0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sadoko Miraclle

  • V kursas
  • *
  • 67
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #45 Prieš 13 metus »
Išgirdusi klausimą mergaitė labai nustebo.
-Pa...pam..pamoka?- sumurmėjo.
-Dar nė vienoje nebuvau.- suspaudė lūpas Sadoko. Mokslas jai kėlė nemalonius prisiminimus. Staiga Sad pajuto maudimą pilve. Tėtis visuomet Sadoko ragino, ne ,vertė mokytis o ji vis dar nebuvo nė vienoje pamokoje.
-Klausyk gal eime iš čia?-paklausė Sadoko,pasibaigus kantrybei. Viena mergaitė taip į jas spoksojo kad pamiršo begerianti moliugų sultis ir jos varvėjo jai ant uniformos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Sadoko Yamamura »

*

Neprisijungęs Vivian de Havilland

  • *
  • 123
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • A woman who cannot be ugly is not beautiful.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #46 Prieš 13 metus »
-Aha, gerai- mielai sutiko Anė. Tada pastebėjo už jų susidariusę eilutę- pora mokinių jau keikėsi. Kas per neišsiauklėjimas? Ko jie nori.?Tada Ana pamatė, kad stovi užstojus duris.
-ech..che che. Jūs nepraeinat?
Anė pasitraukė nuo durų. Išgirdo, kaip pora subambėjo "kvailė".
-Pati tu ožka.- riktelėjo ji. -ne, ne tu- nuramino Sadoko.- Ta kita, kuri pavadino mane kvaiša. Man patinka magijos istorija, tik nemoku įsiminti datų. O su burtais dar blogiau. Aš visada painioju tuos burtažodžius. Na, ate, gal dar pasimatysim- Anė mirktelėjo viena akim ir išėjo iš salės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė David Lockwood »
**Aš esu idealistas. Nežinau, kur einu, bet einu savu keliu.**
Karlas Sandbergas
http://www.youtube.com/watch?v=T0FmGwUDFf0

http://www.youtube.com/watch?v=d7_7he9bi-Q

*

Neprisijungęs Sadoko Miraclle

  • V kursas
  • *
  • 67
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #47 Prieš 13 metus »
Sadoko stebėjo visus Anės veiksmus. Mirktelėjusi mergaitė dingo iš Sadoko akiračio. Sad žvilgsnį užkliudė parkritusi mergaitė. Mergaitė prašėsi pagalbos bet visi tik kikeno. Kaip kvaila.. pamanė Doko ir nusigręžė į duris.
Mokiniai grūdosi iš didžiosios salės lyg kasnors vyktų išėjus iš čia. Pajautusi stiprų smūgį nugaron mergaitė greit atsisuko.
-Greičiau - riktelėjo Sad į ausį kažkokia grifė.
Doko netekusi kantrybės stumtelėjo mergaitę kiek per stipriai nes ji į šalį nubloškė kažkokį vaikiną.  Nusisukusi mergaitė pamatė kad duris šiektiek atsilaisvino , Sad movė lauk iš didžiosios salės.

*

Neprisijungęs Blair Bolder

  • III kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Mirtis ne tokia žiauri kaip mes
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #48 Prieš 13 metus »
  Blair sėstelėjo šalia dviejų viena kitai murmančių mergaičių. Gal ir jos kažką planuoja, pamanė Blair. Ji su Emile kaip tik ruošiasi nuotykiui. Bet jos pačios čia nebuvo.
  Blair įsidėjo į lėkštę gardžiai kvepiančio troškinio su mėsos gabaliukais ir pradėjo valgyti. Mmm... Dar nebaigus kramtyti pirmo kąsnio, į salę įskrido pulkas pelėdų su siuntiniais. Blair net šūktelėjo iš džiaugsmo ir netikėtumo kai jai kojytę atkišo tamsiai ruda pelėda su juodomis dėmėmis. Ji puikiai žinojo, kas tai atsiuntė.
  Nieko nelaukusi, nuėmė ritinėlį ir, išvyniojusi, pradėjo skaityti.

Papildyta: Prieš 13 metus
   Blair,

  Tu man grasinai, kad kuo greičiau atsiųsčiau atsakymą. Ką gi, tą ir darau, nes per gerai tave pažįstu ir jau įsivaizduoju ką man būtum padarius.
  Kadangi tu mane stebini, tai ir aš tave nustebinsiu. Manai, kad turiu pykti dėl to, jog patekai ten, kur nepatekau aš? Teks nusivilti, nes aš nepykstu, tik tikiuosi, kad tu Klastūnyne nepagesi.
  Kalbant kita tema, aš nustebintas, kad pirmakursiams skiriamos tokios sunkios užduotys. Po galais, Cerberis! Tu, žinoma, niekada neatsisakytum tokios pramogos: susikauti su milžiniška demoniška pabaisa.
  Žinau, kad vienintelė išeitis yra susikauti, nes tavęs neįmanoma atkalbėti nuo tokių gyvybei pavojingų nesąmonių. Tad nusprendžiau nesivarginti ir verčiau padėti.   Cerberis graikų mitologijoje yra didžiulė trigalvė pabaisa (minima, kad gali turėti 50 ar 100 galvų, bet tai paprasčiausiai nelogiška). Cerberis turi begalę gyvatės galvų ant nugaros. Be to, jo uodega - taip pat gyvatė. Aleliuja! Klastūnyno herbas.
  Štai tau bendras vaizdas. Pasistenk nenualpti tik jį pamačiusi. Patikėk, jis bus daug baisesnis nei tau atrodo, gal net pavojingesnis už drakoną. Taigi, truputį pasufleruosiu, kaip galėtum jį įveikti. Minima, kad Heraklis įstengė nusivesti jį į žemę. Jei atvirai, tai nemanau, jog tai tau bus įmanoma. Jis greičiau tave suėstų, nei tu jį paliestum. Kitas jį įveikęs personažas buvo Orfėjas. Jis pabaisą užbūrė dainavimu. Galėtum ir tu užburti.
  Beje, Cerberis saugojo Tartaro vartus (Pragaro vartus), vedančius į Mirusiųjų Karalystę, taigi, patį Pragarą. Jo misija buvo saugoti Karalystę, t.y. užtikrino, kad mirusieji negalėtų išvykti, o gyvieji - patekti.
  Tikiuosi, nors kiek padėjau. Taip pat tikiuosi, jog nežūsi greitu metu.
   Nesitikiu, kad tu man greit parašysi, nes gal taip pat greit tavęs nebeliks tarp gyvųjų. Tu garantuotai patektum į Pragarą, jei tai nutiktų.
  Ką gi...

  P. S. jei kartais išgyventum dar bent kelias savaites, siunčiu tau naują burtažodį, kaip ir prašei. Negativus - tavo darbas virs negatyvu. Jei nepatiks rezultatas, ištark Infitialis! ir negatyvas išnyks.

                                  Džekas

Papildyta: Prieš 13 metus
  Blair, baigusi skaityti, pamatė dešiniame kamputyje nedidelę rodyklėlę. Apvertusi pergamentą, kairiajame kamputyje perskaitė trumpą pranešimą:

Papildyta: Prieš 13 metus
  Antradienis. Sutemus. Ten, kur Tamsiausia, kur neplaka širdys.   MTS

Papildyta: Prieš 13 metus
Blair tris kartus perskaitė žinutę, bet vis tiek nieko nesuprato. Daugiau naudos ir aiškumo būtų skaitant tuščią pergamentą, bandant iššifruoti jo struktūros kodą ar paslėptą žinutę. Padriki žodžiai, kokios prasmės.
  Blair susigrūdo sulenktą pergamentą po apsiaustu. Bus ką aptarinėti po pamokų su Emile. Tai jau daugiau nei tuštuma.
  Mergaitė, taip ir nebaigusi pusryčiauti, išskubėjo iš salės ir net nesidairydama paknopstom nubėgo į Bendrąjį kambarį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Blair Bolder »
Niekas geriau nesaugo paslapties už tą, kuris jos nežino.

*

Neprisijungęs Emille Ann de Flores

  • VII kursas
  • *
  • 263
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Everybody dies but not everybody lives
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #49 Prieš 13 metus »
Emilė atkurnėjusi į didžiąją salę tiesiu taikymu movė prie klastuolių stalo. Tik spėjus atsisėsti priešais išdygo daugybė įvairiausių patiekalų. Mergaitė šliūkštelėjo į krištolo taurę moliūgų sunkos ir ėmė palengva siurbčioti kaupdama jėgas būsimai užduočiai. Metas pasiversti tuo, kuo nesi. Turėsi įrodyti visiems. Tu tiesiog privalai žengti žingsnį ir papasakoti visiems apie šios dienos orus.  Kartojo ji mintyse ir meldė, kad būtų teisingai iššifravusi. Emilė apsidairiusi čiupo sviestinę bandelę ir ėmė palengva čiaumoti. Skonis kaip popieriaus. Išvarvinusi paskutinius moliūgų sunkos lašelius iš taurės ir surijusi bandelę mergaitė nutarė nebedelsti. Ji atsistojo, žengė vieną žingsnį ir šiek tiek drebančiu balsu prabilo:
- Šiandien lyti ar snigti neturėtų,- Pradėjo ji žvilgtelėjusi į lubų skliautą.- Švies saulė, čiulbės paukčiukai. Trumpiau tariant bus visai geras oras, tik šiek tiek debesuota.
Apsakiusi orą Emilė pajuto kaip visų žvilgsniai gręžiasi į ją. Mokinių akys mergaitę kiek suglumino. Ko jie čia spokso į mane?
- Kas yra?- Šūktelėjo ji.- Sinoptiko, ar kaip jie ten žiobarų pasauly vadinami, nematę?
Nespėjus niekam susigaudyti klastuolė movė iš salės svajodama daugiau ten negrįšti. Galvoje vis kirbėjo mintis: O jei ne taip užduotį supratau?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Emille Lindsay »
"Life is what happened to you, when you are busy making other plans" - John W. Lennon

*

Neprisijungęs Venera Moon

  • III kursas
  • *
  • 99
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Žalia man tinka.
    • Facebook
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #50 Prieš 13 metus »
Kai tik Venera išengė pro duris pro ją prabėgo mergaitė. Keistuolė. Ji apsidairė ir pamatė klastunyno stalą. Jis buvo apkrautas įvairių patiekalų. Venera atsisėdo šalia ir prisiminė mamą. Ji buvo švilpynėje. Ji labai nusimins, kai pasakysiu, kur mane paskyrė, vis nedrįstu parašyti jai. Bet reikės. Reikės. Staiga ji atsikvošėjo. Reikia pavalgyti Ji įsipylė vandens ir isidėjo vištienos bei bulvių košės. Paragavo vištienos ir bulvių košės. Nuostabu! Labai skanu. Baigiusi valgyti ji atsistojo ir išėjo. Pirma diena mokykloje, ji tikrai nuostabi, jei ne mama, būčiau pasimetus, labai pasimetus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Lurida Revendž »
Myliu  hogvartsą.

*

Neprisijungęs Lurida Revendž

  • *****
  • 578
  • Lytis: Moteris
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #51 Prieš 13 metus »
Buvo pietų metas. Keli išbadėję Švilpynės pirmakursiai kaip akis išdegę lėkė į Didžiąją salę, pastumdami ramiai link jos einančią Luridą. Vargšai, geriau jau būtų ją dideliu lankstu apėję. Baigusi terliotis su mažvaikiais klastuolė lyg niekur nieko, kaip ir planavusi, patraukė į salę.
Ir kodėl tie mažiai negali elgtis kaip normalūs žmonės? mintijo eidama.
Salėje jau buvo pilna mokinių bei keli mokytojai. Žvilgtelėjusi į mokytojų stalą Lu patraukė tiesiai prie savo koledžo stalo ir klestelėjo į vietą atokiau nuo kitų. Nenorėjo kalbėtis. Tai neretai tik gadindavo apetitą. Įsimetusi į lėkštę kažkokį sumuštinį Luri susiraukė ir nustūmė ją nuo savęs. Staiga pajuto, kad alkis, kuris ir taip buvo minimalus, visiškai pradingo. Tai suerzino ir taip nelinksmą klastuolę. Ji tik atsigėrė vynuogių sulčių, bet iškart išspjovė – skonis priminė surūgusį pieną, kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų. Ir taip prastai nusiteikusi Luri prarado bet kokius skaidresnės nuotaikos likučius. Nusprendusi, kad padėtį galėtų pataisyti tik mažių kankinimas, ji atsistojo, pasitaisė Seniūnės ženkliuką ir išėjo iš salės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Lurida Revendž »

*

Neprisijungęs Ema Evans

  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fricai Anglát.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #52 Prieš 12 metus »
Ema įžengė į Didžiąją salę. Kiekvieną kartą ji ją nustebindavo savo nuostabiomis lubomis. Ema nekentė monotonijos, taigi šie pokyčiai jai visada praskaidrindavo nuotaiką. Užsisvajojusi ji vos neatsitrenkė į koledžo seniūnę.
Jergau, pasisekė, atrodo, kad jai kas nors slibinų mėšlo vietoj pietų gavus. Net savo koledžo pirmakursės nepasigailėtų...
Vis dar begalvojant , kaip jai pasisekė, Ema atsisėdo nuošaliai ir ėmė dairytis, ką čia norėtų suvalgyti. Namų elfai atrodo paplušėjo kaip visada - stalas lūžo nuo puikiausių valgių. Mergaitė prisiminė savo seną namų elfą, kuris kas rytą atnešdavo jai yra lovą kakavos, ir nuliūdo - prieš porą metų elfas taip suseno, kad sunkiai atsikėlė iš savo guolio, o po kiek laiko taip ir nepabudo po nakties miego.. Tėvai vis galvojo nusisamdyti naują namų elfą, tačiau Ema žinojo, jog senojo jis tikrai nepakeis.
Klastuolė vėl pastebėjo, kad užsisvajojo, todėl kuo greičiau puolė valgyti, kad nepavėluotų į ateinančią kerėjimo pamoką.
암흑 내 최고의 친구입니다.

*

Neprisijungęs Vera Nyx Velard

  • ***
  • 174
  • Lytis: Moteris
  • Happiness is egotistical.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #53 Prieš 12 metus »
Rafaela įžengė į didžiąją salę ir nukabinusi nosį patraukė prie savo koledžo stalo.
étudiante très coquine
Jei būtų žinojusi, kad klastunyne visi toki per paskirstymą būtų išbėgusi iš salės... Ji atsisėdo prie pačio kraštelio, kad nieks jos nepastebėtų ir neužkalbintų.
Gavusi visai patenkinamus pusryčius, ji pažvelgė į Didžiosios salės lubas.
O jėrgau, visai kaip tikras dangus
Pagalvojo ji žvelgdama į debesuotas lubas ir atsikasdama bandelės.
Ak, ir kurgi tos atostogos... trajet de retour.
Atsidususi gurkštelėjo moliūgų sunkos.
Kas per saleté
Pasibjaurėdama nurijo gėrimą. Išsitraukusi lazdelę sumanė pasipraktikuoti
Vingardium lesiosa
Tarė pakeldama vieno klastuolio taurę jam virš galvos ir... išpylė.
Oh, merde
Sukikeno ji, ir takina išbėgo iš salės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Rafaela Delakur »

*

Neprisijungęs Ema Evans

  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fricai Anglát.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #54 Prieš 12 metus »
Ema įsliūkino į Didžiąją salę papusryčiauti. Pakėlus galvą į dangų, pamatė besisukančius lietaus debesis ir karts nuo karto švystelėjantį žaibą.
Puikiai atspindi mano nuotaiką...
Nors ir atėjo išalkus, atsisėdus prie stalo apetitas dingo. Nežavėjo nei apglaistytos bandelės, nei visokiausių rūšių sausi pusryčiai, niekas. Ema jau norėjo įsipilti moliūgų sulčių, kai netyčia parvertė ąsotį ir visa jomis apsipylė.
Šūdas, šūdas, šūdas!
- Tergeo!
Moliūgų sultys buvo susiurbtos lazdelės ir Emos apsiaustas buvo vėl švarus.
Na, šiandien atrodo, kad man seksis.
Mergaitė jau norėjo grįžti į bendrąjį kambarį, kai pamatė atskrendant Kroną su laišku ir paketėliu. Pelėdžiukei nutūpus, Ema davė jai kelis sausainius ir nurišo nešulius. Krona ūktelėjus padėkojo ir nuskrido atgal į pelėdyną. Evans išvyniojo laišką ir pradėjo skaityt:
Citata
Sveika brangute,
Mes su tėčiu laikomės gerai, daug dirbam. Žana sakė, kad buvo su tavim susisiekusi, nors nelabai įsivaizduoju kaip. Nors ji galėtų sugalvoti kokį nors nutrūktgalvišką būdą kaip kelionmilčius, ar tiesiog atskristų į mokyklą... Įdėjau kelias plunksnas ir pinigų, jei kartais pritrūktų, laikykis.
Linkėjimai,
Džinė

Ema įsidėjo laišką ir siuntinį į kuprinę ir nustebo pamačius ant stalo dar vieną pelėdą.
- Ragnarokai!
Ruda palėda tyliai suūbavo ir atkišo kojytę su laišku:

Citata
Ema!
Tikiuosi, kad spėjau pasiųsti Ragnaroką prieš tau gaunant siuntinį, kad per daug nenustebtum. Kai ką užsakiau tau gimtadienio proga, ką tiksliai - pamatysi vėliau, bet nenustebk, jei pe pastarąsias dienas tave aplankys daug pelėdų.
Myliu,
Žana

Kaip diena, taip naujiena... Įdomu, ką ji sugalvojo.
Pakėlus akis į stalą, Ema nustebo, nes Ragnaroko jau nebebuvo, o sausainis nuo jos lėkštės buvo dingęs.
O jis nepasikeitė...
Ema šyptelėjo, susirinko daiktus ir išskubėjo iš Didžiosios salės.
암흑 내 최고의 친구입니다.

*

wikka

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #55 Prieš 12 metus »
Isabella greitai įėjo į didžiąją salę ir atsisėdo prie Klastūnyno stalo. Pažiūrėjo į lubas ir pamatė debesis. Dangus lubose? pagalvojo mergaitė ir įsidėjo maisto į lėkštę. Dar kartą pažiūrėjo į lubas, kad įsitikintų ar jai nepasirodė ir ėmė valgyti. Mergaitė vis dar nepriprato prie magijos pasaulio, todėl jai buvo sunku patikėti, kad visai tai tiesa, o ne sapnas. Mergaitė galvojo labai ilgai ir kai pažiūrėjo į laikrodį pamanė O varge aš pavėluosiu! Tada greitai nurijo likusį maistą ir greitai išbėgo iš salės.

*

Neprisijungęs Ema Evans

  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fricai Anglát.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #56 Prieš 12 metus »
Evans paniurusi sėdėjo prie stalo ir knebinėjo omletą. Didžioji salė buvo apytuštė, nes daug kas buvo išvažiavęs namo atostogauti. Ema jau antrus metus per Kalėdas pasiliko Hogvartse. Namuose jos vis tiek nepasigendama, o ir tėvai per šventes dirba, tad kam važiuoti namo ir nuobodžiauti, jei tai galima padaryti ir čia.
Tiesiog laiko švaistymas...
Pats pagrindinis dalykas, dėl ko Ema nemėgo atostogų, buvo tai, jog kiekviena diena buvo rutina. Atsikeli, pavalgai, pastumdai laiką, pavalgai, vėl pastumdai laiką, pavalgai ir eini miegot.
Nuobodžiau ir būt negali...
Ir šįkart ji buvo viena iš nedaugelio klastuolių, pasilikusių čia. Bet, ne taip kaip pernai, ji turėjo kažką, kas leido įdomiau nugyventi atostogas.
Na, sąlyginai įdomiau...
Nuo pat tos pamokos, kai klastuolei išėjo ugnį valdyti senąja kalba, šis faktas nedavė jai ramybės, neleido miegoti ir apskritai neleido apie nieką daugiau galvoti. Kiekvieną laisvą minutėlę Evans praleisdavo bibliotekoje, kur ieškodavo informacijos apie elfus, vietas, kur jie buvo pastebėti, jų gyvenimo ypatumus ir būdo bruožus. Bet kol kas paieškos buvo bergždžios - mergina nerado už ko užsikabinti, nuo ko pradėti. Vienintelė likusi viltis - močiutės atsakymas. Jau praėjo pora savaičių, kai Krona išskrido su laišku pas močiutę, tačiau, nors ir kiekvieną rytą mergina stebėdavo rytinio pašto pelėdas, Kronos ten nebuvo matyti.
Tikiuosi, kad jai viskas gerai...
Merginos mintis išsklaidė kasdieninis pelėdų paštas. Evans tingiai kilstelėjo akis į pulką pelėdų su įvairias siuntiniais. Staiga jos akys užsidegė džiaugsmu - tarp rudos masės ji pamatė juodą dėmelę, kuri artėjo jos link.
Krona!
Juodoji pelėda nutūpė prieš merginą ir ištiesė kojelę su storu ritinėliu.
- Krona, šaunuole mano, negaliu pasakyti, kaip džiaugiuosi, kad pagaliau parskridai!
Pelėda tyliai suūbavo, jos vokai merkėsi, atrodė, kad ji tuoj užmigs ant stalo. Klastuolė įpylė pelėdai obuolių sulčių ir davė sausainį. Krona captelėjo sausainį ir, pamerkus akį, nuskrido į pelėdyną.
Na, čia ne vieta ir ne laikas skaityt tokius laiškus, bet kur man eiti..
Evans pabaigė omletą ir, pašokusi nuo suolo, nubėgo į biblioteką.
암흑 내 최고의 친구입니다.

*

Amanda Snowlock

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #57 Prieš 12 metus »
Amanda lėtai įžengė skaitydama. Kai galiausiai pakėlė galvą, jos veidas nušvito ir ji vėl nusistebėjo.
- Geeras!
Tada nuėjo, atsisėdo. Greitai įsidėjo makaronų su dešrelėmis ir papietavo.
- Kaip čia skanu!
Vėl sušuko ji. Tada apsižvalgė ir pabaigė valgyti. Nuspręndusi užsukti į bendrajį kambarį, ir dar surasti peledyną mergina atsigėrusi vaisinio punšo išbėgo.

*

Neprisijungęs Kim Parkinson

  • III kursas
  • *
  • 30
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #58 Prieš 12 metus »
  Kim su trenksmu įlėkė į Didžiąją salę. Kartu su ja pro salės duris įsiveržė matyt  mokiniai iš kitų koledžų, nes ji jų nebuvo mačiusi  Klastūnyne. Keli kvaili grifiūkščiai su baimę atsisuko pažiūrėti kas vyksta, ir nesuklydo pažvelgę į Kim, ji sutrenksmu atlapojo kažkieno užtrenktas duris, tuo metu kai kvaili berniūkščiai ir mergaitės nesugebėjo jų atidaryti. Ji piktai dėbtelėjo į ją žiūrinčius ir akimirksniu visi nusisuko, lyg bijodami jog tuo į juos bus pasiųsti Nedovanotini kerai, o neveltui Kim greit įsiunta. Kvaili grifai...Aš juos pamokysiu.

  Ji turėjo kitų planų tad labai skubėjo. Neatkreipė dėmesio aplink Klastūnyno stalą skraidančius vaiduoklius kurie visus taip baugino, nei mokinius kurie buvo apsėdę šį garbingo koledžo stalą. Matyti kaip visada stalas lūžo nuo įvairiausių valgių, gardumynų, vaisių, moliūgų sulčių. Kim jau būtų susižavėjus ir pasilikus  prisikimšt iki soties, bet jai nuo triukšmo skaudėjo galvą, pagriebė kelias pačias skaniausias bandeles nuo stalo, paiemė tuščią butelį ir prisipildė jį moliūgų sulčių. Laukė nesulaukė kada galės grįžt į koledžą ir pavalgyt, nes mažiausiai ko jai dabar reikėjo tai triukšmo šioje salėje. Kim jau būtų ramiausiai išėjus neatkeršyjusi kvailai į ją spoksojusiems grifiūkščiams, bet po stalu pamatė kelis supuvusius pomidorus. Pakėlė juos Wingardium Leviosa burtažodžiu ir sviedė į grifukus, nelaukdama kol jie susipras, kad tai jos darbas. Šovė pro duris, o mintyse jau matė kvailius aptiškusius supuvusiais pamidoriais grifų gūžtos mokinius. Taip jiems ir reikia... Niekingieji.

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #59 Prieš 9 metus »
Gerai nusiteikęs Liucijus atėjo papietauti į didžiąją salę. Užtikrintu žingsniu nuėjo link savojo koledžo - Klastūnyno stalo ir stumtelėjęs kažkokį smulkų antrakursėlį, prisėdo. I§gėrė moliūgų sulčių, suvalgė hipogrifo kepsnį su kažkokia raudona koše. Pasisotinęs atsigėrė Ugninio viskio, bet šis jam buvo per stiprus, todėl apsidairęs visą išspjovė ant grindų po stalu. Namų elfai suvalys. Tada greitai išėjo iš Salės ir nusliūkino į pamoką. Bus įdomu- pamanė Kampinis.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“