0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Lukas Duff

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #285 Prieš 8 mėnesius »
Luke toliau valgė kol galiausiai patyrė blogiausią jausmą savo gyvenime. Ne, nenoriu būt sotus. Aš dar neparagavau to vištienos kepsnio - berniuko mintyse vėl buvo tik maistas. Lukas žinojo, kad dabar turi palaikyti pokalbį su Guramiu, bet tokios mintys tiesiog neleido. Vaikis garsiai nusikeikė per visą didžiają salę ir į stipriai suspaudė moliūgų sulčių stiklinę savo rankoje. Gurkštelėjęs gėrijo vaikis jį greitai išspjovė atgal į stiklinę ir dar kartą nusikeikė.
-Šlykštu,-sumurmėjo vaikis su didžulia jėga tėkšdamas stiklą į stalą. Kas be ko stiklinė dužo ir dabar ant grindų mėtėsi aštrių ir labai mažų stiklo gabaliukų. Paaiškinti kodėl Luke supyko jis nebūtų galėjęs. Jaustis sočiam kai ant stalo tiek daug vaišių būtų kvaila, bet dar kvailiau būtų pykti dėl to, kad skaniai prisikimšai. Lukas turėjo kitą priežastį, bet apie ją dabar kalbėti nenorėjo. Iš vis dabar tik norėjosi dingti iš šios salės ir nuklysti kur nors į uždraustąjį mišką.
-Taip, mano tėvai labai norėjo, kad priklausyčiau švilpynei,-po gan ilgos pauzės šaltai atsakė Lukas,-o kaip su tavim ir tavo tėvais? Ar jie irgi turėjo kokį nusistatymą prieš tave išleidžiant į Hogvartsą?

*

Neprisijungęs Guramis Zveris

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #286 Prieš 8 mėnesius »
Guramis staigiai atsitraukė į šoną, kai Luke į stalą trenkė ir į stiklus sutrupino savo stiklinę. Suraukęs antakius, jis nuo apsiausto nupurtė keletą užkritusių stiklo šukių. Kažkam būtų į naudą pasimatyti su psichoterapeutu...Kai Luke pagaliau prabilo, jo balsas buvo šaltas it plienas. Guramis pažvelgė jam tiesiai į akis ir irgi šaltai atsakė:
- Ne, neturėjo. Dabar nesupyk - maloniai pasišnekučiavome, bet turiu eiti.
Nesulaukęs atsakymo jis atsistojo nuo stalo ir pasuko salės durų link. Stiklas girgždėjo po jo batais. Na  ir trenktų būna, pagalvojo. Mintyse nusprendė Luke privengti. Kadaise Klastūnynas turėjo kažkokius standartus, bet dabar jie aiškiai yra nusmukę. Gal tėvas padarė klaidą, išsiųsdamas mane į Hogvartsą.

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 mėnesius sukūrė Guramis Zveris »

*

Lukas Duff

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #287 Prieš 8 mėnesius »
Lukas apsiblausiusiom ir šaltom akimis tyrinėjo aplinką. Vaikino kojos po stalu keistai drebėjo, o pats vaikis suprato, kad kažkas su juo tikrai dedasi. Ką veikiai vakar? -  savęs mintyse paklausė berniukas ir sustingo.
-Ne vakar, o šiandien naktį,-tyliai pataisė savo mintis. Luke žinojo, kad naktį šmirinėjo po uždraustąjį mišką ir girdėjo vilkų kauksmus. Berniuko tai nesustabdė ir jis vis tiek ėjo į priekį.  Šūdas, kam aš ėjau pažiūrėt tų vilkų? Dabar Lukas viską suprato ir susidėliojo į mintis. Guramis panašu, kad nusprendė pasišalinti nuo tokio keisto Lu elgesio, bet Luke tam neprieštaravo ir nebandė sustabdyti draugo. Vietoj to klastuolis pats pakilo nuo stalo ir nusekė bendrakursį iš paskos. Gaila, kad durys tik vienos. Mielai pasinaudočiau kitom. Dabar Luke jautė gėdą dėl savo elgesio ir žinojo, kad tėvai šituo tai tikrai nesididžiuos.
-Matyt naujausios šluotos nebegaisiu,-liūdnai ir greitai sumurmėjo berniukas pastumdamas Guramį į šalį ir pats greitai išlėkdamas pro duris.
-Atsiprašau! - dar spėjo per petį surikti Lukas nulėkdamas bibliotekos link.

*

Neprisijungęs Lukas14

  • I kursas
  • **
  • 1
  • Lytis: Vyras
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #288 Prieš 7 mėnesius »
Palas Van Loon pėdino link Klastūnyno stalo apžiūrinėdama kitus stalus pilnus vaikų.
Ką gi. Vistiek reikia..
Pamatė ir savo - Klastūnyno stalą ir pasuko link jo.  Pamačiusi du klastūniečius linksmai kalbančius, prisėdo prie jų.
-Sveiki, - drąsiai tarė jis. Po to lyg niekur nieko įsidėjo į lėkštę bulvių košės ir dešrelių su burokais.


*

Neprisijungęs Gaiva Devilaite

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
  • wut
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #289 Prieš 7 mėnesius »
Tikrų tikriausia užmaršuolė, pamiršo, kad šiandien pati pirma mokslų metų diena. Net nebūtų pamaniusi, kad atvykusi keliomis valandomis vėliau, ras stalą apaugusiai voratinkliais. Du vaiduokliai liko sklandyti salėje, it apžiūrinėdami žmogiškas tuščias lėkštes.
Gaiva klestelėjo prie vaiduoklių. Nežinojo kur pirmakursiai gyvena, tad neliko nieko kito kaip paklausti dviejų džentelmenų neriniuotomis apykaklėmis. Didikai suplojo permatomis rankomis, kone apsidžiaugė, kad naujokė juos pastebėjo ir nepamanė, kad jie viso labo paprasčiausios dekoracijos. Abu vaiduokliai sutiko nuvesti mergaitę į požemius, kur klastuoliai gyvena.
Tačiau nutiko kai kas nenumatyto, jie nusklendė kiaurai siena, o Gaivai teliko tik vienas - vytis juos ir tikėtis, kad jie nedingo painiuose koridoriuose.

*

Neprisijungęs Elizabeth Carrington

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #290 Prieš 6 mėnesius »
Savimi pasitikinti blondinė įėjusi į didžiąją salę lėtai apsidairė ir nieko nelaukusi patraukė prie kitų pirmakursių, kurie stovėjo grupelėje. Mergina nelabai  suprato, kodėl jie tiesiog patys negalėtų pasirinkti savo koledžo.  Vos mergina buvo pakviesta ant pakilos ir jai buvo uždėta sena ir smirdanti skrybėlė tik labiau susiraukė ir piktai pakėlė akis į ją ir susiraukė, suprato, jog jai bus suvelti taip puoselėti blondiniški plaukai. Skrybelei pradėjus kažką kalbėti mergina tik susimetė rankas ant krutinės taip save valdydama, jog nepradėtų šios skubinti, o galiausiai išgirdusi ją rėkiant KLASTŪNYNAS, mergina tik šyptelėjo pusę lūpų ir pakilusi nuėjo prie savo naujojo bendraminčių stalo, nors jai ir visai nerūpėjo jų visų sveikinimai ir džiūgavimai. Mergina klestelėjo ant suoliuko ir pasirėmė ranka galvą, jog galėtų ramiai pailsėti prieš tai kol bus patiektas maistas.

*

Neprisijungęs Ella Aurora Harlow

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • ...
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #291 Prieš 5 mėnesius »
Gražių veido bruožų, trumpaplaukė, blondiniškos spalvos plaukų atstovė, įėjo į didžiąją salę. Apsidairiusi, ji greitai nutipeno prie kitų pirmakursių ir tyliai stovėjo. Ji labai nemėgo didelių sambūrių, o šitai tebuvo mažas būrelis pirmakursių, naujų Hogvartso mokinių, kurie laukė kol sužinos koks bus jų koledžas. Ji žvelgė į atėjusią mergaitę, kuri buvo taip pat blondinė ir kuri stovėjo ant pakylos. Jaii buvo uždėta sena paskirstymo skrybelė, kuri pranešė jai į kurį koledžą pateks. Kai skrybelė sušuko KLASTŪNYNAS, mergina apsidžiaugusi nuėjo prie klastūnyno stalo. Galiausiai ir trumpaplaukė buvo pakviesta ant pakylos, tačiau ją reikėjo kviesti kelis kartus, nes ši buvo užsisvajojusi. Mergina užlipo ant pakylos. Visų žvilgsniai buvo susmigę į ją. Ji užsimerkė ir laukė kol skrybelė sušuks jos koledžo pavadinimą. Jai sušukus : "KLASTŪNYNAS" mergina patenkinta šyptelėjo, tačiau niekas to nematė. Ella patenkinta nuskubėjo prie kitų klastūnyno mokinių.

*

Neprisijungęs Feliksas Eliad

  • II kursas
  • *
  • 28
  • Taškai: 49
  • Klausimas nemiršta tol, kol ieško atsakymo.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #292 Prieš 5 mėnesius »
 Feliksas tarp kitų pirmakursių atrodė be galo ramus. Kitiem šnekant apie koledžus ir spėliojant kaip vyks paskirstymas šis vaikinukas tiesiog ramiai stovėjo kartkartėmis apžvelgdamas didžeję salę. Tiesa jam buvo įdomu į kokį koledžą bus paskirtas, bet jis buvo nepratęs rodyti savo emocijų. Felikso tėvai buvo burtininkai, tad jie vaikinukui trumpai ir aiškai papasakojo kaip vyks paskirstymas. Greitai prasidėjo ceremonija. Feliksas žiūrėjo į pirmakursius kuriems buvo uždedama kepurė. Staiga pašaukė jį. Feliksas pajudėjo link kėdės. Atsisėdęs paskutinį kart žvilgsniu perliejo į jį žiūrinčius vyresnius mokinius ir jam buvo uždėta kepurė. Kepurė tylėjo kartkartėmis ištardama "hm..." ar ką nors panašaus. Po netrumpo kepurės svarstymo ji sušuko:
- Klastūnynas! - Feliksas kiek nustebo, bet jo veidas išliko daug maž ramus. Kodėl aš klastūnyne? Nors... Gal ir visai neblogai. Pagalvojo vaikinukas eidamas link plojančių klastuolių stalo. Įsidėjęs maisto jis pradėjo lėtai valgyti, o kartkartėmis jo žvilgsnis su šiokiu tokiu smalsumu perskriedavo aplinkui.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 mėnesius sukūrė Feliksas Eliad »
 Ar tikrai vien būti gyvam jau reiškia gyventi?

*

Neprisijungęs Mark Fraceller

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
  • Pasaulyje vistiek atsiras žmonių, kurie bus prieš tavo sprendimus
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #293 Prieš 5 mėnesius »
 Lėtais, tyliais, bet užtikrintais žingsniais Mark įžengė į Didžiąją salę. Tamsiaplaukiui buvo kiek baugu, nes jis apie Hogvartsą nebuvo nieko girdėjęs. Abu tėvai - maišyto kraujo burtininkai, bet žuvo avarijoje Mark'ui dar nespėjus gauti laiško iš burtininkų mokyklos - Hogvartso, todėl viskas - sienos, stalai, mokytojai, net oras buvo jam svetima, nepažįstama ir dėl to rudaakis jautėsi tikrai nejaukiai. Bet, stovint eilėje prie Paskirstymo kepurės visa baimė ir pasimetimas kažkaip stebuklingai dingo.
 Kadangi Mark buvo pirmoje sąrašo dalyje, jo laikas atsistoti prieš visus ir užsidėti Paskirstymo kepurę atėjo labai greitai. Vienuolikmetis bespoksodamas pro lango išgirdo, kad kažkas jį kviečia. Našlaitis niekuo nebejodamas užlipo laipteliais ir užsidėjo seną Paskirstymo kepurę. Tikiuosi, kad pakliūsiu ten, kur man ir vieta, bet kur ji? Vos po keletos sekundžių (kurios Mark'ui atrodė tarsi ištisos valandos) kepurė ištarė:
- Klastūnynas!
 Kai kiti Klastūnyno auklėtiniai pašėlo ploti, Mark jau žinojo, prie kurio stalo eiti. Visą paskirstymo ceremoniją Mark atsirėmęs į stalą žvelgė lubų link ir skendo prisiminimuose. Vaikinukas prisiminė, kad kol tėvai buvo gyvi, jie nuolat kalbėdavo, kad "su tokiu charakteriu jis gali pakliūti į Klastūnyną". Na, aš čia.
 Mark nesuprato, kaip prieš jį atsirado kalnai maisto ir gėrimų. Oi, ten buvo visko... Ir viskas taip skanu! Kad jau visi valgo, ir aš užkąsiu. Reikia pasistiprinti po tokios ilgos ir varginančios kelionės.
Klaidžiojau naktyje ieškodamas atsakymų.

*

Neprisijungęs Verna Cox

  • VI kursas
  • *
  • 23
  • Taškai: 22
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #294 Prieš 5 mėnesius »
Verna įslinkusi į Didžiąją salę apsidairė ir pastebėjusi kitus pirmakursius patraukė jų link. Atsidūrusi tarp kitų mokinių tamsiaplaukė tiesiog tyliai stovėjo ir stebėjo aplinką, bandydama atspėti, kur kuris mokinys papuls. Ji, nors ir užaugusi žiobarų apsuptyje bei prieš gaudama laišką nė nenutuokusi, kad magija egzistuoja, jau buvo spėjusi išgirsti apie koledžus ir kokios savybės jų yra vertinamos. Pačiai Vernai nelabai rūpėjo kur ji paklius, svarbiausia, kad niekas per daug nesigilintų ką ji planavo veikti laisvu laiku. Mergaitės mintys nuklydo į lankas, o tiksliau į klaidžius Hogvartso koridorius, kuriuose, bent jau kiek ji girdėjo, tūnojo daugybė paslapčių. Užsisvajojusi tamsiaplaukė vos išgirdo, kad yra kviečiama ir nuskubėjo ant pakylos. Jai ant galvos uždėta sena skrybėlė Vernai priminė vaikų namų, kuriuose mergaitė užaugo, prižiūrėtoją, tik šis senas apdaras atrodė kur kas malonesnis nei pastaroji. Kažką pamurmėjusi kepurė sušuko "KLASTŪNYNAS!". Verna išgirdusi mokinius džiūgaujančius mokinius suprato, kad tai stalas, prie kurio jai reikia eiti ir nulipusi nuo pakylos lengvu žingsniu nuėjo susirasti vietą.

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #295 Prieš 5 mėnesius »
Prieš pora savaičių, gavusi laišką iš Horgvarso su nekantrumu ir smalsumu, bei baime laukiau savo pirmosios dienos burtu ir kerejimo mokykloje.Po dviejų valandų traukinyje jau sutemus pasiekiau mokykla. Prasidėjo ceremonija...Jau nuo pat mažu dienų svajojau apie mokykla ir kaip mokysiuosi, grifuose ... Taip teisingai grifu guštuoje, ten mokėsi visa mano šeima.Kaip ten sakoma mes planuojame ten juokiasi, taip ir įvyko per ceremonija kepure nusprendė jog aš priklausysiu klastūnė. Nulipusi nuo kėdes, ejau link klastūnyno stalo, išpuošto žaliai su gyvates atributika, neslėpsiu nusivylusi, bet visada keistai viliojo gyvate gyvūnas kuris toks neįprastas lyg nepasiekiamas, pagaliau priėjau stalą apasidairiusi bandžiau įsižiūrėti gerai į veidus, kurie bus dabar mano šeima ir ieškojau savo brolio kurio sėdėjo, prie grifo gūštos stalo ir jis nusišypsojo man palengvėjo, dabar su nekantrumu lauksiu nauju metu, draugu kurie pripazinsiu atrodo malonu ir besypsantis ir pamokų ir savo keliones

*

Neprisijungęs Herkulis Padrikamaindis

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #296 Prieš 5 mėnesius »
Vaikėzo visiškai nenustebino atskridusi, naktiniu paukščiu neretai dar vadinama, palėda su pakvietimu mokytis Hogvartse. Vaikis suprato, jog mokytis kažkur tai turės, ar tai bus aukščiausios klasės burtų ir kerėjimo mokykla, ar paprasta žiobariška progimnazija, jam vienodai švietė. Bus kaip bus. Paskutinę naktį namuose jis miegojo ramiai, jokia baimė, joks jaudulys nekamavo vienuolikmečio. Kelionė irgi neprailgo, mat motina paskutinę minutę šiam į rankas buvo įbrukusi kaži tai kokią seną knygą kurios viršelis toks nudilęs, jog nebematyt pavadinimo.
 Užtat paskirstymo ceremonija Herkui pasirodė perdėtai pompastiška, ilga ir nuobodi, vaikis vos beišstovėjo laukdamas savo eilės užsidėti kepurę. Nekantrumas jaunąjį Padrikamaindį kamavo ne dėl smalsumo kuriam koledžui bus paskirtas, o dėl to, kad norėjo pagaliau prisėst ir užkąsti- ant koledžų stalų garavo šviežut šviežutėlės įvairiausios bandelės. Herkus išalkęs tampa baisiai irzlus.
 Paskirstymo kepurei pagaliau pranešus, kad Herkus priskiriamas klastunynui, jaaunasis klastuolis nieko nelaukes nupėdino prie jam skirto stalo, niekam netaręs, nei žodžio vos prisėdęs prisigrūdo pilną burną saldžių bandelių,
tu neprivalai to suprasti


*

Neprisijungęs Brianna Fraser

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Lytis: Moteris
  • Abrakadabra
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #297 Prieš 5 mėnesius »
Išgirdusi, jog paskirstymo kepurė paskyrė ją į Klastūnyno koledžą nustebo, bet tuo pačiu ir labai apsidžiaugė, nes tą patį koledžą buvo baigęs ir jos tėtis, o ji juo labai didžiavosi. Visas Klastūnyno stalas jai plojo ir šaukė. Tai buvo įsimintiniausia akimirka jos gyvenime, kadangi būten čia ji susipažino su nuostabiais žmonėmis, kur keli iš jų taps jos pačiais geriausiais ir artimiausiais draugais. Priejusi prie stalo, mergina išsirinko laisva vietą prie šviesiaplaukės smulkutės mergaitės, jos abi stebėjosi Hogvartso grožiu, nes niekada nieko tokio įspūdingo nebuvo regėjusios. Susipažinusios ir daugiau pašnekėjusios, atrado daug bendro, jog abiejų tėčiai dirba magijos ministerijoje, abi mėgsta skaityti knygas, klausosi panašios muzikos ir dar daug kitų. Nuo šios akimirkos jos suprato, jog bus geriausiomis draugėmis. Kai visi jau buvo priskirti savo koledžams, prasidėjo tikra puota, tuščios lėkštės ir taurės prisipildė įvairiausiu maistu ir gėrimais. Su nekantrumu mergaitė laukė rytojaus ir naujų nuotykių.
 (KL2)
Brianna Fraser

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • VI kursas
  • *
  • 381
  • Taškai: 58
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #298 Prieš 4 mėnesius »
Vieną vėlų vakarą Dafydd išalko. Ilgokai svarstė, ar verta keliauti į didžiąją salę, ar ne. Kartą taip išalkęs ir atėjęs čia susidūrė su žmogumi, su kuriuo matytis visai nesinorėjo. Tačiau ta pati nesąmonė negali atsitikti du kartus, ar ne? Taigi velsietis patraukė į didžiąją salę. Atidaręs duris pamatė, kad ji yra visai tuščia, kas raudonplaukiui puikiai tiko. Neskubėdamas jis nuėjo prie Klastūnyno stalo ir atsisėdo kažkur per vidurį. Ilgai nereikėjo laukti, kol namų elfai puolė aptarnauti. Bent jie nejaučia man neapykantos apmaudžiai pagalvojo Dafydd, suvokdamas, kad tie padarėliai iš tiesų yra, ko gero, vieninteliai, kurie jį aptarnauja taip pat, kaip ir bet ką kitą. Juk bet kuris žmogus, pamatęs sėdintį Dafydd, spruktų kuo toliau...
Tokioms apmaudžioms mintims graužiant galvą Dafydd atsikando šokoladinės bandelės. Ji buvo šviežutėlė, tad vaikinas pasijuto be galo patenkintas - ko gero, pirmą kartą per visus metus Hogvartse. Dabar buvo svarbiausia, kad neatšliaužtų joks profesorius ir visko nesugadintų.

*

Neprisijungęs Andromeda Fomalhaut

  • V kursas
  • *
  • 45
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My mind is far away from easy.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #299 Prieš 4 mėnesius »
  Kaip įprastai, Andromeda išslinko iš mergaičių kambario. Ji nemėgo valgyti vakarienės kartu su visais mokiniais, labiau patiko būti vienai ir su savo mintimis, kai niekas nerėkė prie pat ausies. Įšliaužusi į didžiąją salę ji pastebėjo tik vieną raudonplaukį   vaikiną prie klastūnyno stalo. Nedaug dėmesio kreipusi į jį, mergina prisėdo šiek tiek arčiau išėjimo ir paprašė namų elfų, kad šie atneštų visų saldumynų, kokių tik turi.  Tą dieną, ji nelabai turėjo noro valgyti padoraus maisto. Juk, visi žinot, kad užeina tokių dienų, kai tik trokšti paskęsti saldumynuose ir įsigyti cukrinį diabetą.  Elfams aptarnavus, Andromeda pagriebė vanilinį keksiuką ir jo atsikando. Pajutusi, kaip keksiukas tirpsta merginos burnoje ji kone suaimanavo - taip stipriai patiko.
the child is grown the dream is gone and I have became comfortably numb