0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Gabriel Jack Grayson

  • I kursas
  • *
  • 11
  • Taškai:
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #90 Prieš 5 metus »
Lauke buvo vėsoka,tačiau vaikinui tai ne itin rūpėjo. Jis ir toliau žiūrėjo į žemę nerodydamas didelių emocijų. Nors ir stengėsi Gabriel nebebūti toks kandus,jam nepernelyg gerai sekėsi tai daryti. Radus proga iš ko nors pasityčioti,jis būtinai tai padarydavo. Juk kitaip negalėdavo.
- Na,šiaip jau,jei kažkur perlenksiu lazdą pasakyk. Nepažadu taisyti savo nuostabaus elgesio,tačiau sužinot kas yra blogai su manimi yra būtina ,- su šiokiu tokiu sarkazmu ištarė klastuolis. Tačiau išgirdęs varnanagės nuomonę apie klastuolius,šis kiek nustebo. Juk tiek daug Hogvartso mokinių tik ir tesako,kokie tie klastuoliai nedori ir blogi. O štai čia,prieš jį sedėjo raganaitė,kuri teigė,jog ir klastuoliai gali būti geri,ir nevisi joe yra pasipūtę ar nedraugiški. Gabriel net nustebo,tačiau,jam patiko,jog pašnekovė galvojo,kad ne visi klastuoliai tokie. Su taip mąstančiais jam būdavo lengviau bendrauti,ar jiems atsiverti.
- Tu,žinoma esi teisi kalbant apie kačiukus. Na,tačiau man kaspino tikrai neužrištum,nė nesvajok ,- nusijuokė vaikinas ir pritilęs,giliai įkvepė oro. Kiek pasirausęs kišenėse rado keliais sulamdytas cigaretes. Vaikinas tik žvilgtelėjo į jas,pasukiojo tarp pirštų ir niekaip neapsisprendė,ar prisidegti ar mesti lauk. Tačiau,mesti lauk buvo gaila,o prisidegti nebuvo noro,tad susidėjo sulamdytas žudikes atgal į striukės kišenę.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #91 Prieš 5 metus »
-Sutarta,-linksmai šyptelėjo mergina išgirdusi Gabriel žodžius ir kilstelėjo galvą žvilgtelėdama į tamsias vaikino akis. Šviesiai mėlynų akių savininkė stebėjo priešais stovintį berniuką, kuris, regis, liko nustebintas išgirdęs varnės žodžius. Nusukusi žvilgsnį nuo rudaplaukio Davina pažvelgė į sutemusį dangų. Nakties vėsa, žibantis dangus ir ištarti Gabriel žodžiai privertė merginą kilstelėti savo lūpų kampučius.
-Kad ir kaip norėčiau pamatyti tave su rausvu kaspinu, tačiau iš pagarbos tau atsisakysiu šios minties,-erzindama nusijuokė varnanagė. Išvydusi, kaip Gabriel išsitraukia kelias cigaretes mergina klausiamai į jį pažvelgė. Kad ir kaip bandė suprasti, kuo jos taip visus traukė, tačiau atsakymo vis dar neturėjo. Rudaplaukiui įsidėjus cigaretes atgal, mergina dėkinga šyptelėjo.
-Neturėtum savęs žaloti rūkydamas,-rimtu tonu tarė mėlynakė.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Gabriel Jack Grayson

  • I kursas
  • *
  • 11
  • Taškai:
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #92 Prieš 5 metus »
Pokalbis su varnanage neprailgo ir klostėsi glima sakyti gana gerai. O tai klastuolį be galo stebino iš tiesų. Su kitu mokiniu,nesvarbu švilpiu,grifu,varniu ar net klastuoliu greičiausiai jau būtų susikivirčinęs. Tačiau čia,net tokios minties nebuvo,jog jis susikirvirčys su varnanage. Priešingai,jam labai patiko su ja pasikalbėti
- Kaip mielaaaa ,- nutęsė vaikinas. - Kažkas gi jaučia man pagarbą,nuostabu... O šiaip,manau,man kaspinas netiktų. Tačiau štai va,tau,turėtų tikti ,- nusijuokė vaikinukas.
Kai vaikinas išsitraukė cigaretes ir jas sukiojo rankose,pastebėjo klausiamą ir nelabai patenkintą šalia sėdinčios Davinos žvilgsnį. Klastuolis tik užvertė akis ir paklausė?
- Na,kas?
Tačiau sulaukti atsakymo nenorėjo,tad patylėjo keletą minučių,pasukiojo žudikes rankose ir įsidėjo atgal į kišenę. Išgirdęs merginos pasakymą,kuris nuskambėjo gana rimtai ir nelabai patenkintu tonu pradėjo gintis:
- Tai juk vistiek darau aš,o ne tu,koks gi skirtumas po šimts? - kandžiai atsakė vaikinas.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #93 Prieš 5 metus »
-Tikrai manai, kad rausvas kaspinas man tiktų?-nusijuokė mergina mintyse bandydama įsivaizduoti save su ant kaklo užrištu rausvu kaspinu. Šviesiai mėlyni džinsai, plonas juodas megztukas, juodas odinis švarkelis ir rausvas kaspinas? Ne, tai tikrai nederėjo tarpusavyje.
-Tu teisus, tai tavo pasirinkimas,-nenorėdama ginčytis mergina tik linktelėjo. Suprato, jog Gabriel dėl rūkymo buvo nusiteikęs kovingai. Atsistojusi Davina perbraukė ranka per ilgus rudus plaukus ir žvilgsniui nukrypus nuo tamsaus dangaus prie šalia stovinčio vaikino šyptelėjo.
-Manau, metas grįžti į pilį,-užsisegusi juodą, odinį švarkelį tarė varnė. Oras pamažu atvėso, tad net odinis švarkelis nešildė.
-Eime?-žvilgtelėjusi į Gabriel paklausė mėlynakė ir pasuko pilies link.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Giliai

Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #94 Prieš 5 metus »
Lėja lėtai ėjo prie ežero. Jai po kojomis gurgždėjo apšerkšnijusi žolė. Ant mergaitės kaštoninių plaukų krito lengvos baltos snaigės. Su apsnigtais plaukais  ji atrodė kaip fėja iš pasakos.
 Mergaitė norėjo pailsėti. Ji buvo pavargusi nuo pamokų ir triukšmo. Mokinei tikrai reikėjo pailsėti.
 Staiga jai po kojomis kažkas subruzdo. Lėja sustojo ir nukreipė žvilgsnį į padarą skuodžiantį uždrausto miško link. Tai buvo kiškis. Mergaitė dar palydėjo jį žvilgsniu. Ji patraukė toliau paspartinusi žingsnį.
Lėja greitai pasiekė savo pamėgta vietelę. Dabar- žiemą ten buvo labai gražu. Visi medžiai apšerkšnija. Ten stovėjo ir suoliukas, visas apšales varvekliais. Mergaitė atsisėdo ant jo ir nusilaužė varveklį. Ji pradėjo varvekliu ant sniego piešti piešinį.
 Varnanagei bepiešiant pasigirdo balsai. Lėja greitai užsiropštė į medį. Ji neturėjo ūpo kalbėtis. Kai pašnekovai prisiartino pasirodė, kad tai tik viena mergaitė, ji kalbėjosi su savimi.
 Pasirodo yra ir daugiau tokių, kurie nori pabūti vieni.

*

Neprisijungęs Maja Patvel

  • Burtininkė
  • ***
  • 138
  • Lytis: Moteris
  • Viską galima įveikti su svajonėmis!
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #95 Prieš 5 metus »
Maja ėjo prie ežero. Jai buvo linksma. Šendien ji už gerai atliktas užduotis gavo taškų. Kadangi mergaitė buvo lakios vaizduotės, ji dabar garsiai kalbėjosi su savimi- (taip atrodė iš šlies). Grifukė iš tiesų kalbėjosi su savo įsivaizduojamu veikėju. Pradžioje kalbėjo ramiai, paskui ginčijosi, tada vėl kalbėjo ramiai. Maja buvo taip įsijautusi į savo pokalbį kad beveik nematė kur eina. Ji kartą vos neužmynė didelio vabalo, tris kartus vos nepargriuvo. Tiesa viena karta mergaitė pargriuvo, užkliuvusi už šakos.
Tada Maja pamatė ežerą. Na va jau priėjo. Bet apsidairiusi ji pamatė, kad tai ne ta vieta į kurią norėjo ateiti. Šios vietos grifukė nežinojo. Bet ši vieta jai patiko, tad mergaitė nusprendė joje pasilikti. Maja dar kartą apžiūrėjo šią vietą ir pamatė ant sniego nuostabų piešinį. Prie piešinio gulėjo varveklis. Grifukė pagalvojo, kad piešinį nupiešė gabus žmogus. Tada mergaitė pritūpė prie piešinio ir paėmė varveklį. Ji šalimais pradėjo piešti savo piešinį. Piešė labai įsijautus, užmiršus viską aplinkui.
Sunku būti savimi, kai nežinai kas esi

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1955
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #96 Prieš 4 metus »
Burtų trikovės turnyro šventė buvo gerokai varginanti. Daugybė gražiai atrodančių žmonių. Šokiai, muzika ir triukšmas. Tikrai ne tie dalykai, kurie labiausiai vilioja vienatvę mėgstantį klastuolį. Na, ko gero, reikėtų sakyti, kad jis ne tiek mėgsta vienatvę, kiek negali pakęsti žmonių...
Žinoma, čia kalbama apie Dafydd. Berniuką iš Velso, kuris tiesiog degė troškimu pabūti vienas ir nieko nesutikti. Kadangi iš puotos išėjo nevėlai, bendrąjį kambarį rado tuščią. Kaip ir miegamąjį. Tad, atrodo, niekas neturėjo trukdyti išsimiegoti. Deja, puotoje buvo per daug įvykių. Tad klastuolis visą naktį prasivartė ir kitą dieną buvo gerokai pavargęs. Tad nutarė išeiti pasivaikščioti, tikėdamasis, kad saulės šviesa ir šiluma padės kiek atsigauti. Dafydd buvo pasiryžęs šį kartą tikrai pabūti vienas. Jeigu ką nors ir vėl sutiks, paprasčiausiai išeis. Paprastai griebdavosi priešingos taktikos - bandydavo išvaryti tą žmogų. Deja, tai nebuvo taip paprasta, o šiandien raudonplaukis buvo pernelyg pavargęs.
Vos išėjęs iš pilies jis pasileido prie ežero. Kadangi jis buvo didelis, buvo ir nemaža tikimybė, kad jis nieko nesutiks. Tuo labiau, kad visi puotautojai, ko gero, dar miega. Tad klastuolis patraukė ežero pakrante tolyn nuo pilies. Jis matė vieną kitą mokinį, tačiau jų nebuvo daug. Tai, žinoma, Dafydd tik džiugino. Berniukas traukė tolyn ir tolyn, ko priėjo jaukią vietelę. Ji buvo šiek tiek užstota kelių medžių, be to, žolė buvo pakankamai aukšta. Ir, kas geriausia, visai neišmindžiota. Tokia vieta klastuoliui puikiai tiko. Ji buvo prie pat ežero, tad norint buvo galima ramiai sušlapti kojas ar net išsimaudyti. Ir tikėtis, kad niekas nepamatys.
Dafydd prisėdo žolėje. Po kelių akimirkų atsigulė ir pradėjo žiūrėti į mėlyną dangų. Klastuolis susimąstė. Galvojo apie tai, kas atsitiko vakar, per puotą. Galvojo, kodėl iš viso ten atsidūrė. Svarstė, kodėl gi Grifų Gūžtos čempionė Elride būtent jį pakvietė būti jos šokių partneriu. Velsietis žinojo, kad jis visai netyčia padėjo jai su užduotimi. Ar kažkuo ten. Bet negi nėra nieko, su kuo ji sutaria geriau? Kiek jiems yra tekę susitikti, niekada nebūdavo nieko gero. Tiesą sakant, Dafydd su jokiu žmogumi neturėjo gerų akimirkų. Na, galbūt Miona kitokia. Panašu, kad jai rūpi, kodėl šis berniukas toks piktas ir nelaimingas. Tačiau net ir ji vakar elgėsi kaip pasipūtusi kvaiša... Klastuolis su nuostaba suprato, kad toks grifės elgesys jį gerokai nuvylė. Žinojo, kad išsipasakojo per daug. Kalbėjo tai, ko nereikėtų kalbėti beveik nepažįstamam žmogui. Tačiau velsietis tikėjosi, kad galbūt ji yra verta pasitikėjimo. O štai per puotą ji parodė, kad yra lygiai tokia pati kaip ir kiti... Svarbiausia pasišaipyti ir parodyti, kad yra geresnė nei jis, Dafydd.
- Taip, visi yra geresni už mane, - balsu pratarė raudonplaukis. Žinoma, tokios mintys nepraskaidrino jo nuotaikos. Tačiau būtent dėl to klastuolis ir norėjo pabūti vienas - suprato, kad gali ir susigraudinti. O kai jis yra vienas, niekas nepradės iš jo tyčiotis. O patyčių jo gyvenime buvo per daug. Labai per daug. Velsietis jautėsi be galo pavargęs. Mokslo metai artėjo prie pabaigos. Tačiau jis visiškai nenorėjo važiuoti namo. Žinojo, kad ten bus blogiau negu mokykloje.
Dafydd atsisėdo žolėje. Galvojo, ką gi jam reikėtų daryti. Kaip pradėti bendrauti su žmonėmis? Kaip nustoti pliektis su visais iš eilės? Deja, klastuolis neturėjo žinių, kaip yra normaliai bendraujama. Tad nors ir turėjo gerų norų, neturėjo galimybės juos įgyvendinti. Tai berniukui ir buvo skaudžiausia. Jis žinojo, kad, ko gero, visas Hogvartsas jį laiko piktu ir viskuo nepatenkintu žmogumi. Ir Dafydd suprato, kodėl. Ir troško tai pakeisti. Tačiau nežinojo, kaip tą padaryti. Ir nepasitikėjo jokiu žmogumi, kuris galbūt galėtų jam padėti tai padaryti. Ši neviltis dar labiau pykdė klastuolį, tad jis buvo uždarame rate, iš kurio nežinojo, kaip ištrūkti.
Dafydd ilgokai sėdėjo žolėje. Pamažu mintys pradėjo darytis nelabai aiškios. Bet gal tai ir gerai - tai padėjo nesusigraudinti. Žinoma, pyktis niekur nedingo. Klastuolis jautėsi labai dvejopai: jis buvo piktas ant viso pasaulio, tačiau tuo pat metu norėjo to pykčio atsikratyti. Ir visiškai nežinojo, ką daryti. Suprasdamas, kad atsakymas taip paprastai neateis, Dafydd nutarė grįžti į miegamąjį ir dar pamiegoti.
Berniukas sunkiai atsistojo nuo žemės. Kojos visai neklausė - ko gero, vis dar buvo nepatenkintos po vakarykščių nuotykių. Tačiau velsietis šiaip ne taip su jomis susitarė ir, dar kartą nužvelgęs slaptą vietelę, grįžo atgal į pilį.

*

kablelis

Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #97 Prieš 4 metus »
Pasinaudojusi saulės teikiama šiluma Stevie išsprūdo pro pilies duris į lauką. Grifė neapsisprendė, kur nori eiti. Žinoma, pirmiausia į galvą atėjo uždraustasis miškas. Tačiau tada Stevie nutarė: po kelių šaltesnių dienų norisi pasimėgauti šiluma. O miške didžiąją jos dalį susirenka medžiai. Tad rudaplaukė patraukė ežero link.
Stevie nežinojo, ko tiksliai nori. Įsivaizdavo, kad maudytis dar per šalta. Tad nutarė tiesiog pasivaikščioti. Kadangi buvo viena, svarstė, kad kur nors patogiai įsitaisys ir pagulės žolėje. Ir galbūt pagaliau pavyks neužmigti.
Galiausiai Stevie priėjo kažkokią nuošalią vietelę. Ji nebuvo čia buvusi. Ir netrukus suprato, kodėl: tai buvo nedidelė laukymė, kurią kiek užstojo medžiai. Ji buvo visai prie pat ežero, tačiau nepraėjus pro medžius tikrai nebuvo galima pastebėti, kaip čia gražu. Tuo labiau, jog atrodė, kad medžiai auga ant paties kranto.
Stevie patenkinta apsižvalgė. Vieta atrodė tikrai puiki. Tad ji atsisėdo žolėje ir susimąstė. Neilgai trukus mergaitė atsigulė. Žinojo, kad tai gali priversti ją užmigti, tačiau buvo labai malonu žiūrėti į mėlyną dangų.

*

Neprisijungęs Elrodas Adrianas

  • V kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #98 Prieš 4 metus »
Išėjęs iš pilies jis patraukė ežero link. Diena buvo labai graži, viena iš pirmųjų išties šiltų dienų šiemet ir būtų buvęs tikras nusikaltimas tūnoti pilyje. Jis nesidairė, žinojo, kad sesuo galiausiai atseks paskui kai tik prisiruoš, todėl tiesiai nudūlino ten, kur tikėjosi sumerkti kojas ir mažumėlę atsigaivinti.
Staiga pro medžius, judėdama kažkur į laukymę, šmėkštelėjo pažįstama figūra. Elrodas nusekė paskui, tikėdamasis išvysti savą veidą ir pasisveikinti. Jau senokai bendravo su kuo nors kitu nei seserimi.
- Sveika, - pasilabino su mergina gulinčia žolėje. - Vėl po laukus slampinėji?
Vaikinas nusišypsojo Stevie, parodydamas eilę tobulų, baltų dantų ir atsisėdo šalymais sukryžiuodamas kojas.

*

kablelis

Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #99 Prieš 4 metus »
Išgirdusi pasisveikinimą Stevie nebuvo itin patenkinta. Tačiau nutarė, kad gal ir neblogai yra su kuo nors pabendrauti - paskutiniu metu pernelyg daug laiko praleista tiesiog krečiant išdaigas su dvyniais... Tad mergaitė nustūmė bet kokį nepasitenkinimą į šalį.
- Labas, - draugiškai atsiliepė ji ir atsisėdo žolėje. Rudaplaukė jau buvo beužsnūstanti, tad gal Elrodas atėjo pačiu laiku? - Kai pagaliau galima pasimėgauti šiluma, kaip galima sėdėti viduje?
Stevie apsižvalgė, tikėdamasi pamatyti vaikino seserį. Jai atrodė, kad kiek tik pamato Elrodą, jo sesuo būna kartu. Panašu, kad šį kartą jos nebuvo ir tas grifę nustebino. Tiesą sakant, maloniai.
- O pats, kaip matau, viduje irgi neištupėjai, - pridūrė rudaplaukė. Ji tikėjosi, kad žodžiai nuskambėjo šiek tiek sarkastiškai, tačiau kartu ir draugiškai. Visai neketino to klausti, tačiau netyčia leptelėjo: - O kur sesutę padėjai šį kartą?

*

Neprisijungęs Elrodas Adrianas

  • V kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #100 Prieš 4 metus »
Saulė žaidė ant vandens, tiesiai už medžių. Oda maloniai kaito, gerdama vitamina D ir vaikinas net užsimerkė, gaudydamas kiekvieną spindulį.
- Na kur čia išsėdėsi kai toks oras. Plius, norėjosi aplinką pakeisti, galvą pravėdinti.
Buvo šiek tiek keista sėdėti čia vienam su Stevie be sesers. Tiek buvo pripratęs prie Eliros draugijos, kad atrodė, jog trūktų jo paties dalies ar kažko kas užbaigtų pilnai paveikslą.
- Labai pasiilgai? - nusijuokė Elrodas, - ketino ateiti paskui mane, kai tik padarys, ką ketino padaryti. Net nežinau ko ji taip ilgai. Gal neranda manęs šitoj laukymėj pasislėpusio. Bet kita vertus, kartais gerai ir atskirai pabūti, nes mane dažnokai apninka jausmas, kad tuoj suaugsim į vieną organizmą.
Pašmaikštavo vaikinas ir nejučiom apsidairė, ar sesers nėra šalia ir ji negirdėjo jo sapalionių. Paprastai už tokius pokštus ir per ausį nuo jos gali gaut.

*

kablelis

Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #101 Prieš 4 metus »
Stevie nusijuokė. Ji puikiai suprato, ką Elrodas turi omeny, sakydamas, kad nori pravėdinti galvą. Šaltomis žiemomis ji tiek užsisėdėdavo pilyje, kad pavasarį, vos tik kiek atšilus orui, jos varu nebūdavo įmanoma atgal parvaryti. Tad ji pritarė vaikinui, kad reikia pravėdinti galvą.
- Žinoma, pasiilgau, - nusijuokė ir Stevie. Ji tai pasakė juokais, tačiau neabejojo, kad Varno Nago mokinys tai suprato. Stevie žvilgtelėjo į jį ir po kiek laiko paklausė: - O ji nieko blogo nepamanys, kai ras tave čia pasislėpusį, tačiau ne vieną?
Rudaplaukė kilstelėjo antakius. Pati nesuprato, kodėl tai pasakė. Tačiau kas pasakyta, tas pasakyta. Mergaitė pajuto, kad rausta. Nepaisant to, kad jie tik kalbėjosi, Stevie kažkodėl pasijuto šiek tiek nejaukiai. Ji pastebėjo, kad Elrodas apsižvalgė, matyt, žiūrėjo, ar neateina sesuo.
Grifė, norėdama nuslėpti staiga sukilusį sumišimą, atsistojo. Nežinojo, ką dabar daryti, tad tik stovėjo ir žvelgė į vandenį.

*

Neprisijungęs Elrodas Adrianas

  • V kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #102 Prieš 4 metus »
- O ką ji pamanyt gali? - irgi kilstelėjo antakius Elrodas.
Jo šelmiška šypsena blykstelėjo akimirką, bet jis greit susitvardė ir nustatė dirbtinai rimtą veidą. Tačiau visvien pažvelgus į jį, dėl jo veido išraiškos, galėjai mirt iš juoko.
- Tu kur dabar susiruošei? - paškoko vaikinas ant kojų, paskui draugę. - Juk neketini dabar išeiti ir mane čia vieną palikti, ką?
Vaikinas nė nepastebėjo Stevie išmušusio raudonio ar to, jog ji kiek sutriko. Paprastai jis būdavo dėmesingas ir pastabus, tačiau dabar jį patį pakutenes keistas jausmas, sutrukdė būti tokiu kaip visad. Tačiau viską nurašęs ant pagedusios dešrelės, kurią pusgreičiu sukimšo per pietus, jis tik numojo į tai ranka.
Pasitaisęs ant akių krentančius plaukus ir nustūmęs juos atgal, jis pažvelgė į nuo saulės mirguliuojantį ežero vandenį. Akimirką jam pasirodė, kad kažkas ten sujudėjo, bet tikriausiai tai buvo vandeniai, taip pat ieškantys saulės spindulių.

*

kablelis

Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #103 Prieš 4 metus »
- Nežinau, - labai tyliai sumurmėjo Stevie. Norėjosi prakeikti save, kad nesugebėjo patylėti. Grifė pripažino sau, kad ji visiškai to nemoka. Kai tik reikia ko nors nepasakyti, ji turi būtinai išsižioti ir viską sugadinti...
Žvilgtelėjusi į Elrodą Stevie atkreipė dėmesį, kad jis bando vaidinti rimtą. Deja, jis tik bandė vaidinti, kas reiškė, kad Stevie viską suprato. Ar jai bent jau atrodė, kad suprato. Nepaisant to, kad varno veido išraiška atrodė tikrai juokingai, grifei buvo svarbiau ją mušantis karštis. Labai norėjosi nusisukti, kad tik vaikinas nieko nepamatytų. Tačiau keistas klausimas jau galėjo sukelti jam kokių nors įtarimų, tad dabar teko apsimesti, kad viskas yra gerai ir niekas nevyksta.
- O, aš niekur neinu, - net nustebo rudaplaukė, kai vaikinas staigiai pašoko. - Tiesiog noriu pramankštinti kojas. Juk negalėčiau tavęs palikti vieno, ar ne?
Stevie pabandė nusijuokti, tačiau jai nelabai tepasisekė. Ji jautėsi keistai susikausčiusi. Tad mergaitė kuriam laikui nutilo ir pradėjo galvoti, ką reikėtų daryti, kad praeitų šitas nemalonus nepatogumo jausmas.
- Gal nori pabraidyti po ežerą? - pasiūlė Stevie, nors ne taip seniai pati pasakė sau, kad vanduo tikrai dar bus per šaltas.

*

Neprisijungęs Elrodas Adrianas

  • V kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #104 Prieš 4 metus »
- Tikiuosi, kad ne, - švelniai nusišypsojo jai Elrodas, - be tavęs ši vieta nebūtų tokia ypatinga.
Pagaliau jis atkreipė dėmesį į tai, kad mergina atrodė kažkokia sutrikusi. Šiek tiek pasvarstęs ar verta klausti, kas jai neduoda ramybės, jis nusprendė jog nutuokia ir pats, todėl tik nusišypsojo. Nenorėjo versti Stevie pasijusti dar nejaukiau.
- Eime, - pamojo jis mergaitei ir pats pirmasis nubėgo link vandens.
Nieko nelaukdamas jis nusimovė batus ir sumerkė kojas į vandenį. Ir skriste išskrido atgal ant kranto. Vanduo buvo toks ledinis, kad beveik nustojo jausti pėdas.
- Nė nemėgink šito, - nusikvatojo Elrodas. - Vanduo kiek šaltesnis nei gali tikėtis. Nenorėčiau, kad peršaltum. Teks sugalvoti, ką nors kitą.
Atsisėdęs ant žolės palei krantą, užsimovė atgal batus. Kojos taip dilgčiojo, kad net nejautė atsiradusios žaizdos ant pado, mat įsipjovė į aštrų akmenį vandenyje. Po to taip ir liko sėdėti pakrantėje.