0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Giliai

Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #135 Prieš 4 metus »
Priešais Lėją stovinti asmenybė regis norėjo bendrauti. Ir pačiai Lėjai suirzimas rodos kiek nuslūgo.
- Aš Lėja Vils. - pasakė varniukė prisistačius pašnekovui. Rudaplaukė įsivaizdavo, kad pirmakursiui gali būti nepatogu kalbėti ir būti šalia visai nedraugiško ar blogai nusiteikusio žmogaus. Lėja prisiminė kaip keista ir nejauku buvo jai pačiai būnant pirmakursei, nors šiaip varnanagė nelabai ką imdavo giliai į širdį. Antrakursė pastebėjo, kad Džonatanas stengiasi būti draugiškas. Rudaplaukės bloga nuotaika pamažu visiškai išgaravo. Ji įsidėjo lazdelę, kurią laikė rankoje į kišenę.
- Atsiprašau, kad buvau nedraugiška, - pasakė ji. - Neturėjau geros nuotaikos. - po keleto minučių Lėja paklausė:
- Iš kokio tu koledžo? Kaip sekasi hogvartse?

*

Neprisijungęs Džonatanas Langfordas

  • IV kursas
  • *
  • 22
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • :)
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #136 Prieš 4 metus »
Švilpis pastebėjo, kad mergaitė nustojo būti tokia surūgusi ir pasidarė truputį sukalbamesnė nepaisant to, kad juk būtent jis Lėją sutrukdė ir jos subjurimas visai nebuvo netikėtas.
- Malonu, Lėja, - tarė Džonatanas, truputį labiau atsipalaiduodamas. Varniukės nuotaikos tikrai greitai kito, bet svarbiausia, ji visai norėjo kalbėtis. Lėjai dar ir atsiprašius švilpis nustebo, nebuvo pratęs, kad kas taip pripažintų buvęs blogos nuotaikos. Dažniausiai jį supantys žmonės tiesiog pamiršdavo, kaip elgėsi. - Viskas gerai, - patikino Džonatanas. Jis nuleido galvą ir koja perbraukė per žolę. Jau norėjo ir pats ko paklausti, kai mergaitė tai padarė.
- Švilpynės, - gūžtelėjo pečiais berniukas, vėl pakėlęs akis į Lėją. - O sekasi viskas neblogai. Bent neturėtų palikti antriems metams, nors turbūt ir nesu pats geriausias pirmakursis. Tiesa, o tu greičiausiai ne pirmam kurse? - pasiteiravo ir Lėjos. Ši nelabai buvo matyta, o pirmakursių daugumą Džonatanas pažinojo. Vis tiek juk reikėdavo ir su kitais koledžais bendrauti, ir per pamokas, ir renginiuose. Tų pirmakursių nebuvo tiek ir daug. O dabar Džonatanas susipažins dar ir su mokiniais iš kitų kursų, tas jam labai patiko.


*

Lėja Vils

Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #137 Prieš 4 metus »
 Lėja žiūrėjo, kaip vaikinukas eilinį sykį koja perbraukia žolę. Jai šis veiksmas atrodė truputį juokingas. Pašnekovui atsakius į Lėjos klausimą varnanagė šyptelėjo maža šypsenėle ir nuo akių nusibraukė vėjo užpūstą sruogą.
- Aš antrakursė, - atsakė ji. - bet atrodo hogvartso gerai dar nepažystu, - Lėja vėl šyptelėjo ir priėjo arčiau švilpynės mokinio.
- Gal norėtum... Hm... - pradėjo Lėja. Jos galvoje karštligiškai sukosi mintys. - Gal norėtum pasipraktikuoti kerus? - pagaliau baigė ji. Rudaplaukė apmastė savo pasiūlymą. Nieko blogo neturėtų nutikti. Apsijuokti irgi neturėčiau. Pagalvojo varnanagė. Ji kyštelėjo ranką į kišenę. Lėjos pirštai užčiuopė lygią medieną. Išsitraukus lazdelę Lėja pažvelgė į Džonataną. Varniukė norėjo pamatyti kaip šis reaguoja į jos pasiūlymą.
- Kokia hogvartso pamoka tau patinka labiausiai? - paklausė Lėja, o jos balsas ištirpo vėjyje.

*

Neprisijungęs Džonatanas Langfordas

  • IV kursas
  • *
  • 22
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • :)
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #138 Prieš 4 metus »
- Matyt, esi iš Varno Nago, kad iškart kyla mintis ką nors mokytis, - Džonatanas išsišiepė Lėjai, jau išsitraukusiai burtų lazdelę. Tada ir pats savąją sugrabaliojo vidinėje apsiausto kišenėje tarp visokių menkniekių. Tai buvo sutikimo pasipraktikuoti kerus ženklas, visgi švilpiui daugiau praktikos būtų labai pravertę. O ir šiaip, jam nauji kerai visada keldavo smalsumą ir berniukas tarsi išsikeldavo sau tikslą juos įvaldyti. 
- Mėgstamiausia pamoka?.. - Džonatanas šiek tiek sudvejojo, ar sakyti. - Tikriausiai pasirodysiu keistas, bet nuodai ir vaistai. Ji kažkaip visiems asocijuojasi su klastūnynu ir todėl į mane kiti žiūri kreivai, kai pasakau. O tavoji? Gal koks kerėjimas ar apsigynimas nuo juodosios magijos? - pabandė spėti švilpis. Manė, kad Lėja neatrodo, kaip vienoje vietoje galinti nusėdėti ilgą laiką. Bent jau tokį įspūdį sudarė šis susitikimas, kai Lėja gan užsidegusi pasisiūlė pasipraktikuoti kerus. O gal jai tiesiog buvo užėjusi tokia nuotaika - Džonatanas juk negalėjo to žinoti. 


*

Lėja Vils

Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #139 Prieš 4 metus »
- Taip, aš varnanagė, - nusišypsojo Lėja. Ji žiūrėjo kaip Džonatanas išsitraukia lazdelę. Pašnekovui paskius savo mėgstiausią pamoką rudaplaukė nė kiek nenustebo.
- Visai suprantama, kad kam nors gali patikti eliksyrų pamoka. - šyptelėjo ji. - aš labiausiai mėgstu magiškų gyvūnų priežiūrą. Man labai patinka gyvūnai. - pasakė varnanagė. Ji pirštu paglostė burtų lazdelę.
- Galime pradėti, - psakė Lėja. Iškėlus lazdelę mokinė susikaupė. Rudaplaukė kiek pagalvojo kokį burtažodį bandyti. Greitai jos galvoje jau skambėjo burtažodis kurį tuojau reikės iškarti. Lėja susikaupė ir tai truputėlį atsispindėjo jos veide. Iš ties varniukė žinojo, kad moka tą burtažodį, tačiau truputį jaudinosi, kad matant kitam mokiniui burtažodis gali netyčia nepasisekti. Ji apsidairė ir gan garsiai ištarė:
- Accio pagalį! - neilgas pagalys gulėjas ant žemės atskrido į rudaplaukės ranką ir Lėja lengviau atsiduso.
- Dabar gali pamėginti tu, - pasiūlė mergina švilpiui.

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #140 Prieš 3 metus »
  Pilyje buvo gan triukšminga. Dauguma žinojo, kad ir koks kartais niurzga būna Quentin, bet triukšmas, dideli žmonių būriai, veiksmas, įvairios veiklos ir kiti panašūs dalykai jam patiko. Nežinia kodėl, bet triukšmas pirmakursio šią saulėtą pavasario dieną netraukė, ir jis nužygiavo šiek tiek toliau nuo viso triukšmo ir Hogvartso. Galbūt jis buvo šiek tiek sutrikęs, kad pateko būtent į grifų gūžtą kai visiškai to nesitikėjo? Buvo galima spėlioti ir spėlioti, bet atsakymo į tai nežinojo net pats vienuolikametis. Bežygiuojant pradedančia įgauti ryškesnę žalios spalvos atspalvį žole, Yann priėjo ąžuolą, esantį prie ežero. Vaikinas dar niekad nebuvo šioje vietoje, bet jam čia pasirodė labai tylu ir ramu, puiki vieta norint pabūti vienam, kažką apgalvoti, pabūti tyloje. Nors Quentin ir neturėjo labai didelio noro būti vienas, bet vistiek priėjęs visai arti medžio jis atsisėdo ant žemės, nugarą atremdamas į seną medžio kamieną ir taip pasislėpdamas pavėsyje nuo saulės spindulių.  Saulė šiandien švietė tikrai ryškiai, o danguje matėsi tik keletą baltų debesų. Nors saulė ir stengėsi įšildyti orą ir taip "pranešti" apie pavasarį, bet lauke vistiek nebuvo labai šilta. Vis gi dar ne taip seniai teprasidėjo pavasaris, tad didelių šilumos plūpsnių ir nebuvo galima tikėtis.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #141 Prieš 3 metus »
Elliw išėjo į lauką. Nereikia ir sakyti, kad pakeliui iki paradinių durų ji bent kelis kartus pasiklydo. Kažkokiu būdu atsidūrė prie Klastūnyno bendrojo kambario. Po to susivokė esanti prie Varno Nago bendrojo kambario. Galiausiai kažkokiais keliais ir klystkeliais mergaitė atsidūrė prie lauko durų. Net lengviau atsikvėpė. Ji ištiesė ranką norėdama tas duris pastumti, tačiau vis tiek sugebėjo kažkaip į jas atsitrenkti. Švilpė net nenusikeikė - spėjo priprasti prie tokių nutikimų.
Pagaliau išėjusi į lauką Elliw pajuto, kad yra gana vėsu. Mergaitė buvo apsivilkusi tik trumparankovius žiobariškus marškinėlius. Galvoje sukirbėjo mintis eiti ir persirengti, tačiau ji puikiai suprato: jeigu dabar grįš į bendrąjį kambarį (o tam užtruks tikriausiai bent kokią valandą), eidama į atgal į lauką vėl pasiklys. Tad geriau nereikia.
Elliw neskubėdama patraukė ežero link. Dar ten nesilankė, nes nebuvo itin didelė vandens mėgėja. Vis dėlto dabar nutarė, kad reikia apžiūrėti, kaip atrodo ta itin tarp mokinių populiari vieta.
Neilgai trukus pamatė į medį atsirėmusį mokinį. Buvo visai smalsu dar su kuo nors susipažinti, tad mergaitė kiek paspartinusi žingsnį pradėjo artintis prie jo. Deja, likus vos porai žingsnių ji paslydo ir "nučiuožė" tiesiai link jo. Neišlaikiusi pusiausvyros nudribo tiesiai sėdinčiam berniukui po kojomis.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #142 Prieš 3 metus »
  Saulė ir toliau švietė, šildė, bet kaip buvo vėsu taip ir liko.  Quentin žvelgė į lėtai tekantį ežero vandenį ir jau pradėjo gailėtis, kad atėjo čia. Čia nors ir buvo tylu, ramu, bet vaikinui, kuriam visad labiau patikdavo triukšmas negul tyla, ramybė, čia darėsi nuobodu. Vaikinukas vis dairėsi, tikėdamasis pamatyti kažką kas jį sudomintų, bet niekas taip ir neužkliuvo jam už akių. Staiga pasigirdo kažkoks garsas, kuris privertė šiek tiek susiraukti pirmakursį grifuką. Tuoj pat prie jo kojų atsirito mergaitė, kuri tikriausiai taip pat buvo pirmakursė ir kuri vilkėjo švilpynės aprangą.
- Minkšta žolė, kad sumanei pasivalioti? - Išpradżių gan nedraugiškai tarė Yann, o tada tingiai atsistojo ir ištiesė keistai mergaitei ranką, taip norėdamas padėti jai atsistoti.
- Leisk, padėsiu. - Sumurmėjo šis visdar laikydamas ištiestą ranką ir laukdamas kol lieknutė mergaitė ją paims arba tiesiog atsistos be Quentin pagalbos...

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #143 Prieš 3 metus »
Tiesą sakant, Elliw visai nenustebo, kai kvailas berniukas nusprendė iš jos pasišaipyti. O ko dar buvo galima tikėtis? Kad maloniai padės atsistoti? Reikia pastebėti, kad tokiu atveju ji tikriausiai abu įverstų į ežerą. Dėl tos priežasties į ištiestą ranką velsietė nė nepažiūrėjo. Ką tik šaipėsi, o dabar jau draugiškai padeda? Na jau ne, ji ne tokia naivi!
- Ne, ačiū! - kiek garsiau nei ketino riktelėjo švilpė. Ji vikriai pašoko ir netrukus žiūrėjo į berniuką. Pasiraususi atmintyje nutarė, kad nėra jo mačiusi. Vis dėlto Elliw atmintis buvo tokia, kad toks teiginys visiškai nebūtinai buvo teisingas. Ką gali žinoti, gal ji vakar atsitrenkė į tą patį berniuką? Ilgokai galvojusi nutarė, kad vakar neatsitrenkė į nieką. Puiku.
- Tai ką čia veiki? - paklausė mergaitė bespalviu tonu. Kol kas taip ir nesuprato, ar šitas berniukas bus pašaipūnas, ar jis vis dėlto yra draugiškas.
Rudaplaukė priėjo prie ežero ir pažvelgė į vandenį. Kelias akimirkas pagalvojo apie galimybę nusimaudyti, bet vis dėlto apsigalvojo. Apsisukusi jau norėjo grįžti prie berniuko, kai kojos susipainiojo ir ji pargriuvo. Nespėjo nieko pagalvoti, kai pajuto esanti vandenyje.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #144 Prieš 3 metus »
  Mergaitei nepaėmus vaikino ištiestos rankos ir atsistojus pačiai, berniukas tik trūktelėjo pečiais ir grįžo į senąją poziciją. Jis sulenkė kojas per kelėnus sėdėdamas nugarą atsirėmęs į medį ir stebėjo, ką mergaitē sugalvos daryti po to. Vikriosios švilpės klausimas privertė suprunkšti vaikinuką.
- Tai tikriausiai sėdžiu? O ko pati čia atėjai? Kompanijos palaikyt? Prisėsk, priimsiu. - Klausiamai atsakė jis dar kartelį prunkštelėdamas ir toliau stebėdamas iš išvaizdos atrodančią pirmakursę mergaitę. Vaikinukas net nespėjo sureaguoti kaip ji pliuptelėjo į vandenį. Quentin išpradžių pasimetė, bet vėliau tik nusimovė per galvą džemperį, kurį jis neseniai apsimovė vietoje mokyklinės aprangos, ir numetęs jį ant žemės taip pat šoko į vandenį. Jis nebandė vaizduoti kažkokio didvyrio, bet tikrai nenorėjo tapti paskendimo liudininku. Panėręs po vandeniu grifukas rado mergaitę, tad ištraukė ją ir sunkiai, bet sugebėjo pasodinti ant žemės, o po to ir pats išlipti iš vandens bei patraukti ją kiek toliau nuo jo, kad visa tai nepasikartotų.
- Tau būtina visur kritinėti ir virtinėti? - Kiek padusęs ir visas šlapias tarė pirmakursis ir paėmęs savo džemperį metė jį mergaitei.
- Turėkis, gal bent nesusirgsi. - Sumurmėjo šis ir nepatenkintas tokio "linksmo pasimaudymo" net neatsisveikinęs nužygiavo Hogvartso mokyklos link, kad galėtų pasikeisti savo varvančius rūbus į normalius rūbus bei kiek susišildyti...


*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #145 Prieš 3 metus »
Po tradicinės sunkios dienos mokykloje, Rokui nesinorėjo praleisti savo vakaro bendrajame kambaryje. Buvimas su kitais varniais jo nedomino, jie paprasčiausiai buvo jam atsibodę. Tad, namų darbus padaręs bibliotekoje, apie septintą valandą žengė pro mokyklos duris ir nuėjo link ežero. Nors ir buvo vėlyvas pavasaris, oro temperatūra tikrai nebuvo karšta – gerai, kad vaikinas kuprinėje turėjo storesnę mantiją. Atsidūręs prie pakrantės, vaikinukas ėjo tolyn, vengdamas kelių pirmokų, kurie čia bastėsi. Vanduo jį ramino, leido atsipalaiduoti ir pasimiršti. Tikriausiai todėl čia jaunuolis taip dažnai ateidavo. Jam patikdavo ramiai sėdėti vienam. Šiandien jis tą nusprendė daryti prie seno, prie ežero augančio, ąžuolo. Rokas žinojo, kad tai buvo atoki vieta, verta toliau paėjėti. Tik nežinia ar verta žemėtų batų. Visgi, net ir sužemėtais batais varnis pasiekė senąjį medį. Seniau būtų galvojęs pasitiesti kažką prieš sėdant, tačiau dabar apie tai nemąstė, nes uniforma buvo jau pakankamai sugadinta per apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką. Vaikinas atrėmė savo nugarą į medį ir stebėjo, kaip vanduo, vejamas vėjo, tiuškenasi po ežero paviršių. Pagaliau. Ramybė.
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills

*

Neprisijungęs Demarcus Partington

  • Burtininkas
  • ***
  • 56
  • Lytis: Vyras
  • If we were Villains
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #146 Prieš 3 metus »
Buvo gražus, ramus, bet kiek šaltokas pavasario vakaras. Tiesą sakant, ko daugiau laukt, jei ne artėjančios vasaros, pramogų, bet ne Demarcus, kuriam vis norėjosi pabūti vienam su savo mintimis, gulint lovoj ir stebint dangų. Niūrios, chaotiškos mintys, nerimas, vienišumo jausmas - tai, kas paskutiniu metu nedavė ramybės ir slėgė vaikiną. Jis net pamokų nelankė, o ką jau kalbėt apie namų darbus, matyt, trūko motyvacijos ir ta nelemta gyvenimo beprasmybė užvaldė jauną vaikiną. Jam net nebuvo įdomūs pokalbiai su kitais varniais, laikė juos menkystomis, silpnapročiais, nesusipratėliais. Bet, šiaip ar taip, gulėdamas lovoje, jis nusprendė, kad tikrai reikia prasiblaškyti ir pravėdinti galvą, todėl apsirengęs išsiruošė eiti prie seno, šalia ežero augančio ąžuolo pasisemti stiprybės, ramybės. Eidamas ežero pakrante, jis žvalgėsi aplinkui, bandė grožėtis ežeru, ta visa gamta. Tikrai, kaip gražus, vakariškas peizažas suteikė vaikinui džiaugsmo, harmonijos bei pasitikėjimo savimi. Eidamas toliau link senojo ąžuolo, Demarcus pamatė tamsų siluetą, kažkoks jaunuolis sėdėjo atsirėmęs savo nugarą į medį ir tai Demarcus kėlė pasipiktinimą. Jis tikėjosi pabūti vienas su savimi, o čia dar kitas žmogus, bet nedrąsiai žengdamas žingsnį po žingsnio, vaikinas artėjo.

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #147 Prieš 3 metus »
 Amelija nuėjo prie ežero. Jai labai patiko Hogvartse, bet ji norėjo pailsėti, tad ir išėjo pasižvalgyti po Hogvartso apylinkes.  Tą dieną oras buvo šaltas, todėl mergaitė labai šiltai apsirengė ir dabar ji jautėsi kaip apsirišus pagalvėmis. Nuėjus toliau nuo pilies ji pamatė labai gražų vaizdą. Ežero vanduo mirgėjo saulėje. Kadangi buvo rytas, o naktį buvo šalna, žolė ir medžiai buvo šerkšnoti. Pakerėta tokio vaizdo Varno Nago mokinė priartėjo prie ežero. Jinai priėjo prie vandens ir įmerkė į jį pirštus. Vanduo buvo labai šaltas, bet Amelija šalčio nebijojo. Ji taškė vandenį, kol pirštai nutirpo. Paskui mergaitė nebežinojo ką veikti, todėl pradėjo vaikščioti aplink krūmą, kuris ten augo ir mąstyt. Į Hogvartso pilį grįžti ji nenorėjo, nes buvo smagu lauke. Amelija labai mėgo piešti, todėl pradėjo galvoti ką galėtų nupiešti, kai sugrįž pilin.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Amelija Harmon »
Galbūt...

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #148 Prieš 3 metus »
Kristina gavo didelę pastabą nuo mokytojos todėl nusprendė nueiti prie ežero pakrantės ir paklausyti muzikos. Lauke buvo net 2 laipsniai šalčio , o Kristina buvo su kedais , plonomis kelnėmis ir megztiniu. Mergaitė tingėjo grįžti į pilį persirengti tad liko prie ežero . Kristinai labai patiko ,,The Neighbourhood" dainos tad pasileido ,,Sweater Weather" ir jautėsi gerai . Tik staiga pamato , kad eina ta pati mokytoja kuri įrašė pastabą . Mergaite greitai išjungė dainą ir pasislepė už krūmo. Mokytoja buvo ne viena o su elfu. Kristina matė tą elfą  pirmą kartą ir jai atrodė kažkas ne taip. Mergaitė nusprendė paklausyti apie ką jie kalbasi.Mokytoja kalbėjo su  elfu  apie tai kad Hogvartse yra tyčiojamasi iš berniuko Tomo . 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Christina Granger »



*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #149 Prieš 3 metus »
 Amelijai jau nusibodo vaikščioti, ji sugalvojo tiek piešinių variantų, kad pirmus jau užmiršo. Mergaitė pagalvojo, kad jau eis į hogvartsą, ar į jo kiemą, gal ten su kuo nors susitiks ir pasikalbės. Visus namų darbus kitai dienai ji jau buvo paruošus ir nelabai turėjo ką veikti. Varno Nago mokinė pagalvojo kad būtų gerai, jeigu būtų šilta ir būtų galima maudytis ežere, bet dabar buvo taip šalta, kad net ant žemės atsisėsti buvo per šalta. Kai Amelija jau norėjo eiti ji pamatė kitą mokinę. Ji buvo pasislėpusi nuo profesorės už krūmo. Amelija nusprendė, kad gali su ja pasikalbėti. Ji nuėjo prie mergaitės ir pasisveikino. Paskui nežinojo ką pasakyti, todėl greitai tarė:
- Mano vardas yra Amelija, aš esu iš Varno nago. Esu pirmakursė. O tu?
Galbūt...