0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.


*

Neprisijungęs Pinasija Rodžensor

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Varno Nago
« Atsakymas #376 Prieš 1 metus »
 Kai Pinasijai uždėjo paskirstymo kepurę ji labai nerimavo, nes labai nenorėjo patekti į Klastunyną. Sukryžiavus pirštus ir galvodama apie Varno nagą ji išgirdo kaip paskirstymo kepurė šaukia:
- Varno nagas! 
Pinasija atėjo prie Varno nago stalo ir pamatė labai daug mėlynos ir sidabrinės. Jai labai patiko žiūrėti į savo naujus draugus. Ji visada norėjo patekti į Varno nagą,bet taip pat ir į Grifų gūžtą. Jai labai patiko vaišės ir užkandžiai. Sultys ir gėrimai irgi buvo labai skanūs. Skanaudama ir užkandžiaudama ji prisiminė kaip kažkada labai norėjo patekti į Hogvardsą. Pagalvojo jog sapnuoja, bet ne,tai buvo relybė.Prieš tai ji labai daug skaitė apie Hogvartsą. Žinojo daug ką net šiek tiek apie uždraustąjį  mišką.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 277
  • Taškai: 21
  • Lytis: Moteris
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #377 Prieš 1 metus »
Truputį pasiklydusi Lina pagaliau pasiekė Didžiąją salę. Kaip ir pirmą kartą ją sužavėjo nuostabios užburtos lubos.Ši pilis nuostabi! Pilna magijos, kalbančių paveikslų, judančių laiptų, o svarbiausia čia bus galima išmokti burti! Plačiai išsišiepusi varniukė nustriksėjo link Varno Nago stalo ir atsisėdo. Apžvelgusi visus skanėstus Lina čiupo obuolį ir keksiuką nuo skraidančios lėkštės. Greitai sukrimtusi maistą Lina įsipylė arbatos ir apsižvalgė. Aplinkui įvairių koledžų mokiniai valgė ir kalbėjo, profesoriai gyvai diskutavo. Lina puikiai nusiteikusi užbaigė arbatą, pasičiupo sausainį kelionei ir nukūrė ieškoti klasės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Lina Catamans »

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 352
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #378 Prieš 1 metus »
Buvo ypatingai šaltas gruodžio rytas ir Nelanna taip nenorėjo keltis, kad prasivartė lovoje iki pat paskutinės minutės. Supratusi, kad daugiau nebegali sau leisti gulėti šiltuose pataluose, varniukė mikliai apsirengė ir susiruošė lėkti į Didžiąją salę pusryčių. Jau buvo beišeinanti pro miegamojo duris kai prisiminė, jog nepatikrino, ką gavo šios dienos Advento kalendoriuje. Bet tam laiko nebuvo ir ji, pasiėmusi iš spintelės kalendorių, įsidėjo jį į kuprinę.
Pusryčiai, kaip visada, buvo skanūs ir sotūs. Namų elfai iškepė nuostabius, burnoje tirpstančius blynelius su klevų sirupu ir cukraus pudra. Skaniai pavalgiusi Nelanna išsitraukė iš kuprinės advento kalendorių ir atidarė šios dienos langelį. Ir, o siaube! Po langeliu nieko nebuvo - trūko šokolado! Nelanna nuliūdusi žiūrėjo į atidarytą langelį, kuriame turėjo būti elnio formos šokoladukas. Kieno čia darbas?!, svarstė mergaitė. Deja, bet šokoladuko nebuvo, o į pamoką reikėjo eiti. Prieš įsidėdama Advento kalendorių į kuprinę, Nelanna jį pakratė ir įsitikino, kad uždarytuose langeliuose dar yra šokoladukų - girdėjosi barškėjimo garsas. Kalendoriui saugiai įsitaisius kuprinėje, varniukė paliko Didžiąją Salę.

*

Neprisijungęs Florence Pearl

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #379 Prieš 1 metus »
Flora įkvėpė. Išgirdusi savo vardą ji prasibrovė pro sumišusių pirmakursių minią, žengė ant pakylos. Keturiuose ilguose staluose mergaitė iškarto išgirdo kuždėjimasi ir kikenimą. Ji net nesivargino galvoti kodėl. Žinoma tai buvo dėl jos rando per visą akį. Šiandien jis ryškiai kaip niekad, gadino jos blyškų veidą. Net negalvokite, kad tai buvo koks nors magiškas randas. Florence niekad, net nebuvo mačiusi magijos. Tai tebuvo paprastas katės įbrėžimas, ilgainiu pavirtes į randą. Ji atsisėdo ant kėdės. Apžvelgė salę iš šios perspektyvos. Eidama nesugebėjo apsidairyti, stovint tarp aukštų pirmakursiu ničnieko nesimatė. Įėjusi ji tesugebėjo pažvelgti į lubas, kur išvydo lietingą rudens, apniauktą dangų. Nepats gražiausias vaizdas. Florai jau buvo užtekę valčių plaukimo, per kurį permirko kaip reikiant. Bet keista - vos įėjusi į pilį, pasijuto sausa. Mergaitė drebančiomis rankomis, paėmė kepurę. Ši vos neiškrito iš jos slidžių, drebančių labiau iš jaudulio nei iš šalčio pirštų. Sulaikiusi kepurę nuo kritimo žemėn Pearl beviltiškai užsidėjo ją. Tylint kepurei mintyse ji pagalvojo: negali būti, kad tai ne klaida. Kepurė kalbėjo su kitais vaikais, o aš nieko negirdžiu! Tai tikriausiai koks nors sugebėjimas kurį turi tik tikri burtininkai. Tuoj, tik palauk prieis toji moteris nuims man kepurę ir pasakys: - Čia įvyko klaida, tai ne tavo vieta šioje mokykloje. Išsiūsime tave namo pačiu pirmu traukiniu. Nors gal ir nebūt taip blogai. Vieninteliai žmonės kurie norėjo manęs šitoje mokykloje, buvo mano tėvai. Jiems taip patinka ta magija, jie sakė jog patirsiu begalę nuotykių ir susirasiu daug draugų. Aš tuo nė trupučio netikėjau. Žinau, kad visi manęs prisibijos, galvos kokia aš baisi dėl savo rando. Aš jų nekaltinu. Nekalbėčiau su savimi taip pat. Staiga kepurė ant mano galvos prakalbo. Ir ne, bet kaip, o sužviegė, taip, kad visose apylinkėse turėjo girdėtis:
- VARNO NAGAS!
Na, pasirodo aš tikriausiai burtininkė. Vaikai prie mėlynojo stalo pradėjo ploti. Nors ir ne taip stipriai kai berniukui prieš mane. Kai priėjau prie stalo niekas manęs nepasveikino, nepadarė vietos kaip kitiems vaikams mačiau darė. Bet aš nepaisiau. Buvau pripratusi prie to žiobarų mokykloje. Vietoje to aš apsimečiau jog tai visiškai normalu ir apėjusi stalą atsisėdau į laisvą vietą. Viresnė mergaitė įsispoksojo į mano veida, net nesusiprato, bet kai aš nejaukiai atsikrenkščiau ji susipratusi nusuko galvą su pasišlykštėjimo mina. Na, puiki pirmoji diena mokykloje. Iškarto matosi, kad pritapsiu! Sarkastiškai pamaniau aš pati sau.

*

Neprisijungęs Ruth Anneliese

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #380 Prieš 1 metus »
Įžengus į Didžiąją salę pasigirdo kitų pirmakursių žavėjimosi murmesys. Visiems pamačius menę, kiti dalykai visai išgaravo iš galvos. Dabar visi tik žavėjosi dekoracijomis ir burtais kuriuos šioje salėje galėjai net jausti. Ruth išplėtusi akis apsidairė. Dar niekad nebuvo tokiame erdviame ir magiškame kambaryje. Visi stalai buvo išpuošti keturiomis skirtingomis spalvomis, sienos taip pat apkabintos herbais, prieš juos stovintis stalas prie kurio kaip atrodė sėdėjo profesoriai, buvo išpustytas įvairiausiais auksiniais indais, danguje skraidė šviečiančios vaškinės žvakės. O lubos! Ruth dar nebuvo mačiusi tokių išraiškingų lubų. Jose atsispindėjo naktinis dangus, apsagstytas mažais švytinčiais žiburėliais - žvaigždėmis. Atrodo pirmakursė ką tik matė tokį lauke. Žengdama per sale negalėjo atplėšti akių. Jis atrodė taip magiškai, net netikrai… Staiga moteris kuri buvo prisistačiusi kaip direktoriaus pavaduotoja sustojo ir sustabdė užsižiūrėjusius vaikus. Ruth netyčia atsitrenkė į priešais stovinčia mergaitę ir atsibudo iš savo vaizduotės.
- Atsiprašau, - sušnabždėjo Anneliese, bet neatrodė, kad mergaitei prieš ją tai rūpėtų.
Netrukus vaikus pradėjo kviesti pavardėmis, pasigirdo kepurės klykčiojimai, stalai vis plodavo ir nutildavo, plodavo ir nutildavo, tada kitas stalas ir taip toliau. Ruth pradėjo suktis galva. Pakvietė mergaitę į kurią ji buvo atsitrenkusi.
- Klastunynas! - kažkur toli išgirdo Ruth.
Ir štai pasigirdo jos pavardė. Ji prasistūmė pro vaikus stovinčius prieš ją ir sukaupusi savo drąsą žengė ant pakylos. Visos salės dėmesys buvo sutelktas į ją. Atrodė visų akys tik ir klausė - o ką ji darys toliau? Ar jinai suklys? Ką man daryti? pamaniusi supanikavo mergaitė. Viską ką regėjo prieš tai buvo pamiršusi. Staiga ji susiprato ir pagriebė kepurę. Per staigiai. Kepurė nepatenkinta suburbėjo. Na, žinoma. Jau suklydau! Ji kiek tik galėdama atsargiau užsimaukšlino kepurę ant juodų it smala plaukų ir pradėjo klausytis varančio iš proto kepurės murmėjimo. Kepurė atrodė neapsisprendžianti, bet galiausiai pasigirdo lemiamas atsakymas.
- Varno Nagas! - savo kimiu balsu išstenėjo kepurė.
Nors ir kimiu, bet garsiu pagalvojo Ruth. Mėlynasis stalas prapliupo ploti. Ji susivokusi nusimovė kepurę ir linksmai pasileido prie stalo. Varno Nago prefektė atsistojusi paspaudė jai ranką ir varniukė atsisėdo į laisvą vietą. Baisiausia vakaro dalis buvo baigta, dabar teliko sulaukti ceremonijos pabaigos ir galės valgyti. O poto ir miegoti.

*

Neprisijungęs Viviana Sofi Fleming

  • I kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ir kaip gi užklydai į mano profilį, keliautojau?:)
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #381 Prieš 1 metus »
Štai ir Hogvartsas, visame savo grožyje..
Viviana jautėsi lyg negalėdama atitraukti akių nuo milžiniškos pilies priešai ją. Apstulbusi nuo grožio kurį matė, mergaitė lyg amo netekusi žiūrėjo į Hogvartsą, apie kurį iki šiol yra girdėjusi tik iš tėvų pasakojimų. Nors motina yra tikrai gera pasakotoja, tačiau nei vienas jos pasakojimų neparuošė Vivianos šiai didybei. Brunetės širdis spurdėjo be paliovos lyg išprotėjusi, o dūžiai tik sustiprėjo mergaitei įžengus į pilies vidų ir pajudėjus didžiosios menės link.
Didžiosios menės durims atsivėrus, Viviana tikrai galvojo, jog jos kojos dabar tikrai suskystės. Pažvelgus į viršų Viviana net aiktelėjo išvydusi užburtas lubas, vaizduojančias žvaigždėtą nakties dangų ir šimtus degančių žvakių, magijos pagalba tiesiog kabančias ore. Eidama su kitais pirmakursiais link pačio menės priekio, Viviana gavo progą pažvelgti į Paskirstymo kepurę - ji atrodė tokia sena, nušiurusi, tačiau vos jai pradėjus dainuoti, mergaitė netgi sukikeno. Bet kurią akimirką bus paskviestas ir jos vardas, ji bus paskirta į koledžą kuris bus kaip jos antri namai sekančius septynerius metus.
-Viviana Sofi Fleming!
Išgirdusi savo vardą, Viviana nurijo burnoje susikaupusias seiles ir lėtai žengė link Paskirstymo kepurės. Vos kepurė palietė mergaitės galvą, ji išgirdo kelis numykimus iš kepurės, kol ji murmėjo kažką apie mergaitės prigimtį, jos šeimą bei jos characterį. Jautėsi lyg visa amžinybėjo praėjo, kai pagaliau kepurė sumykė paskutį kartą, sužnibždėdama mergaitei, jog 'šiame koledže, ji ras savo kelią'
-VARNO NAGAS!
Paskelbė kepurė ir pasigirdo pritariami šūksniai iš naujųjų Vivianos bendraklasių. Su linksma šypsena veide, jaunoji varniukė išdidžiai nužingsniavo link savo koledžo stalo, droviai pamojuodama keliems ten sėdintiems Varno nago mokiniams.
vivi

*

Neprisijungęs Viviana Sofi Fleming

  • I kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ir kaip gi užklydai į mano profilį, keliautojau?:)
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #382 Prieš 1 metus »
Na ir ilga dienelė...
Viviana pasitaisė į jos plaukus įrištą tamsiai mėlyną kaspiną (tą dieną specialiai užsidėjo mėlyną - juk tiko prie jos koledžo spalvų) ir pasiekusi maždaug vidurį didžiosios salės, prisėdo prie Varno Nago koledžo stalo, šalia savęs pasidėdama užrašų knygelę, kurioje ketino vėlyvos vakarienės metu užsirašyti šį bei tą iš tą dieną vykusių pamokų bei dieną patirtų įspūdžių. Iš įpročio pakedenusi kaštoninius savo plaukus, mergaitė ramiai nusišypsojo pati sau, ištiesdama ranką, jog galėtų pasiimti ąsotį su moliūgų sultimis ir įsipilti į savo stiklinę.
- O, reikia nepamiršti užsukti į biblioteką iš ryto. Galbūt rasiu kokį nors įdomų skaitalą, - pati su savimi pasišnekėjo Viviana, kol į savo lėkštę dėjosi vis šio bei to, kad galėtų pasimėgauti gardžiu Hogvartso maistu.
Vienas iš dalykų kuris labai žavėjo varnanagę, buvo koks neapsakomai skanus buvo maistas šioje vietoje. Pyragai, tortai, salotos, įvairiausi patiekalai iš mėsos.. Tikra puota.
vivi

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 745
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #383 Prieš 1 metus »
NU-SI-BO-DO!
Kiek galima kęsti visokius žmones, pamokas ir visas kitas nesąmones? Kodėl Eion turi tverti kvailius, kurie neleidžia mokytis (tarsi jis norėtų tai daryti) nei gyventi (ko jis tiesiog nemokėjo daryti)? Šita mokykla buvo perkimšta visokiais prielipomis žiopliais. Būtent dėl to berniukas vakarieniauti eidavo pakankamai vėlai. Tuo metu nepakenčiami vaikigaliai jau sėdėdavo bendrajame kambaryje ir "bendraudavo".
Deja, šiandien viskas buvo kitaip. Vos įžengęs į didžiąją salę klastuolis pamatė mergiotę. Neįsivaizdavo, kas ji tokia, tačiau jeigu galima sugadinti nuotaiką, kaip jis gali nepasinaudoti tokia proga? Pernelyg ji ten laiminga, ar ne? Na, gal ir ne, bet tai Eion nerūpėjo. Pamiršęs, kad buvo nuoširdžiai išalkęs, patraukė ne prie Klastūnyno, o prie Varno Nago stalo.
- Nagi nagi, ir ką mes čia turime? - paklausė. Dar nebuvo tekę susidurti su šita varne, tačiau tai nereiškė, kad ji nenusipelnė sugadintos nuotaikos. Žinoma, nusipelnė - jau vien dėl to, kad egzistuoja.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Viviana Sofi Fleming

  • I kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ir kaip gi užklydai į mano profilį, keliautojau?:)
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #384 Prieš 1 metus »
Nors Viviana nebuvo iš tų, kuriems labai patiko laikas vien su savimi, tačiau net ir ji žinojo, jog kartas nuo karto net ir jai reikia bent šiek tiek laiko permąstyti savo dieną ir perkratyti visas mintis. Vėlyvi vakarai didžiojoje salėje, ar net astronomijos bokšte, tikrai buvo rudaplaukei prie širdies. Varnaitė lėtai mėgavosi savo vakariene, tuo pačiu metu vesdama užrašus savo knygelėje.
Tačiau ne per daugiausia laiko Viviana gavo praleisti viena, kai prie jos priėjo dar nematytas berniukas. O gal ir matytas? Mergaitė bandė įdėmiau įsižiūrėti į priešais ją stovintį klastuolį. Ilgai ne už truko kol jaunoji varnė pagaliau prisiminė, jog su šiuo klastuoliu ji turėjusi Kerėjimo pamoką.
- Labas vakaras! Aš tave prisimenu iš Kerėjimo pamokos! Atleisk, niekada neprisistačiau. Aš Viviana Sofi Fleming, pirmakursė. Labai malonu susipažinti, - mergaitė nusišypsojo priešais ją stovinčiam berniukui, net gi ištiesė link jo savo ranką, paspaudimui.
vivi

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 745
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #385 Prieš 1 metus »
Ir iš kur, po galais, toks mandagumas?! Tarsi Eion rūpėjo, kad šita mergiotė jį kažkur matė. Tiesą sakant, jeigu būtų nemačiusi, būtų dar geriau. Visiems, ypač jai. Juk jeigu jie nebūtų susitikę, ji dar nebūtų suerzinusi, ar ne? Bet, pasirodo, ji pastebėjo klastuolį per pamoką. Tai leido skubiai priminti:
- Ak taip. Ta pamoka, kurioje tu mane negyvai užknisai!
Kad jis spaustų ištiestą ranką? Pff, tegul šita tik pasvajoja! Nė nepažvelgė į ją. Ne - spoksojo tik į maistą ir svarstė, kurį pyragą ar bet kokį kitą kepinį sugrūsti į tą bjaurią burną. O ta burna dar ir išsiviepusi! Tai buvo labai bjauru. Eion tikrai neketino šypsotis, tad taip ir liko stovėti netoli Varno Nago stalo.
- Ar turi pasakyti ką nors protingesnio nei visiškas bukas vaipymasis? - paklausė jis ir pažvelgė į mergaitę. Ji buvo panašaus amžiaus. Jei ir vyresnė, ta visai nedaug. Tai buvo labai nuostabu - vis geriau nei prielipa grifiūkštė, prie jo prisikabinusi per žiobarotyrą.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Viviana Sofi Fleming

  • I kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ir kaip gi užklydai į mano profilį, keliautojau?:)
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #386 Prieš 1 metus »
Vivianos akys išsiplėtė, o šypsena trumpam momentui dingo nuo varnanagės veido. Aaa, taigi jis nėra vienas iš draugiškiausių individų.. Na gerai, pažiūrėkim, kas toliau bus. Tačiau mergaitė nusprendė neleisti jam sugadinti jos nuotaikos, todėl ir vėl parodė savo nuoširdžiausią galimą šypseną ir lėtai atitraukė savo ištiestą ranką šalin nuo blondino. Po dar vieno kandaus komentaro, Viviana neišgalėjo ir tyliai sukikeno, tačiau greitai susizgribo ir prisidengė savo burną viena ranka, nenorėdama parodyti klastuoliui, jog ji juokiasi iš jo. Tačiau ir to nesugebėjo, nes žodžiai lyg patys iškrito jai iš burnos:
- O tu matosi neturi nieko geresnio veikti nei, na, turiu būti atvira, apgailėtinai mėginti kitiems žmonėms sugadinti puikią dieną? Ką dar turi pasakyti? O galbūt išmokai šio bei to apie mandagumą kol čia stovėjai ir net gi prisistatysi?
Nors iš savo tėvo mergaitė nepaveldėjo nei jo ledinių akių, nei vietos Klastūnyne, tačiau mokėjimą apsiginti ir kandžiai atkirsti ji tikrai paveldėjo iš tėvo ir tuo labai didžiavosi.
vivi

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 745
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #387 Prieš 1 metus »
Turbūt Eion nebuvo kažkoks genijus. Būtent todėl sugalvojo ateiti iki šitos erzinančios mergiotės. Laimei, ji bent šypsotis nustojo, nes tai vertė net drebėti iš nepasitenkinimo.
Lyg supratusi, kad šypsena jam nepatinka, varnanagė vėl išsiviepė. Eion nieko apie tai nesakė. Dar betrūko parodyti, kas jį erzina. Tiesa, erzino viskas. Ypač jos kikenimas, kuris nežinia, ar buvo susijęs su jo žodžiais. Ne, daugiau nešnekės su ja. Atsisėdo prie to paties Varno Nago stalo. Vylėsi, kad viskas baigta, nes pačiam jau spėjo nusibosti. Bet argi varniūkštė teiksis patylėti? Žinoma, ne. O protingo, aišku, taip nieko ir nepasakė. Žvilgtelėjo į ją ir svarstė, ką čia atsakyti. Ar iš viso nieko neatsakyti.
- O kam tau mano vardas? - galiausiai paklausė ir prisitraukė arčiau lėkštę su skaniai atrodančiomis bandelėmis. Norint užkąsti, ko gero, reikėjo paskubėti, tad berniukas nebepaisė šalia sėdinčios ir savo egzistavimu erzinančios mergiotės. Kuo ramiausiai valgė ir, regis, visai pamiršo, kad sėdi ne prie savo koledžo stalo.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Viviana Sofi Fleming

  • I kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ir kaip gi užklydai į mano profilį, keliautojau?:)
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #388 Prieš 1 metus »
Šis klastuolis ją tikrai glumino savo elgesiu. Viviana lėtai pavartė akis ir atsiduso, sukryžiuodama rankas ant savo krūtinės ir įdėmiai stebėjo berniuką.
- Gal pradėkime nuo pradžių. Pirmiausia, pats prieini prie manęs, pirmas prikibai, tačiau elgiesi taip, lyg aš būčiau pirma priėjus prie tavęs ir pradėjusi kibti. Toliau, na, manau tai yra labai paprastai suprantamas mandagumas: jeigu prisistačiau aš, manau atėjo eilė prisistatyti ir tau, - varnanagė ir vėl linksmai šyptelėjo.
Ne, nenusileis šiam berniūkščiui jokiu būdu. Ji ir toliau stebėjo jį, kai jis ramiausiai prisėdo prie joss koledžo stalo ir ne susilaikiusi tyliai nusijuokė.
-Na, ir plius, šiuo metu sėdi prie Varno Nago koledžo stalo. Aš asmeniškai neturiu nieko prieš tam faktui. Tačiau būtų visai smagu žinoti su kuo leidžiu savo vakarienės laiką, - tai ką Viviana sakė, buvo visiška tiesa, be jokios pašaipos, - Gal įpilti tau sulčių?
vivi

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 745
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #389 Prieš 1 metus »
Anksčiau ar vėliau tai turėjo nutikti. Šita erzinanti mergiotė pradėjo savo pamokslus. Net jeigu jis ir priėjo pirmas, ar tai reiškia, kad dabar reikia bendrauti? Seniai pasigailėjo tą padaręs, tik, žinoma, nesiruošė prisipažinti. Taip taip, ji dar ir apie mandagumą paplepės. Siaubingai nuobodu.
- Mano vardą galėjai išgirsti per paskirstymą, - atkirto jis. Atsikando didelį kąsnį bandelės, bet nutarė pasielgti mandagiai. - Eion Faolán Bláán Breathnach.
Vardą ištarė pilna burna, tad kažin ar mergiotė (na gerai jau - Viviana Sofi Fleming) galėjo jį gerai išgirsti. Bet Eion jau padarė tai, ko buvo prašytas, - prisistatė. Daugiau tikrai nekartos vardo. Komentarų apie tai, kad sėdi "ne ten", nepaisė. Iš viso, kas sugalvojo tokias kvailas taisykles, kad reikia valgyti būtinai viename ar kitame salės kampe? Eilinė žmonių sugalvota nesąmonė.
- Nenoriu aš tų tavo sulčių, - šiaip ne taip nurijęs kąsnį išrėžė. Tiesą sakant, kaip tik jų ir norėjo labiausiai, bet neketino leisti šitai prie jo artintis. Apsimesdamas, kad ką tik nepasakė jų nenorįs, paėmė ąsotį ir įsipylė gėrimo. Velniop mandagumą pasakė sau mintyse ir kuo ramiausiai ištuštino stiklinę.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.