0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #435 Prieš 1 metus »
  Kitas klausimas tikrai nustebino, tačiau taip pat ir sutrikdė. Taip, Romai tai rūpėjo, tačiau kodėl ji nežinojo.
- Man rūpi, nes... Tiesą sakant, kodėl aš nežinau, tačiau man tai tikrai rūpi, - pasakė profesorė kiek tvirčiau nei šaukė mintys. Ne, ji nieko sakyti negalėjo, nes jai tikrai rūpėjo, tačiau kaip paaiškinti kodėl jei to pati nežino?
  Išgirdusi ačiū profesorė nusišypsojo, nors tiksliai net nežinojo už ką sulaukė tokios padėkos. Ar už tai, kad man rūpi, ar už tai, kad apsikabinau? Pagalvojo profesorė, tačiau šiais savo klausimais ji nenorėjo kvaršinti sau galvos ar gadinti tokios akimirkos, todėl tyliai tiesiog sėdėjo apglėbusi jį rankomis. Nieko nenorėjo keisti.
  Išgirdusi, kad labai gerai, jog ji nebedėsto ateities būrimo Roma nusijuokė ir pasakė:
- Taip, tikriausiai labai gerai. Esu tikra, kad daugeliui mokinių šis dalykas nepatiko, todėl jo dėstyti nebenorėjau. Paliksiu tai profesoriui, kuriam į tai nusispjaut.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 744
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #436 Prieš 1 metus »
Netrukus Eion gavo skaudžiai nusivilti. Jam labai reikėjo žinoti, kodėl kažkam rūpi. Tai buvo labai svarbu. Gal taip pavyktų atrasti ir daugiau žmonių, kuriems rūpi? Gal net pagerėtų gyvenimas. Deja, profesorė Keit į šį ypatingai svarbų klausimą atsakymo neturėjo. Ji nežinojo. Bet kaip taip gali būti? Argi profesorių darbas nėra žinoti viską?
- Gaila, kad nežinote, - nepavyko nuslėpti nusivylimo. Nenorėjo, kad ši profesorė liūdėtų, nors ir įtarė, kad tokia reakcija gali sugadinti jai nuotaiką. Bet ar tai rūpėjo jam pačiam? Vis dėlto taip, rūpėjo.
Galų gale išsprūdo profesorei Keit iš glėbio ir dabar susigėdo savo tokio silpnumo. Taip, jis buvo gerokai apdaužytas, bet tai nereiškė, kad reikia būti tokiu lepšiu.
- Aš ateisiu į jūsų pamokas, - kuo tvirčiau pratarė. Vos prieš metus pats sau tą pažadėjo su visai kitokiu tikslu - norėjo jas visas sugriauti. O dabar norėjo, kad ji jaustųsi gerai. Visai nebenorėjo būti tas bjaurus mokinys, kuris viską gadina. Ne, taip elgsis per kitų profesorių pamokas. Pavyzdžiui, Henderson ir Levinso.
- Manau, kad jūs padarysite astronomiją įdomią, - dar pridūrė nuleidęs akis.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Isabelle Black

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #437 Prieš 9 mėnesius »
.

*

Neprisijungęs Ikelas Garver

  • IV kursas
  • *
  • 146
  • Taškai: 86
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #438 Prieš 7 mėnesius »
  Ikelas labai norėjo valgyti. Buvo rugsėjo rytas. Paprastai pusryčių nevalgydavo, nes rytais valgyti tiesiog nenorėdavo, tačiau šiandien buvo tiesiog kitaip. Tad jis buvo čia, didžiojoje salėje. Sėdėjo prie Klastūnyno stalo.
  Iš stalo išlėkė vaiduoklis ir net jam kažką sumurmėjo. Pirmomis dienomis jis sutrikdavo ir galvojo, kad tai vienas iš klastuolių jam kuria tokias iliuzijas. Tiesa, taip manė visus praeitus metus. Tik šiais metais viskas pasikeitė, nes žiobarotyros pamokoje jis pamatė kitokį vaiduoklį. Vaiduoklį vaiką. O žiobarotyros pamokoje kerėti negalima, todėl buvo aišku, kad tai ne kokie nors pikti burtai.
  Ikelas įniko valgyti. Į lėkštę įsidėjo net keturis kiaušinius ir šiek tiek salotų. Jose buvo pomidorai, agurkai, ridikėliai, svogūnų laiškai ir salotos lapai. Šios salotos jam buvo pačios skaniausios. Jei kada ir valgydavo rytais tai lėkštėje visada jų atsirasdavo. Toks jau jis buvo.

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #439 Prieš 7 mėnesius »
Nauji mokslo metai nusimatė labai šaunūs. Profesorius Levinsas ir toliau dirbo Hogvartse ir visada maloniai pasisveikindavo. Jau neblogai anglų kalbą mokantis Mulungu lengviau susiras draugų. Mokytis, žinoma, vis tiek sudėtinga, ypač dėl to, kad negali paliesti jokių daiktų. Vis tiek tikėjo, kad viskas bus tiesiog puiku.
Vieną gražų rytą atskrido į didžiąją salę. Vylėsi čia rasti draugų, nes su jais kol kas sekėsi sunkiai. Su Walgunu jau kurį laiką nebendravo, o prie profesorių stalo keliauti kiek drovėjosi. Taigi skraidžiojo aplink savo buvusio koledžo - Klastūnyno - stalą. Galiausiai pamatė tą patį berniuką, kurį netyčia išgąsdino žiobarotyros pamokos metu. Visai nenorėjo to daryti, todėl atėjo laikas atsiprašyti. Taigi vaiduoklis priskrido prie to berniuko. Sustojo kiek atokiau nuo jo ir pakibo prie pat žemės.
- Labas! - kaip visada itin "tyliai" pasisveikino. - Aš nenoriu... Gąsdinti! Atsiprašau!
To užteks, kad berniukas nurimtų, ar ne?
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Ikelas Garver

  • IV kursas
  • *
  • 146
  • Taškai: 86
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #440 Prieš 7 mėnesius »
  Buvo labai skanu. Didžioji salė buvo viena geriausių vietų Hogvartse, o maistas buvo geriausias dalykas čia. Na, nebent po tam tikrų pamokų, tačiau tikrai ne visos įėjo į šį sąrašą.
  Berniukas išgirdo be galo garsų Labas. Puikiai žinojo kieno tai balsas ir ką daryti. Tai buvo tas blogasis vaiduoklis. Todėl jam reikėjo bėgti!
- Visi bėkit! Piktas vaiduoklis! - dėl visa ko įspėjo visus mokinius. Visos akys nukrypo į jį, tačiau Ikelas to nematė - dabar turėjo svarbesnių reikalų.
  Klastuolis staigiai užlipo ant suolo, kad būtų kiek aukščiau nei vaiduoklis ir jis negalėtų pasiekti Ikelo. Jis greitai žengė kelis žingsnius suolu ir jau norėjo nušokti, tačiau kojos kažkaip susipynė ir šis liuoktelėjo ant stalo. Tiesiai ant maisto.
- Ajajaj! - sušuko skausmo kupinu balsu. Dabar vaiduoklis jau nebe taip rūpėjo. Nors Ikelas žinojo, kad reikėtų bėgti, tačiau to nedarė - per daug skaudėjo. Todėl pabandė patikėti, kad vaiduoklis nepavojingas, bet nesisekė. Žinojo, kad reikia saugotis.

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #441 Prieš 7 mėnesius »
Tiesą sakant, toks berniuko elgesys kiek skaudino. Mulungu stengėsi būti draugiškas ir mandagus, bet šis vaikas jo kažkodėl labai bijojo. Tai buvo keista. Jis ne kokia kvaila mergaitė, kad bijotų draugiško vaiduoklio. Afrikietis stebėjo šaukiantį berniuką ir svarstė, ką reikėtų pasakyti.
- Aš nepiktas! - ištarė Mulungu ir, žinoma, tą padarė sau įprastu "tylumu". Kodėl šis berniukas nesupranta, kad jis nori draugauti? Žinoma, būtų galima keliauti ieškoti kitų draugų, bet pagavo azartas. O šitam europiečiui užlipus ant suolo vaiduoklis išsišiepė ir pakilo šiek tiek aukščiau. Galbūt pagaliau pavyks susidraugauti?
- Atsargiai! - dar garsiau nei paprastai riktelėjo Mulungu, kai berniukas kažkodėl sugalvojo įlipti į maistą. Taip keistai elgtis gali tik europiečiai. Gentyje maistas buvo saugomas ir gerbiamas.
- Kodėl... - pradėjo klausimą stengdamasis prisiminti tinkamus žodžius. - Kodėl negerbi maisto?! - galiausiai užbaigė.
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Ikelas Garver

  • IV kursas
  • *
  • 146
  • Taškai: 86
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #442 Prieš 7 mėnesius »
  Vaiduoklis riktelėjo, kad jis nepiktas. Bet kodėl tada žviegia kaip nežinia kas?! Pagalvojo klastuolis. Ne, šis vaiduoklis buvo labai keistas ir, žinoma, piktas. Ikelas jau nebuvo toks mažas, kad tikėtų akivaizdžiu melu.
- Ar tikrai? - pabandė sušukti tvirtai ir taip pat garsiai kaip pats vaiduoklis, tačiau neišėjo. Jo balsas virpėjo. Jis bijojo. O kaip galima nebijoti, kai tave nori papjauti vaiduoklis?!
  Skaudėjo. Atrodytų, kad maistas turėtų būti pakankamai minkštas, tačiau... Net nuo minkščiausios bulvių košės visame pasaulyje jam skaudėjo! O to maisto berniukas beveik nejautė. Bet puikiai suprato, kad užgriuvo ant lėkščių. Uoj, kaip gerai tą jautė!
  Tai, kad vaiduoklis pasakė atsargiai Ikelas jau buvo nuleidęs negirdomis, tačiau tai, kad jis mano, jog Ikelas negerbia maisto... Ne, to jau per daug! Pagalvojo.
- Ar tau atrodo, kad aš negerbiu maisto?! Dieve, aš bėgu nuo žiauraus ir pikto vaiduoklio, pargriūnu, o jis aiškina, kad negerbiu maisto! - pratrūko. Net nežinojo, kad tai gali. Tai, kad gresia didelis pavojus jam jau neberūpėjo.

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #443 Prieš 6 mėnesius »
Klausimas sutrikdė. Negi šis berniukas iš tiesų galvoja, kad jis nori padaryti ką blogo? Mulungu spoksojo į vaiką ir galvojo, kaip čia geriausia pasakyti, kad nori tik gero.
- Draugas! - dar garsiau nei paprastai pareiškė afrikietis ir dar kartą plačiai nusišypsojo. - Draugas?
Ištiesė ranką taip parodydamas, kad mielai pasisveikintų tinkamai. Žinojo, kad šioje Europoje tai įprasta, tačiau vaiduoklišką plaštaką suimti ne taip jau ir paprasta. Bet berniukas privalo suprasti, kad Mulungu geras. Profesorius Levinsas puikiai tą žino.
- Aš nesu piktas! - dar suriko jis. Žodžio "žiaurus" nesuprato, bet iš to, kiek jau sužinojo apie šitą berniuką, suvokė, kad tai nereiškia nieko gero. Vis dėlto neigti esąs žiaurus nesiryžo. Galbūt tai būtų klaida, ir europietis pradėtų šaipytis. O Mulungu tiesiog norėjo būti jo draugas. Kaip visa tai paaiškinti šitam keistam vaikui?
- Aš... Tavo draugas! - dar kartą pabandė vaiduoklis.
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Ikelas Garver

  • IV kursas
  • *
  • 146
  • Taškai: 86
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #444 Prieš 6 mėnesius »
  Ikelas atsistojo. Labai viską skaudėjo. Galvojo apie variantą nueiti į ligoninės sparną, tačiau paskui pagalvojo, kad ten vaiduokliui būtų ranka pasiekiamas, todėl nusprendė pirma atsikratyti šio parazito. Jam tai buvo svarbiau. Hm... Gal yra kokių purškalų nuo vaiduoklių? Labai praverstų... Ak, kad dabar būtų nors vienas iš gerųjų koledžų vaiduoklių ir padėtų... Kaip norėčiau sutikti Serą Nikolą ar Dručkį vienuolį... Galvojo. Nusprendė leisti sau pamąstyti. Gal čia ir dabar pavyktų sugalvoti gerą apsigynimo planą, tačiau į galvą niekas nešovė. Ikelas tik pagalvojo apie tai, kad apsiginti nuo vaiduoklių galėtų padėti apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius.
- Koks tu draugas?! - išrėkė visa gerkle. Rodos, net garsiau už patį vaiduoklį, tačiau dabar jis nepasivargino dar labiau išgąsdinti Ikelo savo garsesniu riaumojimu, todėl to garantuoti jis negalėjo.

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #445 Prieš 6 mėnesius »
Keistas berniukas nutilo ir daugiau nieko nebesakė. Mulungu vis dar nesuprato, kodėl jis taip nepagarbiai elgiasi su maistu. Kaip ir to, kad gyvas mokinys aiškiai jo bijojo. Bet apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius sakė, kad jis nėra piktas. Tad kodėl šitas mokinys galvoja priešingai?
Netrukus europietis vėl kažką pasakė, tik šį kartą kažkodėl tą padarė labai jau garsiai. Mulungu sutrikęs žiūrėjo į jį ir šiek tiek atsitraukė. Gal taip šitas vaikas truputį nurims?
- Aš geras! - riktelėjo jis. - Paklausk... - to profesoriaus pavardė afrikiečiui buvo sudėtinga, bet, laimei, prisiminė jo vardą. - Paklausk Auris! Jis tau pasakys, kad aš nepiktas!
Niekaip nepasidarė aišku, kodėl šitas vaikas jo bijo. Tai gerokai skaudino - Mulungu norėjo susirasti draugų. Walgunas dabar už jį gerokai vyresnis, mat pats vaiduoklis taip ir liko dvylikos. Vadinasi, reikėjo naujo draugo, ir šis keistas berniukas tikrai galėjo juo būti. Taigi Mulungu vėl priskrido kiek arčiau ir plačiai šypsodamasis paklausė:
- Draugas?!
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Ikelas Garver

  • IV kursas
  • *
  • 146
  • Taškai: 86
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #446 Prieš 6 mėnesius »
  Ikelas bijojo. Labai. O kaip galėjo nebijoti? Juk gresia labai siaubingas dalykas. Šviesiaplaukis tikrai nenustebtų, jei vaiduoklis sugalvotų jį numarint. O toks scenarijus greičiausiai ir buvo realiausias.
- Nelįsk prie manęs! - sušuko per visą salę. Nusprendė, kad geriausias variantas parodyti, kad yra stiprus. O vaiduoklio skiriamasis bruožas yra labai garsus kalbėjimas, todėl jis taip ir gąsdina, ar ne? Na, kad ir kaip bebūtų, ir Ikelas pabandė jį išgąsdinti savo garsumu. Gal ir nebuvo taip nuostabiai, kaip sugeba žiaurusis vaiduoklis, tačiau vis tiek buvo neblogai. O į vaiduoklio melavimus apie kažkokį draugą Ikelas nekreipė dėmesio.
- Atstok nuo manęs vieną kartą! Kodėl tu mane pasirinkai?! Kuo aš užkliuvau?! KUO?! - sugriaudėjo per salę baimės kupinomis akimis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 mėnesius sukūrė Ikelas Garver »

*

Neprisijungęs Madaline Darling

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #447 Prieš 6 mėnesius »
Madeline tvirtu žingsniu nulipo nuo pakylos, kur ką tik jos gyvenimo Hogvartse likimas buvo nuspręstas paskirstymo kepurės. Ji kaip maišyto kraujo burtininkė iš burtininko tėčio jau viską žinojo apie mokyklos koledžus. Jos tvirtą žingsnį skatino mintis, kaip jos tėtis apsidžiaugs sužinojęs, jog jo dukra pateko į tą patį koledžą, kuriame mokėsi ir jis. Ji stengėsi neprisileisti minčių apie tai, jog visgi augo žiobariškame pasaulį, o apie magiškąjį sužinojo tik šiek tiek paaugusi. Ji staiga prisiminė tėčio pasakotas istorijas apie geriausius mokyklos laikus, kurie prabėgo būtent Klastūnyne. Tačiau jos neapleido ir mamos perspėjimas būti atsargiai, o pakliuvus į Klastūnyne nepulti pasakoti apie jos žiobarišką pusę. Madeline atsisėdo prie bendro stalo, kur jos mintis išblaškė besišypsantys veidai, tiesiantys rankas susipažinti. Ji stengėsi trumai pakalbėti su kiekvienu bei tikėjosi neužmiršti nei vieno prisistatančio vardo. Visi šiek tiek nurimo, o kepurė baigė skirstyti pirmakursius į koledžus. Ji prisistatė visiems naujai paskirstiems koledžo draugams, su jais pasidžiaugė pradžia Hogvartse. Pirmosios dienos iškilmių pabaigoje Madeline jau pasivijo visos dienos nuovargis, tad viskas apie ką ji galėjo galvoti buvo naujas kambarys bei apie lovos patalus jame. Tačiau net ir per šį nuovargį ji suprato, jog jos nuotykis magijos pasaulyje tik prasideda ir jis dar atneš daug netikėtumų.

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #448 Prieš 6 mėnesius »
Tokia reakcija gerokai skaudino. Mulungu suprato esąs miręs, bet jis nebuvo vienintelis vaiduoklis Hogvartse. Ar šitas berniukas bijo ir kitų? Mielai būtų to paklausęs, bet, visų pirma, toks sakinys angliškai skamba labai sudėtingai, be to, bijantis vaikas kažin ar jam pateiktų normalų atsakymą.
- Kodėl tu taip rėki?! - nė kiek ne tyliau už tą berniuką paklausė Mulungu. Jis nepastebėdavo, kad šneka itin garsiai, tačiau štai šio mokinio rėkimas netgi labai aiškiai pastebimas. Vis tik situacija atrodė visai be išeities. Akivaizdu, kad šis berniukas draugu netaps, ir Mulungu jau galvojo pasiduoti. Bet dar vienas klausimas, jeigu tik jį gerai suprato, vėlgi gerokai įskaudino ir netgi įžeidė.
- Aš draugas! - ir vėl pakartojo vaiduoklis ir susimąstė. Bandė prisiminti vieną žodį anglų kalba. Gana ilgai tvyrojo tyla, bet galiausiai jis pridūrė: - Kodėl tu manęs taip bijai? Ką aš padariau?!
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Ikelas Garver

  • IV kursas
  • *
  • 146
  • Taškai: 86
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #449 Prieš 6 mėnesius »
  Vaiduoklio klausimas tikrai privertė nustebti. Kaip jis, po velnių, nesuvokia?! Rėkė, tik šįkart mintyse.
- Kad tu pats rėki! Kaip man kitaip ką nors pasakyti, jog tu išgirstum?! Tu net kalbi garsiau už mano rėkimą! PATS UŽTILK! - viską ištarė gana garsiai, tačiau pskutinius žodžius ypač. Su laiku įprasiu rėkaut. Pagalvojo autistas ir nusišypsojo, tačiau visgi tikėjosi, kad šis susidūrimas su vaiduokliu bus paskutinis. Nors ir giliai širdyje žinojo, kad turbūt viskas pasisuks kitaip.
- Juk jūs su žiobarotyros profesoriumi einate išvien! Ir nesvarbu, kad jis tikina kitaip! Aš jau nebe mažas ir viską žinau! - rėkė. Ir kaip tas vaiduoklis, po velnių, vis dar bando mane įtikinti kitaip?! Juk matosi, kad aš viską žinau! Viską! Pagalvojo šviesiaplaukis. Nežinojo ką reikės daryti su vaiduokliu, tačiau buvo tikras, kad be kovos nemirs.