[Kajus Stefanas Andersonas]

Kajus Andersonas įžengė į Ateities būrimo kabinetą. Na patalpa buvo labiau panaši ne į kabinetą, kavinę. Stovėjo kavos staliukai, kurie atrodė taip, lyg būtų iškritę iš milžino saujos bet kur, kur tik papuola. Prie jų stovėjo foteliai. Pamatęs laisvą vietą varnanagis nuskubėjo prie jos. Tyliai kostelėjęs tarė:
- Atleiskite, ar ši vietą užimta? Aš kaip ir norėčiau čia sėstis.
Pirmakursis atsisėdo ir išsiėmė plunksną, rašalo ir sąsiuvinį. Išgirdęs klausimą, kaip gerutis mokinys pakėlė ranką.
- Jei neklystu tai šie stiklo rutuliukai prisipildo galingos magijos. Ją galima panaudoti ateities būrimui. Tačiau iš jo išburti tikrai nėra lengva. Dažniausiai tokios sapnų gaudyklės būna virš aiškiaregyste apdovanotų žmonių lovų.
Tamsiaplaukis atsikvėpė taip lyg būtų bėgęs šimtus tūkstančių kilometrų.

[Allison Argent]

Allison įėjo į kabinetą nepastebėta, nes ji nemėgdavo kai kažkas į ją labai kreipdavo dėmesį. Susirado tuščią levandinį foteliuką ir atsisėdo. Po kelių minučių prasidėjo pamoka. Profesorės Kasiopėjos pamoka iš pirmo žvilgsnio pasirodė nelabai įdomi kol iš dėžės neištraukė sapnų gaudyklės. Merginą visada žavėjo sapnų gaudyklės, bet taip ir niekada jomis nepasidomėjo. Allei pamoka iškart pasidarė daug įdomesnė.
Profesorė Kasiopėja uždavė klausimą apie kabančius stiklinius burbuliukus. Kažką panašaus Allison buvo mačiusi kai viena mergaitė per pertrauką vartė knygą kurioje buvo nupiešta sapnų gaudyklė su permatomais burbuliukais, bet deja net neįsivaizdavo ką jie reiškia... Galbūt kažką kas susiję su sapnų aiškinimu? Šiaip ar taip, mergina susidomėjo ateities būrimu.

[Morishige]

Susmukęs į minkštą fotelį ir sunėręs pirštus ant savo krūtinės, Dio tingiomis akimis stebėjo profesorę. Tiesą pasakius, ateities būrimas jam prilygo tikybos pamokoms jo buvusioje žiobariškoje mokykloje, ir kėlė lengvą pašaipą klastuoliui. Berniukas, žinoma, savo jausmų ir nuomonės veide neparodė ir su dirbtinoku susidomėjimu ėmė tirinėti sapnų gaudyklę. Akies krašteliu matė kelis pažįstamus veidus, tačiau buvo per daug patogiai įsitaisęs, jog pakeltų ranką pasisveikinimui ar kitaip nors parodytų, jog pastebėjo juos.
- Rutuliukai?- klastuolis prunkštelėjo mintyse ir palinko į priekį, smakrą paremdamas savo ranka, o ją savo ruožtu įsmeigė alkūne į kelį. -Panašiau į pigius bidžiuterinius plastmasės gabalus.

[Heraphadora Dusselborf]

Mergina jautėsi keistai, būti stebimai neatitiko šios natūros, nors ji ir lėtai pratinosi prie dėmesio. Heraphadora stengėsi išlikti rami, kūnu neišduoti nei menkiausios emocijos, minties ar jausmo. Mintyse sau kartojo ilgai mokytasis taisykles: būti griežtai, bet nuoširdžiai, nevengti akių kontakto, neparodyti silpnumo, nebijoti šypsotis, žaisti balso intonacija, nestovėti vietoje, būti jausmingai, net jei to ir nejaučia. Tačiau visa tai galiojo tik tais atvejais, kai tai buvo reikalinga. Kitais atvejais turėjo būti tamsus miškas, kuriame matai mįslingus šešėlius, bet net ir su į galvą įremtu ginklų negalėtum pasakyti kas tai. Šias pamokas mažoji kalė sau į galvą jau nuo devynerių, kai brolis ją pirmą kartą nusivedė susitikti su savo draugais, na bent kaip tuomet ši manė. Mergina nuo pirmos dienos susižavėjo jų vado maniera, kaip kiekvienas vyro ištartas žodis išduoda šimtus netramdomų jausmų, kaip jausmingai dega akys. Su pasimėgavimu mokėsi jo tvirtų judesių, plačių rankos mostų, ryžtingos laikysenos. Vadas kalbėdavo apie meilę, pasiaukojimą, šeimą, ištikimybę, religiją ir daug kitų dalykų. Jis jiems rodė kelia, kaip kelrodė žvaigždė pasiklydusiems naktyje. Dusselborf ir pati norėjo tokia būti. Ji nuo pat pirmos dienos pažadėjo sau, kad vieną dieną taps lygiai tokia pati kaip jis.
Pakėlusi akis nuo sąsiuvinio lapo, kuriame vis rašinėjo savo pavardę įvairiais raštais, dydžiais ir formomis, ji sutiko žavias rudas akis. Žaismingos vyro akys net žybčiojo, joje atsispindėjo puiki nuotaiką, kuria išdavė ir visas kūnas.
- Man nepatinka būti stebimai, - nepakeldama galvos nuo savojo meno, su menkute šypsena veide ištarė ši, – Ypač kai aplink tiek tavo draugų.
- Jie ir tavo draugai, - prisėdo ant stalo priešais, nesikuklindamas iškart prisitraukė mano sąsiuvinį prie savęs, – Dusselborf? Kas ta Dusselborf?
- Kada nors jus supažindinsiu, - pažadėjo riesdama lūpas į suktą šypseną, kurios ir išmoko iš savo broliuko, – Ko nori?
- Vakare su keliais klastūnais važiuosim prie vandens, - nušoko nuo stalo, dideliais žingsniais jį apėjo ir pritūpęs delnu lengvai kilstelėjo merginos smakrą.
- Vandens yra ir krane, - atsistodama ši sunėrė rankas po krūtine.
- Atrodai šauni mergina, nagi, sutik, - pasikasė kelias dienas neskustą smakrą, – Turėsim progą geriau vienas kitą pažinti, - šyptelėjo.
- Leisk pagalvoti, - pasiduodama dar prieš prasidėjus ginčui, Dussel susikišo rankas į užpakalines džinsų kišenes ir po minutėlės apsimestinio mąstymo papurtė galvą, – Galbūt kitą kart..
Berniokas suraukęs kaktą kažką neaiškiai burbtelėjo, dar kurį laiką pastovėjo vietoje, matyt, tikėjosi savo vėjavaikiškumu (pripažinkim, merginom tokie patinka) pakeisti rudaplaukės nuomonę ir po šiosios sakiniu palikti kablelį, tačiau nieko nepešęs bei palikęs riebų tašką netrukus paliko ir kabinetą, o Heraphadora pagaliau šimtaprociškai susitelkė į tik ką prasidėjusią pamoką.
- Manau, kad geras sapnas pro tinkle esantį rutuliuką patenka į miegančiojo protą. Kai geri sapnai aplanko žmogų, per gaudyklę jie gali grįžti atgal į nakties orą ir keliauti pas kitus ar periodiškai pasikartoti.

[Lelija Holle]

Nemaniau, kad tas bokštas TAIP toli. Kita kart reikės išeiti anksčiau. pagalvojo Lelija.
Ji lėkė laiptais į viršų sekdama pagal vaikų balsus. Surasti šį bokštą užtruko. Pagaliau užlipusi laiptais, Lelija atsistojo prie kitų.
Kitą kart reikės išeiti DAUG ankščiau, kad visiškai nepadusčiau.
Lelija giliai įkvėpė bandydama kuo greičiau atgauti kvapą ir sulėtinti širdies plakimą. Ji nusibraukė plaukus nuo kaktos ir dar sykį giliai įkvėpė. Atėjo jos lipti kopėčiomis. Ji priėjo ir ėmė lipti į viršų. Užlipusi ir paėjusi į priekį Lelija pamatė labai jaukų kabinetą. Kabinetas labiau priminė kambarį. Ji surado laisvą staliuką ir atsisėdo. Profesorė pradėjo kalbėti, prisistatė. Lelija labai norėjo teisingai atsakyti į profesorės užduotą klausimą. Ji pradėjo ieškoti tos temos vadovėlyje.

[Yecatherine Delilah Lutterworth]

   Jekaterina atsivilko ir į dsr vieną pamoką naujais metais. Iš tiesų absoliučiai netroško trankytis po visus tuos reikalus, bet dabar, kai pirmakursių skaičius išaugo dešimteriopai, mergina išvis nebesirodė aplinkoje. Jeigu ji nemėgo bendrauti pati su savimi (ją dažnai šnekindavo jos pačios vidinis balselis ir erzindavo su tikrai klaikiomis, bet visgi teisingomis pastabomis) tai ką jau kalbėti apie kitus žmones ir nežmones - Hogvartse rinkosi įvairaus plauko būtybės.
   Klastuolė tingiai sėdėdama ant vieno iš pufų svarstė apie šį bei tą ir atsibudo tik prasidėjus teorinei pamokos daliai. Kaip ir kaskart, ji niekada nesijausdama užtikrintai kilstelėjo ranką ir dėstė atsakymą:
 - Kažkur girdėjau, ksd tokiuose stikliniuose rutuliukuose galima sukaupti įvairias sapnų energijas. Paskui juose esantis rūkas šifruoja užslėptas mintis ir galima gauti atsakymą. Taip pat ir laikant rankose bei atsipalaidavus mąstyti apie viską, kas šauna į galvą galima vėliau gauti taipogi atsakymą, bet tai nėra lengva.
Paprastai išrėžusi Klastuolė patogiau atsirėmė. Būtų visai nieko prieš tokį pasiimti ir miegant žiūrėti, kas jai pranašaujama. Na, ne miegant, o ryte.

[Emily Miles]

Tik suskambėjus varpui, grifukė įėjo į Ateities būrimo kabinetą. Ji nežinojo, ko čia galima tikėtis, nes nei jos sesė nei tėvai daug nepasakojo apie šią pamoką, jiems ji buvo tik dar vienas laiko gaišimas. Bet Emily geriau nusprendė pati viską išsiaiškinti, o užmetus akį į profesorę apsidžiaugė pamačius jau pažįstamą veidą - tai buvo astronomijos profesorė Kasiopėja Evers! Nežymiai sau šyptelėjus, mergaitė greit pasiekė laisvą vietą ir pasisveikinus su šalia sėdinčia mergaite, sutelkė dėmesį į profesorę, kuri rankose laikė ne ką kitą, o sapnų gaudyklę. Prisimenu, kaip skaičiau apie jas, jos skirtos blogus sapnus pakeisti gerais, oj kaip norėčiau dabar tokią turėti,- pagalvojo Emily, o išgirdusi mokytojos klausimą pradėjo sukti galvelę. Rutuliukai... Hmm, kam gi jie galėtų būti skirti? O, žinau, greičiausiai juose yra laikomi geri mūsų sapnai, tai kaip sapnų saugykla,- apsidžiaugė sumąsčiusi mergaitė, bet jai dar nespėjus pakelti rankos, kažkas iš bendrakursių pasakė šį atsakymą.

[Amanda Sunny]

Amanda nejaukiai sedėjo klasėje, kuri iš tolo nepriminė kitų auditorijų - minkšti foteliukai, kavos staliukai, - tai buvo visiškai neįprasta. Tačiau profesorė merginai paliko gerą įspūdį - maloni, rami, paslaptinga...
Tokią sapnų gaudyklę Amanda jau buvo mačiusi - Londone jas kaip suvenyrus pardavinėja beveik ant kiekvieno kampo. Tiesa, jos ten kiek kitokios, paprastesnės, gamintos žiobarų iš pigių medžiagų, ir visiškai niekuo neypatingos, na apart to, kad gražios. Amanda tokią pat matė tėvų miegamajame, tačiau toji kiek skyrėsi nuo tų pigių pardavinėjamų gatvėse.
Tačiau profesorės rodoma sapnų gaudyklė buvo kiek kitokia - tokios varniukė dar nebuvo mačiuisi. Ji tarsi įprasta, tačiau matosi, tikrai nenauja, ir dar su kažkokiais keistais, tarsi krištoliniais, ar stikliniais rutuliukais.
Kuomet profesorė paklausė, kas tai, Amanda neturėjo visiškai jokio atsakymo ir tiesiog klausėsi ką mano kiti mokiniai - dauguma jų atsakymų buvo panašūs, tačiau Amanda laukė profesorės komentaro.

[Raven Elisabeth Evers]

Ven skubėjo į ateities būrimą. Palaidi šviesūs plaukai plaikstėsi pavėjui, o žydros akys gaudė kabinetų pavadinimus.Pagaliau pamatė pažįstamą ateities būrimo kabinetą. Įžengusi į klasę greitai sumurmėjo "atsiprašau" ir nulėkė į pirmą pasitaikiusi kambarį. Kasiopėja tuo metu aiškino apie sapnų gaudyklę. Pamačiusi ją šyptelė. Mažai žinojo apie tai, bet buvo mačiusi pilnus namus prikaišiotus panaššių gaudyklių. Į galvą staiga šovus atsakymui kilstelėjo ranką ir atsargiai išlemeno.
-Galbūt šituose burbuliukuose yra išsaugomi sapnai, nes kai atsibundame dažnai neprisimename spanų, tai per juos gal galima pamatyti tuos spanus? Vis tik mes retkarčiais sapnuojame ateitį.
Tai pasakiusi paraudo ir susigūžusi vos nenuslydo po stalu, nors mielai tai būtu padariusi.

[Kasiopėja Evers]

Kasiopėja atsargiai paliko sapnų gaudyklę kyboti ore, klausydama mokinių atsakymus.
-Iš dalies jūs esate teisūs, kiekvienas atsakęs į klausimą gauna po du taškus. Panele Levinson ir panele White, abi gaunate po papildomą tašką, mat teisingai nusakėte medžiagas,-profesorė šyptelėjo, tačiau jos žvilgsnis surūstėjo, žvelgiant į klastuolį.-Ponaiti Rubi, manau tuomet nesupyksi, jei šie plastmasės gabalai atims Klastūnynui porą taškų. Patarčiau apsiraminti, kol bižuterija tau nepradangino ir teisės į praktinį darbą,-su panieka ištarusi žodį bižuterija (mat Kasiopėja buvo savo srities specialistė, tad tokius daiktus vadinti pigiais, jai buvo lyg nusikaltimas), profesorės veidas kiek pragiedrėjo, jai vėl atsisukus į mokinius. -Kaip jūs ir minėjote, krištolo rutuliukuose laikomi sapnai. Kiekvienas sapnas turi savo spalvą, tad kuo sodresnė spalva rutuliuke ir kuo daugiau jų yra užpildyta, tuo daugiau sapnų ten yra saugoma. Šioji, kaip matote, visiškai tuščia - jos indai yra skaidrūs. Tačiau ne tik tuo šis krištolas yra ypatingas.
Kiekviename rutuliuke yra fėjų dulkių, mat jos geriau pritraukia sapnus ((prašyčiau nenusipezėti apie fėjų žalojimą - kas buvo seniau, žino, kad fėjos niekuo nėra žalojamos, kai iš jų imamos dulkės)). Tačiau fėjų dulkės labai dažnai išsprūsta ir patenka ant visko, kas yra aplinkui - plunksnų. Būtent fėjų dulkės, susimaišiusios su žmogaus sapnais nurodo jam ateitį.
Su šiomis sapnų gaudyklėmis galima išsiburti ateitų dviem būdais, vienas reikalauja daugiau patirties nei kitas. Tinkamu kampu pakreipus gaudyklę, rutuliukuose pasirodo tam tikri simboliai, kurie nurodo, kas žmogaus turėtų laukti ateityje, tačiau, pasikartosiu, šis būdas reikalauja daug patirties, mat tą kampą sunku atrasti, o simbolių reikšmės gali pasirodyti esančios visai ne tokios, kokių tikėtasi. Kitas, kur kas lengvesnis, yra,-Kasiopėja nusišypsojo puse lūpų, prieš tardama žodžius.-Miegas. Sapnuose žmonės išvysta tai, kas bus ateityje. Dažniausiai reikšmės nebūna tiesioginės - viskas perteikiama per gyvūnus ir augalus, kaip ir įprasta indėnams.
Taigi,-Kasiopėja mostelėjo lazdele į dėžę, ir visos sapnų gaudyklės pamažu pakibo kiekvienam mokiniui virš galvos. Visų jų krištolo rutuliukai buvo skaidrūs. -Jums reikės pamiegoti. Fėjų dulkės paprastai greičiau užmigdo žmogų, tad bakstelėkite lazdelėmis į plunksnas, kad šios nukristų ant jūsų. Atsibusite tada, kai pranašystė baigsis. Kiekvienas augalas ir žvėris turi savo reikšmę, jas atrasite dvidešimt penktame knygos puslapyje,-profesorė nukreipė lazdelę į kairę, ir visai šaliai jos susidarė lentelė, kabanti ore.-Atkreipkite dėmesį ir į simbolius - jie gali pasirodyti ant medžių kamienų ar akmenų. Simboliai nurodyti šioje lentelėje. Baigę darbą, lazdelėmis bakstelėkite į didžiausią rutuliuką tardami Fehilo, šitaip visi indai ištuštės ir sapnų gaudyklė bus tinkama kitam naudojimui. Perspėju, jeigu rasiu nors vieną sugadintą, tam koledžui skris taškai - šios sapnų gaudyklės retos, nesinori jų prarasti-paskutinį kartą perspėjusi, Kasiopėja trumpam žvilgtelėjo į laikrodį.-Jeigu atsibudę ko nors nesuprasit - kviečiatės mane. O dabar,-ji nusišypsojo mokiniams.-Saldžių sapnų.

((JOKIŲ VUNDERKINDŲ. DARBAS TURI BŪTI ATLIKTAS PER MAŽIAUSIAI TRIS POSTUS (viename užmiegate, ties kitu atsibundate ir pradedate aiškintis, trečiame baigiate), NAUDOJAMĖS LOGIKA - MIEGATE PO SAPNŲ GAUDYKLĖMIS, JOKIŲ KOŠMARŲ. POSTAI TURI BŪTI BENT 600 SIMBOLIŲ ILGUMO. Rašiau didžiosiomis, kad bent jau kartą gyvenime atkreiptumėte dėmesį į taisykles ir ko prašoma. Sėkmės.))

[Yecatherine Delilah Lutterworth]

   Jekaterina vos šyptelėjo klausydamasi profesorės Evers ir susikaupusi dėjosi kiekvieną žodį sau į galvą. ,,Čia kažkas panašaus kaip kad darėme pernai, visada būna susiję kažkas su ženklais, kuriuos reikia išsiaiškinti... įdomu, labai įdomu. Kažin kas nutiks šį kartą, kiekviena tokia pamoka primena naują atradimą, naują kelią į save"... mykė mintyse vidinis balselis, o mergina paprasčiausiai pasidžiaugė, kad galės nors kiek pamiegoti - naktis nebuvo viena iš ramiausių per visą laiką. Taigi Klastuolė patogiau įsitaisė pufe ir žvilgtelėjo į sapnų gaudyklę virš jos. Jau visą dieną jai svaigo galva, o dabar ypatingai, taigi juodaplaukė vangiai lazdele palietė plunksnas ir kažkam sidabriško pavidalo užkritus ant penktakursės Jekaterina paniro į gilų miegą.

[Trevon Caylen]

Trevon stebėjo, kaip ,mokytojai mostelėjus lazdele į dėžę, sapnų gaudyklė pamažu oru atplaukė ir sustojo virš jo . Ji Trevon patiko. Vaikiną žavėjo juodos plunksnos kabančios jam virš galvos, ant jų buvo galima įžiūrėti labai smulkias fėjų dulkes. Išgirdęs profesorės Evers praktinę užduotį , Trevon nežymiai suraukė antakius. Miegoti čia? Jam ši mintis nepatiko ir vaikinas visai nesijuto mieguistas. Žinoma, Trevon daug patrauklesnis atrodė pirmas ateities spėjimo būdas, tačiau jis žinojo, jog tam neturi pakankamai patirties ir savo tinkamo kampo surasti nesugebės. Vaikinas puikiai suprato, kad jam nebėra kitos išeities. Jis privalės miegoti. Trevon išsitraukė savo burtų lazdelę, ir bakstelėjo plunksnas. Prieš saulę sužibo krentančios smulkutės fėjų dulkės. Vaikinas laukė. Laukė taip, kaip ligonis laukia dirbtinio užmigdymo prieš operaciją, ir pats to nė nepastebėdamas nugrimzdo į gilų miegą.

[Celeste Victoria Lavenza]

Išgirdusi, kad pamokoje gaus pamiegoti, Junko kuo nepastebimiau nusišypsojo. Nebuvo taip, kad buvo ypatingai pavargusi ar kad pamoka neįdomi - kaip tik atvirkščiai, bet pirmakursė, kaip save pamena, niekados nepraleisdavo laisvos akimirkos neužsnūsdama - netgi bandė išmokti miegoti atsistojus ant kojų, nors šis bandymas visada baigdavosi nesėkmingai. Išklausiusi pilnas profesorės Evers instrukcijas Junko pradėjo galvoti, kokie ženklai, augalai ar gyvūnai pasirodys jai, nors greitai šias mintis nuvaikė šalin, nes iš jų nebuvo jokios naudos. Kam dar spėlioti, jeigu po kurio laiko pati susižinos?! Prieš pradėdama ji dar kartą atidžiai permetė akimis sapnų gaudyklę, vėl įsitikindama, kad toji kažkuo tiesiog traukė akį. Atitraukus akis Junko patogiai įsitaisė ir tik tada lengvai lazdele palietė plunksnas, panirdama į miego karalystę.

[Deivis Kismanguaras]

Vos tik nuskambėjo varpas, Deivis nubėgo į klasę. Kai mokytoja parodė sapnų gaudyklę Deiviui     
toptelėjo mintis, kad jis jau matė šią sapnų gaudyklę, bet ten nebuvo stiklinių rutuliukų. Taigi jis iš karto žinojo atsakymą, nes jam astrologija. Jis pakėlė ranką ir tarė:
-Galbūt šiuose stikliniuose rutuliukuose išsaugomi norimi, patinkantys sapnai?
Deivis laukė ką į tai atsakys mokytoja.

((Kas.: Į klausimą jau atsakyta ir paskelbtas praktikos darbas. Taisyk.))

[Melody]

 Mergina kuris laikas po užduoties paskyrimo pavartė nurodytus vadovėlio puslapius šį bei tą paskaitinėdama, kol galiausiai nusprendė pasinerti į sapną. Tai skamba kaip išties įdomi užduotis, tik ar aš norėsiu sužinoti ką man numatė likimas? Įsitaisiusi patogiau, kad pabudus neskaudėtų kokių šonų ar kaklo, burtų pagalba sujudino plunksnas, kurios tuoj pat panardino į gilų sapną. Taip ir liko Melody gulėti, paguldžiusi nusvirusią galvą ant sukryžiuotų ant stalo rankų.
 Klasė pradėjo panašėti į kokį serijinio žudiko genialų planą, kuomet jis ventiliacijos angoje išpila garuojančių nuodų, o pastarieji garuodami pasklinda po visą pastatą, vienas po kito guldydami žmones. Niekas nieko nesuprastų, apie nieką negalvotų ar nesikankintų, tiesiog panirtų į gražų sapną, iš kurio žinoma niekas nepabustų. Bet nedera kalbėti taip pesimistiškai, juk tai tik burtai padėsiantys išsiaiškinti ateities detales.