0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Darja Nyx Verlaine

  • ***
  • 36
  • Lytis: Moteris
  • Of Love and Other Demons
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #30 Prieš 12 metus »
Darja įžengė į didžiąją salę. Lubos buvo pasipuošusios tamsiais lietaus dabesimis, iš kurių kartais tvykstelėdavo žaibas. Negi toks "puikus" oras ir lauke? pamanė Darja, ir nuleidusi galvą nuskubėjo prie varno nago stalo, kurį jau buvo apsėdę daugybė šio koledžo mokinių. Eidama per salę Darja stebėjo ir kitus stalus: klastunynas kažką dainavo, švilpiniukai šnabždėjosi ir vaikščiojo po salę, o grifa kirto taip, kad net ausys lapnojo.
Atsisėdusi prie kelių linksmų mergaičių, Darja vėl pažvelgė į lubas. Lijo lijo lietus, per karaliaus pietus... Nors čia tikai ne karaliai ir ne karalienės... Na, tada lijo lijo lietus, per varnanagių pietus... Pusryčius ir vakarienę... Ak ir nuklydau į lankas... Ji papurtė galvą ir pažvelgė į patiekalų gausą: dešrelės, moliūgų sunka, arbata, kepta višta, skrebučiai, uogienė ir taip toliau. Vardintum ir vardintum kiek gėrybių sukrauta ant stalo. Darjos žvilgsnis iš karto užkliuvo už dešrelių. Ak jūs storos, sultingos, skanios nelabosios... Ji jau bodėjosi vieną jų sukirsti, bet prisiminusi savo alergiją greit nuo jų nusisuko. Nenoriu vaikščioti per mokyklą išpurusi ir spuoguota. Plius dar raudona kaip pomidoras. Pasiėmusi lėkštę įsikrovė bulvių košės ir vištienos kulšelę. Visą tai ji sukirto palyginus greitai. Nors buvo soti, griebė keksiuką ir prisipylė arbatos. Paragavo. Arbata buvo pragariškai karšta. Oj... Turbūt apsiplikiau liežuvį. Darja pastatė puodelį ir atsiduso. Tada išsitraukė kerėjimo vadovėlį ir atsivetė penktą skyrių. Penktas skyrius. Šaldymo kerai.Peskipiksi Pesrenosi – sušaldo vietą kurią palieti su lazdele. Reikia aiškiai tarti. Nesimokinti be mokytojo. O kodėl? Nusprendusi šių kerų paskui pasimokyti savarankiškai, Darja surijo keksiuką ir išmaukė jau atsvėsusią arbatą. Tada įgrūdo knygą į kuprinę ir užsimetusi ją ant pečių, išlekė iš didžiosios salės, kurioje, rodos, tuoj prapliups lietus.

*

Engu

Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #31 Prieš 12 metus »
Engu Sun pastūmė sunkias medines duris ir pateko į Didžiąją Salę. Čia ji lankėsi antrą kartą. Vakar per paskistymą, o dabar atėjo papusryčiauti. Todėl peržvelgė didžiuosius keturis stalus ir apsidžiaugė. Varniukai. Eidama prie stalo dar pasisveikino su geltonkase mergaite, su kuria susipažino traukinyje, ir atsisėdo į laisvą tarpą.
- Labas rytas, - negarsiai pasisveikino ir įsipylė skaniai kvepenčios arbatos bei į lėkštę įsidėjo du skrebučius.
Greit pavalgiusi mergaitė greit pakilo nuo stalo ir nuskubėjo atgal į kambarį. Vakar buvo per daug pavargusi, todėl dabar, dar prieš prasidedant paskaitoms, norėjo išsiųsti laišką namo.

*

Neprisijungęs Sonora Peštukė

  • II kursas
  • *
  • 150
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #32 Prieš 12 metus »
  Sonora trynė užsimiegojusias akis ir palengva įtipeno į Didžiają Salę. Šiandien lubos buvo kaip niekad gražios - saulėtos, apsuptos lengvučių mėlynų debesėlių, kurie susiglausdavę kartu, formuodavo vieną didelį sniego pūką. Sonora nusišypsojo sau po ūsu ir pasuko Varno Nago stalo link. Mokinių jau buvo nebedaug, vadinasi tai reiškė, kad dauguma jau papusryčiavo ir sėdi savo pirmosiose pamokose. Sonora užsigalvojusi apie skrebučius su uogiene klestelėjo ant suolo ir ant stalo, toje vietoje, kur ji prisėdo tuojau pat atsirado didelė priskrudinta lėkštė baltos duonelės, o taip pat staiga lyg iš po žemių šoktelėjo avieių uogienės stiklainiukas.
  Na, tai bent tie elfai. Stebina mane kiekvieną dieną. Nesitikiu tokio puikaus aptarnavimo.
  Sonora mintyse padėkojo mažiesiems pagalbininkams ir pagriebusi šaukštą ėmėsi darbo, tepliojo skrebučius, laižė šaukštą, barstė visur trupinus ir kramsnojo pusryčius. Tai bedarydama ji smalsiai žvalgėsi po salę, ar nepamatytų kokio pažįstamo veido. Keli grifiai sukišę galvas tarėsi kažką ir pašnabždom kalbėjo. Prie Klastūyno stalo sėdėjo vienišas penktakursis, o Švilpiukų buvo visas burys, tad Sonora įtarė, kad visai klasei nėra kažkokios pamokos.
  Tikriausiai ir vėl susirgo profesorė Kiautea Liurbė. Ji tokia neatsprai infekcijoms. Gal reiks ją aplankyti Ligoninės flange?
  Sonora gurkštelėjo ledinių apelsinų sulčių ir pamanė, jog čia labai derėtų kokia vižinių dribsnių košė.
  Pamenu, kai vyresnioji sesė sakydavo, jog ši košė - grožio košė. Sonora sukikeno ir pradėjo krautis ją į lėkštę.

*

Neprisijungęs Rouse Doth

  • ***
  • 43
  • Lytis: Moteris
  • Who run the world? CURLS
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #33 Prieš 12 metus »
Beatkris tyliai žingsniais ėjo link Didžiosios Salės. Pagaliau į ją iėjusi ji pakėlė akis. Salėje buvo daug mokinių ir labai didelis triukšmas. Pagaliau ji priėjo Varno Nago stalą ir tyliai atsisėdusi prie stalo. Šioje salėje ji lankėsi tik antrą kartą.
-Labas rytas, - tyliai pasisveikino ji su priešais ir iš šonų sėdinčiais mokiniais.
Pažvelgusi į stalą pagalvojo ko norėtų pusryčiams.. Ji mandagiai pasiėmė skrebutį ir įsipylė sulčių. Peržvelgė visus mokinius. Beveik visi pirmakursiai jau buvo susiradę draugus, ji jautėsi tokia vieniša.
Pavalgiusi ji greit pakilo nuo stalo ir grietesniu žingsniu išėjo į Varno Nago bendrajį kambarį.
Mes visi pasmerkti ištverti gyvenimą. Ir vienintelė galimybė tai padaryti – pamilti jį.

*

Rusnytė

Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #34 Prieš 11 metus »
Rusnė ėjo nuleidusi akis į žemę, kaip visad. Jos plaukai krio jai ant akių ir ant pečių. Ji išgirdo bruzdesį. Tuomet atsitiesė, su ranka perbraukė suknutę ir su ranka vienu judesiu plaukus nustūmė ant nugaros. Klaidūs Hogvartso koridoriai! Nors mergaitei tiksliai nurodė kelią iki Didžiosios Salės, ji dar spėjo užklysti į kelis nenaudojamus kabinetus... "Pagaliau..." - atsiduso mergaitė prieš save išvydusi didžiules medines duris, kurios atrodė nuostabiai ir didingai. Mergaitė įsikabino abiem rankom į rankeną ir iš visų jėgų stūmė. "Na, Rusne, dar trupučiuką..."
Ir įkvėpus dar oro, iš paskutiniųjų jėgų mergaičiukė pagaliau atstūmė duris. Čia buvo... Nuostabu! Šurmulys buvo milžiniškas, todėl, galima sakyti jos netgi niekas nepastebėjo. Na, išskytus tuos kelis mokinius kurie pietavo prie pat durų. Mokinė dar kartą nervingai perbraukė suknelę ranką ir pasitaisė plaukus. Mažutė, visiškai sulysusi ir labai prakauli mergaitė tarsi išnykdavo prieš tokią didingą ir galingą Didžiosios Salės aplinką. Rusnė apsižvalgė. Ji matė tik kelis didelius ir ilgus stalus nukrautus įvairiausiais valgiais, bei tūkstančius mokinių kurie kėlė neperšaukiamą triukšmą ir šurmulį su savo liežuviais. Mergaitė nedrąsiai žengė žingsnį į priekį. Dar kartą plačiai apsižvalgė. "Grifų gūžta..." Eidama po grifukus, ji pamatė, kaip jai šyptelėjo kelios mergaitės bei vienas šviesiaplaukis berniukas. Ji staigiai nusuko žvilgsnį nuo jo ir pamatė kito koledžo stalą. "Klastūnynas..." Einant pro šį stalą, mergaitė jautėsi nejaukiai... Tokie šalti, abejingi ir pikti žvilgsniai... Rusnė pagreitino žvilgsnį ir pasuko į kairę pusę. "Švilpynė!" Linksmas juokas bei kelios šypsenos... Ir pagaliau! Štai stalas, kurio ji ieškojo! "Varno Nagas! Taip!" Mergaitė prisiartino prie stalo. Keli mokiniai atsisuko. Tačiau nešyptelėjo. Nedrąsiai paklaususi 'ar čia laisva?', mergaitė prisėdo.
Jai čia visai patiko. Mėlyna ir bronzinė spalvos! Na, gal ir nieko... Gardus valgis... Kurio beveik ji net neparagavo. Gerklėje stūksojo didelis gumulas, kuris susidarė iš namų ilgesio ir noro verkti verkti verkti. Šis jausmas Rusnei buvo gerai pažįstamas.
Mergaitė atsiduso ir įsipylė antrą puodelį kakavos. "Primena Rodžio kakavą... Ach, kaip ten jis... Be manęs..." Rusnė prisiminusi Rodžį, pajuto, kad gumulas gerklėje didėja ir padėjusi kakavos puodelį, bėgte pasileido nuo stalo. Mokiniai jau rinkosi nuo stalų į bendruosius kambarius, taigi smalsių žvilgsnių mergaitė nesusilaukė. Štai, ji jau pribėgo Didžiosios Salės duris...

*

Neprisijungęs Maria Huler

  • *
  • 20
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Smulki , rami ir prisnūdusi mergiotė
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #35 Prieš 11 metus »
Marios pilvas labai norėjo valgyt . Ji nuėjo į didžiają salę , ten atsisėdus ji įsidėjo pakankamai valgyt . Nieko nelaukus pradėjo viską kimšti į savo pilvą . ,,Amm , kaip skanu,,Skambėjo balsas jos galvoje .Pabaigus valgyt  , ji dar nenorėjo eit mokytis , dar norėjo pabūti čia , taigi įsidėjo į savo lėkšte gabaliuką torto , ir po lėto jį valgė . Pabaigus tortą teko , išeit , nors labai nuliūdusi Maria išėjo iš didžiosios salės  , viena , nes dar neturėjo susiradusi draugės , nors būtų labai smagu turėti gerą draugę ..Ji liūdna nupėdino per visą salę su knyga rankose ,atidarė sunkias geležines duris ir išėjo iš linksmos salės...

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė Maria Huler »
Nesvarbu ūgis , o protas ir vidinė jėga

Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #36 Prieš 11 metus »
Minas pravėrė didžiosios salės duris. Wooooowwww..., pagalvojo jis. Vaizdas tikrai buvo daug įspūdingesnis negu vakar. Buvo daugiau dekoracijų, iškabų...Jis priėjo prie Varnagiukų stalo. Jo nauji draugai jau sedėjo prie stalo ir šnekučiavosi. Jie taip pat buvo iš Mino gimtinės, Jų vardai buvo Maiklas ir Eva. Tada Minas su draugais pradėjo valgyti pusryčius, pusryčiai buvo tikmrai skanūs, Eva sako, kad tai namų elfų darbas. Mes su Maiklu jai pritariame. Pavalagę pusryčius, jie dar įsipylė atsigerti. Tada šiek tiek užkramsnoję jie ruošėsi eiti į pirmas pamokas...

*

Neprisijungęs Nina Tyrion

  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #37 Prieš 11 metus »
Vos tik atvykusi į mokyklą ir paskirta į Varno Nago koledžą, Marita iškart pradėjo ieškoti, kur būtų galima pavalgyti. Laimei, jau pirmas sutiktas nepažįstamas žmogus jai kantriai viską išpasakojo apie Didžiąją Salę, kurioje, pirmakursės supratimu, buvo rojus. 
Tad varnanagė iškart nubėjo į minėtąją vietą. Nepaisant begalės moksleivių, apsėdusių stalus, jai čia visai patiko, nes ore sklandė įvairiausi kvapai. Susiradusi savo koledžo stalą ir įsispraudusi tarp kažkokių dviejų didelių šeštakursių, Marita puolė valgyti su tokiu įkarščiu, visiškai nebūdingu vienuolikmetei.
Dešrelės, salotos,  bulvės, ryžiai, saldainiai... Tai ir dar daugelis kitų patiekalų atsidūrė Maritos pilve. Tie, kurie ją matė bent akies krašteliu, tikriausiai susimastė, kur tokiai mažai mergaitei viskas telpa, bet nieko nesakė, tikriausiai nusprendę, kad Magijos Pasaulyje viskas įmanoma.
Marita niekur nėjo dar ilgai, net ir tada, kai visi išsiskirstė pavalgę, mergaitė sėdėjo užsikniaubus ant stalo. Ji baisiai tingėjo kažkur eiti. Gal čia ir nakvosiu, kas čia žino... Didžiosios salės lubos išdavė, kad jau nusileido saulė. Vadinasi, niekas čia nepasirodys visą naktį. Bet pirmakursei tai nerūpėjo, ji palaimingai sėdėjo, o galvoje svajingos mintys keitė viena kitą.

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Gaze into the fire, surrender to them
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #38 Prieš 11 metus »
Vaikinas įėjo į salę, joje jau nebebuvo nė gyvos dvasios, visi turbūt jau buvo nuėję miegoti ar dar kur išlieti savo paaugliškų aistrų, bet naktinis dangus vis vien švietė salėje, nors ir užburtas bet kai kurie naujokai turbūt apie tai net nebūtų pamanę. O tuo labiau žiobarai. Žiobaras ir Velinas buvo bet jo tai jau senai nebestebino. O kai čia pirmą kartą pateko jis į žvaigždes net dėmesio neatkreipė, jam visai ne tai galvoje buvo.  Tada kepurė svarstė kur jį paskirti ar į Varno nagą ar į Klastūnyną. Kaip bebūtų keistą jį paskyrė Varno nagan, tada jis pyko, bet galbūt ir gerai... Nes dabar kiek girdėjo gyvatės lieka paskutinėje vietoje, o ten nėra nė vieno mielo mokinuko. O va varnai jo dėka laimi taures ir įvairias dvikovas. Kodėl dėl jų taip stengiasi? Turbūt todėl kad nori nebegalvoti apie skaudžius prisiminimus.
Net nepajuto kaip atsisėdo prie mokinukės ir pradėjo gerti vynuogių sultis iš taurės. Vynas būtų skaniau, bet nei teta nei hogvartso elfai to čia neduoda. Sunkiai atsiduso. Paėmė šakutę ir pradėjo valgyti vištienos troškinį su ryžiais. Skanu. Ryžiai. Jis juos dievino. O dar aštri vištiena.. M... Gardumėlis. Tyla. Tyla jam tai pat patiko. Girdėjosi tik mergaitės alsavimas.

*

Neprisijungęs Nina Tyrion

  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #39 Prieš 11 metus »
Marita besėdėdama ir besvajodama net nepajuto, kaip jos akys užsimerkė ir galvoje ėmė plaukti įvairūs vaizdai. Kai kurie iš jų kėlė nerimą, o vieni netgi priminė žiaurią praeitį, šeimos atstūmimą ir kitus širdžiai nemielus dalykus. Tačiau mergaitė nekovojo su šiomis mintimis, nešlavė jų iš galvos, tiesiog leido jiems plaukti pro šalį. Paleido jas tam, kad šviesia galva pradėtų naują gyvenimą.
O gal ne tokį ir naują, jei vos tik atvykusi į naują mokyklą prisiriju kaip kiaulė. Sulyg ta mintimi apie maistą, šalimais pasigirdo kramtymo garsai. Pasirodo, Marita taip įsitraukė į galvojimą, kad net nepastebėjo didelio varnanagio, įėjusio į salę ir atsisėdusio greta.
Jei tai būtų kitas laikas ir kita vieta, pirmakursė būtų bent aiktelėjusi, nes niekuomet nepasižymėjo apatiška reakcija į netikėtumus. Tačiau magiška mokyklos aplinka ramino, mergaitė susivaldė ir neišleido nei menkiausio garselio, tik sulaikiusi kvapą kurį laiką stebėjo valgantį vaikiną. Ji žinojo, kad mandagūs ir normalūs žmonės paprastai pasisveikina, susipažįsta ir atlieka kitus įprastus veiksmus. Tačiau nepratusiai bendrauti tai neskubėjo ateiti į galvą. Bet galiausiai susikaupė ir prabilo:
-Eee.. Labas. - iš lūpų dingo šypsena, bet veide atsispindėjo ne nedraugiškumas, o smalsumas. Gera pradžia - pusė darbo, o ką ten sakyti toliau... Jokių gerų idėjų neatėjo į galvą, todėl Marita pagriebė didelį salotų dubenį ir ėmė neskubėdama jas valgyti. Net jei šalia nebūtų buvę maisto, mergaitės neūtų nors kiek jaudinę, kad ją palaikys nenormalia, kuri sutikus nepažįstamą žmogų sugeba tik pasisveikinti, neprisistato, nepaspaudžia rankos. Norės - kalbės, nenorės - irgi gerai...

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Gaze into the fire, surrender to them
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #40 Prieš 11 metus »
Tylėdamas toliau gėrė sultys ir valgė vištieną. Pirmą suvalgė vištieną, vieną pačią, paskiau pradėjo valyti ryžius su padažu. Išgėrė visas sultys ir padėjo taurę šalia lėkštės.
Visą tą laiką jį maistas mažiausiai domino, bet valgė kad valgytų, buvo paskendęs savo mintyse ir tiek. Galvojo apie tai kad neaplankė savo tėvų kapo per tą vakarėlį varnų kuris gavosi... Tiksliau nesigavo. O tai erzino ir liūdino. Norėjo ką nors šaunaus padaryti naujokėms, bet šios net nepanoro jam padėti. Galbūt kitais metais kas nors išeis padoresnio, bet turbūt tik tas pats mėšlo gabalas.
Atsiduso ir netrukus nusičiaudėjo.. Spėjo per šaltį kol buvo ant stogo persišaldyti. Bus dar nuostabiau jeigu užkims, išvis stebėtina kaip jis neužkimo bekalbėdamas, gi nekalbėjo tiek daug metų, erzino visus savo nekalbėjimu, o ypač mokytojus kuriems gamta buvo labaaai svarbi. Pakraipė savo galvą, jau žadėjo stotis ir eiti, bet štai išgirdo mergaitės balsą.
- Laba, - tarstelėjo ir nužvelgė ją. Juodi plaukai. Balta oda. Kažkuo buvo panaši į Veliną. Mhm...  Ieško panašumų ten kur jų nėra ir kur po velnių jisai nusivažiavo? Atsilošė kėdėje ir pradėjo supuotis, pamiršo vakarinę maldą, pamiršo pasimelsti už tėvų ramybę... Jis viską pastaruoju metu pamiršta, bet nuo šios dienos vėl pasistengs atkurti savo penkerių metų senumo tradicijas. Šyptelėjo pats sau, taip ir padarys.

*

Neprisijungęs Nina Tyrion

  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #41 Prieš 11 metus »
Marita, sėdėjusi kaip daugmaž normalus žmogus, staiga visiškai pasikeitė. Tuščias salotų dubuo nukrito ant žemės ir perskilo pusiau. Nežmoniškai greitu judesiu mergaitė atsidūrė ant suolo, sustingo tokia poza, lyg žvėris, pajutęs pavojų. Akys išsiplėtė ir dabar galėjai matyti, kad jos buvo tamsiai mėlynos, beveik juodos.
-Demonas... Padla. - vos girdimai ištarė.
Jis nepastebimai atsėlino ir dabar stebėjo Maritą. Ne, tai nebuvo koks mistinis padaras, visiem linkintis blogo. Taip pat nedarė jis įprastų demoniškų darbelių... Na, išskyrus žmonių gąsdinimą ir nedidelių gyvų padarų žudymą. Demonas buvo Maritos Makino katinas. Mažas, nušiuręs, sulysęs jis anaiptol neatrodė pavojingas. Tačiau mergaitė vis tiek atrodė budri ir pasiryžusi bet kurią akimirką gintis.
-Sugrįžai, Demone? - vos girdimai ištarė Marita. Taip, prieš porą mėnesių, dar tuomet, kai mergaitė gyveno savo gimtajame kaime, ją užpuolė katinas. Po šito neįprasto įvykio vienuolikmetė liko gyva, net per daug gyvybinga, tačiau visa apibraižyta, o ant kaklo žioėjo didžiulė žaizda, kurios, atrodo, negalėjo padaryti tokio smulkaus padarėlio nasrai. Dar ir dabar, pakėlus juodus Maritos plaukus, matėsi didžiulis randas. Keista buvo ir tai, kad Demonas, užpuolęs mergaitę, dingo. Iki dabar.
Katinas, išgirdęs žodžius, labai išsišiepė ir dabar tikrai atrodė kaip mažytis keturkojis demoniukas. Marita tai pamačiusi nejučia priglaudė ranką prie kaklo. Tačiau baisiausios pirmakursės baimės netapo tikrove. Demoniukas dingo, tiesiog bežiūrint ištirpo ore.
-Ah? - mergaitė išleido keistą garsą, rodantį begalinį nustebimą. Tada nusiraminusi atsisėdo kaip normalus žmogus. Prisiminė didelį šeštakursį, kuris visą tą laiką sėdėjo šalia. - Nekreipk dėmesio, man su galva lyg ir viskas gerai, tiesiog turiu šiokių tokių nesutarimų su savo katinu. Beje, - nužvelgė jį nuo galvos iki kojų - Mano vardas Marita, o tavo? - vos tik ištarė šiuos žodžius, nukreipė žvilgsnį šonan, slapčia širdyje tikėdamasi, kad jos klausimas ištirpo ore ir nepasiekė bendrakoledžio ausų. Nors viena mergaitės pusė norėjo su kažkuo susibendrauti, kita labai brangino vienatvę ir tylą, be to, į žmones žvelgė su nepasitikėjimu.

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Gaze into the fire, surrender to them
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #42 Prieš 11 metus »
Išgirdęs žodį ,,demonas'' akimirksniu pagalvojo kad mergaitė jį taip pavadino, bet pasirodo taip pavadino savo katiną. Stebėjo kaip mergaičiukė pasibaidė savo katino. Kilstelėjo antakius. Visa tai atrodė tikrai juokinga, reikėjo nufilmuoti ir paplatinti. Šyptelėjo ir jau ketino trauktis telefoną, bet... Atsiminė kad jis čia neveikia, taip sunkiai atpranta nuo žiobariškų dalykėlių. Sunkiai atsiduso ir nužvelgė katinėlį.
Katinas buvo juodas ir vien tuo priminė Velinui savo katę. Susimąstė. Senai nematė savo katytės, tuoj ir vardą pamirš, turbūt ją suvalgė koks voriukas ar gyvatukas. Tokios mintys liūdino, bet tuo pačiu ir linksmino, nes vaikino katės niekas nesuės nė per klaidą, visi uždraustojo miško gyventojai žino kad varnui yra paklusnios gyvatės, o tai pat ir toji milžinišką gyvatė didesnė už mašiną. O su ja tikrai niekas nenori prasidėti, tai pat ir varnanagis.
Iš minčių jį pažadino vaiko verkimas prie pat šono. Velinas pažvelgė apačion ir išvydo hibridą. Kas tokį ir sugalvojo sukurti padarą... Smarvė... Tasai padarėlis skleidė smarvę, kas be ko atrodė kaip iš siaubo filmo - Žmogaus vaiko galva ir kūnelis, uodega kirmelės, rankos... Visai ne kaip rankos o kaip smaigaliai kuriuos kirmelės turi. Pilve rodos organų nebuvo, nes buvo toks plonas, kad net sunku apsakyti. Kojos kaip ir rankos, klausimas kaip jis ant jų pastovį. 
Spėkit iš kur šį pasibjaurėtiną daiktą mokinys gavo... Nežinote? Na žinoma, nes gi tikrai niekas nesitikėjo kad Velinas pats nusipirko šitą. Turbūt pirko vien todėl kad pagąsdintu žmones. Mhm... Būtent dėl to.
Varno veide žaidė šypsenėlė nė kiek nesibjaurėdamas paėmė ,,vaikutį'' ir pasidėjo ant kelių.  Perbraukė su nagu jam per galvelę ir akies krašteliu pažvelgė į naujokėlės reakciją. Išsigąs? Klyks? Ar nekreips dėmesio? Trečias variantas atrodė nuobodžiausias.
- Aš Velinas, - prisistatė kiek pavėluotai, nes buvo užsiėmęs stebėjimu ir žiūrėjimu į hibridą.

*

Neprisijungęs Nina Tyrion

  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #43 Prieš 11 metus »
Maritos akys tyrinėjo Didžiosios salės prieblandą. Vieną akimirką jai pasirodė, kad mato kažką po Klastūnyno stalu, bet geriau įsižiūrėjusi suprato, kad apsiriko. Tau paranoja. Eik pasigydyk - mintyse suskambo keistas balselis. Mergaitė nenorėjo prasidėti su savimi, kad ir kaip būtų save mylėjusi, todėl nesivargino atsakinėti keistiems balseliams, skambantiems galvoje. Reik tikėtis, kad tai ne šizofrenija. O jei ir būtų... Makino kažkodėl išsišiepė, iš pradžių šypsena buvo dirbtina ir truputį kraupi, vėliau sušvelnėjo, nors vis tiek pirmakursė atrodė keistai, žiūrėdama į niekur ir šypsodamasi.
Jautri Maritos klausa užfiksavo vaiko verkimą. Ji net pašoko, apsidairė nieko nesuprasdama. Iš kur čia galėtų būti vaikas. Na, nebent šis dėdė šeštakursis mėgsta pasilinksminti, bet vis tiek vaikas tai ne toks padaras, kurį būtų galima lengvai paslėpti... Tačiau garsas neabejotinai sklido nuo varnanagio. Tad mergaitė atsistojo greta jo ir atidžiai apžiūrėjo. Neklydo, ant kelių kažkas gulėjo.
-Ką čia turi? - su neslepiamu smalsumu paklausė. Priėjo dar arčiau ir atsitūpė, kad galėtų geriau įsižiūrėti. Tai buvo nepaprastai šlykštus padaras, tokio ji nesapnuotų net baisiausiame košmare. Bet mergaitė nebijojo, nes jis atrodė pernelyg silpnas, kad ką nors galėtų padaryti. Marita staiga giliai įkvėpė ir susiraukė. - Čia šitas smirda ar tu?... Jei netyčia nusibaigsiu nuo smarvės, tai...  nesvarbu. - Toliau stebėjo hibridą. - Gal čia tavo va... - neužbaigusi minties prunkštelėjo, nors iš tiesų tokia mintis neturėtų būti juokinga. - Įdomus, tokių niekada nemačiau pas žiobarus. Jis manęs nesuvalgys? - ištarusi šiuos žodžius pasitraukė kiek toliau, tačiau vis tiek nenuleido akių nuo hibrido. - Gražus tavo vardas. Jei atimtume i raidę, būtų Velnias. Galiu tave taip vadinti? Gal dar turi ką nors, kas galėtų sudominti mažą mergaitę, susipažįstančią su burtininkų pasauliu?

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Gaze into the fire, surrender to them
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #44 Prieš 11 metus »
Tylėdamas glostė hibrido galvą. Kartais jam knietėdavo pabandyti ją nutraukti, sutraiškyti... Tą patį padaryti ir su jo kojomis, galiausiai viską sudegint ir užkasti kur nors kur niekas nemato. Šyptelėjo pats sau ir atsilošė kėdėje. Hibridas jau nebeverkė, jis tiesiog apžiūrinėjo stalą su savo kone supuvusiomis akimis. Sunkiai atsiduso. Gaila tas padarėlis nemokėjo kalbėti, o tik šaižiai klykti ir kažką murmėti.
Netrukus vaikinas pajuto kad mergaitė susidomėjusi žiūri į jo augintinį. Susidomėjusi... Hm... Kodėl neišsigandusi? Berods šioji pamatė kad tai buvo tikras vaikas, o ne hibridas, bet... Net supratusi kad tai daug bjauresnis padaras nė necyptelėjo. Varnas spraktelėjo pirštais ir atsiduso. Tikėjosi išgirsti klyksmą, bet neišgirdo, o tai erzino, nes norėjo išgąsdinti, o pasirodo šis naujasis augintis nė velnio nebaisus, o tik bjaurus ir dvokiantis.
- Nejaugi aš panašus į tokį kuris dvoktų? - kilstelėjo antakį Velinas. - Vaikas? Mergaite, neesu tooks kvailas kad prisidirbčiau problemų, - vyptelėjo. - Jis tavęs nesuvalgys, nebent tik nukąs pirštą, - pasakė lyg niekur nieko  ir klausėsi ką ji toliau kalbėjo.
Oho. Šioji panoro jį velniu pavadinti. Gražu. jam patiko. Velnias, demonas. Kone tas pats. Tik klausimas kodėl jį taip vadins? Hm... Marita nori jį vadinti dėl Velnio ir Velino panašaus rašymo, tiksliau kone tokio pačio, tik i raidė apkeista vietomis. Elena jį velniu vadindavo todėl, nes jai atrodė kad vaikinas yra velniškas, geria energija, trukdo jai, nors tiesa buvo ta kad šis jai nieko blogo taip ir nepadarė. 
- Gali mane vadinti velniu, šis pasaulis nieko nesiskiria nuo žiobarų, tik kad neveikią žmogiški daiktai, - atsiduso ir nusijuokė. - bet gyventi įmanomą.