0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #30 Prieš 7 metus »
Sirėja papurtė galvą. Nė velnio jai nepasirodė, kad toji ir taip slogi buvusi atmosfera dar labiau... hm... pablogėjo. Varnė ištiesė kojas, paskui prisitraukė kelius prei krūtinės ir pasidėjusi ant jų smakrą piršteliu ėmė baksnoti į raudonojo bato nosį. Tas rūkas, gaubęs tolumoje dunksančią salą, matyt, nusprendė atsklęsti ir link mokinių, nes savo šaltais vinguriuojančiais pirštais pamažu ėmė glostinėti žemę, ten kur vanduo plovė smėlį.
Varniukė palinksėjo galva, Junko išdėsčius savo galvoseną, ir nieko nepasakė. Turbūt paprasčiausiai nematė reikalo. Kartais užklupdavo tokios beprasmybės, kad turėdavo jas tylėdama pakęsti arba imti rėkti visa gerkle, kad išsisklaidytų. Bet šitaip ji mokėsi gyventi.
Staiga, labai netikėtai ir neplanuotai Sirėja nedideliu šuoliu, tik kilstelėdama sėdimąją ir tuoj pat nuleisdama ją ant žemės, atsidūrė prie Junko ir savo plonomis ilgomis rankelėmis apsikabino klastuolę.
민태연


*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #31 Prieš 7 metus »
Vis dar būdama užsimerkusi ir atsipalaidavusi, klastuolė klausėsi merginas supančios nekalbėjimo tylos ir lengvo nuo vandens sklindančio ošimo garso. Nors ir pilnai nežinodama, kiek laiko jų tyla jau egzistavo - gal tik sekundę, o gal jau ir kelias minutes, Junko vistiek ja mėgavosi - bent jau merginai neatrodė, kad tai viena iš tų tylų, kurios egzistuoja dėl nepatogumo, dėl nežinojimo ką sakyti ar dėl to, kad tiesiog turėjo egzistuoti, kitaip negalėdama. Ši tyla priminė ramumo jausmą, kai net nereikia kažko išreikšti žodžiais, bet ir nepabloginant situacijos jos įsiterpimu.
-Huh?-išleidusi tylų nustebimo garsą, kai išgirdo kelis akimirkas egzistuojančius tylos drumstimo garsus, o iškart po to ir pajutusi kaip kažkas ją apglebia, pirmakursės veide atsirado laimės pilna nedidukė šypsena. Nors ir niekad nebūtų palaikiusi nei Sirėjos, nei savęs labai jausmingųjų ar prisilietimus prie kitų mėgstančių tipų žmonėmis, klastuolė, bandydama nepasijudinti daug iš savo pradinės pozicijos kaip sugebėdama geriau ir patogiau apkabino varnanagę atgal. Keista. Niekad net nemaniau, kad kažkoks apsikabinimas be žodžių gali būti toks atpalaiduojantis ar malonus.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #32 Prieš 7 metus »
Taip jaukiai pasėdėjusi minutę kitą, Sirė it gyvačiukė išsirangė iš Junko glėbio ir kažko susidrovėjusi atsuko klasutolei nugarą. Žalios akelės žibėjo keistomis švieselėmis, o raudonų plaukų sruoga atsidūrė burnoje. Baltais plonais piršteliais varnė ėmė pešioti dar nelabai po žiemos atsigavusią žolę, o galvoje sukosi šiokios tokios neramiai keistos mintys.
Kas čia dabr daros su manim, sakytum, paauglystė... Vieną akimirką slepiuosi ir bėgu, kitą akimirką išsiilgusi prisilietimo užsipuolu žmones kaip kažkas neaiškaus. O gal man tiesiog vieną dieną įlipt ežean ir eiti, eiti gylyn, paskutinį kartą kvėptelt, prisiminti, kas liko ir suprasti, kad nieko nebeliks, kad visi verks ir juoksis, gyvenimas toliau eis, o manęs nebebus, aš mirsiu čia ir atgimsiu Australijoj. Ak, daili mintis. Ir vis dėl to, o gal aš eisiu ežeran... atgimti. Daili mintis, ir vėl. O juk vampyrai nesensta, man taip sakė. (kokia gi vampyrė aš, kiek mėnesių nieko nevalgiau. Zefyrai juk ne tas pats..) Mergyte, būk gera, nebelieknėk, nes dūmeliu pavirsi, išsisklaidysi kaip tas rūkas ir... ak. Jau nebereikia net ežeran eiti, mirtis čia pat. (ir kam man tas amžinas gyvenimas, aš nieko nemyliu, manęs niekas nemyli ir visi laimingi) Kaip giliai mąstau, vaje vaje, nors nusišauk...
Sirėja tyliai atsiduso. Jau šitiek minčių dar neturėjo, o galvą pamažu kažin kas neaiškaus spaudė. Varnė užsimerkė.
민태연


*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #33 Prieš 7 metus »
Pajutusi, kaip trečiakursė pasitraukia nuo jos, Junko lengvu ir laisvu judesiu atitraukė savas rankas, pas pasidėdamas ant kelių. Vis dar sklendžiant tylai, kuri nepastebimai didėjo ir didėjo, vis priimdama į save keistai nepaaiškinamas emocijas, klastuolė ėmė lėtai, o paskui vis greityn ir greityn barbenti pirštus į koją, taip lyg bandydama jos išvengti - ar bent jau nuvyti nuo savęs.
Mestelėjusi žvilgsnį į Sirėją, kuri buvo atsukusi merginai nugarą ir kažkokią keistą susikaupimo ar galvojimo aurą aplink šią, klastuolė nusprendė dar kiek patylėti, nedrumzdama šios minčių tekėjimo vagos. Žiūrėdama į ežerą, jo vandenį, mergina dar kartą nejučiomis sudrebėjo - gal ne kiek dėl šalto vėjo, o kiek dėl šalčio, sklindančio iš ežero ar jame gyvuojančio vandens.
Išgirdusi tylų atsidusimo garsą, pirmakursė mestelėjo žvilgsnį link sukelto garso savininkės, ir nusprendusi, kad šioji jau kažkiek prasibudino iš minčių sapnų, kiek pritildytu balseliu užklausė pirmą pasitaikiusį dalyką:
-Sirėja, kas tau labiausia patinka žmonėse?
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #34 Prieš 7 metus »
Sirėja suktelėjo kaklą į kalstuolę kiek per staigiai, kažkur ten prie ausies suskaudo veriamai. Išraukusi veide skausmą, Sirė patrynė delnu odą ir lėtai pasukiojo galvą į visas puses. Atsisuko į Junko ir sekundę susimąstė.
Žmonės man apskritai nelabai patinka. Jie daug kalba, užsiima nereikalinga veikla, kaupia nereikalingus daiktus. Kas juose gero?
Staiga Sirėja užplūdo prisiminimai. Tie, kurių nensinorėjo prisiminti, nes jie nuolatos ištraukdavo skaudžią mergaitės šypseną, šiokį tokį juoką, atmieštą nusivylimu ir ilgalaikę depresiją. Ilgesį. Baisiausias būdavo ilgesys, kurio niekaip neatsikratydavo mėnesių mėnesius. Ak, ir vėl.
- Gebėjimas mylėti, - paprastai atsakė mergaitė, nė negalvodama, kad pati sugebės dar kada nors mylėti..
Bet tai per daug sentimentalu. Sirėja sirgo, gyevnimas atrodė kaip juoda dėmė nereikalingoj vietoj, be to, kartais taip norėdavosi išrėkti visą tą ilgesį. Bet nedrįsdavo.
- Ar buvai kada įsimylėjusi? - tyliai paklausė, tą pat akimirką suvokdama, kad tai keistas klausimas.
민태연


*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #35 Prieš 7 metus »
Vis dar lengvu žvilgsniu žiūrėdama į Sirėją ir tai, kokias ji emocijas savame veide išsakė išgirdusi klausimą, pirmakursė nusprendė, kad užkliudė tą priverčiančią prisiminti gyslą. Kol mergina priešais ją kažką galvojo ar prisiminė - gal darė darė abu vienu metu - Junko pradėjo nagu valytis ir taip švarias panages, nors vis dar nenusuko žvilgsnio nuo varnanagės. Pagaliau išgirdusi atsakymą, kurio gal ne itin tikėjosi, netyčiomis suvarė nagą į panagę, taip priversdama veidui atspindėti skausmingą veido išraišką, o pažiūrėjus į nagus užmatė, kad vienas iš jų nago viduje pradėjo dažytis kraujo atspalviu. Giliai atsidususi, klastuolė paslėpė nagus laisvame kumštyje, kurį pasidėjo ant taip čia retos žolės lopinėlio.
Mergina, jau norėdama prašyti varnanagę paaiškinti kiek išsamiau pati gavo klausimą, kuris jai iškarto priminė senąjį žiobarišką gyvenimą ir darželį, kurį seniau lankydavo. Prisiminė draugišką vaikišką veidą, kurio savininko šypsena buvo skirta jai, ir nejučiomis prisikando lūpą. Tai buvo taip seniai..
-Na, man yra vos vienuolika, tad apie kokias meiles ia būtų galima kalbėti.. Nors sakyčiau, kad toji vaikystinė darželio meilė man egzistavo, kad ir labai trumpam laikui, ir tik iš vienos pusės,- karčiai nusijuokusi, Junko užsimerkė, leisdama bent akimirkai pasimėgauti tuo šaltu, jos kūną stingdančiu vėjeliu,- Bet kas tas gebėjimas mylėti, jeigu už tai turi būti mokama jokio nos skausmingo pojūčio kaina?
Sušnibždėjus tai, mergina atsimerkė ir įsistebėjo į tolumoje esantį vieną tašką, nepilnai sukoncentruodama žvilgsnį į jį - todėl viskas atrodė gan sulieta. Sugniauždama tą ranką, kurią laikė kumštyje dar stipriau, kartu nuskindama ir kelias žoles, ji pabandė užsimiršti tai, ką dabar nenoromis prisiminė. Vis dėl to, nėra jokio skirtumo to prisiminti. Tuometinės ir dabartinės aš niekas nepažintų.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #36 Prieš 7 metus »
Sirėja spoksojo į pilką ežero vandenį, tokį ramų ir nuobodų, tačiau lygiai taip pat gilų, pilną kažko neatrasto ir paslaptingo. Už keleto metrų iš vandens šoktelėjo žuvelė, pamosavusi uodega ir blykstelėjusi virš veidrodinio ežero paviršiaus, plumptelėjo atgal į vandenį. Ištiško keletas skaidrių lašelių, iš ežero gilybių pakilo burbuliukai. Mergaitei dar pasirodė, kad išvydo po vandeniu žibančius sidabrinius žvynus ir žuvelė nunėrė gilyn.
Sirėja vyptelėjo, gal net sarkastiškas juokas išsprūdo iš plonų lūpų ir pasklido ore. Su pašaipa balse ji paklausė:
- O kas tas pasaulis be meilės? Junko, kas tas skausmas, jeigu už tai, kad kentėjai, negauni atpildo?
Sirėja net nejučiomis prunkštelėjo. Grožis reikalauja aukų.. Ne tik grožis, gyvenimas taip pat. Gražus gyvenimas, taip, tai suderinami dalykai. Vaje, kaip varniukė džiaugėsi, kad čia nieks priverstinai netikrina visokių sveikatų ir panašių dalykų. Nes nutiko kažin kaip keistai – Sirėja žinojo, kad serga anoreksija, žinojo, kad tai – nieko gero, tačiau nieko nedarė, kas viską sustabdytų. Nenorėjo. Ir vis dar negalėjo pakęsti savo kūno. Tarsi nematė, kad visi turimi drabužiai kabo ant jos kaip bulvių maišai, jai nuolat šalta. Ką padarysi, taip nutiko.
Sirėja pakėlė rankelę prieš akis ir įsižiūrėjo. Balti kaulėti piršteliai tarytum permatomi buvo, kartais jai susimatydavo, kad pro juos gali įžiūrėti pilkąjį ežerą...
민태연


*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #37 Prieš 7 metus »
Vis dar žiūrėdama į tą vieną tašką ir išgirdusi Sirėjos, na, kiek sarkazmo perpildytą juoką mergina kiek nusišypsojo - pilnai nežinojo kodėl, vis dėl to atrodė, kad ji buvo papeikta labiau negu pagirta ar kažkas panašaus, bet nesugebėjo sulaikyti tos nedidelės šypsenos, pasklidusios jos veide - todėl tiesiog paliko ją ten būti, jėga nejudindama iš vietos ar neformuodama į ką kitą.
-Bet atpildą galima gauti ir geresniais pavidalais negu meilė, galima gyventi gražiai bei laimingai be meilės, ją pakeičiant kitu jausmu..-kiek užsisvajojusiu balsu pratarė klastuolė, pati pilnai nebūdama tikra apie ką čia kalbėjo.
Dar kiek paspoksojusi į tą vieną vienintelį taškelį, į kurį sugebėjo koncentruotis akys, pirmakursė gan lėtai atsistojo nuo žemės-žolės mišinio, ant kurio sėdėjo ir ištiesė kojas, kad kiek prasimankštinti. Papūtus šaltam vėjeliui, (kuris rodos, kad nebuvo nusiteikęs draugiškai Junko atžvilgiu) privertusiam merginos rudus plaukus nepatogiai lįsti į veidą ar burną, ji tiesiog tai ignoravo ir tylomis pažvelgė į varnanagę, įdėmiu žvilgsniu spoksančią į savo ranką. Lyg bandytų išgręžti skylę, dingtelėjo Junko mintis, tačiau klastuolė nieko nepasakė ir toliau tyloje nenuleido žvilgsnio nuo vyresnės merginos, mintyse bandydama spėlioti apie ką ši mąsto.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #38 Prieš 7 metus »
Sirėja atsiduso, nuleido ranką ir prisimerkusi atsuko veidą į vėją. Staiga jos ir klastuols pokalbis jai pasirodė labai beprasmiškas, tad ji mintyse tik palinksėjo galva tarsi sakydama ,,taip, žinoma, be abejo", o realiai paprasčiausiai nutylėjo. Kažkaip nesimezgė pokalbiai ir pažintys šiais mergaitės gyvenimo metais, tai kažkiek lietė slaptesnius Sirėjos jausmus, viskas buvo verta abejonių ir ji viskuo abejojo. Savimi taip pat. Kartais pagalvodavo, kad žmonės jos bijo. (o visai retai susimąstydavo, kad ir ji savęs bijo)... Ką padarysi, c'est la vie.
Sirėja persibraukė piršteliu per raudonus plaukus, nuleidusi ranką pamakalavo delnu migloje tarytum trokšdama ją išsklaidyti. Kaip kažin ką, migla žemėje, migla ir galvoje...
- Junko, aš... greit išeisiu.
민태연


*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #39 Prieš 7 metus »
Vyresnesniai mergaitei atitraukus žvilgsnį nuo savo rankos, Junko pakartotinai atitraukė žvilgsnį ir nuo jos, leisdama šiam tiesiog klajoti po regimas esamas apylinkes - nors ir atrodė, kad viską jau buvo apžiūrėjus taip gerai, kad ir sapnuose atkurtų lig pačios mažiausios smulkmenos. Klastuolei ši vieta ėmė kiek įkyrėti, nors apie Sirėjos kompaniją to nepasakysi - vis dėl to, visa verksminga čia atklydusi pirmakursė ne tik atrado šiokį tokį ramybės pojūtį, bet ir kiek pakalbėjo.. Na, minimaliai pakalbėjo, bet tai buvo kiek smagus pokalbis, ją ir jos mintis nukreipęs kita linksme.
Galvoje vėjo greičiu lankstant mintims, Junko pagaliau susitvarkė su plaukais, kuriuos vėjas žaismingai (ir be galo įkyriai) pūtė į visas puses, ypač kreipdamas dėmesį į tai, kad plaukai atsirastų mergaitės veide.
Vos išgirdusi varnanagės žodžius, keliais metais jaunesnė mergina kiek atsigręžė į ją - pirmoji mintis klastuolei, aišku, buvo ne kiek paprastas išėjimas iš šitos teritorijos, o labiau pasitraukimas iš pačio gyvenimo, bet tai negalėjo būti tai, ką ji norėjo pasakyti, tiesa?
-Depresyvąja prasme ar paprastąją?- Nenulaikiusi liežuvio už dantų kaip priklauso, žodžiai ir klaustukas gale tiesiog pakibo ore, sukurdamas tokia keistą tylą tarp mergaičių. Tyla, aišku, ilgai netruko, bet ir vėl įsismelgė į klastuolė ligi pačių kaulų, primindama jai priežastį, kodėl išviso atsirado šitoje vienišų žmonių teritorijoje.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #40 Prieš 7 metus »
Sirėjos mintys mažoje raudonplaukėje galvoje sukosi kaip pašėlusios, netilpo, veržėsi išskristi laukan it raudonas ugninis paukštelis, pakilti iki saulės ir sudegti, niekada nebegrįžti. Žinoma, apie tokius dalykus kaip savižudybė ji negalvojo, vistiek nusižudyti būtų nepaprastai sunku turint omeny jos prigimtį. Šiaip ar taip, mergaitė ir taip iš lėto, labai iš lėto save žudė, kokiais būdais - neužsiminsiu, nors tikrai nuosekliai istoriją sekančiam skaitytojui turėtų būti daugiau ar mažiau aišku.
Sirė kažkaip skaudžiai šyptelėjo, pakėlė nuo žemės sudžiūvusį pernykštį lapelį ir sutrynė tarp pirštų, smulkios dar kartą numarintos jau mirusios gyvybės dalelės tykiai nubyrėjo ant žemės, pralekiantis vėjas pagavo kelias dulkeles ir nusinešė su savimi į neištirtus, nepažintus kraštus.
- Nei ta, nei ana, - tarė Sirėja, manydama, kad sako visišką tiesą. - Jei labai atvirai, nemanau, kad tame išvis yra kokia nors prasmė. Tiesiog išeisiu ir viskas, gal pasiliksiu, o gal išnyksiu, galbūt mane pamatysi karts nuo karto, bet manęs nebus. Žinau, tai keista, bet kol kas nežinau, ką man daryti su savo depresijom, liūdesiu ir juoku netinkamoj vietoj netinkamu laiku, tad tiesiog pasitrauksiu, išeisiu, prapulsiu, kol ten toli nuskaidrės horizontai, aš ką nors aiškiai suvoksiu. Tada galbūt grįšiu...
Sirėja atsiduso. Per daug painu pasirodė tai, ką pasakė.
민태연


*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #41 Prieš 7 metus »
Junko vos neapėmė panika - ji norėjo nešdintis iš čia, staigiai ir dabar, nieko nelaukdama - bet kojos, patapusios medinėmis ir nesijudinančios iš vietos tam prieštaravo, ir mergaitei neliko nieko kito, kaip tik stovėti lyg įkaltam pagaliui ir bandyti nuo veido slėpti baimingą šešėlį. Galiausiai  kojos, per prievartą kankinamos tokios tiesios stovėsenos, nebeišlaikė ir klastuolė garsiai sudribo į tą vietą, iš kurios visai neseniai pasikėlė. Užmerkusi akis, kad tik nepradėtų verkti ar dar ko, ji kelias akimirkas pasėdėjo vietoje, nepajudėdama nė milimetru - rodos, netgi vėjas suprato, kad dabar yra netinkama proga smarkiai taršyti plaukus, todėl tik lengvai ir šaltai, tarsi guodžiamai, pūtė į veidelį.
Pati mergina nežinojo, iš kur toji panika, visa apimanti baimė ir norėjimo pabėgti jausmas atsirado, tiesiog vieną akimirką rodos, puf, ir jis čia. Gal tai buvo, nes ji prisiminė į ją nukreipta neapykantą, gal savąją jau seniai jaustą vienatvę, o gal tiesiog nebeiškentė ir išleido savo vaikiškąsias emocijas šitokiu būdu. Nežinia, kaip ten buvo, bet Sirėja vis dar laikė atsakymo, tad pirmakursei neliko nieko kito, kaip tik atsimerkti ir praverti burną.
-Ta prasme, sunaikinsi savo "aš", kad šis tik retkarčiais išlįstų ir parodytų savo vis dar esančią egzistenciją, ar išeisi kaip žmogus, kūniškai ir išplėšdama save iš visų atsiminimų, ir tarsi vaiduoklis kartas nuo karto priminsi, kad vis dar esi gyvųjų tarpe?- lėtai, kiek lūžinėjančiu balsus sušnibždėjo mergaitė - garsiau tiesiog neišėjo. Nuleidusi galvą žemyn, ji dirstelėjo į savo rankas, kurios akivaizdžiai drebėjo.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #42 Prieš 7 metus »
Sirėja mąstė, ką skirtingiems žmonėms reiškia išėjimas. Galbūt vieniems tai - patas baisiausias dalykas, siejamas su mirtimi ar kažkuo panašiu, kitiems - bet kokių kančių pabaiga, tretiems- nauja pradžia, kitas gyvenimo tarpsnis ar tiesiog nepaaiškinamai paprastas ir natūralus dalykas.
Anksčiau trylikametė nė nepagalvodavo, kaip žmonės gali sureaguoti į jos sakomus žodžius, tariamus garsus, tylomis išreikštas mintis. Kažkoks staigus Junko išgąstis jai pasirodė daugiau ar mažiau įdomus, tačiau nieko tragiško ar liūdno ji tame nejuto. Gal dėl to, kad sirgdamas depresija ir dar visokiais įvairiais dalykais nieko, išskyrus save, aplink daugiau nematai... O gal paprasčiausiai tai buvo prisiminimas.
- Aš nemoku nupasakoti, kaip, - tarė Sirėja stodamasi. - Galbūt pajusi, ar pamatysi, po daugelio metų, arba po kelių akimirkų, bet patikėk, niekam neleisiu užmiršti, kad egzistuoju.
Sirėja kažkaip švelniai žaliomis akimis nužvelgė jaunesnę mergaitę ir nusisuko. Žengusi keletą žingsnių link nežinomybės, nusišypsojo pati sau ir tarstelėjo:
- Egzistuosiu, tačiau nebegyvensiu.
O tada ji pačia paprasčiausia to žodžio prasme išėjo, palikdama Junko su savo pačios mintimis.
민태연


*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #43 Prieš 7 metus »
Besiklausydama tylos, o greitu metu ir sekusio Sirėjos balselio, klastuolė bandė suspausti abi rankas viena kitoje, tarsi stengdamasi jas kartu ne tik nuraminti ir apsaugoti nuo nesiliaujančio drebėjimo, bet ir minimaliausiai pašildyti. Buku žvilgsniu spoksodama į kiek smėlėtą žemę ir retus žoles kuokštų požymius, Junko netik pilnai nefiksavo trečiakursės žodžių, bet ir sureagavo į šios pasitraukimą iš vietos per vėlai - pasukusi savo galvą į vos girdimų žingsnių pusę, rudaakės akys tematė jau blukti pradėjusią figūrą.
Net ir merginai nuėjus, pirmakursė tolimiau sėdėjo, žvilgsniu nukreiptu ten pat, kur ir pirmais - tikriausiai net ir norėdama nebūtų galėjusi pajudėti, arba kelias sekundes pastovėjusi ir vėl nudribtų žemyn. Nepaliaujamai drebėdama, mintims tarsi pamišusiai karuselei besisukant ratu, nesustojant ir vis greičiau, Junko pagaliau sugebėjo pilnai pravirkti - ašaros tylomis, tarsi bėgdamos nuo pavojaus, kuriuo patapo akys riedėjo žemyn, sukeldamos nedidelį garsą tuo pat metu, kai ir paliesdavo žemės paviršių. Neskleisdama jokio papildomo garso, kokiam nelaimėliui, užmačiusiam jos vienišą figūra tiesiog pasirodytų, kad ji čia yra pabūti viena, pagalvoti ar dar ką - tas faktas, kad vienuolikmetė nepaliaujamai verkia ir nesustojamai kaltina save dėl visko net nebūtų atkeliavęs galvon.
Vandeningų ašarų upeliams išsekus, o ir pačiai klastuolei pajutus, kad ji išsunkta kaip niekada seniau, galiausiai vos prilaikančios kojos pakėlė ją aukštyn ir lėtais, neužtikrintais žingsneliais pradėjo žingsniuoti link Hogvartso pilies, paliekant vienišumą, išdžiūti baigiančias ašarų žymes ir vis tamsėjančiame fone ryškėjantį mėnulį vienus.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #44 Prieš 7 metus »
''Geriau negu tikėtasi '' iš kerėjimo labai pakėlė Lėjai nuotaiką, todėl dabar ji pasišokinėdama judėjo link ežero pakrantės .Pamokos šiandien jai jau baigėsi, taigi dabar klastūnyno mokinė turėjo begalę laisvo laiko .
Atsidūrusi prie pat ežero kranto mergaitė apsižvalgė .Nesimatė jokių kitų mokinių buvo labai ramu ir tylu. Ji atsisėdo ant žalios žolės ir išsitraukusi lazdelę ėmė skraidinti sūkuriuku ant žemės gulėjusius medžių lapus.
Mergaitė priėjo ir apsiklaupė prie pat ežero vandens. Klastūnyno mokinė įsistebeilijo į ežero dugne banguojančius dumblių kuokštus ir vandens paviršiuje žaidžiančias mažas spalvotas žuveles .
Tokios žuvys šaltam ir drėgnam Anglijos klimatui nelabai tinka .Greičiausiai , čia įsipainioję kokie nors burtai...
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.