0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #150 Prieš 6 metus »
 - Vienuolika metų gan daug, nes Hogvartsas, rodos tik ir laukia, kol galės pakeisti žmones,- stabtelėjo, mąstydama kaip neįžeisti Jordano, jei jam patiktų ANJM dalykas.- Man ir su Gabriella šis dalykas nebuvo prie širdies. Ne profesorių kaltė, bet mano nuomone, čia nieko nėra gražaus. Kaip susikauti, sustingdyti ar kitaip sužaloti priešą, apsiginti... Gal ir naudinga, bet negražu. Nors... Išskyrus šį,- tamsiaakė iš chalato kišenės išsitraukė lazdelę, kurią buvo spėjus pagriebti prieš išbėgant iš bokšto, mostelėjo burtų pagaliuku ir ištarus burtažodį prisiminė gerą prisiminimą.
 Melsvos šviesos žirgas pasirodė patalpoje. Kitaip, nei paprasti žirgai, šis šuoliavo ore, jam nereikėjo nuo ko nors atsispirti. Pleveno švytintys karčiai, pats gyvūnas buvo grakštus, tačiau Shetaka netrukus nutraukė burtą, iš lazdelės skildantis mėlis pranyko.
 -Tačiau mes turime žiūrėti į priekį, ne atgal. Deja, bet per daug prisirišame prie praeities,- Khanna atsiduso.- Net ir mokydama vaikus Ateities Būrimo kartais nė pati to nesuvokiu.
 Stebėdama Selestę, vis dar tupinčią prie de Balzako, tyliai stebėjosi kas per žmogus buvo tasai Verlenas, kad juodosios magijos mokė.
 -Emanuelis?- paklausė, nes pasirodė, kad blogai išgirdo.
It’s only a matter of time.

*

4574

Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #151 Prieš 6 metus »
- Taip. Pritariu tau. Kaip sako žiobarai "išlieka stipriausi". - Atsakė Cessei trumpam nutilus, tada išklausė tolimesnių jos žodžių. - Apsigynimas nuo juodosios magijos ir man nelabai patiko. Man įspūdį dėl ANJM sugadino Verlenas, tačiau Gabriella įrodė, kad ANJM dalykas nesvarbu patinka ar ne, tačiau yra reikalingas. - Rudos vaikino akys nukrypo į Shetakos lazdelę. - Gynėjo kerai. - Tarė išvydęs gynėją - žirgą. Tada išsitraukė savąją lazdelę ir irgi ištarė burtažodį. Patalpoje pradėjo sklandyti šikšnosparnis. Šiam apsukus ratą virš Jordano galvos, profesorius nutraukė burtus.
- Praeitis visada slegia. Neįmanoma jos pamiršti, o ypač jei pridarai siaubingų dalykų. - Susiprato. - Kalbu ne apie save. Esu girdėjęs, kad keli jaunesni už mus klastuoliai prisidirbo ir dabar įkalinti Azkabane. - Tarė ir žvilgtelėjo ten pat kur ir kolegė - į Selestę.
- Taip, Emanuelis. Jordanas Emanuelis de Balzakas. Mažai kam sakau apie savo antrą vardą.

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #152 Prieš 6 metus »
 Išlieka stipriausi... O aš tokia nebuvau... Cessiondi pamintijo žiūrėdama į kaip ir kiti gynėjai, nuostabų šikšnosparnį. Žinojo, kad tai daug pasako apie žmogaus būdą, kartais net gynėjas pasikeičia, kai palengva keičiasi burtininko ar raganos charakteris. Deja, kad ir kaip norėjo, Shetaka iš šikšnosparnio nelabai ką išmastė apie Jordano būdo bruožus. Gal nebent tai, kad žmogus labiau pasitiki mąstymu, o ne regėjimu? Vargu. Galėjo klysti ir keltis milijonus kartų, tačiau greičiausiai vis vien nebūtų atspėjusi.
 Pažvelgusi ten, kur dar visai neseniai buvo de Balzako šikšnosparnis, mergina klausėsi pasakojimo apie klastuolius, kas tikrai privertė nuotaiką kiek subjurti. Buvusi švilpė nekomentavo, tik tyliai klausėsi. Kadangi po mokyklos baigimo daugiau laiko buvo praleidusi Indijoje, nei Britanijoje, pati nelabai ką galėjo papasakoti. Perbraukusi ranka per susivėlusius tamsius plaukus tarė:
 -O visai be reikalo. Gražus vardas,- šyptelėjo prisiminusi reikšmę - Dievas su mumis, kas turbūt buvo svarbiau už pačio vardo skambesį. Supratus, kad tai buvo klaida, vos vos tyliau pridūrė.- Atleisk, nederėjo to sakyti. Vis užsimirštu, kad gyvenu nebe tame žemyne. Supranti... Na... Žmonės kitokie ir... Labiau uždari.
It’s only a matter of time.

*

Jordanas de Balzakas

Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #153 Prieš 6 metus »
- Ačiū. - Nusišypsojo Cessei. - Esi pirmas žmogus, pasakęs jog mano vardas gražus.
- Suprantu apie ką tu kalbi. Esu buvęs Indijoje. Jūsų tradicija dėl karvių man pasirodė gan įdomi. Beje, kaip tyčia buvau atvykęs per divali, vakarais Agra tikrai nuostabiai atrodo, kai dega žvakės. - Nejučia nukrypo link kalbos apie Indiją. Viešėjo ten mėnesį, keliavo po Agrą, Naujajį Delį. Taip pat buvo Džaipure, Luknau ir Kanpure. Visuose miestuose sutikdavo tą patį reginį - karves einančias kur jos pačios nori, jokių piemenų ar ganytojų. Kartą net matė kaip karvės migravo iš vieno miestelio į kitą. Neįtikėtina, kad 21, technologijų amžiuje karvės vis dar yra tokios svarbios. - Gaila, buvau atvykęs per vėlai pasižiūrėti kaip švenčiamas Mohando Gandhi gimtadienis. - Tarė.

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #154 Prieš 6 metus »
 -Sutinku, vaizdai turėtų būti nepakartojami, tačiau... Keliautojai ir turistai to nepatiria. To jausmo, šventės dvasios... O mums tai dar ir religija. Kiekvienais metais šventė būna vis kitokia, tik kartais tai sunku įžvelgti.
 Tyliai ir ramiai prisiminusi gimtinę, Shetaka niekad negalėdavo išmesti šio vaizdo iš galvos. Kad ir dabar. Galėtų kalbėti apie bet ką, tačiau tie vaizdai, nuostabūs prisiminimai nesugebėdavo pabėgti, likdavo, tačiau deja, pasipuošdavo dulkių sluoksniu ir lėtai bluko. Rodės, kuo dažniau pagalvoji, tuo prasčiau prisimeni. Viešpatie, prašau, neleiskite užmiršti vietų, kur Šventraščiuose mini, jog yra šventos.
 Mergina pažvelgė į Selestę, vis dar nenorinčią pakeisti savo buvimo vietos. Greičiausiai tai, kad de Balzakas buvo labiau susijęs su gyvūnais. Arba dėl kitos priežasties. Bet jeigu ji nuspęs neskristi su manimi, mane išduos... Khanna tikėjosi, kad šitaip nenutiks, nes prarasti geriausią draugę tikri nenorėjo. Tačiau dėl viso pikto, bėgdama nuo realybės nesikėlė nuo kėdės, lyg tai pakeistų kalbančios papūgos norą negrįžti pas šeimininkę.
It’s only a matter of time.

*

Jordanas de Balzakas

Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #155 Prieš 6 metus »
- Manau suprantu apie ką kalbi. Kai mes rengiame tradicinę savo šeimos šventę, praeiviai žiūri į mus keistai. Jiems neįprasta, kad vyriausiajam iš mūsų vos 35-eri, kai įprastai tokių švenčių fanatikai būna senoliai. Tačiau mes norime palaikyti de Balzakų tradicijas ir kažkada ateityje būsim tie patys senoliai ir anūkai nebus verčiami ruoštis šventėm. - Kaži ko pasipasakojo apie save. Kad ir koks vaikas jis buvo iki 14-olikos, tačiau kai jam sukako 14, jis suprato gyvenimo prasmę ir padėkojo paskirstymo kepurei už tai, kad pateko ne į Klastūnyną, o į Švilpynę. Šioji lyg ir matė potencialą šiame jaunuolyje.
Pagavo Cessės žvilgsnį į Selestę ir kilstelėjo ranką, netrukus Amiras nutūpė Jordanui ant galvos ir dar labiau suvėlė plaukus - tai ir buvo priežastis, kodėl jis visada su susivėlusia šukuosena, o Selestė grįžo prie šeimininkės. Prisiminęs temą apie paukščius grįžo prie jos.
- Taigi, Seleste, ar norėtum jog Frenis atvyktų? - Paklausė pas Selestę, o tada spėdamas, kad šeimininkei turbūt ne itin patiktų tokia idėja, tarė. - Manau, galėčiau padovanoti jums Frenį. Gal skamba kiek nevykusiai, dovanot jau suaugusią papūgą, tačiau manau Selestei būtų malonu turėti draugą, o ir jus turėtumėte didesnę draugiją. - Nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Goda Abatė

  • I kursas
  • *
  • 4
  • Taškai:
  • Take my hand or move along
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #156 Prieš 5 metus »
- Švilpynė, - pranešė sena nusitrynusi kepurė ir pasigirdo aplodismentai iš geltonojo stalo.
Naujoji švilpyniukė patenkinta nužingsniavo prie, dabar garsiausio, stalo ir įsipatogino vienoje iš laisvų kedžių. Nuostabu, pamanė mažylė nė nenutuokdama koks yra skirtumas tarp tųjų koledžų. Vis dėl to, jai teko pralaukti gerą pusvalandį, kol bus suskirstyti visi pirmakursiai, o ji jau spėjo susižinoti šį bei tą. Kantrumas, pakantumas, ištikimybė, sąžiningumas, geraširdiškumas, darbštumas, pasišventimas, kartojo ji sau. Turbūt teks viso šito laikytis...
- O gal jau tokia esu? - suniurnėjo, vos susimąsčiusi, kad pateko į švilpynę ne šiaip sau.
Mintis nutraukė prasidėjusi puotą. Ant stalų nusėdo įvairiausi valgiai, kurių mergaitė ir mačiusi nebuvo.
Užkandusi keletą pažįstamų patiekalų - patraukė paskui prefektą, kuris turėjo vesti ją ir kitus naujuosius švilpyniukus į bendrąjį kambarį bei miegamuosius.
Being depressed sucks when you've got work and there are people to talk to and they have no idea why are you acting so weird and you would rather die than meet anyone or do anything.

*

Neprisijungęs Amber Blossom

  • I kursas
  • *
  • 3
  • Taškai:
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #157 Prieš 5 metus »
Amber į salę įžengę šypsodamasi jos šypsena galėjo ištirpdyti ledą, tačiau viduje jautė neapsakomą baimę. Jos kūnas virpėjo, tačiau ji labai  norėjo atrodyti pasitikinti savimi. Prisėdusi prie stalo Amber apžvelgė visus burtininkus, berniukai atrodė nemandagūs, tačiau Amber iškarto nesusidarė neigiamos nuomonės, o mergaitės atrodė draugiškos. Amber užkalbino šalia sėdinčią mergaitę ji atrodė graži pasitikinti savimi Amber pamanė, kad su šia mergaite gali užregsti pokalbį, o gal net draugystę ir jei tikrai pavyko ji visą vakarą prasikalbėjo su tąja mergaite. Amber iš kart pamanė, kad pateko į nuostabų koledžą kuriame pritaps ir niekada nesijaus vieniša.

*

Neprisijungęs Liza Dorada

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #158 Prieš 5 metus »
Liza negalėjo nustoti šypsotis kokia ji buvo laiminga patekusi į švilpynę, visi aplinkui ją atrodo taipat labai laimingi. Liza galėjo girdėti kad čia buvo vienas iš triukšmingiausiu stalų, Aišku neskaitant Grifų Gūštos. Jinai pamanė,kad dabar būtų laikas pasidaryti naujų draugų. jinai atsisuko į šalia ir priekyje sėdinčius žmones ir linksmai pasisveikino.

*

Neprisijungęs Light White

  • II kursas
  • *
  • 7
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #159 Prieš 5 metus »
Light buvo tokia laiminga kai kepurė tarė jai kad ji priklauso Švilpynei. Light visada norėjo patekti į šitą namą.

-Sveiki visi, mano vardas Light, o jūsų kokie vardai? Šiandien švęskime visi.
Light paėmė puodelį karštos arbatos ir išgėrė ir pasijautė daug geriau, jai buvo gera žinoti kad pateko į mėgstamą namą.

*

Neprisijungęs Anele Wonston

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #160 Prieš 5 metus »
Prie geltonai juodo švilpynės stalo atėjo rudaplaukė mergaitė ir atsisėdo. šalimais sėdėjo geltonplaukė mergaitė. Geltonplaukė mergaitė užkalbino rudaplauke:
- Koks tavo vardas ? mano Liucė.
-Anele
Dar keli vaikai pateko į švilpynę.Direktorius pasakė kalbą ir lėkštės prisipildė maistu. Anele pagalvojo ,, gal čia netikras maistas, gal iš burtų ''. Anele pamate jog Liucė valgo tai ir Anele pradėjo valgyti.
Anele su Liuce dar ilgai plepėjo, nustojo tik tada kai direktorius pasakė eiti gult.

*

Neprisijungęs Madame Feles

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #161 Prieš 5 metus »
Drovi, užsisvajojusi mergaitė burokėlių spalvos plaukais buvo be galo laiminga patekusi į švilpynės koledžą. Ji jau seniai žinojo, kad čia yra jos vieta ir jokiame kitame koledže ji nebūtų tokia laiminga. Eidama prie nuostabaus grožio juodo stalo, padengto geltona staltiese ir apsėsto tomis pat spalvomis pasipuošusių mokinių, mergaitė svajojo kuo greičiau apvaikščioti visus pilies užkaborius, o svarbiausia Švilpynės pamatyti švilpynės bendrąjį kambarį. Ji girdėjo pasakojimus iš anksčiau ten besimokiusios sesers, tad bandė įsivaizduoti kaip jis atrodo. Su džiaugsmingu nerimu ji laukė ir pirmųjų pamokų, Kaip bus įdomu! Galiausiai ji galvojo ar jai pavyks susirasti draugų? Po galais, juk švilpynė draugiškiausias koledžas - neturi būti labai sunku! Taip pamąsčiusi, nusprendė neskubėti ir leisti įvykiams klostytis sava eiga.

*

Neprisijungęs Kota Lunalight

  • V kursas
  • *
  • 167
  • Taškai:
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #162 Prieš 5 metus »
Už pailgų Didžiosios salės langų, vakaro tamsoje, lėtai besisukant stambioms gruodžio snaigėms, didelę dėžę prie Švilpynės stalo nešė Kota. Nors dėžė buvo didelė, ji nebuvo tokia sunki, kaip atrodė, netgi visai lengva, kai pagalvoji kokio dydžio ji išties yra, tačiau nešti ją vis tiek nebuvo patogu. Pagaliau padėjusi dėžę ant suolo, varniukė pasirąžė žvalgydamasi aplinkui. Greitai čia turėtų ateiti dar viena mergaitė iš jos koledžo, tačiau Kota jos nepažinojo, tad ir vardo neįsiminė.
Tingiai sumetusi sidabrines garbanas į netvarkingą arklio uodegą, Kota patempė žemyn megztinį su elniuku ir ėmė raustis dėžėje. Pirma iš ten ištraukė staltiesę, tada kalėdines girliandas su šviečiančiomis žvaigždutėmis, tada penkias galybes eglės žaisliukų, įvairiausių spalvų ir dydžių, nors, tenka pripažinti, kad tarp jų daugiausiai buvo geltoni ir juodi barsukai. Kota netgi paėmė žvakių, nors pati nebuvo tikra kam jos reikalingos.
Giliai atsidususi varnanagė pradėjo išlankstyti staltiesę, kuri, žinant Didžiosios salės stalų ilgius, galėjo tęstis per galybes mylių. Sidabraplaukė ėmė kloti staltiesę, atidžiai taisydama kiekvieną klostę. Tikriausiai būtų protinga palaukti savo stalo puošimo kolegos, bet juk staltiesės tiesimui didelio proto gal nereikia.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #163 Prieš 5 metus »
Lengvai žengdama prietemoje skendinčiu koridoriumi Davina žvelgė pro tamsius langų stiklus. Už šių lengvai krisdamos leidosi baltos snaigės. Regis, artėjant didžiosioms metų šventėms gamta nusprendė pasidabinti dar storesniu sniego sluoksniu. Žinoma, Hogvartso pilies palanges taip pat nuklojo žėrintis baltas sniegas, o langų stiklus papuošė sušalusios snaigės. Šyptelėjusi mergina nusuko žvilgsnį nuo langų ir įžengė į didžiąją salę. Už nugaros besiplaikstantys šviesūs plaukai lengvai krito ant nuogų, megztinio atidengtų pečių. Regis, kieme stūgaujantis žieminis vėjas ir krentančios snaigės neprivertė merginos susirangyti šiltame džemperyje. Priešingai, šviesiaplaukė ne tik vilkėjo pečius atidengiantį megztinį, bet ir plėšytus džinsus. Puiki apranga žiemai, tiesa? Nužvelgusi didžiąją salę mėlynakė kilstelėjo savo lūpų kampučius. Visi Varno Nago mokiniai buvo pasinėrę į salės puošimą. Atrodė, jog iki Kalėdų liko vos kelios minutės. Kilstelėjusi savo lūpų kampučius mergina kryptelėjo galvą. Netoliese stovėjo vos metais jaunesnė varnė, kuri, kaip ir visi, buvo pasinėrusi į švilpynės stalo puošimą. Žengusi kelis žingsnius šešiolikmetė sustojo šalia.
-Sveikutė,-šviesiaplaukės veide sužibo plati šypsena. Taip, merginos veidą, kaip visuomet puošė draugiška ir nuoširdi šypsena.
-Galbūt su burtais būtų lengviau?-šyptelėjo stebėdama besidarbuojančią Kotą. Išsitraukusi burtų lazdelę šešiolikmetė nieko nelaukdama mostelėjo palydėdama šią tyliu burtažodžiu. Vos per kelias akimirkas balta staltiesė nuklojo švilpynės stalą. Žinoma, ši, kaip ir visi kiti papuošimai, buvo kalėdinė. Viduryje besipuikuojantis barsukas dėvėjo kalėdinę kepurę, o baltos staltiesės kraštai buvo padabinti kalėdiniais ornamentais. Nužvelgusi stalą mėlynakė žvilgtelėjo į Kotą.
-Regis, šiandien būsiu tavo kompanionė, beje, aš Davina,-palydėjusi savo žodžius žavia šypsena mergina apsidairė. Nors ant stalo puikavosi kalėdinė staltiesė, tačiau tai tebuvo tik pradžia.
-Kaip toliau norėtum papuošti švilpynės stalą?-žvilgtelėjusi į sidabraplaukę šyptelėjo mėlynakė.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Kota Lunalight

  • V kursas
  • *
  • 167
  • Taškai:
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #164 Prieš 5 metus »
Tyliai panosėje sau niūniuodama, Kota kuo ramiausiai tvarkė klostes, kol šios pačios ėmė ir susitvarkė. Stryktelėjusi iš nuostabos (ir lengvo išgąsčio) Kota atsisuko į varnanagę, kuri, ko gero, ir turėjo būti jos šio vakaro paslaptingoji kolega.
- Atsiprašau, - sumurmėjo penktakursė skaisčiai išraudusi, kai atėjusi mergina užsiminė apie burtus. Nejaukiai pasitrynusi ranką, ji vis tiek nusišypsojo plačia šypsena. - Aš Kota, malonu susipažinti.
Kiek atsitraukusi nuo stalo, ji pažvelgė į jį prikandusi lūpą. Tuomet ji lėtai palinksėjo savo sidabrine galva ir nuėjusi pakėlė porą girliandų - geltoną ir juodą. Žvaigždutės ant jų švytėjo vis pasikeisdamos.
- Galvoju gal prie stalo kraštų išdėliot lankais girliandas. Bet žinai, geltona, juoda, geltona, juoda. Gražiai rėmintų stalą, - pasiūlė ji, skaičiuodama kiek girliandų pasiėmė. Nors matematinėmis žiniomis nepasižymėjo, galgi girliandų užteks. - Ką manai? - atsisuko ji, atžagaria ranka pasitvarkydama tamsiai žalią sijoną.