0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #300 Prieš 4 metus »
Dafydd net užsimerkęs kramtė - taip buvo gerai. Tik staiga pajuto, kad salėje dar kažkas yra. Jis buvo visiškai tikras, kad kai čia atėjo, salė buvo visiškai tuščia. Klastuolis išsigando: negi jis nepastebėjo... Jos? Arba - dar blogiau - negi čia yra koks profesorius? Atsimerkdamas velsietis susimąstė, kad nežino, kas būtų blogiau: sutikti profesorių ar Mioną Herą. Žiūrint koks profesorius nutarė Dafydd, suprasdamas, kad buvęs transfigūracijos profesorius ir koledžo vadovas būtų tikrai blogiau nei Grifų Gūžtos mokinė.
Galiausiai visiškai atmerkęs akis Dafydd apsižvalgė. Ir nelabai toli nuo durų pamatė kažkokią mokinę, sėdinčią prie ne bet kurio, o būtent prie Klastūnyno stalo. Velnias mintyse keiktelėjo Dafydd. Jis nužvelgė merginą ir staiga suprato: jis žino, kas ji tokia. Kartą teko su ja susidurti.
- Vagilka, ko čia slankioji vidury nakties? - garsiai paklausė Dafydd. Vis dėlto, ko gero, žodžiai nenuskambėjo visiškai aiškiai, mat vaikinas pamiršo burnoje turintis kąsnį, tad kol jis kalbėjo, kąsnis sėkmingai nukeliavo ant grindų.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #301 Prieš 4 metus »
Dori buvo baisu. Ji stovėjo šalimais kitų pirmakursių, kurie dar nežino, į kokį koledžą paklius. Tačiau kai kurie vienas kitą mato jau ne pirmą kartą, gyvena šalimais. Mergaitei kai kurie veidai irgi jau matyti, nes ji juos matė traukinyje. Vaikai kalbėjo apie tai, kokius koledžus lankė jų tėvai ar broliai ir seserys, į kokį koledžą norėtų pakliūti, o į kokį ne. Juodaplaukė girdėjo pokalbių nuotrupas apie magiškus dalykus: skraidymą, kerus, įvairaus skonio pupeles, užburtas šokoladines varles. Juk pati Dori apie tai ničnieko nenutuokia! Jos tėvai tikrų tikriausi žiobarai, kurie iki šiol net nenumanė, kad magija iš tiesų egzistuoja... Pati ragana jautė, kad yra šiek tiek kitokia negu visi vaikai ar suaugę žmonės. Kartą žiobariškame darželyje Dori susipykus su kita mergaite, kai pastaroji atėmė iš Dori jos mylimiausią pliušinį meškiuką, atsidūręs svetimose rankose meškiukas ėmė ir susprogo, kad visi pūkai pradėjo skraidžioti grupėje! Ir dar visai neseniai, per ką tik praėjusias vasaros atostogas, jaunajai burtininkei susipykus su tėvais namuose per akimirką perdegė visos elektros lemputės. Tėvai sakė, kad tai bus susiję su netvarkingai namuose veikiančia elektros instaliacija, tačiau Dori žinojo, kad tai jos darbas.
Kai Dori gavo laišką iš Hogvartso, ji ėmė domėtis magijos pasauliu ir ypač šia mokykla. Sužinojo kelias žymių burtininkų pavardes, pagrindinius burtažodžius, na, o įdomiausia dalis mergaitei buvo ne kas kita, o Hogvartso koledžai. Ne vieną dieną ir naktį mergaitė svajojo apie tai, kokiame koledže mokysis. Žinoma, labiausiai Dori žavėjo Grifų gūžta, nes ten visi narsūs ir sąžiningi. Tačiau vienuolikmetė žinojo, kad į šį koledžą tikrai nepaklius. Nes nėra nei narsi, nei tokia jau sąžininga. Į Varno nagą mergaitė taip pat tikrai nepapuls, ji nėra stropi mokinė. Kas lieka? Švilpynė? Švilpukai vieningi ir draugiški. Tai turbūt būtų geriausias variantas iš esamų, nors ir šių savybių Dori sau priskirti negali... Taip, mergaitė mėgsta bendrauti, nevengia ir padėti draugams, bet pripažįsta, kad dažnai jai netrūksta ir savanaudiškumo, jei reik išnešti sveiką kailį, ir perdėtas saldumas tikrai ne jai, jeigu Dori kažkas nepatinka, ji tikrai nežvelgs su šypsena kitam į akis.
Klastūnynas... Ne, ne ne! Klastūnynas man tikrai netinka, juk ten mokėsi daug juodųjų magų, Klastūnyne tu negali niekuo pasitikėti, ir aš nujaučiu, kad vyresnieji mokiniai tenais mėgsta skriausti mažesniuosius... Be to, aš negrynakraujė. Mano tėvai tikrų tikriausi žiobarai, Klastūnyne man būtų ne pyragai, mąstė Dori. Mergaitė pripažino, kad nėra ji labai sąžininga, bet tikrai ne tokia, kokius girdėjo esant Klastūnyno mokinius. Nors širdyje ji jautė, kad šis koledžas tiktų jai labiausiai iš esamų, ji bijojo. Bijojo į jį pakliūti, tad vylėsi, jog pateks į Švilpynę.
- Dori Mendel! - sušuko Paskirstymo kepurė.
Mergaitė pajuto, kaip jai pradėjo raižyti pilvą. Širdis ėmė plakti tankiau, o kojos tapo sunkios. Paskirstymo kepurė buvo visai netoli, tačiau Dori atrodė, kad jos link ji eina visa amžinybę. Salėje buvo per daug tylu. Lyg visi ją stebėtų. O gal jie supranta, kad Dori yra žiobarų vaikas? Gal galvoja: „O, čia šita, kurios tėvai žiobarai, kuri atkeliavo mokytis magijos nieko apie ją nenutuokdama ir gyvena kaip kokia nenormali tų keistuolių pasaulyje“. Rausta veidas. Dori jaučia, kaip kūnas kaista.
- Aha! - sušuko Paskirstymo kepurė. - Gudri... Juk pasirinktum lengvesnį kelią... Ne visada ir tokį sąžiningą... Bijai? Bijai... Labai bijai... Viską sužinosi. Dar visko išmoksi. KLASTŪNYNAS!
Nuo klastuolių stalo pasigirdo švilpimai ir plojimai, kviečiantys Dori prisijungti ir prisėsti prie stalo. Klastuoliai mergaitę priėmė draugiškai, sveikino, spaudė ranką. Tačiau išgirdę, kad mergaitės abu tėvai žiobarai, kai kurie, ypač vyresnieji mokiniai, susižvalgė. Tačiau nei vienas nieko nesakė. Nėra čia jau taip baisu, pamanė naujoji pirmakursė, ir stalui nusikrovus įvairiausiais patiekalais, puolė vaišintis. O kiek čia buvo skanumynų! Dori nežinojo, nuo ko jai čia pradėti - ar nuo keptų vištienos šlaunelių, ar nuo šokoladinio torto. Įtampa visai atslūgo, kai šalimais sėdintys mokiniai papasakojo daugiau apie magijos pasaulį ir patikino, kad nieko čia baisaus, jeigu gimei žiobarų šeimoje, visko yra išmokstama.
- Pažiūrėk į grifus, - pasakė vienas ketvirtakursis klastuolis. - Kai kurie iš jų grynakraujai burtininkai, bet tokie netikę... - Mano tėtis irgi žiobaras. Taip, nemalonu, - šyptelėjo, - bet kraujas... dar ne viskas, - padrąsino.
- Taip taip, - įsiterpė dar vienas ketvirtakursis, - atsimeni, kaip tu, būdamas negrynakraujis trečiakursis, praeitais metais iš pasalų užbūrei penktakursį grifą, kurio visa giminė jau šimtus metų burtininkai, - aplink visi ėmė kikenti, - nieks taip ir nesuprato, kieno tai darbas, o tas vaikščiojo visą savaitę su šuns letena vietoj kairės rankos!
Visi aplink ėmė kvatoti, Dori taip pat šyptelėjo, nors negalėjo suprasti, kodėl reikia vieniems su kitais kariauti... Nors šuns letena vietoj rankos, pripažinkim, širdyje gal ir sukėlė Dori teigiamas emocijas, vaizdelis turėtų būti juokingas. Tu tiesiog bijai, sakė sau Dori, bijai, kad dabar, kai priklausai Klastūnynui, koks grifiukas tave apkerės, o tu nemokėsi apsiginti. Paskirstymo kepurė pasakė, kad aš visko išmoksiu. Taip ir bus!
- Purvakraujai, - pasigirdo iš tolėliau, tačiau nuo Klastūnyno stalo. - Man jūsų gaila. Jūs neverti mokytis Klastūnyne, nes Salazaras Klastuolis nelaikė tokių išsigimėlių kaip jūs burtininkais. Paskirstymo kepurė visai pakvaišo, kai per pastaruosiuos metus į mūsų gretas priėmė šitiek pusžiobarių, - su panieka kalbėjo ką tik nuo stalo pakilęs tamsiaplaukis stambus vaikinas. - Kalbėkit jūs ką norit, jūs neverti klastuolio vardo! - ir trinktelėjęs kumščiu per stalą vaikinas išėjo anksčiau, nei baigėsi vakarienė.
O siaube, galvojo Dori. Nejaugi net čia, tarpusavyje, tame pačiame koledže besimokantys vaikai kelia konfliktus? Dori pasidarė visai nebejauku, bet ji suprato viena: ji niekada nesijaus pilnaverte burtininke. Ir kodėl jos tėvai žiobarai?..
Kai jau pilvai buvo prikimšti, o ausys prisiklausiusios visokių paskalų ir įdomybių, atėjo metas keliauti į Klastūnyno bendrąjį kambarį ir miegamuosius. Ir čia mergaitę vėl nukrėtė šiurpas, nes važiuojant traukiniu į Hogvartsą ji nugirdo, kad visa tai randasi ne kur kitur, o požemiuose... Mergaitė būtų mielai įsikūrusi kur nors aukščiau. Požemiai ją baugino, tačiau kitos išeities nėra, ir ji, giliai kvėpuodama, stengdamasi nurimti, pakilo nuo vaišių stalo kartu su kitais klastuoliais ir nusekė paskui juos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Andromeda Fomalhaut

  • V kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My mind is far away from easy.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #302 Prieš 4 metus »
Greitai besigrūsdama keksiuką į burną, Andromedos ausis pasiekė keistas murmesys. Ji pasuko galvą balso link. Pamačiusi pažįstamą veidą, tamsiaplaukė išsižiojo. Keli vanilinio keksiuko trupinėliai iškrito klastuolei iš ertmės. Mintyse rudakė garsiai ir riebiai nusikeikė. O dar meldėsi, kad nieko nesutiktų, bet turbūt likimas jai specialiai pakiša koją. Giliai įkvėpusi ir nuraminusi keistą įniršį dėl to, kaip raudonplaukis ją išvadino. Tamsiaplaukė lėtai sukramtė keksiuką ir atsigėrė moliūgų sulčių. Ji specialiai darė viską lėtai, apgalvodama kiekvieną būsimą veiksmą ir žodžius.
- Tu čia man?- galiausiai atsistojusi keistai nusiviepė ir paėmė dar vieną keksiuką.
  Vis persmesdama tą nekaltą keksiuką iš vienos rankos į kitą, ji pradėjo lėtai ir grėsmingai artėti prie raudonplaukio klastuolio.
- Visiškai neįsivaizduoju apie ką tu šneki, nuoširdžiai,- mergina dailiai nusišypsojo ir atsikando keksiuko.- Be to, negražu taip netikėtai užsipulti žmonių, galėjai mane išgąsdinti, o aš būčiau paspringusi keksiuku ir padvėsusi čia ant stalo. Tavęs niekas nemokė manierų?
 Priėjusi prie vaikino ji jam pavėlė plaukus ir greitai kyštelėjusi ranką nugvelbė vieną šokoladinę bandelę.
the child is grown the dream is gone and I have became comfortably numb

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #303 Prieš 4 metus »
Vagilkai atsiliepus, velsietis nutarė daugiau su ja nešnekėti. Tiesą sakant, tikėjosi, kad mergužėlė apsimes neišgirdusi. Tad jos atsakas privertė skubiai regzti kitą planą. "Žavi" vagilkos šypsena gerokai suerzino ir taip nuolatos piktą vaikiną. Žodžiai tą padarė dar labiau. Ko gero, nereikia ir sakyti, kad veiksmai viską užkėlė į neregėtas padanges. Nušvilptos bandelės (akivaizdu, kad įpročiai nepasikeitė!) dar buvo galima nepaisyti - Hogvartse namų elfų netrūko. Tačiau prie jo plaukų ta kvėša daugiau tikrai nesilies.
- Nori pašnekėti apie manieras? - sušnypštė raudonplaukis ir čiupo bandelę laikančią ranką. Jis prispaudė merginos pirštus prie stalo. Bandelė atsidūrė tarp pirštų ir stalo, tad Dafydd įsivaizdavo, kaip mergužėlei dabar smagu. - Pamokysiu aš tave manierų dar, vagilka.
Velsietis merginos ranką prie stalo trėškė taip, kad, atrodė, turėjo subyrėti visi plaštakos kaulai.

*

Neprisijungęs Luna Orabora

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Kaip baisu.... Bet juokinga.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #304 Prieš 4 metus »
Priėjusi sunkias salės duris Luna atrėmė į jas savo kaktą. Miegas nebuvo labai malonus, o ir sapnai visą naktį neglostė, tai puikiai matėsi jos akyse.  Akimirką taip pastovėjusi vistik jas pastūmė ir įkvėpusi užėjo į didžiąją salę. Žiūrėdama prieš save žengė lėtus bet užtrikintus žingsnius link Klastūnyno stalo. Aplink ūžė kitų koledžų stalai, tačiau tai Lunos nejaudino. Ji čia jau kuris laikas, tačiau mokykloje dar nebuvo suradusi nei draugų nei šiaip bendraminčių, nors ir nesistengė dėl to kažko daryti. Lunos draugai buvo medžiai ir knygos, kol kas mergaitei to visiškai pakako.
Atėjusi prie stalo Luna prisėdo didesniame tarpe tarp šalia besišnekučiuojančių klastuolių. Apsižvalgiusi ir vėl atsidususi įsipylė moliūgų sulčių ir, įsispoksojusi į didelį vitražą salės gale, paskendo savo mintyse... ir taip užsisavojo, kad net nepastebėjo kaip saulė po kiek laiko dingo už lango. Per tą laiką aplink virė gyvenimas. Šalimais sėdičios klastuolės aptarinėjo kvidičo žaidėjų fizionomijas, ir rodės tirpo nuo gražiai adrodančių vaikinų veidų besimaivančių žurnaluose. Kitoje pusėje kažkas apkalbinėjo mokytojus ar dar bala žino ką, tikriausiai kažkokių individų apie kurių egzistavimą Luna net neraukia.   Tik po kiek laiko atsipeikėjusi Luna apsižvalgė. Didžiojoje salėje buvo ji ir dar keletas mokinių.
- Hmm... įdomu kiek laiko čia sėdžiu...- tarė tyliai.
Dar kartą apsižvalgiusi, nuo stalo pagriebė keletą žaviai atrodančių sausainių ir įsimetė į kišenę. Šiandien Luna nealkana. Ir tai matyt vis to prakeikto miego dėka. Atsistojusi užsikišo plaukus už ausų ir pasitvarkė savo apsiaustą. Grakščiai apsisukusi ji patraukė link durų. Su žinojimu kad eis kažkur, ir tikriausiai nuveiks kažką....
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Luna Orabora »

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #305 Prieš 3 metus »
Heidi tikriausiai buvo viena iš nedaugelių kurie netryško džiaugsmu atvykus į Hogvartsą. Nors ir nekantravo, bet nesinorėjo čia praleisti septynerių mokslo metų, kas sudėjus yra kiek daugiau nei penki normalūs metai. Ji neprisiminė kaip atsidūrė pilyje, tad buvo galimi du variantai. Arba mergina viską pamiršo, arba atkako čia atsijungusi, o dar ir sveika, bei gyva. Pirmakursiams buriuojantis salės priekyje tamsiaplaukė pasitraukė kiek į vidurį, kad mokinių akys neprikibtų ir nepasiektų jos, bet anksčiau ar vėliau jai reikės eiti į salės priekį ir užsidėjus kepurę patekti į kažkurį iš keturių koledžų.
Mokiniai ėjo vienas po kito ir buvo skirstomi į koledžus. Kiek buvo galima pastebėti daugiausiai patekdavo į Grifų Gūžtą, o prasčiausiai sekėsi Švilpynei ir Klastūnynui. Šių dviejų koledžų buvo kiek gaila, bet Heidi to dalyko neėmė per daug į galvą. Štai jos vardas ir pavardė buvo sušukti ir mergina kojų vedama atsidūrė ant kėdės. Paskirstymo kepurė matėsi, kad nesiruošia daug galvoti, nes nespėjus pasėdėti su kepure ant galvos jai teko stotis. O tai buvo labai gerai, nes beveik visi žvilgsniai buvo sukaustyti į ją.
 -Klastūnynas! -klastuolių stalas suošė nuo ovacijų, klyksmų, šauksmų ir kitų įvairiausių džiaugsmo išreiškimų.
Eidama prie stalo vos neparkrito lipdama žemyn nuo pakylos, bet šiaip ne taip priartėjusi atsisėdo kur buvo daugiau vietos ir pasiėmusi vištienos krūtinėlę ėmė godžiai valgyti. Visą tą laiką kol buvo laukiama kuomet bus einama į bendrus kambarius klastuolė valgė tą patį maistą, bei užsigerdama vis kitokiu gėrimu, taip pat, kaip bebūtų keistą nuo to jai nepasidarė bloga, tad tai buvo geras ženklas.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Alisa Blek

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #306 Prieš 3 metus »
Alisa labai norėjo patekti į Klastunyną arba Grifų gūžtą. Ji pateko į Klastunyną ir be galo tuo džiaugėsi. Mergaitė priėjo prie Klastunyno stalo. Klastuoliai puolė ją sveikinti. Kadangi Alisa buvo labai alkana, puolė valgyti pudingo ir gerti punčo. Prisikimšo tiek daug visko. Vėliau užmezgė pokalbį su savo naujaisiais draugais. KLASTUOLIAI TOKIE DRĄSŪS. Neilgai trukus pradėjo kalbėti direktorius. Jo kalba buvo ilga, bet įdomi. O kaip Alisa džiaugėsi pagaliau atsidūrusi Hogvartse!
Po kiek laiko jos pokalbį su klastuoliais nutraukė direktorius. Jis palinkėjo labos nakties ir visi prefektai visus palydėjo į bendruosius kambarius.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Alisa Blek »

*

Neprisijungęs Lolita Saffron

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #307 Prieš 3 metus »
Didžiojo salė buvo tikrai didelė- pagalvojo Lolita. Tas begalinis dangaus skliautas lubose, kabančios žvakės, milžiniškos plytų sienos. Stalai, suolai, mokiniai...
 Lolita stovėjo su visais būsimais pirmakursiais. Visi tarpusavyje nerimastingai šnabždėjosi. Vyresni mokiniai smalsiai žvelgė į mažesniuosius. Staiga visi nutilo ir profesorė pradėjo kviesti mokinius prieiti prie paskirstymo kepurės. Vienas po kito ir vaikai buvo paskirstyti į koledžus.
Grifų gūžtas, Švilpynė, Varno nagas vėl Švilpynė, Klastūnynas....
Lolita norėjo pratęsti savo šeimos ,,tradiciją" ir patekti į Grifų Gūžtą (jos brolis mokėsi Grifų gūžtoje).
-LOLITA SAFFRON!!!
Lolitas sudrebėjo keliai, užgožė kvapą, užtemo akyse. Ji pajudėjo paskirstymo kepurės link. Užlipo ant kėdės. Ant jos galvos uždėjo kepurę. Lolita nekvėpavo. Jaudulys apėmė visą jos kūną, nuo pat kojų pirštų galiukų iki to vieno iššokusio plauko ant jos galvos.
-Ramiai, nepamiršk kvėpuoti-tarė kepurė pašaipiai.
Tai nė kiek jos nenuramino, kiek suerzino. Tos kelios minutės atrodė tokios ilgos. Ilgiausios tylos minutės.
-KLASTUNYNAS!,-užbaubė kepurė.
Profesorė nuėmė kepurę jai nuo galvos. Lolita atsistojo apžvelgė visą salę. Atsisuko į Klastūnyno stalą kur visi kriokė, plojo ir sveikino ją. Ji nuėjo stalo link. Atsisėdo. Jos veidas buvo sustingęs ir sunerimęs. Visi aplink sėdėję Klastuoliai ją sveikino. Ji nenorėjo būti per daug dramatiška, bet šypseną išspausti buvo sunku.
Ar ji tokia bloga? Ar ji blogio įsikūnijimas? Kas per nesamonės? Kodėl Klastūnynas. Ji nesuprato. Ką sau galvoja ta nutriušus kepurė?!? Daug emociju tą vakarą ją perliejo. Sutrikimas, liūdesys, gėda, nusivylimas, pyktis. Ji buvo pikta. Per daug klausymų ir emocijų vienuolikos metų mergaitei.
Visi pirmakursiai jau buvo paskirstyti. Direktorės kalba. Plojimai. Iš niekur atsiradę skaniausi valgiai. Visi valgė, gėrė. Mergaitė šalia Lolitos pasiūlė jai vištienos kepsnelių.
-Aš vegetarė,-tarė Lolita.
Ją ji suerzino. Mergaitė keistai pažiūrėjo ir nusišypsojo nervinga šypsena. Lolita dar norėjo klausti jos vardo, kad neatrodytų nemandagi, bet ji jau buvo nusisukus. Puotai pasibaigus ji su visais pirmakursiais keliavo vedami Klastūnyno prefektų į jų kambarius.
-Na ir rūsiai...-pagalvojo Lolita. Kambariai buvo jaukūs, bet kiek niūroki. Ji atsigulė ir iškart užmigo. Sapnavo keistą sapną...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Lolita Saffron »

*

Neprisijungęs Jeffrey Egan Reeves

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #308 Prieš 3 metus »
Pirmos dienos Hogvartse, atrodo, kad kiekvienam atneštų nemenką antplūdį baimės, sujauktų ir taip mažą protelį, bet tik ne Džefriui. Blondinas drąsiai, kiek iškėlęs galvą įžengė į salę, apsidairė ir plačiai, kiek kvailokai, išsišiepė delnais perbraukdamas per savo blondiniškus, jau kiek nuaugusius plaukus. Netrukus nosį sudirgino įvairiausių skanumynų kvapas, bet jis vaikinui buvo nė motais, ne valgyti jis čia atėjo.. nors gal? Ne.
Neilgai tatuiruoto vaikino akis užkliuvo ir jo stalas. Vienas. Du. Trys. Vaikinas tyliai mintyse skaičiavo žingsnius nuo salės durų iki jo stalo, juk nenorėjo paskaitų metu susimauti ir atsisėsti ne į tinkamą vietą. Bet kas sakė, kad jis prisimins būtent tą skaičių, kurį suskaičiavo? Kas ten žino.
Galiausiai vaikinas nudrėbė savo šikną ant prie stalo esančios kėdės ir pagaliau privertė save nužvelgti visus čia esančius mokinius. Kažkoks nesusipratimas.. atrodo, kad visi šie žmonės buvo tarsi ne iš šio pasaulio, viskas Džefriui buvo naują, šis net sveikintis su niekuo nenorėjo, galbūt dėl to galėjo pasirodyti kitiems kiek per įžūlus.
Ir kodėl aš paklausiau motinos.. juk galėjau likti namuose. Ši vieta ne man.

*

Neprisijungęs Nixie Mikaelson

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I Had To Learn How To Fight For Myself
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #309 Prieš 3 metus »
Kai paskirstymo kepurė garsiai sušukusi KLASTŪNYNAS girdėjosi šūksniai iš klastūnyno stalo kaip visi džiaugiasi, kad dar viena yra klastuolė, bet aš visai kitaip jaučiausi. Mintyse šiek tiek nuliūdau, kad patekau ne į kita koledžą nors maniau, kad esu to verta, lėtai atsidūsau ir mintyse sau tariau NE VISI KLASTUOLIAI BLOGI, tada šiek tiek šyptelėjau, o aš atsistojau ir nuėjau prie Klastūnyno stalo, laisva vieta buvo priekyje prie mergaitės su šviesiais plaukais ir su rausvais skruostais, su ja truputi pasikalbėjome apie visus mokslo metus kurie artėja Hogvartse, ir staiga atsirado  ant stalo pilna vaišių, visi mokiniai tiesog pradėjo čiupti visus skanumynus kurie buvo, o aš tiesog su ramiu žvilgsniu žiurėjau į kitus koledžų vaikus kaip visi draugiškai bendravo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Nixie Mikaelson »

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #310 Prieš 3 metus »
Tamsios akys atidžiai nužvelgė ore sklandančias žvakes, trumpai pasigrožėjo lubose žėrinčia naktimi ir nukrypo prie nutriušusios kepurės. Didžioji salė išties buvo įspūdinga, Alrisai reikėjo tai pripažinti, tačiau tas kepure nevadintinas daiktas viską gadino. Ji pasibjaurėjusi nusuko žvilgsnį ir ėmė klausytis, ką kalba kiti pirmakursiai. Šie vis dar pasakojosi, į kokį koledžą nori pakliūti, aiškino nežinantiems apie Paskirstymo ceremoniją. Juodaplaukė tylėjo, tačiau dėjosi į galvą naudingą informaciją. Galiausiai vaikai nutilo, vos tik buvo pašauktas pirmas mokinukas. Ji šiek tiek apsidžiaugė. Pagaliau! Aš jau noriu valgyti! priekaištingai pagalvojo ir nejučia pradėjo mindžiukuoti. Nėra malonu stovėti, kai esi varstomas tokios daugybės akių.
Laimei, netrukus buvo pakviesta ir Alrisa. Kai buvo uždėta skrybėlė, vos ji nesusiraukė iš pasišlykštėjimo, bet beveik kantriai laukė nuosprendžio. Nagi!
-Hm... Galėtum būti švilpe... - netikėtai išgirdo tylų šnibždesį. Mergaitė sustingo nuo tokių žodžių. Kokias nesąmones ji šneka! - Vis dėlto ne... Klastūnynas! - subaubė.
Vienuolikmetė šovė nuo kėdės ir prisiartinusi atsisėdo prie garsiausiai plojusio stalo. Ant jo  dar nieko nebuvo, tad ji paniurusi turėjo laukti, kol baigsis ceremonija. Tuo tarpu suurzgė pilvas. Bet vis dėlto, koks tai vaikų kankinimas... pagalvojo, svajodama apie maistą. Alrisa per daug nešnekėjo su kalbinančiais klastuoliais, tiesiog persimetė keliais žodžiais, ir viskas. Daugiau niekas nelindo.
Prasidėjus geriausiai vakaro daliai, su malonumu kibo į valgius, nors kai kurie jai buvo visiškai nauji. Kai kartą netyčia paliejo sultis, pagerėjusi nuotaika kiek subjuro. Prisikimšus pilvą klastuolei norėjosi eiti į bendrąjį kambarį, tačiau priminė, kad nežino kelio. Niūriu veidu teko laukti kitų.

*

Neprisijungęs Nike Maskvel

  • I kursas
  • *
  • 15
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Atėjai į mano profilį, ane? :)
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #311 Prieš 3 metus »
 Nikė sedėjo prie stalo ir galvojo, kaip  patekti į koledžą. Ji nusipirko reikmėnis mokyklai, o tada šiap netaip tapo klastūne. Ji džiaugėsi. Tada toliau ėmiausi darbo...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Nike Maskvel »

*

Neprisijungęs Indio Dellso

  • III kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Why so serious?
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #312 Prieš 3 metus »
Nors ir giliai širdyje žinojo, kad labai džiaugiasi būdamas Hogvartse, eidamas per Didžiąją salę Indio nutaisė kuo abejingiausią veidą, apsimesdamas, kad jam visiškai nerūpi kur jis yra. Tiesą pasakius, jam nuotaiką gadino ne kvaila ceremonija ir paskirstymas, o kiti pirmakursiai, jo būsimi klasės "draugai". Jų kiekis ir kvailos, atsiviepusios išraiškos siutino vienuolikametį, nors dar su nei vienu mokiniu neteko šnekėti.
Indio norėjo valgyti. Berniukas troško, kad paskirstymo kepurė kuo greičiau paskirtų mokinius į koledžus ir jis galėtų sukišti galvą į vaišes. Indio jau buvo prardęs viltį, kad jį kažkas pakvies, tačiau tada per visą salę nuvilnijo berniuko pavardė. Jis truputį susigėdo, dėl to užsidėti kepurės nulingavo nuleidęs galvą. Kad ir kaip Indio patiko, kad kepurė šnekėjo su juo, jis negalėjo ramiai sėdėti, nes kepurė siaubingai dvokė. Negi per tiek laiko jos niekas neskalbė? Kai po keleto akimirkų, kas Indio atrodė kaip visa valanda, kepurė sušuko visu balsu Klastūnynas, berniukas nušoko nuo kėdės ir nulėkė prie savo naujo koledžo stalo.
Neilgai trukus ir įvyko geriausias dalykas. Ant stalų atsirado maisto. Pamiršęs visus nuotykius ir nepasitenkinimą aplinkiniais, Indio su didžiausiu noru kibo į vaišes.

*

Neprisijungęs Arcadia Bennett

  • I kursas
  • *
  • 4
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #313 Prieš 3 metus »
Raudonplaukė mergina įžengė į didžiają salę, žinodama jog Hogvartsas yra jos būsimi namai ir, kad čia jos vieta. Ji nei kiek nebijojo paskirstymo, tik šiek tiek buvo susierzinusi dėl triukšmo salėje, tai galėjai įžvelgti jos surauktuose antakiuose. Ji tik peržvelgė visus, nustatė įtin abejinga veidą, nenorėdama pasirodyti skysta ar ieškanti problemų. Mergina laukė išgirsti savo vardą, vienas po kito buvo pašaukti pirmakursiai ir štai ji išgirsta savo vardą:
-Arcadia Bennett.- Ji užsikišo savo plaukus už ausies ir drąsiai nužingsniavo link kepurės. Vos tik ji buvo uždėta Arcadia įdėmiai klausėsi paskirstymo kepurės:
-Mmm, galėtų būti Varniukė, protinga,-  mergina suraukė savo antakius dėl kepurės pasakytu žodžių, ji savęs neįžvelgė Varnonage, nors ir buvo begalo protinga. ,- Tačiau ji puikiai tinka Klastūnyne!- vos kepurei tai pasakius Arcadia nusišypsojo, ten save ir matė, nors nebuvo stereotipinė Klastuolė, bet ji norėjo sėkti motinos pavyzdžiu.Greitu žingsniu ji prisėdo prie stalo ir pasisveikino su Klastuoliais, nenorėdama pasirodyti nemandagi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Arcadia Bennett »

*

Neprisijungęs Leisė Lamontagn

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #314 Prieš 3 metus »
Tiesa pasakius Leisė to ir tikėjosi. Ji neapsakomai džiaugėsi patekusi į Hogvartsą, O Klastūnynas jos mėgstamiausias Koledžas. Nors ji ir kilusi  iš žiobarų šeimos, tik sužinojusi apie šį magišką pasaulį ji pradėjo skaityti knygas, bei žiūrėti filmus apie magiją ir Hogvartsą. Ji laukė nesulaukė kol galės įžengti į Didžiają salę pirma kartą, užsidėti paskirstymo kepurę ir laukti kol jai paskirs koledžą. Tai buvo kaip gyvenimo ir mirties klausimas, juk nuo to viskas priklausė... Ir štai ji dabar sėdi prie klastūnyno stalo, papuošusi veidą didele šypsena. :-* (KL2)