0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #60 Prieš 12 metus »
Merė,po tokios ilgos ir varginančios dienos atėjo prie savo stalo. Ji nebuvo alkana,bet vis tiek privertė save sušlamšti kalakuto šlaunelę. Gal viskas būtų ir gerai,bet Merė kramsnodama užspringo... Prie jos pribėgo nepažįstama mergaitė ir padėjo išspjauti tą nelemtą mėsos gabalą.
-Dėkoju už pagalbą,- atsigerdama vandens tarė Merė ir pažiūrėjo nepažįstamos mergaitės link.
Kai atsisuko,jos ten nebebuvo... ,,Keista,kur ji prapuolė???'' Pasirodo mergaitė buvo nubėgusi atnešti Merei vandens.
-Dar kartą ačiū. Bet vandens man nebereikia,jau spėjau atsigerti,- antrą kartą padėkojo Smit.
-Oi,nėra už ką. Aš visiems padedu,jei galiu,nes mano mama gydytoja,-atsakė nepažįstamoji.
- Na,nesikuklink,tu man išgelbėjai gyvybę,tad tikrai didelis ačiū. Beto,mano vardas Merė For Smit,o tu kuo vardu?-pasiteiravo Merė.
-Na... Tau geriau nežinoti mano vardo,nes iškarto pradėsi manęs venkt,-liūdnai atsakė mergaitė.
-Ah... Gi turiu žinoti savo didvyrės vardą!
-Hm... Mano vardas Karolin Wesk,esu purvakraujė. Tėtis burtininkas,o mama...- liūdnai prakalbo Karolin.
-Nieko tokio!-nutraukė Karolin kalbą Merė,- Turiu daug draugų ne iš burtininkų šeimos ir kaikurie net mano geriausi draugai. Klausyk,Karolin,einam į mergaičių miegamąjį ir ten viską išsiaiškinsim,-tepasakė Merė ir nusitempė naująją draugę į kambarį.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Maikas Homelis

Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #61 Prieš 11 metus »
Maikas įėjo į didžiają salę. Norėjo pavalgyti. Katik prasidėjo pusryčiai! Maikas pažvelgė į švilpynės stalą ir nuėjęs prie jo tenai prisėdo. Norėjo jog kuo greičiau lėkštės prisipildytu maisto. Maikas sedėdamas nužvelgė keletą mokinių. Jam buvo gan nuobodu. Staiga lėkštės prisipildė įvairaus maisto. Maiko lėkštėje atsirado keletas dešrelių. Tiesa sakant Maikas tikėjosi kažko daugiau ,bet dešrelės jam irgi tiko. Maikas pradėjo jas krimsti. Viską suvalgęs Maikas išėjo iš didžiosios salės. Buvo laimingas ir patenkintas.

*

Maikas Homelis

Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #62 Prieš 11 metus »
Maikas įėjo į didžiają salę. Kaip aš noriu valgyti pagalvojo. Liūdnumas irgi jau kaip ir dingo. Maikas priėjo prie švilpynės stalo ir pradėjo gavoti iš kur ryte buvo atsiradęs tas prakeiktas liūdnumas. Jis rodos neturėjo jokių problemų. Maikas pastebėjo jog lėkštės prisipildė valgio. Tuomet jis pradėjo krimsti. Paskui susiprotėjo jog vertėtu pasižiūrėti ką valgo. Pakėlęs akis jis prieš save lekštėje pamatė jautienos troškinį. Apskritai didžiojoje salėje buvo pilna gardžiū kvapų. Tuomet Maikas pabaigė troškinį ir lėkštė vėl prisipildė. Tik šį kartą lėkštėje buvo ne troškinįs o varlės kojelės. Maikas nemėgo varlių ir visko kas tik yra susiję su jomis. Tuomet Maikas pasižiūrėjo į kitus mokinius. Rodos mokiniai varlės kojas valgė noriai. Gal vis dėlto pabandyti... Juk nenusinuodysiu pagalvojo ir vėl pasižiūrėjo į varles. Tačiau jų valgyti nesiryžo. Nors skrandis nors ir gavęs truputį troškinio gurgė bet Maikas nusprendė jog kitą kartą. Nė nemirktelėjus lėkštės ir vėl prisipildė valgio. Šį kartą tai buvo kažkoks tortas. raudonos spalvos. Gal braškių  pagalvojo ir pasiėmęs šaukštelį kaip ir pridera valgant tortą jis paragavo. Tai buvo ne braškių o vyšnių tortas. Maikas pradėjo kirsti tortą. Norėjo kuo daugiau pasisotinti. Kai Maikas vis suvalgydavo lėkšteje esantį tortą tuoj pat atsirasdavo naujas.
   Kai Maikas pagaliau pasisotino jis išėjo iš dižiosios salės.

*

Neprisijungęs David Lockwood

  • Burtininkas
  • ****
  • 359
  • Lytis: Vyras
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #63 Prieš 11 metus »
Kaip ir kiekvieną rytą David dar užsimiegojęs įžengė į didžiąją salę. Pro didelius langus matėsi gražus saulėtekis. Jis atsispindėjo ežere. Pusryčiai jau buvo prasidėję, taigi stalai jau buvo nukrauti maistu. Švilpis prisėdo prie savo švilpynės stalo, pasiėmė kaip visada prastai nuplautą šakutę, pasukiojo ją prieš akis ir galiausiai sumanė su Tergeo kerais ją išvalyti. Jam taip pavyko lengvai, nes Hogvartsas- labai sena mokykla ir viskas jose murzina. Švilpiui dažnai tenką pačiam ką nors išsivalyti. Jau su švaria šakute David pasmeigė skrebutį. Tai buvo jo nemėgstamiausias patiekalas, bet ką padarysi, nebuvo kito pasirinkimo. Atnešė paštą. Berniuko pelėda tikriausiai eilinį kartą pasiklydo, todėl jis sumanė pasiskolinti "Magijos žinias":
-Accio Magijos žinias!
Magijos žinios atskriejo nuo garbingojo stalo. Tikriausiai kurio nors mokytojo. Švilpis jas paskaitė, tada su Wingardium Leviosa nuskraidino laikrašti atgal į vietą, išgėrė puodelį kakavos ir išėjo iš salės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė David Lockwood »

*

Neprisijungęs Alice Sweety

  • *
  • 6
  • Taškai:
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #64 Prieš 11 metus »
Mergaitė prisėdo ir paėmė maža pyragėli su mėsa. Ji juos mėgo. Alice apsižvalgė,ji manė, kad prie Klastūnyno stalo sėdi tik tie kurie manosi esantys viršesni. Galbūt taip ir yra, bet vis delto kai kurie iš jų tik pasipūteliai. Trumpai akį užmetė ir į Varno nago stalą. Prie jo sėdėjo daugybe mokinių. Kai kurie ryšėjo šalikus, kiti buvo tik su kaklaraiščiais.Na galiausiai pasižiurėjo ir į Grifų gūžtos stalą. Prie jo kažkada sėdėjo ir jos tėtis, dabar jo nėra. pagaliau ji baigė žvalgytis ir atsisuko į savo lėkštę. Iš lėto atsikando vištienos kulkšnelės, ramiai ją kramsnojo. Apžiūrėjo stalą nematė nei Kajaus, nei David. Jie tikriausiai jau pavalgė. Ji sukrimto paskutinį kąsnį ir ieškojo skaniausio deserto. Čia ji matė įvairiausių rūšių pyragėlių, toliau pyragų ir netgi tortą. Ji paragavo visų po truputį juk mėgo viską kas saldu. Pagaliau pasisotinusi mergaitė pakilo, dar sykį apžvelgė visų koledžų, bei mokytojų stalus ir išėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 9 metus sukūrė David Lockwood »

*

Neprisijungęs Rosie Sheeran

  • I kursas
  • *
  • 4
  • Taškai:
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #65 Prieš 11 metus »
Rosie, lydima plojimų, prisėdo prie stalo. Švilpiukai ją nužvelgė šiltu ir meiliu žvilgsniu, kai kurie palinksėjo galvomis, dar kai kurie ištiesė jai rankas, o dar kiti nusišypsojo mergaitei milžiniška šypsena. Tada visi vėl grįžo prie savo draugų, ėmė ugningai klausinėti apie jų nuotykius vasarą. Mergaitė susigūžė ir apsidairė. Hogvartsas. Tiek, kiek ji žinojo apie šią mokyklą, tebuvo vargani tėčio pasakojimai. Vakarais jis mėgo Rosie pasakoti kaip būdavo smagu čia, Hogvartse, kaip šitoje mokykloje prabėgo gražiausios jo dienos. Ir ištikrųjų - žodžiais nenusakomas jaukumas tuoj pat apsupo pečius, rodos, visi šitie mokiniai, kurie yra čia - kažkuo susiję. Nuo jų visų dvelkia šiluma ir kažkokiu tai dar vienu nuostabiu jausmu, kurio mergaitė, vis dar nepažinojo.
Už langų, kurie buvo apraizgyti plonytėmis sidabro gijomis, buvo jau visiškai tamsu. Mokiniai, tarp jų ir Rosie, pilvus buvo prikimšę maisto. Aplinkoje tvyrojo lengvas mieguistumas. Vaikai, apsėdę Rosie tingiai markstėsi. Mergaičiukė prigriebė kelis pyragėlius su aviečių džemu ir patalpinus juo į savają kertę, iškresnojo iš Didžiosios Salės.

*

Neprisijungęs Luna Poter

  • *
  • 12
  • Taškai:
  • I kursas
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #66 Prieš 9 metus »
Rožė įžengė į Didžiąją salę ir išsižiojo. Ji buvo labai didelė ir labai graži. Lubos buvo užkerėtos ir atrodė kaip tikras žvaigždėtas dangus. Salėje stovėjo keturi stalai, o pačiame gale stovėjo Garbingasis stalas prie kurio sėdėjo visi mokytojai. Rožės, kaip ir kitų pirmakursių laukė paskirstymas. Greitai atėjo ir mergaitės eilė. Raganaitė atsisėdo ant kėdės ir profesorė Makgonagal užmaukšlino jai Paskirstymo kepurę. Ši net užkrito ant akių.
- Nagi, nagi, dar viena Watson? Esi drąsi, kaip ir tavo broliai, bet taip pat labai protinga ir geros širdies. Kur tave skirti? Na, na.. Pagalvokim. Tebūnie.. ŠVILPYNĖ!
 Rožė nedrąsiai žengė prie Švilpynės stalo ir atsisėdo šalia kažkokio trečiakursio. Jis maloniai nusišypsojo Rožei ir tarė:
- Sveika atvykusi.
- Ačiū, labai džiaugiuosi, - atsakė mergaitė ir taip pat nusišypsojo.
- Šaunuolė, sesute! - pasveikino Rožę ir vyriausias brolis Danielis.
Netrukus aukso lėkštėse atsirado vaišės ir visi puolė valgyti.

*

Neprisijungęs Luna Poter

  • *
  • 12
  • Taškai:
  • I kursas
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #67 Prieš 9 metus »
Vakare Rožė pravėrė Didžiosios salės duris ir nužingsniavo prie savojo, Švilpynės stalo, kur linksmai šnekučiavosi visas būrys švilpų. Lėkštėse kaip ir visada atsirado maistas. Šiandien vakarienės buvo patiekta keptos vištienos, antienos, kumpio, kiaušinienės, vaflių, obuolių, vynuogių, saldainių ir kitokių skanumynų. Rožė įsidėjo visko po truputį. Maistas buvo labai skanus. Viską gamina namų elfai. Jie tikrai puikūs kulinarai.

*

Neprisijungęs Andy Black

  • II kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • You can runaway with me anytime you want.
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #68 Prieš 9 metus »
Andy atsisėdo prie Švilpynės stalo. Jis apsidairė ir prarijo kąsnį kiaušinienės. Švilpynės stalas buvo tuščias kaip niekada. Sėdėjo vos keli mokiniai. Andy buvo liūdna ir nežinia kodėl. Berniukas dairėsi po salę. Garsiausiai klegėjo klastuoliai. Jų buvo tiek daug. Varno nago stalas buvo gan santūrus bet ir tuščias. Grifų buvo ne per daugiausia. Andy sunkiai atsiduso. Tie klastuoliai visur... Mąstė vaikinukas. Jis dar kart apsidairė. Užsikišo juodų plaukų sruogą už ausies ir gurkštelėjo arbatos. Paskui atskrido paštas. Jo rudoji pelėda nusileido prieš berniuką ir numetė Andy į lėkštę mažą laiškelį. Pelėda kaptelėjo Andy į pirštą ir leidosi paglostoma. Berniukas atplėšė laiškelį. Jis buvo nuo tėčio.
Citata
Andy,
Kaip sekasi? Ar viskas gerai? Negi tikrai nenori žaisti kvidičo komandoje? Tu juk puikiai skraidai! Beje kaip sekasi mokslai? Tavo šuo beveik pasveiko, nesijaudink. Būk geras pagalvok apie žaidimą kvidičo komandoje jei vis dėlto persigalvosi ir nuspręsi žaisti būtinai pranešk nupirksiu tau naują šluotą.
Tėtis
Andy atsiduso. Kodėl tėtis taip nori kad žaisčiau kvidičą? Juk komandos vistiek mišrios. Jei nebūtu mišrios žaisčiau, noriu kad švilpynė pagaliau laimėtų. Na, o gal verta bandyti?
Andy pasirausė kuprinėje ir ištraukė pergamento ir plunksną. Brūkštelėjo atsakymą tėčiui.
Citata
Tėti,
Sekasi gerai, na jei jau taip nori gerai, bandysiu žaisti kvidičą. Mokslai sekasi gerai. Naujos šluotos tikrai nereikia, mano "Žaibas 4" puikus.
-Andy
Berniukas įdavė laiškelį pelėdai ir ši nuskrido. Tada švilpinukas pasirėmė galvą rankomis ir užsisvajojo.

*

Neprisijungęs Alexandra Kennedy

  • III kursas
  • *
  • 178
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #69 Prieš 9 metus »
Viena iš retųjų dienų: Alexandrą užklupo energijos ir pozityvumo antplūdis. Mergina energingai ir ritmingai žingsniavo link savo koledžo stalo. Aplinkui girdėjosi nemažas klastūnynų šurmulys, kas šiek tiek merginą erzino, tačiau visgi švilpė planavo tausoti savo gerą nuotaiką ir dieną praleisti turiningai.
Vis greičiau artėjant prie Švilpynės stalo mergina pažino vieną pažįstamą mokinį - Andy. Regis, jis nepasižymėjo tokiu energingumu kaip, kad jaunoji burtininkė.
Alex, nušuoliavus prie stalo ir mikliai sustojus šalia, nusprendė šiek tiek prabudinti burtininką. Imituodama būgnus, ji savo delnais ritmingai ir stipriai daužė stalą. Nespėjus patikrinti ar Andy atsikvošėjo, mergina užsilipo ir atsisėdo ant stalo.
- Sveikas! Ko toks negyvas? - Pakreipė galvą ir trumpam apsižvalgė.

*

Neprisijungęs Andy Black

  • II kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • You can runaway with me anytime you want.
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #70 Prieš 9 metus »
Andy visdar nelaimingas sėdėjo prie Švilpynės stalo, kai staiga pastebėjo kad kažkas visai šalia jo daužo stalą. Vaikinukas plačiai atmerkė apsimiegojusias akis ir pamatė šalia, ant stalo atsisėdusią Alexandrą. Ji atrodė gan laiminga ir energinga priešingai nei pats Andy. Jis apsidžiaugė kai pamatė pažįstamą veidą, o šitokia Alexandros energija gerokai prabudino švilpių ir šis pirmakart tądien nusišypsojo.
-Ai nežinau, turbūt ne ta koja iš lovos išlipau, ir dr tie klastuoliai taip šūkauja, švilpynė vėl atsilieka. O tu, matau labai laiminga šiandien!- atsakė Andy į Alex užduotą klausimą.
Vaikinukas prisiminė Alexandros sumanymą užeiti naktį ant stogo. Ir pasiteiravo merginos:
-Ei, o gal eikime šią naktį ant pilies stogo geros muzikos paklausyti?

*

Neprisijungęs Alexandra Kennedy

  • III kursas
  • *
  • 178
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #71 Prieš 9 metus »
Alexandra suprunkštė, išgirdus, kad Andy erzina klastūnai.
- Dėl Dievo meilės, tegul zvimbia. Kad ir nepirmaujam, džiaukis savo gyvenimu ir mažais dalykais. Juk ne vien dėl savo koledžų gyvenam. - Susiraukė.
Šiek tiek pasiramstė, nes ant kieto stalo sėdėti visgi nebuvo ypatingai patogu. Burtininkei besižvalgant po salę, Andy pasiūlė kaip tik tąnakt išsliūkinti ant stogo ir dalintis savo muzikos archyvais. Alex nudžiugo, kad švilpis nepamiršo jos pasiūlymo.
- Žinoma! Siūlau dešimtą valandą. Mėnulis jau bus pakilęs virš medžių viršūnių, taigi būsime tikri, kad nedribsim žemyn. - Rimtai patikino. - Turiu savo mažąjį MP4 su prijungiama kolonėle, taigi gali laukti kokybiškesnių garsų. Na ir, jeigu tau nesunku, paimk savo gitarą. Ką nors sudainuosim. - Šyptelėjo.

*

Neprisijungęs Andy Black

  • II kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • You can runaway with me anytime you want.
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #72 Prieš 9 metus »
Andy išklausė Alexandrą. Ji susiraukusi išdėstė ką mananti apie klastuolius. Ir vaikinukas suprato, kad mergina kalba tiesą apie tuos klastuolius. Reikia džiaugtis mažyčiais kasdieniniais dalykais ir savo gyvenimu, kaip sakė Alexandra.
-Na, tu teisi. Nėra reikalo čia pergyventi dėl to klastūnyno.
Jis apsidžiaugė, kad Alexandra sutiko nueiti ant stogo. Nukristi jis tikrai nebijojo. Aukštis visai nebaugino Andy.
-Gerai, dešimtą puikiai tinka. Bet, pala.. Hogvartse juk neveikia elektros prietaisai, taigi tavo mp4 turbūt neveiks! Būtinai atsinešiu gitarą. O kur susitinkam? Gal jau ant stogo, ar kažkur kitur?-išbėrė savo kalbą Andy ir įsispoksojo į Alexandrą laukdamas jos atsakymų į užduotus klausimus.

*

Neprisijungęs Alexandra Kennedy

  • III kursas
  • *
  • 178
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #73 Prieš 9 metus »
Besiklausydama antrakursio žodžių Alexandra nuoširdžiai nusikvatojo.
- Taip, taip paimk savo gitarą, tačiau perspėju, kad tave nustebinsiu su savo mp4. - Kilstelėjo antakius. - Mhm, manau ant stogo bus geriausia, nes ten retai kada ateina profesoriai. Vadinasi, maža tikimybė, kad liksim nubausti už slampinėjimą. Tik nevėluok! - Perspėjo mergina Andy.
Pati Alex visada būdavo labai punktuali ir, kaip bebūtų keista, visi, su kuo ji eidavo susitikti, visada vėluodavo. Na, gal tai būdavo todėl, kad švilpė visada į sutartą vietą ateidavo per anksti, tačiau vienaip ar kitaip, dalinti tokius perspėjimus jai jau tapo įprasta.
Mergina nušoko nuo stalo ir atsisveikino su vaikinuku. Taigi... Beliko susigalvoti kokios nors veiklos, kuri mane užimtų bent kelioms valandoms!

*

Neprisijungęs Aurora Depp

  • I kursas
  • *
  • 3
  • Taškai:
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #74 Prieš 8 metus »
Aurora nors ir buvo pirmakursė, bet jau buvo girdėjusi apie kiekvieną koledžą iš tėvų pasakojimų. Jie jai sakė, kad švilpiukai yra labai draugiški, bei malonūs, todėl Aurora džiaugėsi patekusi į šį koledžą. "Na, manau, kad čia draugų tikrai rasiu" galvojo ji.
(...)
Mergaitė suskubo į didžiąją salę. Įėjusi mergaitė neteko žado. "Kokia nuostabi vieta, kaip gražu, stebuklinga..." galvojo ji. Nužvelgusi visus stalus prie kurių triukšmingai bendravo mokiniai, Aurora pamatė savo- Švilpiukų stalą ir pradėjo eiti jo link. Šiek tiek virpėdama, bet žinodama, jad ten ji nebus atstumta. Prisėdus prie stalo visi ją pasveikino šypsenomis, o kai kurie nutarė iškart susipažinti.