2
 

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Andrėja Rose

Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #15 Prieš 10 metus »
Andrėja Lėtai ižengė į didžiąją salę. Jos nosis iškart pagavo nuostabų kvapą. Mmm... Kaip skaniai kvepia! Pagalvojo ji ir pradėjo eiti lik varniukų stalo. Jautė, kad kiti žvelgia į ją ir jai pasidarė nejauku. Galiausiai priėjusi prie stalo atsisėdo ir pradėjo valgyti. Ji taip norėjo paragauti visko ko buvo prigaminę elfai, bet jos skrandis nebuvo tam pasiruošęs. Vos kai ji baigė valgyti skanu kepsnį jos pilvas buvo pilnas. Atsigėrusi skanaus kompoto ir pagriebusi kelias bandeles Andra išėjo kaip galėdama greičiau, jai visdar nepatiko, kad į ją taip visi spokso. 

*

bearlt

Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #16 Prieš 10 metus »
Įėjusios į salę Slyvos akys keliom sekundėm sustingo, bet iškart po to ji santūriai paslėpė savo didžiulių erdvių baimę. Teks priprasti, Hogvartse visi kambariai aukštomis lubomis. Nuėjusi prie Varno Nago stalo, ji atsisėdo ir ją iškart apklausinėjo keli vaikai:
 -Sveika, tu naujokė?
 -Koks tavo vardas?
 -Ar mėgsti moliūgų sultis?
 -Iš kur tu?
 -Ar tavo šeimoje yra žiobarų?
Sylvia kantriai atsakinėjo į jai užduodamus klausimus, net jai pavalgius dar kai kuriems kilo klausimų. Ji neatsitraukė nuo stalo, kol neatsakė į paskutinį klausimą. Vėliau atsisveikino, atsistojo ir išėjo.

[[Wannesa, Istryniau veiduka]]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 10 metus sukūrė Sylvia Blackstone »

*

Brek Terrat

Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #17 Prieš 10 metus »
Pravėrusi didžiosios salės duris, mergina nusišypsojo, ji buvo labai didelė didesnė už visas kitas patalpas šioje pilyje. Net bendrasis kambarys kuris atrodė didelis, negali prilygti tokiam dydžiui.
nenorėdama atkreipti visų dėmesio Brek nuskubėjo prie mėlynojo stalo, kur vaikai įdomiai šnekėjosi ar buvo tokie užsigalvoję kad atrodė jog nieko nemato.
Brek šyptelėjo ir pasisveikino su kažkokia mergaite. Apžiūrėjo kas padėta ant stalo ir įsidėjo kas atrodė skaniausiai. Brek maistas labai patiko, ji nusišypsojusi atsilošė į kėdę ir mąstė kur nueiti toliau. Galėčiau nueiti į biblioteką , praplatinti savo žinias. Brek šyptelėjo mergaitei kuri įdėmiai ją stebėjo,ir toliau tobulino savo planus mąstant kur nueiti dar. Vis del to sumasčiusi eiti į biblioteką, pakilo nuo stalo ir išėjo iš didžiosios salės dar kartą atsigręžusi ir pasižiūrėjusi į garbingajį stalą kur sėdėjo kai kurie jai matyti profesoriai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 10 metus sukūrė Brek Terrat »

*

Kreigen

Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #18 Prieš 10 metus »
Kreinas labai norėjo valgyti. Iejas į didžiają salę iškarto pasuko prie varniukų stalo, atsisėdo ir pradėjo dėtis į lėkstę maistą. Įsidėjo blynų juos apipylė jo mėgstamiausia  aviečių uogiene, bei isipyle pasukų punčo. Skaniai pavalgęs atsikėlė nuo stalo ir atsisveikino su varniukais kurie dar vakarieniavo ir išėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 10 metus sukūrė Krein Makgolan »

*

Neprisijungęs Soport Agneu

  • IV kursas
  • *
  • 65
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #19 Prieš 9 metus »
Soport įėjusi į salę sutriko. Prie varniukų stalo nieko nebuvo. Negi mūsų koledže taip mažai žmonių? Mergaitė priėjo prie stalo ir atsisėdo. Aplink ją atsirado visokių gardumynų. Šviežių vaisių sulčių, pyragėlių, drebučių, sumuštinių su lašiša, sumuštinių su kumpiu, salotų, saldainių, sausainių ir t.t. Mergaitė išsitraukė savo burtų lazdelę ir bakstelėjo į taurę. Kažin suveiks burtažodis, kurį vakar išmokau? Žinoma, nieko neatsitiko. Mergaitė suraukė nosiuką ir ėmėsi sumuštinių su lašiša. Hmm... visai skanu, dar neatsisakyčiau ir karštos arbatos. Prie mergaitės atsirado didelis asotis ir keli puodeliai. Koks puikus aptarnavimas, kažin kaip čia taip užkerėta? Kiek skaičiau pradžiamoksly, maisto išsiburt negalima... hmm... Mergaitė išgėrė arbatą, dar užkrimto mėtinių saldainiukų ir pasiėmusi kuprinę išėjo iš salės. Gal kur kitur rasiu kursiokų...

*

eclipsea

Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #20 Prieš 9 metus »
Modetė įėjo į didžiąją salę. Apsidairė. Čia lankėsi pirmą kartą ir jai buvo įdomu. Pamačiusi varniukų stalą nusliūkino prie jo. Atsisėdo.
 - Sveiki, - pasisveikino.
Lėtai, dairydamasi ji įsipylė moliūgų sulčių, į lėkštę įsidėjo vištienos kepsnį, salotų. Lėtai valgydama ji mąstė apie namus. Jau spėjo pasiilgti sesers.
Pavalgiusi Modetė atsistojo ir nužvelgdama mokytojų stalą, išėjo.

*

Neprisijungęs Susan Julie Thompson

  • VII kursas
  • *
  • 78
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #21 Prieš 9 metus »
Susan kartu su švilpynės mokine įėjo į didžiąją salę. Buvo jau vakaras, lubos tamsios nusėtos spindinčiomis žvaigždėmis.
-Gražu- murmtelėjo Suzan ir atsisveikinusi su "švilpe" nuėjo prie savo stalo. Pasidėjusi ant stalo knygą, ji apsižvalgė; prie kiekvieno stalo kilo didžiausi triukšmai. Visi juokėsi, kalbėjosi.
Dar kartą pažvelgusi į mokytojų stalą, Suzan įsidėjo į lėkštę kesnį ir kibo valgyti.
-Daug lengviau- nusišypsojo pati sau, ir valgydama desertą ėmė skaityti gana storą knygą.
Baigusi ji užsidėjo kuprinę ant pečių ir į rankas paėmusi skaitytą knygą, ižpėdino iš didžiosios salės.
http://filmai.in/uzeik-12713.html

"Harry Potter is all about confronting fears , finding inner strength , and doing what is right
in the face of adversity. Twilight is about how important it is to have a boyfriend.'' - Stephen King

*

Cariana Eron

Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #22 Prieš 9 metus »
Debesėliai... Debesėliai... Dangaus avinėliai...
Cariana užvertusi galvą įžygiavo į salę. Įėjusi ją nuleido, mat nenorėjo įsirėžti į išeinančius. Ji veikiai atsidūrė prie savo koledžo stalo ir užėmė vietą. Žmonių buvo negausiai.Galvojau nebus nė kur dupsios padėti. Na bet ir puiku. Mergaitė prisitraukė lėkštę kažkokių neaiškių žalėsių ir įtariai pauostė. Jie kvepėjo gaiviai ir masinančiai. Cariana nepagailėjo jų susikrauti savo lėkštėn. Sužlembžusi kelis šaukštus įsižiūrėjo, kas dar sėdi prie Varno Nago stalo. Už kelių vietų kažkas ramiai valgė, o Carianai kilo nesuvaldomas noras patrukdyti. Kiek pasvarsčiusi ji tylokai, tačiau pakankamai garsiai, kad išgirstų būtent tas žmogus pasilabimo:
- Labas. Nepyk, kad trukdau, bet norėjau paklausti ar mes kartais kartu nelankom Transfigūracijos pamokų?
Cariana švelniai raustelėjo. Na juk nevarykim padarų į medžius- užkalbinti nepažįstamus ne kiekvienas geba. Kad užpildytų netikėtai susidariusią pauzę ir atrodytų natūraliai, Cariania burnon susivertė nemenką šaukštą žalėsių, akies krašteliu stebėdama ar užkalbintasis nesiims ignoravimo taktikos.

*

eclipsea

Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #23 Prieš 9 metus »
Mergaitė kaip visada dairydamasi įėjo į didžiąją salę. Nežinau ar jada priprasiu prie šių lubų, jos velniškai gražios... Nors ir dairėsi Modetė stalą priėjo gana greitai. Sėsdamasi ji dar spėjo nugirsti kaip mergaitė, sėdinti prie Varno Nago stalo klausia ar kartais mes kartu nelankome transfigūracijos pamokų. Varniukė nežinojo ar klausimas skirtas būtent jai, bet mergaitę ji atpažino - jos tikrai kartu lankė tas pamokas. Ką gi, jei atsakysiu blogiau nebus...
 - Sveika, tikrai netrukdai. Taip, mes tikrai kartu lankom transfigūracijos pamokas. Kuo tu vardu?
Laukdama mergaitės atsakymo Modetė į lėkštę įsidėjo salotų.

*

Skaisteb13

Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #24 Prieš 9 metus »
Cora Carliste vos įžengusi į salę jau prisiminė senajį miesto gyvenimą,kai tik įžengia visi prie jos pribėga,o dabar?Nieko...
-Nieko sau,kodėl niekas neatbėga?ką mane jau užmiršo?
O vaikai plepėjo ir net nežvilktelėjo į ją.Cora nuleidusi galvą nupėdino prie Varno stalo.
-kuuo tu vardu?-paklausė kažkokia mergaitė.
-ką nepažysti???oi...atleisk,aš esu pripratusi prie miesto gyvenimo.
-aš taip pat.kaip atėjau iš kart susiradau draugų,o mieste neturėjau ne ieno draugo tik savo žiurkėną Feliksą.
-nuobodu.
-ką?-pasigirdo stale.
Cora paėmė sulčių taurę ir jau kėlė prie burnos.
-cha cha cha,nuobodu?
Cora klykdama išmetė taurę ant šalia sėdinčio berniuko.šis piktai dėptelėjo į ją.
-atsiprašau.AAAAAAA,vaiduoklis.
taip ir nesulaukė savo vakarienės,nes per anksti išlėko iš salės...

Papildyta: Prieš 9 metus
Cora Carliste vos įžengusi į salę jau prisiminė senajį miesto gyvenimą,kai tik įžengia visi prie jos pribėga,o dabar?Nieko...
-Nieko sau,kodėl niekas neatbėga?ką mane jau užmiršo?
O vaikai plepėjo ir net nežvilktelėjo į ją.Cora nuleidusi galvą nupėdino prie Varno stalo.
-kuuo tu vardu?-paklausė kažkokia mergaitė.
-ką nepažysti???oi...atleisk,aš esu pripratusi prie miesto gyvenimo.
-aš taip pat.kaip atėjau iš kart susiradau draugų,o mieste neturėjau ne ieno draugo tik savo žiurkėną Feliksą.
-nuobodu.
-ką?-pasigirdo stale.
Cora paėmė sulčių taurę ir jau kėlė prie burnos.
-cha cha cha,nuobodu?
Cora klykdama išmetė taurę ant šalia sėdinčio berniuko.šis piktai dėptelėjo į ją.
-atsiprašau.AAAAAAA,vaiduoklis.
taip ir nesulaukė savo vakarienės,nes per anksti išlėko iš salės...

*

Vanille Brooks

Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #25 Prieš 9 metus »
Vanilė atsisėdusi prie varnanagių stalo nežinojo nuo ko pradėti. Namų elfai, kas gi daugiau, buvo pridarę tiek visokių maistų, jog kone savaitei būtų užtekę. Varnė pagarbiai apžiūrėjusi aukso taurę į ją įpylė tiršto gėralo- moliūgų sunkos. Mmmm... Skanumėlis. Varniukė pakėlė akis į lubas. Jos puikiai atspindėjo šios dienos orus. Didžiosios salės lubos buvo skaisčiai žydros ir regis nieko nesiskyrė nuo vaizdo pro švytinčius pilies langus. Varnė akimis apvaikščiojusi salę ėmėsi doroti namų elfų pagamintų patiekalų. Ji šliūkštelėjo savo dubenėlin kažkokios tirštos sriubos ir po truputį ėmė siurbčioti. Niam niam. Tie namų elfai galėtų eit dirbt į septyniasdešimt kažkelių žvaigždučių restoraną. Iššveitusi visą sriubą Vanilė ėmėsi kirsti bulvių košę ir salotas. Išvarvinusi paskutinius moliūgų sunkos lašelius iš taurės ji jautėsi gana apsunkusi ir norėjo tik imti ir vietoje nulūžti. Tik nuskardėjus varpui mergaitė prisivertė atsistoti ir eiti į pamokas.

*

profesore Maljana

Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #26 Prieš 9 metus »
-O pagaliau,-pasakė uždususi Maljana tiką įėjusi į Didžiąją salę.
Varniukė dar niekada nebuvo buvusi Didžiojoje salėje.Na,įskyrus per Mokslo metų pradžią.Tik dabar mergaitė pastebėjo,jog valgiai sveiki.Ji kaip tik tokius mėgo...bet saldainiai ir laaaabai skanu.
-Mmmmm..skanumėlis,-sumurmėjo lyg atsakydamas į mintis balsas.Prisikimšusi varnė vos vos atsikėlė ir atsitrenkė į kažką kietą.
-Šūdas,-sumurmėjo ji.-Atleiskit,-dar pridūrė garsiau.
-Žiūrėk į ką eini varne,-tik dabar Maljana pamatė,jog tai-buvo didelis klastuolis...Koks penktakursis...
-Atsiknisk nuo jos Kvėša,-dar pridėjo nematyta mergaitė iš jos koledžo.-Nelysk prie mažesnių,-dar pridūrė ji.
Ta mergaitė pasirodė labai maloni...Atsisveikinusi su ja Maljana patraukė į Transfigūraciją dar apgalvodama įvykį.

*

Emilie Morgan

Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #27 Prieš 8 metus »
Ji atėjo ir atsisėdo tarp berniukų. Emilie buvo išskirtinė. Visi dėvėjo uniformas, o ji baltą tuniką (iki kelių) ir juodas timpas. Buvo gerai bent tai, kad niekas į ją nekreipė dėmesio. Emi paimė vieną minkštą bandelę ir stiklinę pieno. Prie stalo buvo visi Varno Nago mokiniai. Ji galvojo ar jai eiti į lauką, kai visi mokiniai eis ar eiti dabar. Pagalvojusi pusvalandį Emi nusprendė eiti su visais. Tada ji paimė antrą bandelę ir stiklinę obuolių sulčių. Kai ji prisikimšo nei vienas mokinys, net nesiruošė išeiti. Emilie pagalvojo, kad jie ilgai dar neišeis tad pasiėme gabalėlį torto. Tik suvalgius vieną kasnelį visi mokiniai pradėjo plūsti iš salės Emi metė torto gabaliuką ant stalo ir netyčia dalelė torto gabaliuko nukrito ant tunikos tada ji sumurmėjo:
-Gražiau negalėjo būti.
Tada prasibrovus pro mokinius ji išbėgo į ežero pakrantę.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 594
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #28 Prieš 8 metus »
Jordan, grįždamas iš ežero, įžengė į pilį ir tiesiu taikymu nuėjo į didžiąją salę. Lėtais žingsniais nuėjęs prie varnanagių stalo, atsisėdo ir dairėsi, ko galėtų pavalgyti. Visų pirma į stiklinę įsipylė moliūgų sulčių, tačiau nežinojo, ko galėtų suvalgyti. Ilgai dairęsis jis tolėliau pamatė lėkštę su kažkokiais sumuštiniais. Tai atrodė kur kas geriau negu kiti patiekalai, tad prisitraukęs tą lėkštę jis į savąją įsidėjo kelis sumuštinius. Vaikinui valgant, kažkas jam stipriai kumštelėjo pašonėn. Piktai atsisukęs, jis pamatė, jog keli mažiukai varniai pešasi.
- Ėj, jaunėmėlis, ramiau bišk,- išvebleno bevalgydamas sumuštinį.
Tačiau vaikai nesiliovė. Tad Jo išsitraukė lazdelę, nukreipė ją į vaikus ir šyptelėjo.
- Atvėskit,- šyptelėjo ir paleido kerus,-Aguamenti.
Iš Jordan lazdelės pasileido nemenka vandens čiurkšlė, kuri pataikė ant abiejų berniukų. Vaikai baigė pyktis, tačiau piktai sužiuro į Jordan. Jis žinojo, jog jo nepuls - du pirmakursiai prieš penktakursį - Misija neįmanoma. Tad Jordan nusisuko ir baigė valgyti savo sumuštinius. Tada atsistojo ir dingo iš salės.

*

Neprisijungęs Sonora Peštukė

  • II kursas
  • *
  • 150
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #29 Prieš 8 metus »
Sonora palengva įėjo pro didžiosios salės duris ir pasuko į kairę, kur stovėjo ilgas ir dailus Varno Nago stalas. Nors jau buvo gan vėlus vakaras ir ji sudrebėjo įėjusi į vidų, nes maloni šiluma užliejo kūną, varniukų sedėjo nedaug. Apžvelgusi visą didžiąją salę, pamatė, kaip keli grifiai sėdėjo prie savo vakarienės stalo ir tarpusavy šnekėjosi. Pati patraukė, kaip jau buvo sakyta kairėn ir priėjusi prie vidurio, kur stovėjo įspūdingai atrodantis šokoladinis pudingas, atsisėdo. Tiesa pats skanėstas jau buvo kažkieno paragautas. Bet Sonora net nemanė, kad dėl to jis turėtų būti mažiau skanus. Kai tik ji atsisėdo ant didelio medinio suolo, ant stalo tuoj radosi graži auksinė lėkštelė ir šaukštas, lyg stalas būtų nujautęs, ką ji ketina valgyti. Ak, tie namų elfai. Visąžiniai. Šyptelėjo Sonora ir kelis didelius šaukštus įsikrėtė į savo lėkštę. Pamažėle kabindama juos ir dėdama į burną ji žvalgėsi aplink. Jau seniai nebuvo su kuo nors kalbėjusi. Sonora atrodė kiek vienišai čia sėdėdama ir valgydama. Tačiau visai taip nesijuto. Žinoma, ji mėgdavo bendrauti, čiauškėti su draugėmis, kurių turėjo namuose bei kieme. Taip pat ji buvo labai sąmojinga ir tikra kompanijos siela. Nepaisant to, niekada nesiskundė ir vienatve bei galimybe pabūti su savimi. Šalia, kur ji sėdėjo, pasidėjo ir knygą, kurią jau skaitė kelias valandas. Buvo perkopusi daugiau nei pusę. Nematydama daugiau ko veikti, ji atsivertė įsimintą puslapį ir gilinosi toliau. Kartakartėlėmis atitraukdama akis, kai reikdavo perversti kitą puslapį, ji apžvelgdavo naujus veidus, kurie sėdosi tai šen tai ten, prie skirtingų stalų. Kartkartelėmis pasižiūrėdavo į rankinį laikroduką, pasitikrindama ar dar ne metas į lovą...

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019