0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elrodas Adrianas

  • V kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #120 Prieš 4 metus »
Atitraukęs lūpas jis viena ranka palietęs jai skruostą nusišypsojo. Širdis daužėsi, kaip išprotėjusi ir nepaprastas džiaugsmas užliejo kai jis suprato, kad Stevie jo neatstumia. Jis taip pat ją apkabino abiem rankom kai pasijuto esąs jos glėby. Taip ir stovėjo tylėdami nežinia kiek laiko. Galiausiai Elrodas prabilo:
- Būtent šito man ir reikėjo, kad nebeskaudėtų. O dar sakei, kad burtų jokių nemoki, - šmaikščiai šyptelėjo jis.
Galiausiai paleidęs merginą atsisėdo atgal ant žolės. Nors ir juokavo, kad nebeskauda, žinoma skaudėjo išties mažiau, mat kitokie jausmai ėmė viršų, tačiau matyt niekas pasikeis kol jis nenueis į ligoninę. O eiti ten dabar jis nė neketino.
- Atsisėsk šalia, - paprašė vaikinas, - nors ir juokauju, kad gydai, iš tiesų stovėti skauda.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Elrodas Adrianas »

*

kablelis

Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #121 Prieš 4 metus »
Širdyje buvo be galo gera. Dar prieš valandą Stevie nebūtų pasakiusi, kad ką nors jaučia Elrodui. Tačiau dabar suprato, kad ši akimirka yra laimingiausia jos gyvenime.
- Tau tikrai nebeskauda? - paklausė Stevie. Nors ir nesinorėjo kalbėti apie žaizdas, tik jau ne šią akimirką, mergina negalėjo tiesiog paimti ir pamiršti, kad varnas, tikėtinai, yra rimtai sužeistas. Tačiau jam nusišypsojus rudaplaukė taip pat nesulaikė šypsenos.
Elrodui pakvietus atsisėsti šalia Stevie nesipriešino. Ji suprato, kad vaikinas tik pajuokavo apie tai, kad ji stebuklingai nuėmė skausmą. Tačiau ji visiškai nenorėjo, kad Elrodas eitų į ligoninę. Ir tikėjosi, kad vaikinas ir pats to nenori. Tad Stevie prisėdo šalia. Nepaisant to, kad jie abu parodė, kaip jaučiasi merginai vis dar buvo kiek nejauku. Grifė kiek laiko sėdėjo nieko nesakydama, kol galiausiai pasidėjo galvą Elrodui ant peties.
- Čia labai gražus kampelis, ar ne? - negarsiai paklausė ji.

*

Neprisijungęs Elrodas Adrianas

  • V kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #122 Prieš 4 metus »
- Neblogas toks, - nesulaikė šypsenos vaikinas.
Elrodas puikiai suprato, kodėl Stevie kalba spie peizažą, o ne apie tai, kas ką tik čia buvo. Nepaisant to, kad šis drąsus žingsnis buvo visiškai jo iniciatyva, kalbėti apie tai irgi buvo problematiška. Jis nežinojo, kokius žodžius dabar derėtų parinkti. Visgi jautėsi toks laimingas, tarsi būtų buvęs apsvaigęs.
- Tikriausiai dabar tai viską keičia tarp mūsų, - pagaliau prabilo Elrodas. - Nežinau ar įsivaizduoji koks laimingas dabar jaučiuosi. Tikiuosi tu taip pat nes norėčiau, kad tai kartotūsi.
Nežinia kodėl per širdį perėjo nemalonus jausmas, kad gal Stevie jis tik malonus vienos popietės praleidimo būdas. Žinoma jis žinojo, jog ji nėra lengvabūdė, tačiau jautė poreikį išsklaidyti savo paranoją.
- Tikiuosi žinai, kad jau seniai man patinki. Nežinau kodėl tik dabar tai rodau.

*

kablelis

Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #123 Prieš 4 metus »
Iš Elrodo reakcijos Stevei pasirodė, kad jos pastebėjimas apie kampelį vaikinui pasirodė kiek juokingas. Gal tai ir nebuvo keista. Ypač po to, kas ką tik įvyko. Tačiau rudaplaukė negalėjo nieko pakeisti. Jai buvo pernelyg nedrąsu. Nepaisant net to, kad buvo tikrai gera.
Kurį laiką mergina sėdėjo ir mėgavosi akimirka. Ji būtų mielai sutikusi, kad viskas tęstųsi amžinai. Žinojo, kad taip būti negali. Ypač dėl sužeistos Elrodo kojos, kuri niekaip neišėjo grifei iš galvos. Ji norėjo save už tai prakeikti, tačiau nieko negalėjo pakeisti. O gal tai reiškia, kad aš esu rūpestinga? paklausė savęs Stevie, tačiau kaip tik tuo metu vaikinas vėl prabilo.
- Žinoma, keičia, - atsiliepė grifė. - Ir nemanau, kad esi laimingesnis už mane.
Stevie palaimingai nusišypsojo ir apkabino vaikino liemenį. Ji apie nieką negalvojo ir nieko nematė. Tiesiog buvo labai gera jausti, kad Elrodas yra čia.
Jam vėl prabilus Stevie šiek tiek sutriko. Ji nežinojo, ką sakyti. Ji tikrai nebūtų galėjusi pasakyti, kad jis jai seniai patinka. Tačiau neatsakyti nieko irgi keistoka... Galiausiai ji prabilo:
- Geriau vėliau negu niekad, ar ne? Aš niekad nesusimąsčiau apie tai, tačiau manau, kad jeigu būtum man seniau tai parodęs, būčiau supratusi, kad ir tu man patinki...
Stevie nutilo. Nesinorėjo kažko sakyti, nes viskas atrodė pernelyg netikra. Tad mergina tik tylėjo ir džiaugėsi, kad gali būti čia ir dabar.

*

Neprisijungęs Elrodas Adrianas

  • V kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #124 Prieš 4 metus »
Elrodas taip pat ją apkabino. Buvo lengva šią akimirką užmiršti viską ir tiesiog mėgautis. Diena slinko link vakaro, pamažu temo ir vis sunkiau buvo įžiūrėti viską aplink.
- Temsta, o aš neturiu jokio noro iš čia judintis. Kaip manai, ar mus kas nors čia rastų jei nuspręstume būti čia iki ryto? Nusižengtume taisyklėms, bet aš norėčiau surizikuoti, - šyptelėjo Elrodas.
Su lyg tais žodžiais už medžių išgirdo triukšmą. Lyg kas nors eitų tiesiai čia į laukymę.
- Girdėjai? Tikriausiai Elira pagaliau manęs pasigedo ir pagaliau susiruošė ieškoti, nes regis girdžiu kažką ateinant. Bet aš jos neturėjau omenyje klausdamas ar galim čia likti.
Vaikinas nė nekrustelėjo, toliau ramiausiai sėdėjo apkabinęs merginą. Jis jautėsi visiškai laisvai ir nė trupučio nesijaudino, kad sesuo jį pamatys. Netgi priešingai. Jis netgi džiūgavo, kad galės pasigirti Elirai tuo, kas čia šiandien nutiko ir pasidalinti savo džiaugsmu su ja.

*

kablelis

Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #125 Prieš 4 metus »
Pradėjus temti Stevie kiek nusiminė. Ji nežinojo, ar Elrodas norės čia likti iki vėlyvo vakaro. O pati rudaplaukė mielai sėdėtų čia kad ir visą naktį.
Buvo galima pamanyti, kad vaikinas perskaitė jos mintis. Vos tik grifė apie tai pagalvojo, Elrodas pasiūlė visiškai tą patį.
- Nemanau, kad rastų, - atsakė Stevie. Jos širdis net pašoko iš džiaugsmo. - Nebent kas nors eitų tiesiai čia. Bet negi kas nors vaikšto ir ieško mokinių?
Taip paklaususi Stevie kiek gąstelėjo: o jeigu kas nors iš tiesų ieško? Tačiau dabar ne tas buvo svarbiausia. Daug didesnis rūpestis buvo tai, kad kažkas iš tiesų artėjo link laukymės. Elrodas manė, kad tai Elira. Ir, panašu, tai jo netrikdė. Tačiau Stevie visiškai nenorėjo, kad ji pamatytų juodu čia sėdinčius. Jai buvo nejauku žinoti, kad kas nors gali juos pamatyti - dar nebuvo tam pasiruošusi. Ypač nesinorėjo, kad tai būtų Elrodo sesuo. Jau geriau dvyniai beviltiškai pagalvojo apie savo brolius mergina. Tačiau ji nieko negalėjo pakeisti, tad sėdėjo apsikabinusi Elrodą ir nieko nesakė.

*

Neprisijungęs Elira Adriana

  • V kursas
  • *
  • 23
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #126 Prieš 4 metus »
Nežinia kiek valandų praėjo, kai Elira pažadėjo savo broliui, jį susirasti lauke vos tik pabaigs skaityti savo knygą. Bet ji taip įsitraukė, kad visai pamiršo viską kas vyko aplinkui. Lauke, prieš tai šviečianti saulė, kuri iš kambarių iškrapštė vos ne visus Hogvartso mokinius, dabar leidosi, vietą užleido mėnuliui.
Atsidususi varnė pasirėmė galvą ant delno. Nesistebėjo, kad jos brolis dar nesugrįžo iš lauko. Jai labiau atrodė keista, kad Elrodas dar nepasigedo savo sesers, neatėjo jos varyti į lauką. Greičiausiai rado kokios be galo įdomios veiklos ir dabar nežinia ar išvis sugrįš į lovą. Subambėjusi po nosimi Elira atsistojo ir pasičiupusi tamsią šiltesnę skraistę, užsimetė ją ant savo plonos, juodos suknelės, ir išėjo laukan.
Galėjo bent jau pranešti kur išėjo.Tikėjosi, kad savo brolio ilgai ieškoti neprireiks. Na ir taip pat tikėjosi, kad šis nesugalvojo nukeliauti kur nors į Uždraustąjį mišką. Ten jau išvis beprasmiška ieškoti žmogaus.
Laimei, paieškos ilgai netruko. Atradusi gana ramų užkampį, prie ežero Elira išgirdo du balsus, vienas jų jai buvo iki kaulo smegenų pažįstamas. Rodos Elrodas su kažkuo ten kalbėjosi. Na, tai viską paaiškina... Pagalvojusi varnė atsiduso kažkiek nepatenkinta. Regis, šiandien jos broliui pasisekė. Elira juk nepradės pamokslauti savo broliui, kai kartu yra nepažįstamas žmogus.
-Elrodai, greičiausiai pametei...-prabilo, bet staiga nutilo visiškai pamiršusi ką norėjo pasakyti. Tik stovėjo taip išsižiojusi. Jos akys lakstė nuo savo brolio ant nepažįstamos merginos. Jie abu atrodė lyg seni geri draugai. Ne, net ne kaip draugai... Elira tik sumirksėjo netikėdama tuo ką mato. Užčiaupė savo burną ir įkvėpė.
-Aš... sutrukdžiau ką nors?-paklausė pakeldama antakius. Jos lūpas iškreipė dirbtina šypsena.
Gal ji tiesiog kažką ne taip suprato? Greičiausiai Elrodas sumąstė iškrėsti bjaurų pokštą savo seseriai.

*

Neprisijungęs Elrodas Adrianas

  • V kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #127 Prieš 4 metus »
Elrodas išsišiepė iki ausų. Buvo linksma matyti, kaip sesuo sutrikusi stovi ir spokso į juos.
- Pagaliau pasirodei. O aš jau maniau, kad nesulauksiu malonumo. Ateik ir sėskis, nieko tu nesutrukdei. Nežinau net ar judvi pažįstamos. Stevie, - kreipėsi jis į merginą, - čia mano dvynė sesuo Elira. Elira, čia Stevie, mano...
Jis nutilo sutrikęs pats. Nežinojo, ką sakyti. Jau nepavadinsi jos drauge po to nuostabaus bučinio, bet mergina vadinti gal anksti. Visgi jis pabandė surizikuoti.
- ...mergina, - užbaigė sakinį po pauzės.
Taip ir liko spoksoti į Stevie ar ši sutiks ir patvirtins jo žodžius, ar puls prieštarauti ir neigti. Kad ir kaip bebūtų, vaikinas spėjo, kad Elirą visvien ištiks lengvas šokas. Žinoma jis buvo seniau pasakojęs jai apie Stevie, kad ji jam patinka, bet ši žinia tikrai turėtų būti kaip iš giedro dangaus. Jam pačiam tai buvo labai netikėta.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Elrodas Adrianas »

*

kablelis

Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #128 Prieš 4 metus »
Elrodas išsišiepė, tačiau Stevie visiškai nejuto noro šypsotis. Jai visiškai nesinorėjo, kad kas nors juos stebėtų. Ypač Elrodo sesuo. Tačiau grifė nieko nesakė - jau vien dėl to, kad nenorėjo įžeisti vaikino. Žinojo, kad jų santykiai geri. Žinojo ir tai, kad jeigu kas nors pradėtų blogai kalbėti apie jos brolius, tai įžeistų. Ypač jeigu tai padarytų Elrodas.
Kai vaikinas pristatė ją seseriai kaip merginą, Stevie gerokai sutriko. Kadangi ji tokiuose reikaluose neturėjo patirties, nežinojo, kaip tai "veikia". Ar to, kas įvyko, užtenka? Tačiau rudaplaukė pasitikėjo Elrodu ir nutarė, kad jeigu jis jau pristatė ją kaip savo merginą, ko gero, taip ir yra. Tad Stevie nedrąsiai šyptelėjusi pasakė:
- Sveika, Elira.
Stevie neprisivertė pasakyti, kad jai malonu susipažinti. Šiuo momentu ji nejautė absoliučiai jokio malonumo. Grifei teko iš paskutiniųjų stengtis negalvoti apie tai, kaip ji norėtų, kad Elira kuo greičiau keliautų atgal į pilį.

*

Neprisijungęs Elira Adriana

  • V kursas
  • *
  • 23
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #129 Prieš 4 metus »
Priblokšta Elira vos įstengė vėl neišsižioti. Prisiminė, kad Elrodas buvo minėjęs kažką apie savo romantiškus jausmus merginai, bet ji tai tik priėmė kaip trumpalaikį susižavėjimą. Užsimerkusi varnė atsiduso. Žinojo, kad anksčiau ar vėliau tokia akimirka ateis, bet tikrai nemanė, jog tai nutiks taip greitai. Palingavusi ant kulnų žvilgtelėjo į brolio, kaip jis pavadino, merginą.
-Na... malonu susipažinti,-ištarė ir vėl išspaudė šypseną. Tikėdamasi, kad neatrodo per daug įsitempusi, ji atsisėdo ant žolės, kojas pakišdama po savimi.
-Tai kiek laiko jūs esate kartu?-paklausė, tikėdamasi, kad atrodo susidomėjusi.-Keista, kad nieko apie tai negirdėjau,-prisimerkusi pažvelgė į Elrodą ir pridūrė, pabrėždama paskutinius žodžius. Tikrai, nebuvo gana patenkinta, kad tokią naujieną sužinojo tik dabar. Kiek laiko jie taip susitikinėjo, jai už nugaros? Jie juk niekada neslėpdavo jokių paslapčių. Tai kas pasikeitė dabar? Tiesą sakant, Elira nenutuokė kas pasikeis dabar kai į jų gyvenimą įsiterpė naujas žmogus.

*

Neprisijungęs Kaya Yew

  • I kursas
  • *
  • 33
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu valgyt
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #130 Prieš 4 metus »
 Kayą užkniso pilies triukšmas, todėl mergaitė nusprendė išeit į kiemą, kur, jos manymu, turėjo būti tyliau. Bet mergaitė suklydo. Lauke taip pat buvo pilna lakstančių ir išdykaujančių Hogvartso mokinių. Amerikietė trumpam stabtelėjo.
 - Jūs rimtai?- tyliai ištarė.
 Mergaitė neskubėdama ir su, jai nederamu, ramumu patraukė toliau. Staiga ji pastebėjo pievą. Visiškai tuščią pievutę. Negalėdama patikėt savo akimis Kaya pasileido tekina pievelės link. Ji tikrai buvo tuščia. Mergaitė bėgo, kol pribėgo medį. Ir iškart pastebėjo, ant jo parašytą tekstą. Nors tekstas nebuvo ilgas, bet dėl mergaitę kamuojančios dislekcijos, ji jį perskaitė mažiausiai per dešimt minučių, o perskaičiusi nusišypsojo. ''Malonu girdėt '' . Pasakė sau ir nusišypsojo.
  Vienuolikametė atsisėdo ant žolės ir atsirėmė į medį. Bet... ilgai sėdėt vienoj vietoj ji negalėjo, todėl atsigulė ir nusirideno nuo nedidelio kalnelio ant kurio stovėjo medis. Netrukus, supratusi savo poelgio absurdiškumą, Kaya pradėjo juoktis. Mergaitė suprato, kad iš šono ji tikrai atrodo kaip psichė, bet jai tai nerūpėjo. Nors iš tiesų, paslapčia vylėsi, kad vis dėl to, jos niekas nemato.

*

Lėja Vils

Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #131 Prieš 4 metus »
 Lėja išėjo iš hogvartso. Šen ji buvo šiltai apsirengusi, nes lauke pūtė neviliojantis šaltas vėjas. Dvylikmetė buvo pavargus nuo visko - mokslo, triukšmo, mokinių ir net nuo kai kurių profesorių. Šen Lėja buvo dar ir irzli. Į pirmą pamoką ji pavėlavo, iš namų darbų gavo ne tokį gerą įvertinimą kaip tikėjosi ir šiaip viskas ją nervino. Varnanagė patraukė link ežero. Jai buvo nebesvarbu kur nueis, kad tik toliau nuo viso triukšmo ir erzelio. Einant Lėjai atsirišo batų raištelis ir ji pasilenkė jo užsirišti. Vidurį "darbo" ji prisiminė, kad turi burtų lazdelę.
- Na aš ir kvaila, - sumurmėjo ji ir atsistojus nukreipė lazdelę į batą, bei sumurmėjo burtažodį. Batas užsirišo, bet ne itin gražiai Lėjos atžvilgiu. Ji pritūpė ir pradėjo atrišinėti batą. Nieko gero nebuvo. Batas susimazgė keliais mazgais. Varnanagė kelias minutes kankinosi kol jį atrišo ir pagaliau patraukė tolyn. Prie pakrantės ji pamatė medį. Priėjus arčiau pastebėjoant ąžuolo išskaptuotus žodžius. Mergina pirmą kartą per dieną nusišypsojo. Gal ne veltui čia atėjo. Varnanagė apžvelgė medį, tada atsirėmė į jo kamieną ir užsimerkė.

*

Neprisijungęs Džonatanas Langfordas

  • IV kursas
  • *
  • 22
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • :)
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #132 Prieš 4 metus »
Jau ne pirmą kartą Džonatanas nusprendė trumpam pabėgti nuo pilies, atrodo, visa gaubiančios, ir kur nors ramiai pasiilsėti. Taigi ir šiandieną jis nusprendė kur nors nueiti, mat namų darbų buvo ne per daugiausiai, o visi pažįstami, rodos, vis tiek buvo kuo nors kitu užsiėmę. Tačiau, ironiška, bet būtent atėjęs į vietą, kurią buvo pasilikęs sau buvimui vienam ir niekam apie ją nebuvo sakęs, Džonatanas pamatė į medį atsirėmusią mergaitę. Keista, nuo to nuotaika nesubjuro, bet išties, juk Džonatanas labiausiai ir norėjo pabėgti nuo stogo virš galvos į labiau atvirą erdvę, todėl kompanija švilpiui nelabai trukdė. Susipažinimas su naujais žmonėmis niekada ne pro šalį. Vis vien truputį nejaukiai jausdamasis, berniukas perbraukė per savo rudas garbanas, kaip mėgo daryti, kai nervindavosi, ir priėjo prie mergaitės, atsirėmusios į medį.
- Labas, - paprasčiausiai pasisveikino, jau karštligiškai galvodamas, kaip toliau reikės tęsti pokalbį. Su nepažįstamais bendrauti Džonatanas neturėjo pernelyg daug patirties ir, šiaip, naujų pažinčių dažniausiai neinicijuodavo (nors Hogvartse šį įprotį teko kiek pakeisti). Tačiau panašu, kad su šia mergaite galėjo neblogai sutarti turint omeny jau vien tai, kad susitiko ją, atrodo, abiejų mėgstamoje vietoje už pilies.


*

Giliai

Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #133 Prieš 4 metus »
 Lėja ramiai stovėjo ir stengdamasi apie nieką negalvoti kvėpavo gaiviu oru. Vienas, du, trys... aštuni... šešiolika, sptyniolika...
Po kiek laiko varnanagė pagavo save skaičiuojant įkvėpimus. Ji truputį pyktelėjo ant savęs ir vėl pabandė atsiriboti nuo visko - bandė negalvoti apie būtent dabar ant akių užkritusią sruogą, kojinę, kuri nepatogiai susirangė bate ir prasidėjusį niežulį. Tačiau Lėjos ramybė truko neilgai. Paauglės ausis pasiekė kažkieno balsas. Varniukė krūptelėjus atsimerkė. Priešais ją stovėjo gal kiek jaunesnis berniukas. Lėja prisiminė, kad šiemet jį matė didžiojoje salėje, jis buvo pirmakursis. Kodėl kai bandai pabėgti nuo visų ir atrodo randi puikią vietelę prie tavęs būtinai turi supulti hogvartso naujokai? Suirzus savęs paklausė rudaplaukė.
- Labas, - ne itin noriai pasisveikino Lėja. Ji nusprendė nekreipti į berniuką dėmesio, tad vėl atsirėmus į medžio kamieną išsitraukė burtų lazdelę ir ėmė ją sukioti tarp pirštų.

*

Neprisijungęs Džonatanas Langfordas

  • IV kursas
  • *
  • 22
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • :)
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #134 Prieš 4 metus »
Pasisveikindamas su mergaite, atsirėmusia į medį, Džonatanas visai nesitikėjo, kad ji bus taip "atsijungusi" nuo realaus pasaulio, jog neišgirs jo ateinant ir krūptelės. Todėl švilpis mažumėlę sutriko ir pajuto norą atsiprašyti.
- Aš, um, nenorėjau išgąsdint, - jis sutrikęs mindžikavo nuo kojos ant kojos, nors, atrodo, mergaitė kreipė ne per daugiausiai dėmesio į Džonataną. O šis pabandė nuspręsti, ar reiktų bandyti užmegzti kokį pokalbį, ir suprato, kad, matyt, reiktų, jei jau pasisveikino. 
- Aš Džonatanas, bet šiaip visi vadina Džo, - pridūrė ir kuo draugiškiau šyptelėjo. Iš tiesų pasisveikindamas galvojo, kad pokalbis bus truputį sklandesnis, bet galbūt mergaitė tikrai neturėjo nuotaikos su niekuo kalbėtis, dėl to ir atėjo čia. Būtų suprantama. Todėl Džonatanas, tai apgalvojęs, nusprendė, kad paliks ją ramybėje, jei tik ši nepanorės vystyti pokalbio. Būtų nuėjęs kur nors toliau palei ežerą ir pasiieškojęs ten dar vienos kokios ramios vietos, nes kol kas buvo atradęs tik šią.