0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • II kursas
  • *
  • 207
  • Taškai: 20
  • whoops
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #255 Prieš 5 mėnesius »
Elliw daug kartų galvojo apie tai, kaip atrodys ta paslaptingoji pilis, apie kurią tiek pasakojo Bastiano. Teliko tikėtis, kad čia bus smagu. Mergaitė nežinojo, kas tiksliai čia turi būti. Juk jos brolis mokėsi... Fiziką, istoriją ir panašius dalykus. O sąraše, kurį su laišku gavusi mergaitė iš karto netyčia įmetė į ugnį, buvo prirašyta kažkokių keistų knygų...
O dar ta burtų lazdelė! Rudaplaukė buvo tikra, kad bet kurią akimirką su ja ką nors perdurs. Vis dėlto gerokai susibadė tik koją, kai įsikišo lazdelę į džinsų kišenę.
Kelionė traukiniu neprailgo, mat vienuolikmetė mėgo keliauti. Po to, kai ištrūko iš kalėjimais virtusių namų, kartais pavykdavo nukeliauti bent iki Kardifo. Jis atrodė kaip didelis miestas, kuriame galima daug pamatyti. Tad nenuostabu, kad jau kelionė į Londoną buvo didelis nuotykis. O Hogvartso ekspresas... Buvo daugiau nei įspūdinga!
Reikia pastebėti, kad pati pilis buvo neką prastesnė. Nors ir žinojo, kad čia jos laukia septyneri metai, Elliw buvo tikra, kad visko neapvaikščios. Visų pirma, jau po trijų posūkių pasiklys. Be to, nors ji ir mėgsta keliauti, mieliau tą daro ne pėsčiomis. Galbūt šioje pilyje yra traukinukų ar dar ko nors skirto mokiniams vežioti? Tai buvo vienas iš pirmų klausimų, kuriuos sau uždavė velsietė. Deja, neturėjo, ko paklausti, nes visi atrodė labai įsitempę ir buvo akivaizdu, kad niekas nežinos atsakymo.
Didžioji salė taip pat buvo verta dėmesio. Deja, vos įėjusi į vidų Elliw atkreipė dėmesį į keistą dalyką: visi mokiniai - tiek naujokai, tiek jau sėdintys prie stalų vyresnieji - buvo apsirengę uniformomis. O štai ji buvo apsivilkusi ryškiai rausvą megztinį. Suprato, kad nepagalvojo persirengti traukinyje. Kita vertus, juk negalėjo to žinoti! Netrukus į galvą atėjo mintis, kad ji uniformą tikriausiai pamiršo pasiimti iš namų. Ir net nežino, kur ji: ar brolio, ar Bastiano namuose. Ką gi, panašu, kad jai jau iš karto teks rašyti globėjui ir klausti, ar ji nepaliko jo namuose savo uniformos...
Išgirdusi savo pavardę Elliw nusišiepė: neatrodo, kad kas nors čia varginasi taisyklingai perskaityti kiek ilgesnį vardą. Vis dėlto ji nieko nesakiusi nužingsniavo prie kepurės. Atrodė, kad visi žiūri į ją - tik kažin ar dėl kepurės, ar dėl nelemto rausvo megztinio?
- ŠVILPYNĖ! - garsiai suriko kepurė. Elliw nei apsidžiaugė, nei nusiminė - jai visi koledžai atrodė vienodi. Ji nusiėmė kepurę ir ramiai nuėjo prie stalo. Tik kai mokiniai pradėjo juoktis, suprato nuėjusi ne prie to, prie kurio reikėjo. Apsižvalgiusi pamatė mojančius vyresniokus ir neskubėdama nuėjo prie jų.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Kupidonas Monro

  • VI kursas
  • *
  • 79
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • The fact that you think I care amuses me.
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #256 Prieš 5 mėnesius »
Kupidonas įžengė į didžiąją salę po visų turnyro užduočių, pagaliau pamiegojęs tiek laiko, jog rodės nebeatsikels. Ant veido ryškėjo įbrėžimai, o ir pats vaikščiojo visas sukumpęs, it kažką būtų pametęs ant žemės ir vis nesiliautų ieškoti.
Į didžiąją salė atėjo norėdamas gauti puodelį kavos ir kažką užvalgyti, bet rado šį tą daug nemalonesnio. Mokinių buvo nedaug, tad bjauriai ryži plaukai prie neteisingo stalo išsišoko. Kupidonas kažką suburbėjo po nosimi ir paprašė namų elfų puodelio kavos ir kažko pavalgyti. Gavęs dar karštą puodelį ir lėkštę sumuštinių, atsisėdo priešais klastuolį, lyg norėdamas pats save dar labiau sunervinti.
- Nuo to laiko kai matėmės spėjai apakti? - paklausė jis, trūktelėdamas lūpų kamputį aukštyn, - Kiek atsimenu gyvatynas ten, - galva linktelėjo klastūnyno stalo link Monro, imdamas čiaumoti maistą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 505
  • Lytis: Moteris
  • Išmestas iš Hogvartso ir įsimylėjęs Mioną auroras.
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #257 Prieš 5 mėnesius »
- O DIEVE, TIK NE ŠITAS IDIOTAS!!! - labai garsiai užriko Dafydd, kai pamatė prieš save atsisėdusį šviesiaplaukį švilpį. Puikiai prisiminė paskutinį susitikimą. Ir buvo be galo apmaudu, kad tada taip ir nenustūmė juo nuo stogo. Kas žino, jeigu jis būtų šitą kvailį nudėjęs, galbūt Švilpynės čempione būtų tapusi ta varlė? Ko gero, būtų visai įdomu.
- Tau apie gyvatynus tik patylėt, - burbtelėjo klastuolis, atsakydamas į Kupidono žodžius. Kurį laiką jis ramiai valgė ir, atrodo, neketino kreipti dėmesio į šalia sėdintį vaikiną. Jautė, kad Kupidonas atsinešė kavos, kurios kvapas vertė vemti. Vis dėlto stengėsi nekreipti dėmesio - tingėjo ir vėl peštis. Tačiau kvailas blondinas tą šlykštynę gėrė pernelyg ilgai. Galiausiai velsietis nebeištvėrė to kvapo. Jis žvilgtelėjo į puspilnį puodelį ir kelias akimirkas svarstė. Galiausiai čiupo jį ir turinį supylė tiesiai ant šleikščiai blondiniškų plaukų.
- O tokiems didvyriškiems čempionams nėra žema valgyti prie stalo kartu su paprastais mirtingaisiais? - ironiškai pasiteiravo raudonplaukis. Jis vėl atsisėdo ir toliau taršė vištieną. Tiesą sakant, buvo labai skanu.
Mayros išmintis byloja...

*

Neprisijungęs Kupidonas Monro

  • VI kursas
  • *
  • 79
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • The fact that you think I care amuses me.
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #258 Prieš 5 mėnesius »
- Čiaupk srėbtuvę, kvaily, - atšovė Kupidonas. Kaipgi jis be didingo pasirodymo - prie užknisančio rėkimo trūko tik fanfarų ir raudono kilimo. Šventas Merlinai, Monro būtų geriau dar kart kovęsis su chimeromis ir kapom, bet tik ne pokalbis su šituo. Kur ten, pokalbis, geriausia ko galėjo tikėtis tai dar vienas apsižodžiavimas, sugadinantis apetitą.
- Daugiau nieko gudresnio pasakyt neturi? - kilstelėjo antakį Kupidonas, lyg iš tikro nuoširdžiai nustebęs.
Gavęs pliūpsnį dar ne visai atvėsusios kavos Monro ėmė plūstis taip, kad jei koks pirmakursis išgirstų, tai būtų gavęs traumą amžiams. Kava vertė peršėti daugelį ant veido dar neužgyjusių įbrėžimų.
Vaikinas atsistojo, nusibraukė rankovę skystį nuo veido, o tada persisvėręs per stalą, viena ranka sugriebė to gyvatės apykakle, o kitos kumščiu tvojo į nosį. Buvo toks įniršęs, jog rodės bet kurią akimirką iš ausų galėjo imti virsti garai.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 505
  • Lytis: Moteris
  • Išmestas iš Hogvartso ir įsimylėjęs Mioną auroras.
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #259 Prieš 5 mėnesius »
Žiūrėti, kaip kava varva per šlykščiai blondiniškus plaukus buvo labai malonu. Tai net sumažino pasišlykštėtino kvapo poveikį. Dafydd žiūrėjo į švilpį ir mėgavosi akimirka.
Deja, ir tas nebuvo pėsčias. O ėmėsi jis Adelės Ginder itin mėgstamo veiksmo. Nosis paplūdo kraujais. Dafydd šiaip ne taip sugrabaliojo kišenėje lazdelę ir nukreipęs sau į nosį tarstelėjo:
- Episkey.
Pavyko ne iš pirmo karto - vis dėlto nusitaikyti į savo paties nosį nebuvo itin paprasta. Galiausiai nosis buvo vėl sveika, nors skaudėjo vis dar žvėriškai.
- Koks mergaitiškas smūgis, - saldžiai nusišypsojo priešui velsietis. Į galvą atėjus minčiai jis nukreipė lazdelę į vištienos gabalą, kurį ką tik valgė. Tas buvo labai skanus, deja, dabar aplašėjęs krauju. Ką gi, tiek jau to, suvalgys kitą.
- Engorgio, - aiškiai ištarė. Mėsa išsipūtė. - Wingardium leviosa!
Klastuolis lėtai pakėlė mėsos gabalą. Įtarė, kad Kupidonas supras, koks yra jo tikslas. Dafydd kelias akimirkas pamąstė, kol nusiuntė gabalą kažkur švilpiui už nugaros. Nebegaišdamas laiko susikaupė ir netrukus mėsa su tokia jėga trenkėsi blondinui į nugarą, kad, atrodo, turėjo sulaužyti stuburą.
Mayros išmintis byloja...

*

Neprisijungęs Kupidonas Monro

  • VI kursas
  • *
  • 79
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • The fact that you think I care amuses me.
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #260 Prieš 4 mėnesius »
Na, jei klastuoliui buvo malonu stebėti, kaip Kupidono plaukais ir veidu teka kava, tai Monro jautė dvigubai didesnį malonumą stebėdamas kaip to nosis paplūdo kraujais. Pasirodo net su apdaužytais po turnyro krumpliais gali šį tą naudingo nuveikti. Švilpis šypsojosi plačiau negu šypsotųsi žmogus, kurio vypsnis susegtas sąvaržėlėmis.
- Sunku kvėpuoti suplota nosim, a? - garsiai nusijuokė blondinas, žiūrėdamas į visą spektaklį sukryžiavęs rankas ant krūtinės. Klastuolio komentarą ignoravo - jei smūgis būtų silpnas, nebūtų sugurinęs nosies.
Tolimesnius raudonplaukio veiksmus stebėjo susiraukęs - jis ką, tiek išalko? Padidintam mėsos gabalui užskriejus jam už nugaros, Monro staiga atsisuko, bet lazdelę iškėlė ne laiku. Išpūstas mėsos gabalas plojosi į jį, išmušdamas iš plaučių orą ir nutėkšdamas vaikiną į stalą, taip versdamas net sukaukti ir skausmo. Būtinai tvojosi į stalą ta nugaros vieta, kurią susitrenkė turnyre.
- Šlykštyne... - pro sukąstus dantis iškošė Kupidonas, o tada visas persikreipęs griebė nuo stalo padėklą ir juo tvojo klastuoliui per galvą iš visų jėgų. Negalėjo neigti, kad labiau mėgo kautis kumščiais negu slėptis už kerų apsaugos.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 505
  • Lytis: Moteris
  • Išmestas iš Hogvartso ir įsimylėjęs Mioną auroras.
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #261 Prieš 4 mėnesius »
Dafydd ignoravo pašaipius švilpio žodžius - nenorėjo suteikti dar didesnio malonumo. Žinoma, blondinas buvo teisus, suknežinta nosimi kvėpuoti tikrai nebuvo lengva. Bet tai pripažinti reikštų pasakyti "gerai kirtai man į nosį." O tokių dalykų sakyti tokiems pasipūtėliams kaip Kupidonas Monro geriau nereikia.
Žiūrėti, kaip tas kvailys plojasi į stalą buvo geriausia, kas nutiko tą dieną. Dafydd palaimingai šypsojosi. Jis išplėtęs akis žiūrėjo, kaip nelemtas blondinas kenčia skausmą. Nežinojau, kad esu toks sadistas pasakė sau velsietis. Toks atradimas nebuvo itin malonus, tačiau tikriausiai ne sadizmas buvo kaltas. Jam visiškai nebūtų malonu žiūrėti, kaip kenčia koks nors mažvaikis. Nors ir nemėgo jų, nenorėjo, kad tie vargšeliai kankintųsi. Tačiau va Kupidonas Monro tikrai buvo vertas viso skausmo, kurį tik pavyks jam suteikti.
- Ak, atsiprašau, panele, - saldžiai suburbėjo Dafydd ir tą pačią akimirką gavo į galvą. - Kaip mergiotė neblogai mušiesi, - išspaudė jis, nors skausmas buvo milžiniškas.
Panašu, kad smūgis iš padėklo kuriam laikui atšaldė klastuolį. Jis sėdėjo ir nejudėjo. Minčių, ką daryti dabar, nebuvo visai. Vis dėlto leisti tam blondinui pajusti pergalę nesinorėjo. Tad galiausiai velsietis griebė už Kupidono rankos ir prispaudė ją prie stalo. Kad skausmas sustiprėtų, griebė nuo stalo šakutę ir staigiai dūrė į plaštaką.
Mayros išmintis byloja...

*

Neprisijungęs Kupidonas Monro

  • VI kursas
  • *
  • 79
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • The fact that you think I care amuses me.
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #262 Prieš 4 mėnesius »
O žodžių Kupidonui ir nereikėjo - juk skausmo perlieta išraiška buvo iškalbingesnė už tūkstantį žodžių. Ir tikrai iškalbingesnė negu tie saldainiai, kurie šią frazę naudojo reklamai.
Nugara tvinksėjo, it smaigstoma tūkstančio iki raudonio įkaitusių adatėlių. Velniava, tokiais nugarų traumų tempais Monro taps žinomas kaip Hogvartso kuprius. Truks tik katedros, bet tikriausiai ir tą įrengs.
Kupidonas tokios neapykantos ryžikui nelaikė - visų nekentė vienodai, matydamas kiekvieną mokinį kaip po kojomis besimaišantį vabalą ir nesiruošė Dafydd iškelti aukščiau. Mušėsi tik todėl, kad pažeminimo pėdsakai dar varvėjo nuo plaukų. Jautėsi kaip suknistas žvėris, įspraustas į kampą - nebegalėjo juk dabar imti ir nusileisti, kai vos nenunešė klastuoliui galvos su padėklu. Negalėjo dėl principų, moralų ar panašaus šūdo, o gal dėl savivertės. Bala ten Kupidoną supaisys.
- Ei, ei! PALEISK SUKNISTĄ RANKĄ... - sakinio pabaigti nespėjo, nes akys išsiplėtė nuo netikėtai ranką nutvilkiusio skausmo. Žinoma, jo ranka nebuvo koks filmuose naudojamas prototipas, tad šakutė kiaurai neprasmigo, tik pakankamai, kad iš keturių vietų lietųsi burgundo upeliai. Monro ištraukė šakutę, sušnypšdamas ir nusispjovė Dafydd ant batų.
- Nė nesugebi kovoti garbingai, - nusivaipė šešiolikmetis, bandydamas nesiraukyti ir gniauždamas sužeistą ranką prie krūtinės, o sveikąja užsimojęs tvojo tam šlykštynei į žandikaulį. Kažin kas už šitą smūgį? Peilis į gerklę? O gal šaukštu išskobs akis? Cha.
O pagalvojus, tik norėjo ramiai išgerti puodelį kavos.

*

Neprisijungęs Allwyn Eirianedd Delyth Cadwallader Rhydderch

  • I kursas
  • *
  • 306
  • Taškai: 36
  • Lytis: Moteris
  • Šventoji varlių globėja
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #263 Prieš 4 mėnesius »
  Nors vakarienė jau buvo palyginti seniai pasibaigusi, savo kabinete profesorius užsibuvo kiek per ilgai ir šią praleido. Eiti miegoti nepavakarieniavęs vaikinas nenorėjo. Buvo tikras, kad elfai vis dar darbuojasi. Patikrino kišenes. Pinigų dar turėjo. Duos šiems arbatpinigių už rūpestį.
  Didžiąją salę pasiekė gan greit, laiptai vakarop judėjo mažiau, tad iš trečio aukšto patekti į pirmą buvo lengviau nei įprastai. Artėjant prie pagrindinės visų mokinių susirinkimo zonos, profesorius išgirdo tylų šurmulį. Kažkas buvo salėje ir atrodo pykosi. Vaikinas pagreitino žingsnį ir užėjo vidun. Vėl Llewellyn ir Monro dar. Ar tyčiojatės? Pamąstė. - Abudu baigiat tuoj pat! Llewellyn marš į savo koledžo bendrąjį kambarį. Monro, tau tas pats galioja!

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 505
  • Lytis: Moteris
  • Išmestas iš Hogvartso ir įsimylėjęs Mioną auroras.
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #264 Prieš 4 mėnesius »
Dafydd ir vėl gavo į makaulę. Nespėjo net pasidžiaugti kraujuojančia prakeikto Kupidonpalaikio ranka, kai teko pačiam stvertis už veido.
- Manaisi, esąs kietas, ane? - burbtelėjo raudonplaukis. Daugiau nespėjo nieko pasakyti, kai išgirdo dar kažką rėkaujant. Nenoromis atsisuko. Vaizdas nebuvo daug malonesnis negu priešais sėdintis blondinas.
- O tu dieve švenčiausias, dar ir šito čia prisireikė?! - nesusilaikė Dafydd. Ko jau ko, o profesoriaus Cadogan matyti visai nesinorėjo. Velsietis susiraukė. Panašu, kad teks keliauti iš čia nieko nepešus. Normaliai net ir nepavalgė, juk galų gale vištiena atsidūrė švilpiui ant nugaros.
- Šitoj mokykloj net ir pavalgyt nebegalima? - nepatenkintas suburbėjo Dafydd, atsistojęs nuo stalo. Jis labai nuoširdžiai buvo pamiršęs, kad sėdėjo ne klastuoliams skirtoje vietoje. Piktai nužvelgė Kupidoną. Dar pikčiau žvilgtelėjo į profesorių.
- Labanakt, - mestelėjo vaikinas ir išdrožė iš salės. Jeigu blondiniūkštis pamanys, kad laimėjo, tiek jau to. Dabar svarbesnis buvo skaudantis žandikaulis.
Mayros išmintis byloja...

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • II kursas
  • *
  • 48
  • Taškai: 30
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #265 Prieš 4 mėnesius »
Zoey pagaliau atvyko į Hogvartsą. Ji atkeliavo čia tik su kuprine ir savo dienoraščiu. Mergina lėtais žingsniukais įėjo į didžiulę salę. Joje buvo tik ji ir kažkokia moteris. Zoey greitai priėjo prie tos moters. Ši uždėjo Richter kepurę. Mergina galima sakyti spirgėjo iš nekantrumo. Ji labai norėjo sužinoti kokiam koledžui ji priklausys. Labiausiai ji matyt svajojo apie Varno nago koledžą. Ten visi tokie protingi ir mėgsta skaityti. Galbūt ten ji pritaptų labai puikiai? Greitai mergaitę iš jos mąstymų prikėlė paskirstymo kepurės balsas.
- Tu esi protinga ir mokytis tu mėgsti, bet taip pat ir patinginiauti ir pavalgyti tau patinka, tad ŠVILPYNĖ koledžas tavo būna tebūnie.
 Mergaitė šiek tiek nustebo, kad jai šis koledžas tinka, bet čia bent susiras draugų. Ji greitai nužingsniavo į turbūt Švilpynės mergaičių miegamuosius.

*

Neprisijungęs Melody Wadlington

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #266 Prieš 3 mėnesius »
Gavusi laišką, Melody labai apsidžiaugė, kadangi jau buvo praradusi visas viltis. Nors jos tėtis vienas žymiausių visų laikų burtininkų, vienuolikmetei mergaitei jokie ženklai nepasireiškė. Galiausiai pasiekus pasiekus Hogvartso pilį, Mel su plačia šypsena veide įžengia pro milžiniškas duris. Ji puikiai žinojo visą tvarką šioje mokykloje, kadangi tėtis apie tai vis kalbėdavo. Su šia mintimi, rudaakė nueina į Didžiąją salę, kur paskirstymo kepurė turėjo paskirti jai koledžą. Tiek tėtis, tiek deja, jau mirusi mama, mokėsi Grifų gūžtos koledže, tad ji būtent ten patekti ir troško. Vos kažkokia moteris uždėjo mergaitei ant galvos didelę kepurę, šioji prakalbėjo senu, prikimusiu balsu. Neilgai trukus, kepurė pasakė, kuriam koledžui Melody priklausys. Švilpynė. Ji nebuvo laiminga tuo, bet teks susitaikyti. Be to, tamsiaplaukė puikiai žino, kad ten susirenka patys draugiškiausi, maloniausi ir atkakliausi mokiniai. Išklausiusi visos informacijos, nuėjo ten, kur buvo nurodyta - Švilpynės bendrąjį kambarį.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 15
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #267 Prieš mėnesį »
 Rafael visiškai nenorėjo keliauti į Hogvartsą. Hogvartsas jo visiškai neviliojo. Prancūzas nežinojo ką ten veiks. Juk jo senelių čia nebus, o draugų jis neturėjo. Bet seneliai galiausiai liepė ir įtiko Beaumont vykti ten. Prikalbino jį vien todėl, nes sakė, kad ten bus galima sužinoti apie jo tėvus, o tai berniukui suteikė noro vykti.
 Kadangi buvo mokslo metų pabaiga Rafael, buvo vienintelis didžiojoje salėje. Tai jam buvo labai gerai, kadangi laisvai galės tyrinėti įvairius dalykus apie savo tėvus. Juk seneliai jam pažadėjo, kad čia apie Beaumont tikrai ras. Berniukui apie viską bemąstant kažkoks vyriškis jam užmaukšlino keistą kepur.
- Hmm visa tavo šeima Švilpynėje buvo, bet ar tu čia tiksi neaišku. Juk iš išorės tu tikras klastuolis esi, bet pažiūrėjus giliau švilpis esi, tad tebūnie ŠVILPYNĖ, - tarė kepurė. Vaikinukas apsidžiaugė, kad koledžas toks kaip ir visos šeimos. Dar džiaugėsi, nes sužinojo kur mokėsi jo tėvai. Su šypsena veide berniukas dingo iš didžiosios salės.

*

Neprisijungęs Vanesa Užsispyrėlė

  • I kursas
  • *
  • 4
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
  • Būk savimi.
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #268 Prieš 4 savaites »
Vanesa atvykusi į Hogvartsą suprato - čia bus daug įdomių dalykų. Įžengusi į didžiąją salę, ji nustebo - ši buvo tokio dydžio, lyg stadionas. Čia vienas po kito sugūžėjo pirmakursiai, kurie buvo tyliausi, nes atrodė pakliuvo ne ten, kur reikia. Toliau šurmuliavo jau senbuviai - vieni sveikinosi su draugais, kiti - pasakojosi kur buvo, ką veikė, treti - tiesiog ramiai šnekučiavosi. Atėjus Vanesos eilei užsidėti paskirstymo kepurę, ji lėtai ir nerangiai ėjo link jos, užsidėjo ją ir laukė atsakymo. Išgirdusi, jog pateko į Švilpynę, ji apsidžiaugė. Šiame koledže mokėsi ir jos mama. Tegu tradicija tęsiasi!
Po visko, Vanesa nusekė paskui savo kursiokus į Švilpynės kambarius išsikrauti daiktų ir aprašyti dienoraštyje šios dienos įvykių.

*

Neprisijungęs Delilah Luella Grant

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai: 40
Ats: Švilpynės stalas
« Atsakymas #269 Prieš 3 savaites »
Delilah su nemažu būriu kitų naujų mokinukų įžengė į Didžiąją salę. Šviesiai žalių akių dėmesį patraukė lubos, atrodančios lyg tikras dangus - švelnūs debesėliai ir ryškios žvaigždės atrodė neįtikinai realistiškai. Šviesiaplaukė drebėjo - tiek dėl jaudulio, tiek dėl iš kažkur salėje atsiradusio šalčio. Kodėl negalėjau apsirengti šilčiau?  Tvirčiau susisukusi į apsiaustą, Luella toliau žingsniavo link Paskirstymo kepurės.
- Švilpynė... Klastūnynas... Grifų Gūžta... - sena kepurė vieną po kito mokinius skirstė į koledžus.
- Delilah Luella Grant!
Pakviestoji nesižvalgydama į šonus užlipo ant pakylos ir atsisėdo ant suklypusios taburetės krašto. Netrukus pajuto kepurę ant savo galvos.
- Švilpynė!
Nuostabu! Tvirtai atsistojusi ant žemės, dviejų vardų savininkė nuėjo prie ūžiančio Švilpynės stalo. Atsisėdusi garbanė pažvelgė į nepažįstamus veidus ir nusišypsojo priešais sėdinčiam nežinomam vaikinukui. Alkio Delilah visiškai nejautė, bet žinojo, kad skrandis pradės reikalauti maisto naktį, tad įsipylė vandens su citrina ir pradėjo laukti saldumynų, apie kuriuos buvo užsiminę brolis ir sesuo.