0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Vartai į Hogvartso praeities iliuzijas
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
Kai Meg paklausė Dino apie jo šeimą, jis įsitempė. Švilpiukė išsigando, kad jis vėl gali pratrūkti, o tada ir ji pati nebesusivaldys, tačiau vaikinas neištarė nė žodžio. Rudaplaukė be galo nustebo. Geriau jau pradėtų rėkti. Nekenčiu, kai žmonės tyli. Ypač tokiomis aplinkybėmis. Mergina jau žiojosi pasakyti, kad gailisi prabilusi apie tai ir norėjo nueiti, tačiau Dinas paėmė ją už rankos ir nusivedė tolyn koridoriumi. Meg ėjo nesipriešindama ir svarstė, kur jis ją veda. Ir svarbiausia - kodėl? Po poros minučių tylaus ėjimo švilpiukė suprato, kad jie eina į astronomijos bokštą. Kodėl ten? Ar Dinas ketina nustumti mane nuo bokšto? mergina vos nenusijuokė nuo šios minties - nors prieš sekundėlę apie tai pagalvojo rimtai. Gal jam tiesiog reikia nuošalios vietos? Gal jis nori man kažką papasakoti? svarstė rudaplaukė.
Jie stovėjo astronomijos bokšte. Naktis buvo giedra, matėsi ir mėnulis, ir galybė žvaigždžių. Meg įkvėpė šalto nakties oro ir pasisuko į Diną, norėdama paklausti, kodėl jie čia atėjo. Tačiau nespėjo, nes vaikinas prabilo pirmas. Kai jis kalbėjo, jo balse Meg nepastebėjo jokio pykčio ar susierzinimo. Jame buvo tik liūdesys ir širdgėla. Dinas kalbėjo lėtai, nuleidęs galvą, tarsi pasakotų grindims, o ne Meg. Tačiau ji nieko nesakė ir tylėdama klausėsi savo draugo pasakojimo. Iš vaikino virpančio balso ir dažnų užsikirtimų ji suprato, kad Dinas apie tai kalba pirmą kartą. Meg nudžiugo ir susijaudino, nes ji buvo pirmoji, kuriai Dinas patikėjo savo paslaptį.
Kai Dinas baigė pasakojimą, Meg stovėjo sustingusi, negalėdama patikėti tuo, ką išgirdo. Ją plėšė įvairūs jausmai - gailestis, apgailestavimas, siaubas ir dar daug kitų, kurių pati mergina nesuprato. Geriau jau sesuo, kuri netarusi nė žodžio išskrido į kitą pasaulio galą, nei brolis, kuris išžudė visą tavo šeimą. Ir kurį tu pats nužudei.
Dinas pasisuko į švilpiukę ir, pirmą kartą šiame bokšte, pažvelgė jai į akis.
- Dinai, - pradėjo Meg, bet užsikirto. Ji atsikrenkštė ir pabandė vėl: - Dinai, man labai gaila. - mergina žengė prie draugo, norėdama jį apkabinti, tačiau susilaikė. - Aš irgi atsiprašau už tai, kaip su tavimi elgiausi. Aš... nežinau, kas mane apsėdo. - mergina perbraukė ranka plaukus. - Atleisk.
Pasakiusi tai švilpiukė vėl pasijuto kaip mergaitė, pirmakursė, kuri mėgo ežerą ir gamtą, kuri juokėsi su savo geriausiu draugu ir dėl nieko nesirūpino. Meg nusimetė šaltosios ketvirtakursės kaukę ir vėl tapo savimi, tikrąja savimi.
Meg lėtai priėjo prie Dino ir apkabino jį. Kiek pasistiebusi tyliai sušnabždėjo jam į ausį:
- Pažadėk, kad daugiau man nemeluosi. - kiek patylėjusi pridūrė: - Aš irgi pažadu niekada nemeluoti tau.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Erikas Dinas Miglaputys

  • I kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • gal kas norėtų padovanoti galeonų?
Ats: Vartai į Hogvartso praeities iliuzijas
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
Dinas laukė kol Meg ką nors pasakys. Jam pačiam ši istrija skambėjo begaaaaalo dramatiškai, tačiau tai buvo tiesa. Berniukas ir toliau žiūrėjo į dangų bei tikėjosi, kad ir brolis į jį žiūri. Žiūri kaip jis patenka į Hogvartsą, kaip susiranda draugų, ar susibendrauja su nuostabia švilpiuke ir pirmajai jai pasako savo tragišką paslaptį. Ar žiūrės ir toliau, kaip jis užaugs ir baigs Hogvartsą, susiras darbą, o galbūt turės ir šeimą. Vaikinas džiaugėsi tuo ką turi ir stengėsi džiaugtis tuo kuo gali bei neliūdėti, dėl to, ko jis neturi. Jam akyse sužibo ašaros, tačiau greitai susilaikė. Jis pasirėmė galvą delnu, bent jau norėjo, kad taip atrodytų, nes tuo metu baisiai skaudėjo tą nelemtąjį randą. Jis vėl tiesiai atsistojo, kai išgirdo Meg atsiprašymą, akmuo nuo širdies nusirito, kai jis suprato, jog , mergina taip baisiai ant jo nepyksta. Galiausiai ji apsikabino berniuką ir jis nepasijuto, kaip statula, kai anksčiau kas nors jį apsigabindavo, o apglėbė merginą taip pat. Ji  kaiką pašnėbždėjo jam į ausį ir Dinas linktelėjo.

Praėjo savaitė, nuo to vakaro ir Dinas ramiai sau valgė pusryčius, berniukas kitaip nei įprastai, buvo apsimiegojęs ir visai nežvalus. Meg bendrajame kambaryje taip pat nesimatė, tad jis nuėjo pusryčių vienas. Salėje buvo vos keli mokiniai ir profesoriai. Dinas jau spėjo pradėti ir kakavą gurkšnoti, kai jos vos paragavus kažkas išpylė ant suolelio ir tada klestelėjo ant tos kakavos balutės.
- Nagi, o kakava buvo skani. - jis atsisuko į ją išliejusią merginą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Erikas Dinas Miglaputys »

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Vartai į Hogvartso praeities iliuzijas
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
Praėjo kiek daugiau nei savaitė po to įsimintino įvykio, kai Dinas papasakojo Meg savo ir savo šeimos istoriją. Jie vis dar nebuvo radę kelio atgal į savo laikmetį, tačiau švilpiukė dėl to labai nebesijaudino. Ji beveik patikėjo Dino teorija, kad visa tai - iliuzija, kuri baigsis po tam tikro laiko.
Tą rytą Meg pabudo anksti, tačiau nebegalėjo užmigti. Suirzusi ji atsikėlė ir persirengusi nusileido žemyn, į bendrąjį kambarį. Dino, kuris paprastai laukdavo jos rytais, nesimatė. Gal jis vis dar miega. dingtelėjo rudaplaukei. Iš pradžių mergina galvojo palaukti draugo, tačiau jos pilvas aršiai tam paprieštaravo. Tad po kelių minutėlių Meg jau stovėjo prie Didžiosios salės, iš kurios viliojamai sklido pusryčių kvapai. Įėjusi į salę švilpiukė iš įpročio užvertė galvą aukštyn. Buvo debesuota, tačiau nelijo. Meg atsiduso. Ji nekentė tokio oro. Arba lyja, arba ne - kitokio pasirinkimo nėra. O debesų rudaplaukė nekentė - nėra lietaus, tačiau nėra ir saulės.
Meg patraukė link Švilpynės stalo ir jos akutės kaip mat užfiksavo prie jo jau sėdintį Diną. Matyt, ne man vienai nesimiega... Dino veidas ir judesiai atspindėjo merginos nuotaiką. Be savo energingo ritmo švilpiukė priėjo ir įsitaisė prie draugo.
- Labas. - užkimusiu balsu pasilabino mergina, nerasdama jėgų garsiai kalbėti. - Irgi nesimiega?
Siekdama arbatos puodelio (be arbatos Meg buvo kaip dangus be žvaigždžių) ji netyčia apvertė Dino puodelį ir visa jo geriama kakava išsipylė ant stalo.
- Oi, atleisk. - atsiprašė Meg ir, nukreipusi lazdelę į kakavos balą ištarė: - Evanesco. - kakavos balutė išnyko. - Štai, - tarė mergina, paduodama draugui kitą puodelį. - Atleisk, aš šiandien kaip nesava. Panašu, kad ir tu, ar ne? Ir nuo kada tu valgai pusryčius? - paklausė šakute smeigdama gardžiai atrodančią dešrelę.
Laukdama atsakymų Meg šlamštė pusryčius ir jos nuotaika kiek pasitaisė. Bet ji vis tiek dar jautėsi mieguista ir nevikri. Tačiau jos akys vis tiek šį tą užfiksavo. Salėje beveik nebuvo mokinių ir profesorių, o Lilė, Džeimsas ir kiti Plėšikai, kurie paprastai palaikydavo jiems kompaniją, irgi buvo dingę.
- Dinai, kur visi? - pusbalsiu sumurmėjo Meghan. - Ar čia tik aš, ar visi atrodo kažkokie... mieguisti ir pavargę? Kas vyksta? - švilpiukė pamirksėjo ir pabandė prasijudinti, nes jautė, kad galėtų tiesiog padėti galvą ant stalo ir užmigti. Kaip keista... Lovoje aš niekaip negalėjau užmigti, o dabar, rodos, niekada nepabusčiau...
Rudaplaukė pasisuko į draugą norėdama pažiūrėti, ar ir jis taip pat jaučiasi ir atrodo.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Erikas Dinas Miglaputys

  • I kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • gal kas norėtų padovanoti galeonų?
Ats: Vartai į Hogvartso praeities iliuzijas
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
Tai buvo švilpiukė. Nuostabiais žvilgančiais plaukais ir kosmosui prilygstančiomis akimis. Deja, šį rytą Meg nepasirodė Dinui su šypsena, taigi kažkodėl, Dinas pasijuto dar niūresnis. Na, bet ji pasisveikino, tad garbanius atsakė tą patį.
- Na labas labas. - jo balsas skambėjo keistai. Na taip, jo balsas visada buvo tarsi prikimęs, kas jam visai tiko, tačiau dabar skambėjo siaubingai, tarsi kas brūžintų kreida per lentą. - Kaip matai nelabai. - jis nusisuko ir kostelėjo. - Atleisk, atrodo būsiu peršalęs.
Meghan gan irzlokai ištarė burtažodį ir susiurbė išlietą kakavą bei atsiprašė.
- Niekis, - ji pasakė tai, ką Dinas jau buvo pastebėjęs. - Taip, šis rytas man šlykštus. Negalėjau užmigti nuo pat tada, kai atsiguliau lovon.
- Na, dabar ankstus rytas, manau ne visi atsikėlę. Be to, kai būna debesuota žmonės visuomet miega ilgiau. - visą naktį jam perštėjo randą ant kaktos, tačiau dabar kažkas, tarsi jų būtų ištempęs, kaip gumą. Vaikinas stipriai suspaudė kumščius. Jis susiraukė ir patraukė garbanas nuo smilkinio. - Manau, kad mano randas kažkoks keistas, matai, jis nuo pat ankstaus ryto vis labiau rausvas. - Dinas šyptelėjo ir palinko arčiau Meg. - Dabar aš visai, kaip Haris Poteris, arne? Tik nesakyk, kad turėčiau džiaugtis jog esu tuo kas esu ir neturėčiau norėti būti, kaip kiti. - jis vis dar žiūrėjo į priešais sėdinčios švilpiukės akis ir dar kartą nusišypsojęs atlinko. Kažkas sustojo jam už nugaros ir pasisveikino.
- Sveikas, - Dinas atsisuko ir išvydo vaikiną, gal ketvirto kurso ar penkto - varną. Juodų plaukų, tamsiai mėlynų akių, aukštas ir tvirto sudėjimo. Aiškiai matyti, kad yra populerus ir geidžiamas merginų, tarkim, panašiai, kaip Sirijus. Dinas pasisuko į Meg, mergina dar nebuvo atsisukusi ir atrodė, kad nesiruošia atsisukti, bent jau Dinui taip atrodė. Varnas kalbėjo toliau - Malonu tave matyti. - Dinas bakstelėjo pirštu į save. - Taip, kreipiuosi į tave. Manau, tu čia ne tuo laiku, ar aš neklystu? - Dinas sustingo, negali būti, kad jis žino jo ir Meghan paslaptį. - Na, aš tavęs dar nieakada nemačiau čia taip anksti.
- Tu mane šnipinėji? - įtariai paklausė Dinas.
- Ne, bet tu labai pastebimas ir šią savaitę visi tik apie tave ir kalba. Žinoma, kalbos neblėsta ir apie panelę. - vaikinas paėmė Meg ranką ir pabučiavo plaštaką. - Na, manau mes dar susimatysime, per šokius. - jis dar kartą pasisuko į Meg. - Gal suteiksi man garbę, sutikdama šokti su manimi? - Dinui tai pat buvo įdomu išgirsti ,,panelės" atsakymą. Tačiau, kas per šokiai? Jaunuolis pabendė ką nors prisiminti, bet buvo gana sunku, visa vakarykštė diena, kaip per miglą. Taip! Juk jie čia pateko tiesiai ant turnyro! Kai visos burtininkų mokyklos susirenka vienoje mokykloje, šiuo atveju Hogvartse ir vykstas turnyras dėl Taurės. Dalyviai jau buvo parinkti, tuo tarpu ir šis varnas - Gin Silvermoon. Aišku Meg sutiks, aišku, kad sutiks. Nieko, Dinui problemų nebus susirandant merginą šokiams, nebus...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Erikas Dinas Miglaputys »