0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sarah Rebecca Ó Briain

  • V kursas
  • *
  • 128
  • Taškai:
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #300 Prieš 3 metus »
 Marlenos Paskirstymo ceremonija buvo šiek tiek kitokia nei kitų vaikų. Per Rugsėjo pirmosios šventę danguje kabojo ryški pilnatis, tad mergaitė pati pasirinko ją praleisti ten, kur jai buvo saugiausia - Ūdrų Žabanguose. Todėl ir į Hogvartsą rudaplaukė atvyko kiek vėliau nei jos bendraamžiai. Žinoma, buvo pikta, kad dėl to, ko negalėjo ji pakeisti, turėjo praleisti savo pirmąją kelionę Hogvartso ekspresu ir Paskirstymo ceremoniją, kurią visi, lankę šią mokyklą, prisimindavo su šypsena veide.
 Didžioji salė buvo vaiduokliškai tuščia. Marlena atvyko vėlai vakare, o gal jau naktį, kai visi buvo sugulę į lovas. Mergaitės laukė tik profesorius ir Paskirstymo kepurė. Buvo keista tyloje girdėti net ir menkiausią krepštelėjimą, rudaplaukei einant link pakylos. Taip pat mergaitei buvo ir nedrąsu - ji ir taip jau jautėsi kažkokia kitokia ir netokia. Gal tik prisiminimuose iškilusios pasididžiavimo pilnos tėvų šypsenos jai gavus laišką įkvėpė šiek tiek drąsos.
 Taip, ji mokysis Hogvartse ir ja visi didžiuosis.
 Ashley nemaloniai pasimuistė ant kėdės ir jai mokytojas ant galvos uždėjo kepurę, kuri tuoj pat užkrito mergaitei ant akių. Bijodama pajudėti, žaliaakė jos nepasitaisė.
Tu ir taip žinai, kad esi ypatinga?
Marlena krūptelėjo. Nesitikėjo, kad tas medžiagos gabalas ją taip kiaurai permatys.
Ne grifė, ne švilpė... Bet protinga ir ambicinga. Kaip save apibūdintum?
-Niekaip,-mergaitė sukryžiavo rankas ant krūtinės, visai įsijautusi į pokalbį su skrybėlę.
O štai ir klastuoliška dalis...
-Ar tu visada priimi sprendimus pagal tai, ką kažkas kažkada lepteli?-kuo toliau, tuo labiau ta keista, nušiurusi skrybėlė jai nepatiko.
Galėtum varnos ir daugiau parodyt...
 Ginčas tęsėsi geras dešimt minučių. Net ir šalimais stovėjęs profesorius nemaloniai trypčiojo nuo vienos kojos ant kitos. Regis, nei kepurė, nei Marlena niekaip nepriėjo išeities.
-Tebūnie, Varno Nagas.
Dabar jau Hatfield susiraukė. Jai tas daiktas daugiau nei dešimt minučių ūžė ausis apie Klastūnyną ir Varno Nagą, o staiga ėmė ir nusprendė pati! Na, šaukštai po pietų. Keistoji legilimantiška kepurė dingo nuo mergaitės galvos ir profesorius šypsodamasis tarė:
-Sveikinu.
Štai tau ir Paskirstymo ceremonija.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Marlena Ashley Hatfield »

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #301 Prieš 3 metus »
Vieną gražų pavasario pirmadienį Elliw pamiršo pavalgyti ir pusryčius, ir pietus. Kur tuo metu buvo Liucija, kuri turėjo velsietei tokius dalykus priminti, neaišku. Nenuostabu, kad vakare švilpė pasijuto esanti alkana. Ji nebežinojo, kur rasti Didžiąją salę (juk visą dieną ten nebuvo, kaip jai prisiminti?!), tad ilgokai klaidžiojo koridoriais, kol pagaliau užuodė maisto kvapą. Teliko tikėtis, kad tai ir yra vieta, kurioje jai reikia valgyti. Įsibrauti į virtuvę ar dar kur nors visai nesinorėjo.
Įėjusi mergaitė apsižvalgė. Pamatė keturis ilgus stalus, o tolėliau - ir Garbingąjį. Jeigu jos neapgavo atmintis (o dėl to tikras negalėjo būti niekas), tai ir buvo jai reikalinga patalpa. Kvepėjo skaniai, tad buvo galima tikėtis, kad rudaplaukė šį kartą nesuklydo.
Kadangi buvo pakankamai vėlus vakaras, mokinių salėje tebuvo vienas kitas. Gal ir gerai: niekas nepastebės, kad Elliw atėjo su vienu batu. Kur buvo kitas, ji nežinojo. Arba jo neapsiavė, arba pametė kur nors pakeliui. Deja, šiuo metu tokios informacijos švilpės galvoje nebuvo.
Vos neužkliuvusi už kažko, kas mėtėsi (arba nesimėtė) ant grindų, Elliw galiausiai priėjo prie savo koledžo stalo. Čia buvo visai tuščia, kas mergaitei tiko: negalėjo pakęsti juoko, kai ji nepataikydavo maisto į burną. Dėl to geriau yra valgyti vienai.
Elliw pasitaisė Švilpynės uniformos apsiaustą ir kibo į bandeles.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #302 Prieš 3 metus »
 Po ilgo pasivaikščiojimo aplink ežerą, Rokas atėjo į didžiąją salę. Pastebėjo, kad visa Varno Nago stalo galinė dalis jau buvo pustuštė, mat ten dažniausiai sėdasi atėję mokiniai. Maisto buvo likę tik pačiame priekyje, kur ir planavo atsisėsti juodaplaukis. Ten nuėjęs varnis labai nustebo, nes toje vietoje bandeles ramiausiai kimšo kažkokia švilpukė (sprendė iš dėvimos apglamžytos uniformos). Rokas jos visiškai nepažinojo, tačiau iš smulkios išvaizdos spėjo, jog buvo pirmakursė. Vaikinas norėjo jai padėti, galvojo, kad mergaitė dar nepažįsta mokyklos (nors mokslo metai jau ir įpusėjo), tačiau nenorėjo, kad ji pasijaustų išeista ar pajuokta. Nusprendė pirmiausiai nesakyti nieko. Tiesiog atsisėdo priešais ją. Gaila, kad neturėjo jokios Varno Nago atributikos, vilkėjo džemperį ir juodas kelnes.
 Jaunuolis pradėjo valgyti taip, kaip visada. Įsidėjo vištienos gabaliuką ir mišrainės. Pamatė prie jo kairės rankos stovintį puspilnį kompoto asotį. Pats įsipylė sau ir paklausė šalia sėdinčios švilpukės:
 – Nenori kompoto?
 Paklausus galvoje sukosi mintis, kad pašnekovė įsižeis. Rokui ne visada sekdavosi bendrauti su žmonėmis. Net ir gerai apgalvotas sakinys jį trikdė.
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #303 Prieš 3 metus »
Neilgai trukus prie Elliw prisiartino kažkoks vaikinukas, jai nematytas. Rudaplaukė buvo visai tuo patenkinta: galbūt pavyks pabendrauti, o jis pasirodys besąs toks pat geras kaip ir Liucija? Jeigu ne, tai irgi nebaisu: vis tiek po penkių minučių ji neprisimins berniuko veido.
Iš pradžių atrodys, kad tik atėjęs vyresnis mokinys jos iš viso nepaisys. Tai buvo kiek keista, tačiau Elliw ir toliau valgė bandelę. Vieną kartą beveik užspringo, tačiau pavyko išvengti nelaimės (!). Ir tada vaikinukas galiausiai pripažino, kad pirmakursė egzistuoja. Ir netgi pasiūlė jai kompoto! Šito gėrimo Elliw iki Hogvartso nebuvo ragavusi, tačiau mokykloje jau spėjo išmokti, kaip tai yra skanu.
- Mielai, ačiū, - atsiliepė ji. Stengėsi, kad balsas skambėtų draugiškai ir neišduotų įtampos: Elliw labai bijojo, kad ką nors ir vėl padarys ne taip. Ji žvilgtelėjo į ąsotį ir kiek sutriko: taip ir nesuprato, ar vaikinukas paduos jį jai, ar reikia pasiimti pačiai. Vis dėlto tai buvo Elliw ir įvykio reikėjo laukti. Šįkart laukimas nebuvo ilgas. Ji ištiesė ranką ąsočio link, tačiau užkliudė jį, ir visas turinys išsipylė tiesiai vaikinukui ant kojų.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #304 Prieš 3 metus »
  Rokas būtų įpylęs švilpukei kompoto, bet ši pasiryžo tą padaryti pati. Varnis neprieštaravo jos pasirinkimui – padarė nemažą klaidą. Staiga visas braškių skonio skystis atsidūrė ant Roko treninginių kelnių. Jeigu tai būtų koks pažįstamas žmogus, juodaplaukis labai greitai būtų jį aprėkęs, be šį kart susivaldė. Nenorėjo pasirodyti labai piktas, nors toks tuo metu ir buvo. Giliai įkvėpė. Pasiėmė servetėlių ir pasivalė kelnes. Gerai, kad jas buvo susipurvinęs kieme – ar taip, ar taip reiktų skalbti. Tada pasižiūrėjo į stalą. Visas jis, įskaitant ir ketvirtakursio lėkštę, buvo padengtas kompoto sluoksniu. Rokas pabandė viską apvalyti, tačiau tik jam pradėjus tą daryti stalas magiškai išsivalė. Gaila, kad taip nenutiko su kelnėmis. Tikriausiai buvo burtažodis, galintis jam padėti, tačiau tokio nežinojo.
  Po kiek laiko apmąstymų griaužiant bandelę, vaikinas nusprendė vėl užvesti pokalbį:
 – Tai kuo tu vardu? – norėjo paklausti maloniai, bet balse vis dar buvo, vos girdima pykčio gaidelė.
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #305 Prieš 3 metus »
Kai vaikinukas nepradėjo rėkti ar keiktis, Elliw net nustebo. Jos nesėkmės dažniausiai priversdavo kitus itin susinervinti. Nebent tai būdavo Liucija, kuri buvo tiesiog kantrybės ir gerumo pavyzdys. Štai šis žmogus, atrodo, irgi norėjo pabūti gerumo pavyzdžiu: jis pradėjo viską ramiai valyti. Staiga kompoto likučiai nuo stalo dingo. Švilpė labai dėl to nustebo: kaip tai galėjo atsitikti, jeigu nei ji, nei vaikinukas neturėjo išsitraukę lazdelių? Kita vertus... Gal dėl to, kad jos lazdelė buvo kažkur, viskas ir susitvarkė: juk jeigu Elliw pabandyyų panaudoti burtažodį, viskas išeitų priešingai.
- Aš? - itin "logiškai" reagavo į klausimą velsietė. Aplinkui nieko nebuvo, tad buvo kaip ir akivaizdu, kad klausimas užduotas jai. Draugiškas žmogus nusprendė mergaitė ir galiausiai ištarė: - Na... Elliw.
Ji nutilo ir atsikando bandelės. Niekaip negalėjo apsispręsti, ar paklausti, koks šalia sėdinčio žmogaus vardas. Tai atrodė tarsi logiškas ir draugiškas poelgis, tačiau ji vis tiek to vardo neatsimins. Galiausiai priėmė sprendimą.
- O tu? - pilna burna paklausė Elliw ir staiga užspringusi pradėjo kosėti ir dusti.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Élise Juliette Charron

  • VII kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #306 Prieš 3 metus »
  Dar vieni metai, dar vienas kraustymasis svetur. Ir dar beveik pačiame mokslo metų gale. Užknisa? Taip. Sėdėtų sau ramiai Liuksemburge pas močiutę, niekas neknistų proto ir galėtų ramiai sau vaikščioti į žiobarišką mokyklą. Kažkur ten Afrikoje jos nepriėmė į magiškąją mokyklą (jeigu ten tokia ir egzistavo), ale, be paramos (aka kyšio) nebus ir mokslo. Teko mokytis vietinėje žiobariškoje, o magijos namuose su mama. O dabar, tėtį perkėlus į Londoną, Élise atsidūrė Hogvartse. Sąžiningai išlaikė jai skirtus stojamuosius ir su puikiais rezultatais laisvai čia pateko. Tereikia šiek tiek smegenų iš mamos, budrumo iš tėčio ir voila.
  Didžiojoje salėje penkiolikmetė buvo viena iš vyresniųjų, kuriai teko eiti prie pasiskirstymo kepurės. Nesijautė nemaloniai, tačiau tas daiktas ant josios ševeliūros atrodė dar tragiškiau nei ant kitų galvų. Eh, afromerikietė. Kol toji kepurė sau kažką burbėjo, auskaruotoji mąstė apie tai, kaip vėl teks pažindintis su žmonėmis ir po kažkiek laiko juos palikti, nors tėtis žadėjo, kad tai jau paskutinis kraustymasis. Aha, papasakoja tegu bobutei. O dar ta anglų kalba! Negalėjo sakyti, jog jai sekėsi prastai, ne, ši kalbėjo visiškai laisvai, tačiau, ak, prancūzų ji dievino ir nežinojo, ar kas šioje pilyje mokės bent paprastą oui, oui, baguette. Ilgai netruko, garbanotoji buvo paskirta į Varno Nagą. Tiesą pasakius, nelabai domėjosi šiais koledžais, tad tik kilstelėjo žavius antakius ir menkai šyptelėjo krykštaujantiems pirmakursiams. Žinojo, kad dar pasiliks metus penktame kurse, tėvai leido atsipalaiduoti iki šių mokslo metų pabaigos ir normaliai praeiti josios kursą dar kartą su normaliais profesoriais, mama buvo per daug atlaidi mokymui namuose.
  Liuksemburgai, je te veux. Prancūziškos mintys daužtelėjo galvon, o kažkokia riebi bandelė burnon. Sėkmės, Élise.
mais le soleil se couche et tout redémarre

*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #307 Prieš 3 metus »
 Rokas pamatė, kaip iš didžiosios salės išeina likę žmonės. Užsidarius durims Švilpynės, Klastunyno ir Grifų Gūžtos ir garbingasis stalai ištuštėjo, užgęso daugelis žvakių. Nors, pagal taisykles jie čia galėjo būti dar pusvalandį, salės aplinka tikriausiai norėjo parodyti, kad galėtų išsinešdinti ir anksčiau. Tačiau pokalbis tarp Roko ir pirmakursės dar tik įsibėgėjo.
 Vaikinas šiek tiek sutriko, kai švilpukė pasiteiravo, ar klausimas buvo užduotas jai. Juk jie kalbėjosi, o prie Varno Nago salo tuo metu daugiau niekas nesėdėjo! Galvojo kažką pasakyti, bet visgi tikėjosi, kad pati susipras, taip ir nutiko.
 – Aš Rokas, – žiūrėdamas tiesiai Elliw į akis (kad susiprastų su kuo šneka) atsakė į jos klausimėlį juodaplaukis.
 Jaunuolis labai išsigando, kai švilpukė pradėjo stipriai kosėti, tačiau nežinojo ką daryti. Įpylė jai stiklinę vandens ir padėjo. Tikėjosi, kad nenumirs sėdėdama prie jo.
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #308 Prieš 3 metus »
Vaikinukas prisistatė. Atrodo, buvo vardu Rokas. Elliw mintyse kelis kartus pakartojo tą vardą. Tikėjosi, kad pavyks prisiminti. Naivu? Turbūt. Bet nepabandęs nesužinosi.
Kosulys, užpuolęs po užspringimo, buvo siaubingas. Švilpė aplinkui nieko nematė. Nei vaikino, sėdinčio šalia, nei vandens stiklinės, kurią jis maloniai padėjo. Teliko noras greičiau išspręsti šitą problemą. Ji pasilenkė į priekį, nes tikėjosi, kad taip bus paprasčiau, tačiau galva pataikė į tą pačią stiklinę. Kaktą suskaudo, o vanduo ištiško į visas puses. Kosulys ir toliau nesiliovė.
Po kurio laiko Elliw pajuto, kad kvėpuoti darosi šiek tiek lengviau. Giliai įkvėpė ir apsižvalgė. Nelabai suprato, kaip čia atsidūrė. Ir, tuo labiau, ką čia veikia šitas šalia sėdintis vaikinukas. Ar jis visą laiką čia buvo? Dėl to Elliw nebuvo tikra, tad dėl visa ko paklausė:
- O tu ką čia veiki?
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #309 Prieš 3 metus »
  Švilpei pradėjus dar labiau kosėti, dusti ir kitaip negaluoti, Rokas išsigando ir visiškai pasimetė. Pripylė stiklinę vandens, tačiau paskiau susiprato, kad Elliw tikriausiai netokioje stadijoje, kad jo išgertų. Tada bandė apeiti stalą ir patapšnoti jai per nugarą, bet nespėjo... Mergaitė kažkaip sugebėjo atsigauti pati, kai Rokas jau stovėjo prie pat. Varnis atsisėdo greta jos, nusprendė nebeiti į kitą stalo pusę, bijojo, kad pirmakursė vėl pradės springti.
  Pasižiūrėjęs į švilpukę, vaikinas pagalvojo, kad jai jau viskas gerai, tačiau kur buvęs, kur nebuvęs grįžo keistas jos pasaulio suvokimas.
 – Tu mirtinai springai, tai atėjau padėti, bet pati susitvarkei. Gi nelakstau šiaip sau ratų aplink stalą, – pasakė jis ir dar kartą žvilgtelėjo į ją. – Gal tave nuvesti į ligoninę, nes matau, jog kažkaip šiandien nesiseka valgyti? – pasiteiravo su balse girdimu nerimu.
Varnis jau pradėjo gailėtis, kad nusprendė atisisėsti būtent prie šios pašnekovės
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #310 Prieš 3 metus »
- Aš? Mirtinai springau? - pasitikslino Elliw. Niekaip nesuprato, kodėl šitas vaikinas peza tokias nesąmones. Neatrodė pažįstamas, tad kodėl reikėjo šitaip kliedėti? - Ar aš tau ką padariau?
Apsižvalgiusi pamatė ant stalo gulinčią lėkštę su keliomis bandelėmis. Į atmintį grįžo vaizdas, kaip ji tas bandeles valgo. Vadinasi, ji čia buvo jau kurį laiką. Bet šitas berniukas? Ne, negali būti! Jo tikrai čia nebuvo. Elliw vėl atsisuko į jį, kai išgirdo keistą pasiūlymą eiti į ligoninę.
- Aš sveika! - garsiau nei ketino užriko velsietė. Jautėsi įžeista. Juk jau nieko neatsitiko! - Gal tau pačiam reikėtų prigulti? Matosi, kad ne viskas gerai su galva.
Elliw visai suirzo. Vieną kartą sugebėjo pati rasti didžiąją salę, tai būtinai turėjo prie jos priskresti kažkoks neaiškus vaikinas su keistais pasiūlymais... Švilpė suprato nebesanti alkana. Tad ji tiesiog atsistojo. Ranka užkliudė lėkštę, tad ta nukrito ant grindų. Bandelės išlakstė į visas puses. Vis dėlto mergaitė nekreipė į tai dėmesio. Jeigu jam trukdo, pats ir sutvarkys.
Nieko nebepasakiusi berniukui ir į jį nebepažvelgusi Elliw patraukė išėjimo link. Žinoma, nepraleido progos kelis kartus atsitrenkti į stalą, tačiau galiausiai sėkmingai paliko didžiąją salę.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Silkius Draugas

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #311 Prieš 3 metus »
Kai jis įėjo nustebo kad viršjo nėra stogo ir aplinkui puvo labai daug skraidančių žvakių.Kai jis jau buvo salės vidury įėjo mokytoja ji turėjo kepure ir taburete tada pasakė kad kai išgirsi savo varda ateiti prie jos ir ušsidėti kepure .Ir kai jau iš girdau savo varda atėjau tik ušsidėjau ir pasakė
-Varno nagas. (VN2)

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu gyventi, o ne egzistuoti
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #312 Prieš 3 metus »
Tik įėjo pirmakursiai pro ąžuolines duris ir salėje įsiviešpatavo tyla. Tokia tyla, kokios tikrai negalėjai tikėtis, jei būtum girdėjęs ir matęs kas vyko prieš tai.
Pirmakursiai buvo tokie susikaustę. Jų veiduose matėsi baimė ir nežinia. Juk jie (o ypač tie, kurie nieko nežinojo apie Hogvarcą iki gaunant laišką) negalėjo nieko žinoti, nei kas jų laukia, ar tai gerai, ar blogai... Staiga pakilo M. Magonagal ir liepė pirmakursiams atsisėsti ant kedės ir
užsidėti Paskirstymo Kepurę ant galvos.
Pirmoji buvo mergaitė Nikolė Parker. Ji žinoma žinojo kas jos laukia, bet vis tiek drebėjo, bijojo pakliūti į Švilpynę (tėvai kalbėjo, kad tai blogiausias koledžas). "Nebus labai blogai, jei pakliūsiu į Klastunyną, bet kas bus jei pakliūsiu į Švilpynę?!" galvojo ji ir labai jaudinosi.
O, kad jūs žinotumėte, kaip Nikolei palengvėjo, kai Paskirstymo Kepurė, po kelių minučių sušuko (ji jau buvo spėjusi pradėti nerimauti, kad jos iš vis nepriims į Hogvarcą):
 - Varno nagas!
Mergaitė (o tiksliau - raganiukė) nusimovė kepurę ir nudūmė prie delnais plojančio, švilpiančio, šūkojančio ir visaip kitaip džiaugsmą keliančio Varniukų stalo, virš kurio kabėjo mėlynai auksinės vėliavos su vanagu.
 (VN2)
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


*

Neprisijungęs Katerina Petrova

  • Burtininkė
  • ***
  • 32
  • Lytis: Moteris
  • ,,Sėkmė neateina pas tave... tu eini pas ją
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #313 Prieš 3 metus »
Atvykusi mergaitė į didžiąją salę tiesiai prieš akis pamatė stalą prie kurio sėdėjo mokyklos direktorius ir  mokytojai. Ir tai pat prie to stalo buvo paskirstomojį kepurė. Prie kurios pirmakursius ir vedė viena iš mokyklos mokytojų. Kai Katerina paskyrė i varno nagą ji nužingsniavo prie jo stalo. Visi džiūgavo, plojo. Kai ji atsisėdo iškart pradėjo dairytis aplinkui. An stalo pilna maisto ir saldumynų buvo. Sienos iškabintos  žvakidėmis. Bei koledžų plakatų. O lubos buvo užkerėtos nakties mėnesiena. Ir žvakidės kybojo virš galvos. Paskui ją užkalbino viena mergaitė Katerina su ja susipažino ir jos truputi pabendravo. Labai labai džiaugiausi čia patekusi.

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Katerina Petrova »
„Vengdami problemų niekada nebūsite tais, kurie jas įveikė“ KP


 

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #314 Prieš 3 metus »
 Amelija įėjo į didžiąją salę. Ji buvo labai laiminga, kad papuolė į hogvartsą. Mergaitė nustebo, nes aplinkui viskas buvo labai gražu, o labiausia jai patiko lubos, dabar ten plaukė dideli debesys. Kai visi pirmakursiai stovėjo prie kepurės, Amelija truputį jaudinosi, bet nelabai, nes ji jau beveik žinojo kur papuls. Kaip pakvietė ją, ji vis dėl to pajuto, kad jaudinasi ir kojos kyla nenoriai. Užsidėjus paskirstymo kepurę ji pradėjo tyliai melstis, kad papultų ten, kur nori. Bet turbūt jinai šnabždėjo per garsiai, nes slėje pasigirdo kelių mokinių juokas. Mergaitė truputį susigėdo ir nutaisė rimtą veidą.
- Varno nagas! - sušuko kepurė. Amelija plačiai nusišypsojau. Ten ji ir norėjo papulti! Mokiniai prie mėlynai uždengto stalo, o tai buvo mėgstamiausia Amelijos spalva, pradėjo ploti. Mergaitė atsisėdo ten, pasisveikino ir pradėjo valgyti, galvodama apie hogvartsą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Amelija Harmon »
Galbūt...