0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #270 Prieš 4 metus »
- Keista, kad toks vaikinas, kaip tu neturi merginos,- šiek tiek nustebo klastuolė,- bet manu, kad greit surasi.
Nusišypsojo, mergina ir pradėjo galvoti, kas tiktu klastuoliui į porą. Gal, net Emma? pagalvojus ji pamatę, kad Julian tikrai žino Emma arba mergaitę vardu Emma.
Norėdama patikrinti ar rudaplaukius žino tą draugę apie kuria ji galvoja, pradėjo klausinėti:
- Ar ji varnanagė? Rudi plaukai? Bus antrakursė? Šviesi oda?-  Camillos veide pasirodė šypsena,- ji mano artima draugė.
Vėl šyptelėjus ir po to tarė:
- Manau, kad tu jei net patiktum,- nusišypsojo,- tavo gražūs plaukai, man patinka tavo akys, bet aš nemanau, kad jeigu nori su ją pažintis tau reikia pradėti rėkti, kad tu negali išburti paprasto burtažodį, o po to didinti dantis ir beje tau tinka mano akiniai.
Vėl nusišypsojo klastuolė.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Angelina Presley

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #271 Prieš 4 metus »
- Tiesiog niekas nežiūri į tokius kaip aš. Visos ir težiūri, kad būtų populiarus hogvartce ar tėvai turtingi. Na nevisos, bet dauguma. Tad nestaigmena, kad neturiu merginos. - Tarė berniūkštis trūktelėdamas pečiais ir pažvelgdamas į mergaitės akis.
 Gavęs klausimų apie aiškiai Emmą Julian'as sunkiai atsiduso.
- Tik niekam nesakyk. Aš tavimi pasitikiu. Į visus klausimus atsakymas taip. Ir taip. Tai Emma. Bet ji tokia graži. - Sumurmėjo kiek susigėdęs vaikinukas nuleisdamas žvilgsnį į savo batus.
- Aš? Patikčiau? Baik tu juokus. Tokiai gražuolei kaip ji tikrai jau nepatikčiau. - Nepatenkintas savimi vėlgi sumurmėjo jaunasis klastuolis ir pažvelgė į trumpokų plaukų savininkę.
- Mes jau pažystami. Ir ačiū už komplimentus. Juos pasilik Aleksui. - Tarė vaikinukas mirktelėdamas akis ir atsigerdamas moliūgų sulčių.
- O kas sakė, kad jie tavo? Kas ant maněs tas mano. - Pajuokavo vaikinukas kreivai išsišiepdamas.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #272 Prieš 4 metus »
Jis įsimylėjęs į Emma? Ką nustebo klastuolė ir išpūtė akis. Camilla pripažįsta, kad draugė labai graži, bet negalėjo patikėti, kad pirmas į galvą šovęs žmogus tai ir yra tas kuris patinka šiam vaikinui.
Užsiminęs apie Aleksą tamsiaplaukės žandai paraudonavo:
- Ką aš tokios taisyklės negirdėjau,- nusijuokė mergina iš paskutinių berniuko žodžių,- Atiduok, o tai teks padidinti dantys.
Vėl nusijuokė mergina, net jeigu klastuolis nejuokavo tai Milla jam net leistu juos pasiimti. Vėliau ji tarė:
- Taip keista, atrodo, kad tave pažįstu taip pat kaip Aleksą, atsidususi dar pridūrė,- lyg visą gyvenimą draugautumėme
Nužvelgus klastuolį jį nusišypsojo ir pasiėmė naują obuolį dar tarus:
- skanus obuoliai.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Angelina Presley

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #273 Prieš 4 metus »
  Vaikinuko veide švietė miela ir draugiška šypsenėlė. Tai ne dėl to, kad Camille patiktų jam kaip mergina ar panašei. Ne. Tikrai ne. Julian'as jau turėjo įsižiūrėjas 1 mergaitę ir jo akiai gražesniű už Emma nebuvo. Jam Camille patiko tik kaip žmogus, asmenybė ar draugė. Nieko daugiau.
- Tai nauja mano taisyklė. O mano taisyklių reikia laikytis. - Tarė berniūkštis nusijuokdamas ir nusimaivydamas. Jam tikrai patiko šie akiniai, bet visgi jie yra Camille's. Gilbertas nusiėmė akinius ir padavė juos mergaitei.
- Su milžinišku širdies skausmu atiduodu jus juodukei. - Tarė vaikinas apsimestinu graudžiu balsu ir susiėmė už širdies. Galiausiai nesusilaikęs suprunkśtė ir pažvelgė į klastuolę.
- Galėčiau būti aktarius. Ar ne? - Nusijuokė šis pasitvarkydamas savo rudus plaukus.
- Žinai. Tai nuskambėjo labai mielai. O aš jaučiuosi lyg tu būtum mano geriausia draugė ar mažoji sesutė. - Tarė Gilbertas nusijuokdamas ir suveldamas juodaplaukės plaukus.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #274 Prieš 4 metus »
- Iš tavęs išeitu nuostabus aktorius,- nusijuokė Camilla,- profesionalus aktorius, muzikantas, na ir tobulas žmogus.
Ir nuo stalo paėmė akinius. Užsidėjus juos klastuolė dar juokai tarė:
- O kodėl mums ne tapti giminėmis tu mano netikras brolis, o aš tavo sesuo.
Tamsiaplaukė nebuvo nei kiek įsimylėjus klastuolį, bet su juo atrodė, kad gali kalbėti apie, bet ką. Jei atrodė, kad tai tas draugas su kuriuo gali sėdėti prie židinio ir visa naktį kalbėti, net apie visokias nesąmones. Su kurio juokėsi iš visko ir niekada nenustosi kalbėti. Vėl nusišypsojus tamsiaplaukė tarė:
- Sveikinu jūs pasiekėt tokį lygai, kad galite vadinti mane juodukę,- ir vėl nusišypsojo,- kaip galvoji ar man tiktu žali, mėlyna ar violetiniai plaukai.
Ir pasipurtė plaukus:
- Bet aš visada busiu tavo juodukė,- su sarkazmu tarė Milla,- gal nori šia naktį nemiegoti ir tūnoti prie židinio?
Staiga klastuolė pašoko:
- Man senelė davė mėlynu plaukų dažų, sakė daryk ką nori su jais.
Ji žvilgtelėjo į Julian.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Angelina Presley

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #275 Prieš 4 metus »
- Ne iśeitų, o jau yra. - Nusimaivė vaikinukas tardamas. Jo juokas pasklido po Didžiąją salę. Keli Grifukai atsisuko į jį, bet gaven perspėjamus žvilgsnius vėl nusisuko.
- Žinoma. Tapkim giminėmis. Malonu. Aš tavo tėvs Julian. - Pajuokavo Gilbertas pažvelgdamas į Camillę ir prunkštelėdamas.
  Su Klastuolę bendrauti Julian'ui buvo tikrai smagu. Atrodo tarsi jie būtų pažįstami nuo kūdikystės. Jis nebijojo jai pasakyti savo paslapties ar būtina savimi, pajuokauti. Tai tikrai nudžiugino berniūkštį, kadangi jis pagaliau rado tą tikrą draugę, kuria gali pasitikėti ir prie kurios gali būti savimi.
- O tai kaip tu mane vadinsi, juoduke? Vovere? Nenustebčiau. Aš labI traukiu voveres. - Tarė šis nusijuokdamas ir pažvelgdamas į mergaitę.
- Man rods tau labiausiai tikrų ryža, - Pajuokavo berniūkštis, o tada rimčiau atsikrenkštė, - O jeigu kalbant rimtai, tai manau, kad tau tiktų visos. Tik reiktų išpradžių šviesint plaukus. - Tarė rudaplaukis ir pats nustebo iš kur jis tiek daug žino.
- Aww. Mano juodukė, - Pakartojo berniūkštis ir nusijuokė, - Aš už. Tik parūpink man maisto. - Tarė Julian'as suprunkśdamas. Vaikinukas visada daug valgydavo ir nepriaugdavo svorio, kas jam tikrai patiko.
- Ką jau sugalvojai? - Jaunasis klastuolis nepatikliai pažvelgė į Camillę ir paklausė.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #276 Prieš 4 metus »
- Šviesint plaukus bus nesunku viska turiu tu nepergyvenk.
Vėl nusijuokė Camilla:
- Vovere, tau ką riešutų paruošti,- nusijuokė juodaplaukė ir dar pridūrė,- žinau labai skanų iš senelės laikraščio receptą.
Nusišypsojo juodukė. Pirma diena pažįstami, o jau geriausi draugai pagalvojus vėl nusijuokė:
- Manu surasim ką pavalgyti.
Atsisukusi Millos akys užkliuvo už kažkokius grifus ir piktai nužvelgus juos jie nusisuko:
- Kartais užknisa grifai.
Minutėlę patylėjus juodukė tarė:
- Tai va mano planas, naktį klastūnyno, bendrame kambaryje aš atsinešu dažus,nebijok tau nedažysim- vėl nusišypsojus tarė,- Tai ką sutinki?
Vėl pajutus grifų žvilgsnį klastuolė atsisuko į jaus su labai piktu ir susiraukusių veidų, bet kai jie nusisuko ant Camillos veido švytėjo šypsena:
- Tai ar sutinki?-perklausė ji
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Angelina Presley

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #277 Prieš 4 metus »
- Aś galėsiu tau nudažyti. Tik nepyk jeigu ant plaukų rasi šypsenėlę. - Tarė berniūkštis ir nusikvatojo. Atsisukęs į kitą pusę vèlgi pamatė Grifukų žvilgsnius.
- Ko žiūrit, vėplos! - Piktai sušuko jaunasis klastuolis ir jie kaipmat nusisuko. - Kartais tikrai labai nekenčiű tu Grifų. Bet jie grynos vištos. - Tarė Julian'as ir nusijuokė.
- Žinoma. Bent pavalgyt gausiu. - Plačiai nusišypsojo patenkintas berniůkštis ir paplekšnojo sau per pilvą.
- Gali jau visă stalą nukrauninėt pradėt. Bet kažin ar užteks. - Tarė Gilbertas prunkštelėdamas ir paveldamas "juodukės" plaukus.
- Tu tikrai nori dažyti plaukus? Nes jeigu taip aš už. - Su menku nustebimu balse ir veide tarė Julian'as.
- Žinoma, kad sutinku. Dabar būsi nebe juodukė, o žydrius. - Tarė rudaplaukis ir jo juokas pasklido didžiojoje salėje. Turbūt kitiems buvo keistą matyti klastuolį besijuokiant, bet jis jautėsi linksmai ir smagei. Na gal kaikurie net galėjo sumaišyti Julian'ą su jo broliu Aleksu.
- O jeigu man juod nudažytumėm mėlynai? Tada pradėtų ir visi atpažinti mane nuo Alekso ir pats pasikeičiau. Ką manai, Mille? - Su šypsena veide paklausė vienuolikmetis.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #278 Prieš 4 metus »
Klastuolė nusišypsojo, kad Julian sutiko. Camilla jau mastė, kaip atrodys su mėlynais plaukais:
- Ar aš atrodysiu, kaip kramtomus gumos karalienė,- su sarkazmu pasakė tamsiaplaukė,- džiugiuosius, kad sutikai.
Pasiėmus dar vieną obuolį ir padėjus šalia savęs tarė:
- Gal tau blondinui tapti,- vėl nusijuokė Milla,- skirtumeisi nuo savo brolio jau tikrai.
Atsistojus juodukė tarė:
- Na tai tada iki nakties,- jau susiruošus išeidinėti žvilgtelėjo į klastuolė ir dar pridūrė,- einu į lauką pakvėpuoti grynų orų.
Išėjusi iš didžiosios salės kaip ir planavo Milla nužingsniavo prie pilies išėjimo. Šia naktį ji laukė taip stipriai, kad net galvojo, kad reikia pamiegoti, o ne eit į lauką, bet vis dėl to nusprendė pasivaikščioti nenaudodama daug energijos.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Angelina Presley

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #279 Prieš 4 metus »
Vaikinukas su draugiška šypsenėle veide stebėjo mergaitę.
- Tu atrodysi kaip aviukas žydrius arba mėlynas debėsėlis. - Tarė Julian'as ir nusijuokė.
- Nene juodukė, o žydrius. - Kiek pasišaipė iš Camille's ir prunkštelėjo Gilbertukas.
- Bet šeip tais rimtai norėčiau dažyti plaukus. Tik neįsivaizduoju kokia spalva. - Garsiai pasvarstė rudaplaukis.
- Iki nakties. - Atsisveikino jaunasis klastuolis ir nulydėjo savo naująją geriausią draugę žvilgsniu. Bet rimtai reikia dažyti plaukus. Niekas manės nebemaišytu su Aleksu, o pasikeitimai ir man patiktų. Naktį paprašysiu Camille's patarimo. Visgi ji mergina. Ji daugiau supras. Pasikeitimai niekada nebus blogai. Pagalvojo berniūkštis ir linktelėjo pritardamas savo mintims. Suvalgęs dar vieną didelį, raudoną obuolį bei išgėręs moliūgų sulčių stiklinę šis atsistojo ir lėtu žingsniu, niekur neskubėdamas išsliūkino iš didžiosios salės bei gryžo į savo kambarį...

*

Neprisijungęs Guramis Zveris

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #280 Prieš 4 metus »
Guramis priėjo prie Klastūnyno stalo ir apsižvalgė. Klastuoliai šnekučiavosi, mojavo rankomis, vienas kitas buvo net užsikniaubęs ant stalo alkūnėmis. Salėje buvo baisus šurmulys. Nei vienas neatrodė, lyg neturėtų draugo ar pažįstamo. Galiausiai Guramis gūžtelėjo (ir ko aš tikėjausi, priemimo komiteto?) ir žnektelėjo į pirmą pasitaikiusią laisvą kėdę. Vaišės atrodė puikiai, bet jis nesijautė alkanas. Turbūt pirmos dienos jaudulys, arba tos visokio skonio pupelės, kurias sukirtau traukiny. Tylėdamas, jis stebėjo kitus klastuolius. Tai tokie bus mano koledžo bendramoksliai... Būdamas iš senos burtininkų šeimos, jis buvo įpratęs prie netikėtumų, bet Hogvartsas buvo kažkas naujo.

*

Lukas Duff

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #281 Prieš 4 metus »
Luke sunkias žingsnias žygiavo iki pačios paskirstimo ceremonijos. Berniuko galva buvo tuščia ir vaikas žinojo, kad bent jau jam nesvarbu į kokį koledžą jis pateks. Luke gerbė visus mokyklos koledžus, bet buvo labiausiai tikėtina, kad jis kaip ir jo tėvai bus iš švilpynės
 Galiausiai kepurė paskelbė berniuko koledžą ir šis sustingo. Tėvai mane pritrėkš. Juk klastūnyno reputacija nėra puiki. Na, bet koks skirtumas. Dabar gausiu nemokoma maisto. Luke mintys visada buvo tokios keistos. Vieną minutę jis jaudindavosi, o kitą jau galvojo apie maistą ar kažką panašaus.
Mažasis klastuolis greitai nupėdino prie stalo ir atsisėdo laisvoje kėdeje. Vaišių buvo daugiau nei žmonių visam Hogvartse. Bent taip atrodė pačiam berniukui. Vaikis greitai prisikrovė pilną lėkštę ir laimingas atsiduso:
-Va čia tai gyvenimas,-dar spėjo sumurmėti pilna burna jis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Lukas Luke Duff »

*

Neprisijungęs Guramis Zveris

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #282 Prieš 4 metus »
Guramis sėdėjo pasirėmęs rankomis galvą ir susidomėjęs stebėjo paskirstymo ceremoniją. Kažin, kiek tai kepurei metų? Ir ar ji kada nors klysta? Mokiniai sėdosi paskirstymui, lyg sėstų į elektros kėdę. Guramis ėmė galvoti, kad gal pernelyg lengvabūdiškai galvojo apie savo paties paskirstymą. Bet ką jau...kas padaryta, tas. Ką tik į jo koledžą buvo paskirtas kitas pirmakursis, ir iš jo veido neatrodė, kad jis miršta iš džiaugsmo. Tačiau po poros minučių jo nepasitenkinimo buvo lyg nebūta, nes klastuolis sėdėjo prie stalo ir kimšo su apetitu. Guramis stebėjo šį naujoką porą minučių, tada palinko link jo ir iš paauksuotos lėkštės stalo vidury nugriebė obuolį.
- Tai...ar tu...tu irgi naujokas, ne? Ar Klastūnynas buvo tavo sena svajonė?
Jis vyptelėjo ir atsikando obuolio. Šis kvepėjo karamele ir tirpo burnoje lyg skaniausi ledai. Staiga Guramis pajuto kylantį apetitą.

*

Lukas Duff

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #283 Prieš 4 metus »
Luke valgė ir valgė. Tokio skanaus maisto nepagamindavo ir jo motina. Berniukas net nesiruošė pakilti nuo laisto iki tol kol blogiausiu atvėju bus išvarytas. Staiga pašonėje pasigirdo balsas. Buvo panašu, kad kitas vaikinas kreipėsi į jį. Čia man? Nee, negali būti. Kas drįstų užkalbinti valgantį? Po kelių akimirkų niekas nesiruošė atsakyti į kito klastuolio klausimą, tad dabar tikrai buvai aišku, kad šis buvo skirtas jam.
-Aš? - savęs paklausė Luke, - na taip. Pirmakursis. O tu tikriausiai taip pat? - Lukas vis dar kalbėjo pilna burna. Dabar tikrai būtų gavęs pylos nuo tėvų, bet čia jų nebuvo.
-Na tikėjausi pakliūti į švilpynę. Iš ten yra visa mano šeima,-gūžtelėjo pečias berniukas, - Kaip matai esu klastuolis. Prie šio stalo galima skaniai pavalgyti, tad tikrai neliūdžiu. Aišku, tėvai mane užmuš, bet ar yra skirtumas?
 Lukas kalbėjo taip greitai, kad tikriausiai naujasis jo draugas nieko nesuprato. Tai buvo jo įgimtas dalykas, o ir pats mažasis klastuolis nepastebėdavo kaip jo žodžiai susimaldavo į vieną. Per visą Luke litaniją girdėjosi abėjingumas ir taip lyg jam ant visko būtu nusišvilpt. Gyventi reikėjo šia diena, o Luko visi 11 metų taip ir buvo nugyventi. Šypsena visą laiką nuo vaikio veido nedingo. Tai buvo dar vienas Luką išskiriantis bruožas. Nesvarbu kokia situacija, bet klastuolis vis tiek šypsosis.
-Aš Lukas arba Luke Duff,-supratęs, kad dar neprisistatė, vaikis suskubo tai padaryti ir nusijuokė,-O tu?

*

Neprisijungęs Guramis Zveris

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #284 Prieš 4 metus »
Guramis laukė atsakymo į savo klausimą, žvilgtelėjo į šalia sėdintį klastuolį, krenkštelėjo, kilstelėjo antakius...ar jis mane ignoruoja?
Galiausiai jo pašnekovas prakalbo, panašu kad jam buvo sunku dalinti dėmesį tarp maisto ir Guramio. Guramis šyptelėjo, ir pats atsikando dar vieną obuolio kąsnį. Su tokios kokybės vakariene, tikrai galima sėdėti ir tylėti pilna burna.
- Aš - Guramis, - prisistatė. - Ir irgi esu pirmame kurse. Jei tau nuo pasidarys geriau, pasakysiu, kad tu tikrai pritaptum Švilpynėje. Tu, - jis pirštu sau prieš veidą ore nupiešė šypseną - turi Švilpynės charakterį. Tavo tėvai labai rimtai žiūri į tą paskirstymą, ne?
Jis žvilgtelėjo į paskirstymo kepurę ir prunkštelėjo.
- Ta sena skrybėlė turbūt tėra kvailas fokusas. Nenustebčiau, jei koks profesorius ją animuoja per atstumą, ir suskirsto mus į koledžus atsitiktinai.