0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Atlanta Lipon

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #255 Prieš 4 metus »
Atlanta Lipon užėmė savąją vietą prie naujojo koledžo stalo. Jos nestebino Paskirstymo kepurės nuosprendis. Atlantos abu tėvai kadaise taip pat mokėsi Klastūno koledže, kaip ir Piteris, jos brolis. Lipon šeimos ragana apsidairė. Ilgas, medinis, tamsiai rudos stalas, prie kurio sėdėjo klastuoliai. Dauguma gyvačių šnekučiavosi tarpusavyje, kol Atlanta tylėjo, nepažinodama nei vieno burtininko, kuris sėdėjo prie šio stalo. Nors ji žinojo viską apie burtininkų pasaulį ir patį Hogvartsą, vis tiek negalėjo patikėti, kad ji pagaliau sėdi Didžiojoje salėje. Diena, kai gavo laišką, buvo pati geriausia! Paskirstymo ceremonijai pasibaigus, tamsiaplaukės akys nušvito, kai stalas pasidengė įvairiausiais patiekalais. Tamsiaplaukė jautėsi alkana ir nekantravo prisipildyti lėkštę maistu. Atlanta pradėjo vakarieniauti.  (KL2)
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Atlanta Lipon »
"We've all got both light and dark inside us. What matters is the part we choose to act on. That's who we really are."

*

Neprisijungęs Eva Avei

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #256 Prieš 4 metus »
Eva buvo ką tik po pirmakursių paskirstymo ceremonijos. Ji buvo paskirta į Klastūnyną , tad atsisėdo tarp kitų klastuolių. Po direktoriaus kalbos, aukso lėkštės prisipildė skaniausių valgių ir gėrimų. Eva valgydama žiūrėjo į kitų koledžų stalus ir labai susikrimto. Kas, jeigu kiti mokiniai iš kitų koledžų nemėgs jos vien dėl to, kad ji iš Klastūnyno ? Bet tai nesvarbu, Evą visada mokydavo, kad į tai nereikia kreipti dėmesio. Kai būdavo mažesnė, ji galvodavo kad tai nesąmonė, bet dabar suabejojo: gal tai ir tiesa ?..
Svarbiausias Evos noras Hogvartse buvo turėti gerų draugų ir neturėti priešų. Ji taip nekantravo jau dabar pradėti mokintis ir t.t. Bet po puotos Eva nuėjo į Klastūnyno bendrąjį kambarį miegoti minčių pilna galva apie rytdieną...
 

*

Angelina Presley

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #257 Prieš 4 metus »
Kiek panobodžiavęs savo kambaryje Julian atsibodo, o taip pat šis šiek tiek išalko tad nieko nelaukdamas paprastu žingsniu atžygiavo į didžiąją salę. Vaikinuko akys tarsi nuskanavo ją. Niekas joje nebuvo pasikeiten. Viskas kaip ir anksčiau, per atostogas. Vos keli žmonės sėdėjo po vieną ar po kelis prie stalų. Vieni kalbėjosi, kiti krimsnojo maistą, o dar kiti buvo paskenden savo mintyse ar veikė patys nežino ką. Nieko daugiau nelaukęs jaunasis klastuolis nužygiavo klastuonyno stalo link, prie kurio nesėdėjo nei vienas žmogus, kas tikrai pasirodė keista. Julian klestelėjo ant suoliuko bei nesidrovėdamas pagriebė nuo stalo skaniai atrodantį, raudoną obuolį ir atsikando gan didelį jo kąsnį. Niekur neskubėdamas pradėjo jį kramtyti ir žvalgytis po salę, tarsi bandydamas pastebėti ką nors įdomaus.


*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #258 Prieš 4 metus »
Camilla sėdėjo savo kambarį ir nieko neveikė. Kambariokės buvo kažkur išėjusios, todėl nusprendė nueiti į didžiąja salę. Pasiilsėti nuo visokiu nuotykiu. Nors nuojauta, kad kažkas bus neįprasta pasiliko. Mokslo metai jau beveik pasibaigė. Klastuolė jau viska suplanavo todėl jautėsi tvirtai. Egzaminus Cornet išlaikė geriau negu tikėjosi, todėl nuotaika švytėjo merginos veide. Vienuolikmetei norėjosi sutikti draugus tik ar jei leis sėdėti prie varnanagio stalo. Daug kartų pirmakursė galvojo kodėl jos geriausi draugai iš varnanagio. Aleksas ir Ema, o kitus kuruos sutikdavo netapdavo jos draugais. Užėjusi į salę mėlynos akys užkliuvo už labai pažįstamą siluetą. Jis sėdėjo prie klastūnyno stalo. Priėjus arčiau Milla nustebo tai buvo Aleksas na arba labai panašus į jį žmogus. Pala Aleksas pasidažė plaukus? pagalvojo mokinė ir priėjo prie berniuko. Atsisėdus priešai ji tarė:
- Gilbertai, sumaišei stalus,- nusijuokė klastuolė ir dar pridūrė,- nebijai, kad išvarys.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Angelina Presley

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #259 Prieš 4 metus »
Vaikino ramų pasisėdėjimą su savimi ir raudono obuolio kramsnojimą sutrugdė juodaplaukė jo amžiaus mergina - Camille. Julian yra ją matęs kartu su jos broliu ir kelis kartus yra girdėjęs, kad ji su Aleksu flirtavo ar vaikiškiau pasakius poravosi. Tad šis nusprendė ją paerzinti ir kiek apmulkinti ar net sutrigdyti.
- Sveika, mažute. Duosi bučkį? - Paklausė šis atsisukdamas į merginą ir pakeldamas antakį. Vaikinukas stengėsi nesusijuokti ar nesuprunkšti, kas jam gan puikiai pavyko.
- Na matai. Aš su Klastuolio apranga. Reiškias mane perkelę į klastunyną. - Tarė jaunasis klastuolis dar kartą atsikăsdamas obuolio. Ištiesų Julian patiko apsimesti šio keliom minutėm vyresniu broliu, kitaip pasakius dvyniu ir taip kiek paerzinti merginą.


*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #260 Prieš 4 metus »
Kai Gilbertas tarė klastuolė susiraukė nepatikėjus jo žodžiais. Minutėlę Camilla patylėjo ir pasižiūrėjo ar nieks nestebi ir pasilenkus ant klastunyno stalo merginą ruošėsi pabučiuoti tuo pačiu paliesdama plaukus. Staiga truputi atsitraukus mokinė pradėjo čiupinėti Gilberto plaukus. Dar atsitraukus Cornet piktai pasižiūrėjo į berniuką ir pliaukštelėjo per žandą. Veliau kai pasirodė raudoną dėmė ji tarė:
- Tu ne Aleksas. Aš žinok atpažįstu dažytus plaukus,- po to vienuolikmetė paklausė.- Kas tu?
Mergaitė labai norėjo sužinoti atsakimo ir džiaugėsi, kad pastebėjo, nes nenorėjo pabučiuoti kažkokį nepažįstamą žmogų kuris labai panašus į Gilbertą. Pasilenkus į priekį Milla įdėmiai klausė mirksėdama savo akimis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Camille Cornet »
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Angelina Presley

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #261 Prieš 4 metus »
Vaikinukas tikrai labai nustebo kai mergaitė pradėjo lenktis jo lūpų link ir norėjo jį pabučiuoti. Šis suprato, jeigu tarp jo brolio dvynio ir jos kažkas vyksta jo brolis tikrai nenorėtų, kad tau nutiktų, tad pradėjo trauktis atgal, kadangi nenorėjo, kad jų  lūpos susilėstų. Nes jeigu tai būtų įveiken Aleksas tikrai būtų supykęs ant Julian. Gavęs nesmarkų smūgį į skruostą šis susiraukė ir susiėmė už skruosto bei tarė :
- Auč, katyte. Nesimušk. - Tarė klastuolis patempdamas lūpą ir vaidindamas nuskriaustą šuniuką. Vis gi jeigu ji bendrauja su Aleksu, Julian taip pat bus prie jos savimi.
- Gerai jau gerai. Aš Alekso dvinys brolis Julian Gilbert, - Tarė berniūkštis verstelėdamas akis. - Tik daugiau nesimušk. - Pridėjo šis ir nusijuokė pažvelgdamas į mergaitę.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #262 Prieš 4 metus »
Milla neturėjo žodžių. Apstulbusiai žiūrėjo į Julian ir galvojo kaip tai galėjo įvykti, kad per visą laiką klastuolė net nenutuokė dvynio egzistavimą. Po kurio laiko mergina jau ryškiai matė brolių bruožų skirtumus. Kaip įmanoma nepastebėti klasėje sėdinčius du Gilbertus. Kaip įmanoma tai slėpti? šios ir dar daug kitų minčių sukosi pirmakursės galvoje. Kelias minutes tyloje Camilla lygino dvynių išvaizdą. Kuo toliau tuo daugiau skirtumų ji rasdavo, bet seniai jau pripažino, kad jei varnanagis daug gražesnis, nors iš šalies atrodė lyg jie vienodi. Vėl nužvelgus dvynį ir pasakė:
- Aš niekad nemačiau tavęs pamokose. Gal tu iš vis ne pirma kart mane taip apgauni,-  vienuolikmetė ir nusijuokė ir vėl nužvelgė Jull.- Aš tavęs, net koledže nepastebėdavau.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Angelina Presley

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #263 Prieš 4 metus »
Vaikinuką kiek suglumino pastovus žvilgsnis į jį ir jis nejaukiai pasikasė pakaušį. Visgi kam patiktų pastovus spoksojimas į jį. Na tik tiems kas trokšta dėmesio. Tu pastoviai spoksojai į Emma, tada kolidoriuje, kvaily. Jau kelintą kartą per šią dieną pasišaipė vidinis balselis iš jaunuolio, kuris ir vėl sakė tiesą. Bandydamas neparodyti, kad jaučiasi nejaukiai jaunuolis tiesiog atsikando obuolio, kurį laikė rankoje, bei pradėjo valgyti tą gabaliuką. Kol mergina spoksojo į Julianą, šis net spėjo suvalgyti visą obuolį, tad padėjo griaužtuką į laisvą lėkštę ir vėl grąžino žvilgsnį į Camillę, kad tik nepasirodytų perdaug nemandagus.
- Nieko keisto. Daug kas manęs nepastebi, tad neišimtis, kad ir tu nepastebėjai. - Kiek kukliai tarė berniūkštis pasitvarkydamas savo kiek susivėlusius plaukus, kadangi jau nepirmą kartą šis pamiršo juos susišukuoti.


*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #264 Prieš 4 metus »
Išklausius atsakymo mergina net susigėdo. Turbūt sunku būti tuo dvyniu kurio nieks nepastebi norėjo pasakyti Camilla, bet vietoj to patylėjo. Staiga klastuolė pradėjo galvoti apie visas vietas kur ji ankščiau būdavo. Pirmakursė norėjo kažką pasakyti, kad nebūtu nejaukios tylos, bet seniai nesirodantis vidinis balsas prabilo pirmesnis na ir ką tu jam pasakysi. Prikalbėsi visokiu nesąmonių ir man tau reiks padėti. Net nejučiomis Milla garsiai atsakė:
- Ką? Kada tu man čia badėjai?- Pagaliau supratus, kad Julian viska girdėjo juodaplaukė tarė.- Emm... Atsiprašau tiesiog...
Pagalvojus, kad tai turėjo skambėti labai keistai mergina tyliai nusikeikė, kad Gilbert negirdėtu. Na va sakiau tarė piktas balsas. Vienuolikmetė labai susinervino ir norėjosi rėkti kai paskutinį kartą buvo pasirodęs šis balsas. Kartais mergaitei atrodė, kad šis balsas gali užvaldyti pačia klastuole, nes jau valdyti negali. O jis pasirodo tik tada, kai jo labiausiai nelaukiama. Pro akys prabėgo tas susitikimas su kaukų ir dar daugiau nemalonių kitų. Pilvas išdavė keistas garsas ir nuo stalo Cami pasėmė obuolį ir mėlynos akys pasižiūrėjo tiesiai į klastuolį ir tarė:
- Nekreipk dėmesio kartais šneku su savimi.
Ką aš iš vis pasakiau jis galvos, kad aš išprotėjus pasakė sau klastuolė, bet vidinis balsas nieko nelaukė Pfff... ir vėl. Camilla jau buvo susinervinus, bet bandė parodyti, kad viskas gerai.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Angelina Presley

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #265 Prieš 4 metus »
  - Viskas gerai. Aš suprantu. Pripratęs. - Draugiškai tarė vaikinukas pažvelgdamas į mergaitę. Tiesa pasakius jai labai tiko akiniai, kuriuos šiandien buvo užsidėjusi. Bet Emma vistiek daug kartų gražesnė. Pagalvojo šis ir linktelėjo sutikdamas su savo mintimis.
 - Bent su savim pasikalbi, - Tarė jaunasis klastuolis bandydamas pajuokauti, bet suprato, kad jam išėjo tikrai nekaip, - Joaaa... Nepaėjo pajuokauti. Kažkaip šūdinai gavosi. - Numykė šis pasitvarkydamas savo plaukus, kurie vistiek netapo labai tvarkingi.
  Staiga berniukas prisiminė apie Camille ir savo brolį, tad plačiai išsišiepė nieko gero nežadančia šypsena. Julian užsimanė kiek paerzinti mergaitę, bet şis nežinojo kaip jam tai pavyks.
  - Na. Tai kada mano broliukas žadėjo mane supažindinti su tavimi? Visgi tu jo mergytė. Ar girdėjau blogus gandus, Cami? - Paklausė rudaplaukis prunkštelėdamas.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #266 Prieš 4 metus »
Blogus gandus? Apie ką jis šneką. Kažkas blogai? vėliau ji susimastė, gal net ir apsidžiaugė, nes atrodė lyg Aleksas nori tapti jos vaikinu, bet atsakė:
- Mergyte? Na nemanau,- minutėlę pagalvojus ji tarė,- o ką, jis taip sakė?
Nors Cami galvojo, kad Julian galėjo juokauti, bet tamsiaplaukei pasidarė įdomu. Gal dėl to, kad busima antrakursė norėjo, kad jie būtu pora? Pažvelgus į vaikiną klastuolė pamatė, kad jis susidomėjo jos akiniais todėl su šypsena veide tarė:
- Patiko akiniai,- nusiėmusi juos klastuolė padėjo ant stalo ir tarė,- nori juos pasimatuoti?
Supratus, kad Gilbertas gali pagalvoti, kad šie akiniai reikalingi, kad pagerinti regėjimą ji greit sumalus žodžius tarė:
- Oi ne jie dėl gražumo.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Angelina Presley

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #267 Prieš 4 metus »
  Vaikinukas stebėjo merginos sutrikusi veidą ir prunkštelėjo. Pavyko! Tik reikia nesustoti ir dar truputėlį ją paerzinti. Pagalvojo šis ir linktelėjo pritardamas savo mintims.
  - Bet norėtum būti. Ar ne? Gi mačiau kaip tavo akys sublizgėjo vos prakalbau apie jį. Man gali papasakoti. Nebijok. Aš nesakysiu net savo dvyniui. - Tarė šis su plačia šypsena veide.
  - Na jis nieko nesakė. Net nebuvo užsiminės apie tave. Nes susitikom po daug laiko ir kalbėjom broliškom temomis, o tokios temos nepriėjom. - Kiek pamelavo Gilbertukas, nenorėdamas išduoti brolio paslapties
  Camille'i pamačius, kad Julian'as susidomėjo jos akiniais ir pasiūlius pasimatuoti tarė :
  - Kodėl gi ne? Gi ant gražių žmonių viskas tinka.
Nusimaivė vaikinukas nusijuokdamas ir nieko nelaukęs pasiėmė akinius bei užsidėjo juos.
  - Na ką, atrodau gražiai. Patikčiau Em...? - Tarė jaunasis klastuolis spėdamas laiku sustoti ir nepasakyti mergaitės vardo. Vos spėjau sustoti. Kaip dabar išsisukti? Bandė sugalvoti menką planą Julian'as.
  - Ammm... Nekreipk dėmesio. Tu neturėjai to išgirsti. - Galiausiai tarė kiek susigėdęs ir paraudęs vaikinukas.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #268 Prieš 4 metus »
Jull užsidėjus ainius klastuolė nusijuokė ir tarė:
- Jau tikrai, kad ant gražių žmonių viskas tinka.
O jeigu Aleksas juos užsidėtu? Ar būtų dar gražiau? pagalvojus ji toliau klausė klastuolio kalbos. Em? Kas tą Em? susidomėjus Camilla nusišypsojo gudri šypseną ir tarė:
Em tavo mergina? Uh žinau viena,- klastuolė galvojo, kad tai ne pilnas vardas todėl prisiminus pirma į galvą šovusį vardą prasidedant iš E ir M raidės pasakė,- gal Emma?
Prisiminus savo draugę pasakė. Jos tikrai buvo geros draugės ir norėjosi su ją kalbėti kuo ilgiau ir niekada neatsibosta. Nusišypsojus Jull ji tarė:
- Žinai, net man taip atrodo, kad tu gali daug kam patikti,- po to apsižvalgius ji tarė,- prašau niekam nesakyk, man tikrai patinka Aleksas, bet aš nežinau ar aš jam patinku.
Nuleidus galvą atsakė Milla.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Angelina Presley

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #269 Prieš 4 metus »
- Tai miela?  - Labiau paklausė niegu pasakė vaikinukas nusijuokdamas. Julian pažvelgė į kitą pusę ir plačiai išsišiepė pamatęs plaukus tarsi Emmos. Mergaitei atsisukus jis krūptelėjo ir suprato, kad ten tikrai nebuvo varniukė. O galėtų. Jau spėjau pasiilgti jos. Pagalvojo vaikinukas ir nuleidės galvą nusišypsojo, o tada vėl pakėlė galvą, taip žvelgdamas į Camille.
- Ammm... Aš neturiu merginos. Tai tiesiog man labai patikusi ir labai kritusi į akį merginą. - Tarė Gilbertas prikasdamas lūpą ir pažvelgdamas žemyn. Išgirdęs, kad klastuolė paminėjo Emmos vardą jis pakėlė išplėstas akis. Supratęs, kad mergaitė gali suprasti jaunasis klastuolis bandė kuo greićiau padaryti nerūpestingą veidą, bet šis nežino kaip jam pavyko.
- Emma? Kas ta Emma? - Paklausė nerūpestingai Julian'as. Na bent jau jis manė, kad jo balso tonas skamba nerūpestingai.
  Išgirdęs iš Camille's kaip ir komplimentą, berniūkśtis plačiai nusišypsojo, bet tiesiog papurtė galvą.
- Norėčiau, bet gaila, kad taip nėra. Manęs nemėgti taip pat yra DAUG priežasčių, - Tarė vienuolikmetis pažvelgdamas į bendraamžę, - Nebijok. Tikrai niekam nesakysiu. Ką jau ką, bet paslaptis tai moku laikyti. Ir tai nieko blogo. Jūs taip artimai bendraujat, iad matosi, kad patinkat vienas kitam. - Tarė Gilbertas su šviečiančia šypsenėle veide...