydd nežinodamas, ar lankstinukus gali pasiimti, ar turėtų grąžinti. Nelabai užtikrintai paėmė antrąjį ir tarsi laukė, kol kas nors pasakys, kaip jis turėtų pasielgti.

*

Neprisijungęs Milanas Lestreindžas

  • Burtininkas
  • ***
  • 41
Ats: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #94 Prieš 2 mėnesius »
- Ai, ten tų parodų būna. Nenuvyksit į šitą, galėsit nuvykti į kitą. - Kam gali patikti stirksoti parodose? Nemėgo jis ir operų ar baletų. Jam patikdavo nebent triukšminga muzika, jam patikdavo klubinėti. Nors... Dabar to nedarė. Dabar leisdavo ramius vakarus su Gruode. Net kartą sutiko eiti kartu į teatrą. Truko spektaklis tris valandas ir Milanas beveik išprotėjo. Tiesiog susitelkti į kažką tokio ilgio jam buvo iššūkėlis kaip reikiant.
- Aišku siųskit. Blogiausiu atveju gausit patarimų. Visai pamiršau pasakyti. Ji yra magiška. - Gerai, kad Dafydd žino ko klausti, nes Lestreindžas tikrai galėtų užmiršti tokius dalykus.
- O kaip jums geriau? Manau su jumis susisiektų. Aš jus tiesiog pristatysiu. Kadangi pažįstu Sibilę. Taip bus greičiau. Nemažai dailininkų nori su ja susisiekti. Bet toliau manau bendrauti jums būtų patogiau tarpusavyje. - Pirma, tai Milanas tingėtų ilgai būti tarpininku. Na, jeigu jau Alanas norėtų, prisiverstų tai daryti. Bet šiaip labai tikėjosi, kad šis žmogus pats vėliau bendraus su Sibile.
- Gal norit, kad kažką jai apie jus papasakočiau? Kaip mėgstat piešti ar tapyti. Kiek laiko tuo užsiimat. Na nežinau kažką. Arba galiu jai perduoti kokį laišką nuo jūsų. Jei norėtumėt kažkaip prisistatyti.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #95 Prieš mėnesį »
Žinoma, parodų būna, bet kažkaip norėtųsi nuvykti į pačią pirmą, kuri bus po to, kai kažkas sužinos apie jį. Bet priežastis, kodėl Dafydd ten nekeliaus, tikrai ne šito Milano reikalas.
- Aha. Tikiuosi, kada nors pavyks apsilankyti, - pratarė galvodamas apie tai, kad turbūt tokiam ilgam laikui šeimos nenorės palikti niekada. Labiausiai tam ir norėjo išeiti iš darbo banke, kad galėtų likti namie. Bet apie tai galės pagalvoti ir vėliau. Gal galerija susidomės ir Mayra.
- O, labai gerai, - apsidžiaugė. Tai, kad ten viskas magiška, gerokai palengvino situaciją. Jeigu nesudomins paprasti piešiniai, gal jiems patiks tie, kurie turės magiškų savybių. Be to, taip ir bendrauti paprasčiau. Būtent apie tai ir pasisakė: - Tokiu atveju turbūt bus paprasčiausia, jeigu vėliau tiesiog susirašysime laiškais tiesiogiai su organizatoriais. Nesinori tavęs apsunkinti.
Ką šis jaunuolis galėtų apie jį papasakoti? Tarsi paprastas klausimas, bet Dafydd suprato nežinantis ką pasakyti. Jo žinios buvo pernelyg mėgėjiškos. Nors tapė ir piešė jau daugiau nei dešimtmetį, visai neišmanė technikų ir kitų profesionalių dalykų. Ko gero, išties reikės pasimokyti. Gal tikrai geriau parašyti laišką?
- Gal tiesiog pasakyk, kad daugiausia tapau ir piešiu portretus, - galiausiai prakalbo Dafydd. - Nežinau, ar yra daug prasmės iš anksto kažką pasakoti. Kas jiems bus aktualu, galės paklausti. Galimai kada nors nuvyksiu ten pats. Matai, neturiu patirties su galerijomis, nežinau, kokios informacijos jiems gali reikėti.
Kaip ir, aišku, velsietis neįsivaizdavo, ar iš viso šito iš viso kas nors išeis. Gal jiems taip nepatiks darbai, kad prancūzai parsiųs juos taip nieko ir nepasakę? Tai, žinoma, būtų itin didelis pažeminimas, bet jau tikrai geriau susidurti su juo asmeniškai, o ne per Alano draugą.
- Turbūt lauksiu kažkokių naujienų, - dar pasakė Dafydd nežinodamas, ar dar turi kažko paklausti, ar laikyti, kad susitikimas baigtas. Ir ką vis dėlto daryti su tais lankstinukais?..

*

Neprisijungęs Milanas Lestreindžas

  • Burtininkas
  • ***
  • 41
Ats: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #96 Prieš mėnesį »
Nuostabu. Jis buvo išlaisvintas nuo tarpininko pareigų, o dabar aišku padarys viską, ką jie susitarė. Negalėjo suprasti ko taip dvejoti dėl vykimo į parodas. Juk tai paprasta. Švyst ir nulėkei kur nori. Ypač, kai nereikia skraidyti žiobariškais lėktuvais.  Kai yra nešyklės ir panašūs daiktai. Bet dėl to nieko nesakė. Pokalbis jau greičiausiai ėjo pabaigon. Nuostabu, greitai apsisuko.
- Puiku. Taigi išsiųsiu jūsų piešinius ir pasakysiu, kad labiausiai specializuojatės portretų tapyme. Manau jeigu Sibilei patiks jūsų darbai pati paklaus ko norės. Šiaip vienaip ar kitaip ji parašys jums. Žinau, seniai ją pažįstu. Jei net neatrinktų jūsų darbų parašytų kodėl ir prirašytų patarimų ateičiai. - Milanas pasiėmė aplanką su piešiniais. Lankstinukus paliko ant stalo. - Ar dar norite ką nors sužinoti? Ai, jei norit, tai pasiimkit tuos lankstinukus. Galėsit perversti ramioje vietoje. Kai kuriuose nemažai prirašyta apie renginius. Taip gal labiau bus aišku kas čia per galerija.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #97 Prieš mėnesį »
Susitikimas visai artėjo prie pabaigos, ir Dafydd pajuto keistą jaudulį. Pamažu dailės reikalai išsijudino, tad jeigu pasiseks galerijoje, galbūt išties galės išeiti iš banko. Sunku patikėti, kad jam gali kažkas pasisekti, bet, regis, tai vis dar buvo įmanoma. Iki kur nors visiškai susimaus, žinoma. Tiesa, apie tai dabar stengėsi negalvoti. Nenorėjo šitam jaunuoliui parodyti, kad nelabai ko gali tikėtis iš nepažįstamos moters. Kreiptis pagalbos per pažįstamų pažįstamų pažįstamus atrodė keistoka, bet Dafydd buvo pasiryžęs imtis bet kokių priemonių, kad tik galėtų daugiau laiko leisti namie.
- Gerai, labai ačiū, - pats nebežinojo kelintą kartą padėkojo. Žinojo su jauduliu lauksiantis tos Sibilės atsakymo. Jeigu tik darbai patiks, bus galima judėti į priekį. Jeigu ne... Na, apie tai geriau negalvoti. Galvojo dar paklausti kažko apie patį Milaną, bet suprato nenorintis ilgiau užtempti susitikimo. Dabar jau galima keliauti namo. Linktelėjęs pasiėmė lankstinukus ir įsidėjo juos į kuprinę.
- Manau, kol kas viskas aišku. Jeigu kažko prireiktų, susirašysime, - tarstelėjo ir atsistojo. Vis dar nemokėjo normaliai užbaigti tokių situacijų, bet dar kartą dėkoti kažkaip neatrodė tinkama. Taigi ištiesė ranką atsisveikinti ir galiausiai dar kartą linktelėjęs nusisuko. Neskubėdamas paliko Kiaurą katilą ir pasvarstęs, kodėl tokiais magiškais dalykais galintis užsiimti vaikinas žaidžia žiobarišku telefonu, apsisuko ant kulno ir prapuolė.

*

Neprisijungęs Milanas Lestreindžas

  • Burtininkas
  • ***
  • 41
Ats: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #98 Prieš mėnesį »
Nuostabu. Reikaliukas sutvarkytas. Ir jis visą tai galės tiesiog pamiršti. Aišku reikės nepamiršti išsiųsti aplanko su darbais Sibilei.
- Nėr už ką. Aš tik išsiųsiu jūsų darbus. - Nusišypsojo. Jei nepamiršiu. Reikės užsirašyt.
Dafydd atsikėlė ir susirinko daiktus. Milas galvojo ar jam varyti namo ar dar čia patūnoti ir išgerti kokį kokteilį. Bet visgi nusprendė ir jis eiti savais keliais.
- Aišku susirašysim. Tai viso. - Atsisveikino, padavė ranką ir Aurio ar Alano draugas patraukė sau. Milas irgi. Tik prieš tai susimokėjo už vaisius, kurių niekas taip ir nepalietė. Kai pagalvoji baisus išlaidumas, kai jam reikia taupyti. Bet jis nebuvo pratęs taupyti, viską turėjo ant lėkštutės. Dabar reikėtų įprasti. Galėtų bent pasiimti vaisius ir nusinešti namo. Bet namie ir taip visko turėjo, tai kam reikia? Jis vis planavo taupyti, atsiriboti nuo tėvų, bet taip ir nesigaudavo. Milanas dar nežinojo kokių negandų jam atneš greitas susitikimas su gimdytojais ir kad tada norom nenorom teks nuo jų atsiskirti arba amžinai daryti viską, ko jie norės. O paskui to reikalauti iš savo vaikų ir taip pat reguliuoti jiems gyvenimą.
Bet tą dieną jis dar buvo neatsakingas vaikinukas ir paliko tuos vaisius nepaliestus ant stalo veltui išmetęs pinigus už juos. O tada išėjo iš užeigos.