0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 951
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #480 Prieš mėnesį »
Kaedė kažką pasakė, bet Oliveris jos neišgirdo. Tiesa, kitus žodžius girdėjo puikiai ir pasijuto nejaukiai. Jai turbūt visai neįdomu klausyti apie jo šeimą, ypač kai pačios yra kažkokia keista. Oliveris sutriko ir nuleido galvą. Be galo mylėjo kiekvieną šeimos narį ir linkėjo visiems turėti tą patį. Deja, akivaizdu, kad tai neįmanoma, mat ir Kaedei, ir Leticijai problemų šeimoje netrūko.
- Auris yra tėčio draugas, ir mes kartais kur nors einame visi kartu, - paatviravo. Nė nesusimąstė, kad turbūt reikėjo sakyti ne Auris, o profesorius Senkleris. Kita vertus, tokie dabar yra du, o tas kitas toli gražu ne artimas. Kur jau ten, jis tiesiog šiurpus.
Paklaustas apie broliukus ir sesutes nusišypsojo. Apie juos galėtų kalbėti labai daug. Taigi kuo ramiausiai ėmė vardinti:
- Eliotas, Miriam, Hannah, David, Ezra, Rachel, Leah, Rebecca ir Charlotte. Jos trynukės. Ir broliukas... Kurio niekada nepamatysime.
Paskutinį sakinį berniukas ištarė daug tyliau. Iš karto apsiniaukė ir padėjo skrebutį. Šios traumos laikas dar nesugebėjo išgydyti ir turbūt niekada to nepadarys. Kiek patylėjęs Oliveris vėl paėmė maistą ir bandė valgyti, bet sekėsi sunkiai. Be reikalo paminėjo prarastą broliuką, bet ar apie jį nutylėdamas nebūtų parodęs nepagarbos?

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 189
  • Taškai:
  • Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #481 Prieš 4 savaites »
     - Auris? Turi omeny profesorių Senklerį? Aš tiesiog nepratusi profesorių vadinti vardais, - kilstelėjo lūpų kampučius. - Na, išskyrus dėdę, kai jis profesoriavo. Tada turbūt suprantama, kodėl Senklerį vadini vardu.
     Kaedė nurijo gurkšnį moliūgų sulčių, nes po paspringimo gerklėj buvo jausti nemalonus dilgčiojimas.
     - Pavydžiu tau tokių draugiškų santykių...
     Tačiau Oliveriui pradėjus vardyti savo brolius ir seseris, Kaedės antakiai su kiekvienu vardu vis kilo į viršų. Gal ne tik jos tėvams (na, jos tai tėvui) reikėtų apsiraminti. Bet už vis labiausiai pritrenkė paskutiniai Oliverio žodžiai. Jis jau minėjo kažką, kai jiedu buvo pelėdyne, Kaedė tuo buvo tikra, tačiau ten ji per daug skendėjo savo skausme, kad būtų galėjusi įsiklausyti į kito. Dabar... nežinojo kaip reaguoti. Ji labai nenorėjo užgauti Oliverio, tačiau akivaizdu, kad tema jam skaudi. Ką galima sakyti, neperžengus ribos? O galbūt jam kaip tik reikia, kad kažkas ją peržengtų ir atsirastų arčiau, padėtų, palaikytų ir suprastų?
     - Man... labai gaila, - ir jai nuoširdžiai buvo. - Ar norėtum pasipasakoti daugiau?
     Kiek nedrąsiai paklausė Kaedė. Jai pačiai kiek palengvėjo išsakius viską garsiai, gal padės ir jam?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 savaites sukūrė Kaede Siobhán OConnor »

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 951
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #482 Prieš 3 savaites »
Aišku, Kaedę sutrikdė tai, kad jis Aurį pavadino Auriu. Bet o kaip kitaip jį vadinti? Daryk ką nori, bet jis nėra profesorius Senkleris.
- Jie su tėčiu labai geri draugai. Be to, abu raudonplaukiai, todėl beveik kaip broliai. Tad ir jis man beveik dėdė, - droviai pasakė berniukas ir susidomėjęs įsidrąsino paklausti: - O kuris profesorius yra tavo dėdė? Profesorius O'Connor?
Taip, tai visai logiška, tuo labiau, kad iš Kaedės žodžių galima suprasti esą tas dėdė nebedėsto. Oliveris pasijuto it tikras žioplys. Vylėsi, kad bendramokslė neišvadins jo kvailiu. Gal ir ne, mat jai, regis, įspūdį padarė geri šeimos santykiai.
Bet tada viskas pašlijo. Aišku, jai įdomu, bet ką daryti, kad jis negali apie tai kalbėti? Oliveris įtarė, kad Kaedė klausia tik iš smalsumo. O ir ką jis pasakytų, net jei pajėgtų?
- Mes niekada jo nematėme, - vos girdimai išspaudė berniukas vėl padėdamas maistą. Nebuvo tikras, ar tas broliukas jau gimė miręs, ar tai nutiko vėliau. Niekada neklausė. Gal turėjo? O gal ir tėčiui pernelyg sunku tai prisiminti? Mamos tikrai neklaus - įtarė, kad jai skausmas vis dar pernelyg skausmingas. Bet kaip išdrįsti apie tai pasikalbėti su tėčiu?
- Jis būtų beveik Hogvartso amžiaus, - dar sumurmėjo nuleidęs galvą. Be proto užsinorėjo turėti tą broliuką, ir rydamas ašaras stengėsi netyčia nedirstelėti į Kaedę.