0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Ema Evans

  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fricai Anglát.
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #15 Prieš 12 metus »
- Ak, kokia čia gi magija, paprasčiausi gamtos suteikiami dalykai.. - nusišypsojo Evans.
Profesoriaus katinas nušoko nuo stalo ir pasišalino greičiau, nei Ema spėjo sureaguoti.
Ak, visai gaila, Šedyrui būtų patikusi kompanija...
- Taip žinoma, judėkime, - sekdama Arcari pavyzdžiu atsistojo ir profesorė, užgriebdama nuo stalo obuolį. Didžioji salė buvo ištuštėjusi - nors atrodė, kad jiedu sėdėjo čia vos kelias minutes, prie stalo buvo likę tik pavieniai moksleiviai. Galvoje sukantis įvairiausių žolelių kombinacijoms, Evans paliko Didžiąją salę už nugaros ne tiek girdėdama, kiek jausdama Dantes žingsnius, ir patraukė link savo kabineto.

Mėgstamiausia Dumbldoro uogienė - mėlynių.
암흑 내 최고의 친구입니다.

*

Neprisijungęs Rouse Doth

  • ***
  • 43
  • Lytis: Moteris
  • Who run the world? CURLS
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #16 Prieš 12 metus »
Po ilgų svarstymų, Rousie nusprendė pavakarieniauti. Kelis vakarus elfai vakrienę jai pateikdavo tiesiai į kabinetą. Rousie nenorėjo per daug bičiuliautis su mokytojais ir kitais žmonėmis. Ji buvo.. ''Šiektiek'' uždara. Kur čia ''šiektiek'', šis žodis čia ypač peršvelnus.
Profesorė lipo didžiuliais laiptais į apatinė aukštą, didžiąją salę. Įėjusi, Rousie apstulbo! Salėje tikrai jautėsi Kalėdų aura.
Doth kulniukai kaip visuomet kaukšėjo grindimis, ji per patį salės vidurį žingsniavo prie Garbingojo stalo. Visi vaikkai krebždėjo kaip pelės, tas bruzdesys šiek tiek erzino, todėl ji ir nemėgo atvirų erdvių.
Ji elegantiškai prisėdo prie paskutinės laisvos kėdės. Šalia sėdėjo kita profesorė. Lyg, magiškų gyvūnų priežiūros profesorė. Rous jai šyptelėjo ir žvilgtelėjo į stalą. Oh, čia visko ŠITIEK DAUG!
Moteris nebuvo pratusi valgyti daug. Ji buvo liesutė, jos skruostai jau buvo pradėją kristi į vidų.. Elfai dažnai atnešdavo milžiniškas porcijas, tad tekdavo daug ką šveisti laukan..
Rousie į lėkštę įsidėjo šiektiek salotų ir įsipylė moliūgų sulčių.
Salotos buvo dieviško skonio! Regis, skanesnių salotų ji dar nebuvo ragavusi..
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė David Lockwood »
Mes visi pasmerkti ištverti gyvenimą. Ir vienintelė galimybė tai padaryti – pamilti jį.

*

Neprisijungęs Ema Evans

  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fricai Anglát.
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #17 Prieš 12 metus »
Evans po ilgos darbo dienos sėdėjo Didžiojoje salėje ir mąstė apie kitos dienos planus.
Išsiųsti kelias pelėdas, padaryti kitų pamokų planą.. Kokio velnio aš išvis čia atėjau?!
Įrėmus tuščią žvilgsnį į vieną iš begalės žvakių, moteris stebėjo, kaip vaškas, kuris turėtų kapsėti ant moksleivių galvų, kažkur tiesiog išnyksta. Pasibjaurėjus savo dėmesio koncentravimo 'sugebėjimais', ji atsisuko į moksleivius. Stalai pilnai apsėsti mokinių - buvo pats vakarienės metas. Erzinantis šurmulys nerviškai veikė Emą, todėl ji paėmė nuo artimiausios lėkštės obuolį ir suleido į jį dantis. Įėjus į salę vienai profesorei, Evans nužvelgė ją akimis smalsiu žvilgsniu.
Nesu jos mačiusi, bet lygtais ji dėsto žiobarotyrą. Galbūt apsimoka praplėsti pažintis?
Profesorei klestelėjus šalia ir pasiuntus į Emos pusę mandagią šypseną, ji nusišypsojus tarė:
- Labas vakaras, atleiskite, tačiau nemačiau Jūsų mokslo metų pradžios šventėje. Aš esu magiškų gyvūnų priežiūros profesorė Ema Evans, - Ema įrėmė smalsų žvilgsnį į naują viešnią.
암흑 내 최고의 친구입니다.

*

Neprisijungęs Rouse Doth

  • ***
  • 43
  • Lytis: Moteris
  • Who run the world? CURLS
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #18 Prieš 12 metus »
Rous jau buvo imanti beveik paskutinį vištienos gabalėlį, ir vos nepaspringo juo, nes šalia sėdėjusi profesorė pasisveikino su ja ir pasakė, jog jos nematė mokslų metų pradžios šventėje.
- Aš esu magiškų gyvūnų priežiūros profesorė Ema Evans. - prisistatė moteris.
Rous nurijo seiles su vištienos gabalėliu, nusivalė lūpų kampučius ir savo prancūzišku akcentu, atsakė profesorei.
-Oh, labas vakaras, madam. - šyptelėjo Doth. - Jūs manęs ir negalėjote matyti, nes į mokyklą atvykau tik šį mėnesį. - dar kartą parodė savo baltus it sniegas dantis. - Malonu susipažinti.. Ema? Žinoma, jei jus galiu taip vadinti. - ji nusijuokė savo skambiu juoku, kuris dažniausiai užkrėsdavo kitus. - Aš Rousie Doth, dėstau žiobarotyrą.
Rous nustūmė savo lėkštę ir gurkštelėjo iš stiklinės moliūgų sulčių. 
Mes visi pasmerkti ištverti gyvenimą. Ir vienintelė galimybė tai padaryti – pamilti jį.

*

Neprisijungęs Ema Evans

  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fricai Anglát.
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #19 Prieš 12 metus »
- Žinoma, kaip Jums patogiau, - juoku, kuris nuskambėjo kaip varpeliai šventykloje, atsakė Evans.
Prancūziškas akcentas, jei mano ausys neapgauna, negi ji irgi..
Profesorei užteko savo skvarbiomis akimis momentiškai permesti Rouse išvaizdą, kad ją įsimintų taip pat gerai, kaip ir savo atvaizdą veidrodyje. Moteris buvo graži, ji buvo net ganėtinai panaši į pačią Evans, nors jos grožis buvo žmogiškas. Tamsiai žalios akys buvo išraiškingiausias veido akcentas. Ji atrodo..grakščiai. Mintyse akimirksniu padariusi sau tokią išvadą, Ema ištiesė savo baltą plaštaką link dar vieno obuolio. Jo raudonumas kontrastavo su išblyškusia oda.
Negi ji išties tokia balta? Man reiktų pamatyti gabalėlį saulės..
Išblaškiusi visas pašalines mintis, ji vėl atsisuko į pašnekovę.
- Ak, žiobarotyrą? Kokia neįprasta specialybė. Kodėl būtent ją?
암흑 내 최고의 친구입니다.

*

Neprisijungęs Rouse Doth

  • ***
  • 43
  • Lytis: Moteris
  • Who run the world? CURLS
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #20 Prieš 12 metus »
Evans tesė pokalbį su Rous.
- Ak, žiobarotyrą? Kokia neįprasta specialybė. Kodėl būtent ją?
Rous visada tvirtai tikino, kad žiobarai- tokie patys kaip ir mes.
- Visą gyvenimą augau šeimoje, kurioje visi buvo pirmarūšiai. Na, aš dar ir pati nežinau ir kur pas mane magiškos galios. - nusijuokė Rous. - Nepažinojau savo senelių, prosenelių.. Tiesiog vieną dieną, kai buvau maža, pas mane namuose apsilankė keistas vyras. Tą rytą prisimenu lyg tai būtų buvę šiandien. Jis buvo apsirengęs kaip ir visi padorūs vyrai: su kostiumu, ant galvos turėjo skrybėlę, nešėsi juodą portfelį. Jis teigė mano tėvams, kad aš- burtininkė! Mano tėvai pamanė, kad jis gryniausias beprotis ir pagrąsino jam policija. Tačiau žmonių rytais ateidavo vis daugiau. - ji vėl nusijuokė. - kaip vėliau sužinojau- visi Prancūzijos sorts et de magie profesoriai!- Rous nutilo - Aš katik papasakojau savo gyvenimo istoriją? - ji vėl nusijuokė. Tik šį kartą garsiau. Atsisuko ne vienas mokinys ir nuvėrė Doth tokiu žvilgsniu, lyg ji būtų beprotė!
Mes visi pasmerkti ištverti gyvenimą. Ir vienintelė galimybė tai padaryti – pamilti jį.

*

Neprisijungęs Ema Evans

  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fricai Anglát.
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #21 Prieš 12 metus »
Pasirodo, kad ji tikrai iš Prancūzijos. Ir kas galėjo pamanyti..
Evans nusijuokė kartu su Rouse ir šaltu žvilgsniu pervėrė atsisukusius mokinius, kurie žaibiškai nusuko akis į savo reikalus.
Užteks šniukštinėt, negi savo reikalų neturit.
Triukšmas vis labiau ir labiau erzino profesorę, tačiau ji stengėsi išlaikyt savo dėmesį sukauptą į pašnekovę.
- Tiesiog dievinu įdomias istorijas, - nusišypsojo profesorė, nežymiai pakeldama savo lūpų kampučius. - Ir neabejoju, kad dar turite begalę jų papasakoti, - šurmulys peraugo į buką, erzinantį tvinksėjimą, kuris tarsi milžinišku geležiniu kūju kalė Evans galvoje chaotišką ritmą.
Dar šiek tiek ir išprotėsiu.. Profesorė suėmusi sau smilkinį, gurkštelėjo vandens iš sidabrinės taurės.
- Atleiskit, tačiau visas šis triukšmas veda mane iš proto, niekaip nesugebu prie jo priprasti..
암흑 내 최고의 친구입니다.

*

Neprisijungęs Rouse Doth

  • ***
  • 43
  • Lytis: Moteris
  • Who run the world? CURLS
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #22 Prieš 12 metus »
-Tiesiog dievinu įdomias istorijas,-nusišypsojo profesorė, nežymiai pakeldama savo lūpų kampučius.-Ir neabejoju, kad dar turite begalę jų papasakoti.-kalbėjo Evans.
Triukšmas. Tai- kas tiesiog perverdavo Rousie kiaurai. Pasirodo, tokia ji buvo ne viena.
- Atleiskit, tačiau visas šis triukšmas veda mane iš proto, niekaip nesugebu prie jo priprasti..- profesorė buvo parymus ant savo smilkinio.
- Nemaniau, kad aš viena tokia. - šyptelėjo. - Nepakenčiu atvirų vietų, žmonių susibūrimų, o dar kai visur pilna visur bruzdančių ir klykaujančiu vaikų.. -Doth nusipurtė. - Galbūt.. Jei pasiūlyčiau savo kabinetą?- šyptelėjo Rous ir gurkštelėjo iš stiklinės savo moliūgų sulčių.
Mes visi pasmerkti ištverti gyvenimą. Ir vienintelė galimybė tai padaryti – pamilti jį.

*

Neprisijungęs Ema Evans

  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fricai Anglát.
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #23 Prieš 12 metus »
Savo kabinetą? Na, kodėl gi ne.
Jei Evans dėl pasiūlymo kažkiek nustebo, to neparodė ir maloniai nusišypsojo.
- Žinoma, kodėl gi ne. Tikiuosi, kad jis kažkiek tai atokiau nuo viso šito šurmulio, - dar viena šypsena Rouse link.
Ema dar kartą peržvelgė moksleivius, žvilgsnis sustojo ties Švilpynės stalu. Nors ir neseniai buvo paskirta jų vadove, ji negalėjo nepastebėti, kokie tie vaikai optimistiški, nerūpestingi ir linksmi..
Na, galbūt tai bus galima panaudoti kaip progą man pačiai tobulėti, nusijuokė mintyse. Paėmusi dar vieną obuolį į rankas, o jie čia velniškai skanūs, ji atsisuko į kolegę ir žaismingai tarė:
- Na, parodysite kelią?
암흑 내 최고의 친구입니다.

*

Neprisijungęs Rouse Doth

  • ***
  • 43
  • Lytis: Moteris
  • Who run the world? CURLS
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #24 Prieš 12 metus »
Pasirodo, Evans visgi džugiai priėmė Rous pasiūlymą. Doth tai buvo ganėtinai keista, juk jos tik katik susipažino! Ir kuo gi, Rous galėjo pasirodyti įdomi Evans?
Na, bet Rousie džiaugėsi, kad Evan sutiko pasisvečiuoti pas šią kabinete ir dar ilgėliau pakalbėti.
Iš didžiulės lėktės sklidinos obuolių, Evans paėmė gal jau trečią ir atsisukusi į Rous žaismingai tarė:
- Na, parodysite kelią?
Rous nusijuokė:
- Oj, tik nesikreipk į mane jūs ir nevartok daugiskaitos kai su manimi kalbi. Tiesiog nepakenčiu kai taip daro mano amžiaus žmonės, jaučiuosi persenusi! - ji vėl nusijuokė.
Doth atsistojo, pasitaisė sijoną ir palaukė kol atsistos iš savo vietos Evans. Įkyriai kauksinčiais batų kulniukais jos išpėdino iš Didžiosios salės.
Mes visi pasmerkti ištverti gyvenimą. Ir vienintelė galimybė tai padaryti – pamilti jį.

*

Neprisijungęs Ema Evans

  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fricai Anglát.
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #25 Prieš 12 metus »
Įžengusi į Didžiąją salę, Evans apsidairė. Salėje tvyrojo rytinis šurmulys, kurį kėlė anksčiausiai susirinkę moksleiviai, aptarinėdami šiandienos pamokas, naujausius įvykius ar gandus ar tiesiog beprasmiškai ginčydamiesi, kuri kvidičo komanda yra geresnė. Profesorė praėjo pro Švilpynės koledžo stalą, pasižiūrėdama, ką veikia jos koledžo moksleiviai, šypsena atsakė visiems pasisveikinusiems ir nukaukšėjo prie Garbingojo stalo. Atsisėdusi į savo įprastą vietą, įsipylė į puoduką kavos ir pasidėjo prieš save mėlyną dėžutę.
Savikontrolės pratimas, nusijuokė mintyse ir apsvarstė įvairiausius variantus, kas gi galėtų būti viduje. Smalsumas buvo neapsakomas, bet moteris vis dėlto neišdrįso pasižiūrėti dėžutės turinio, kai aplink buvo tiek daug žmonių.
Moksleivių rinkosi vis daugiau ir daugiau, prie stalo atsisėdo ir keli profesoriai. Mandagiai linktelėjusi jiems, ji įsmeigė žvilgsnį į ant stalo buvusias lėkštes, ieškodama kokių nors vaisių, tačiau jų kol kas dar nebuvo. Nukabinusi lūpą kaip mažas vaikas, ji vėl mintyse nusijuokė iš savo vaikiškos reakcijos ir į lėkštę įsidėjo raguolį. Visi per pastarąją parą patirti nuotykiai ir vis dar padidėjęs adrenalino kiekis kraujyje privertė Emą pasijusti kaip senais gerais laikais. Atsikandusi raguolio ir išgėrusi kavą, ji įsmeigė žvilgsnį kažkur į stebuklingas lubas.
Ar žinai kodėl dangus žydras? Nes balta spalva yra tuščia. Ji graži, skaisti, bet tuščia. O žydra įkūnija tyrumą. Nekaltumą. Bet kiekvienas veiksmas privalo turėti atoveiksmį, todėl naktį dangus juodas. Nors toks man jis labiau patinka. Kodėl? Nes paslaptis visuomet labiau traukia negu atvirumas..
Netikėtai suskambėjęs varpas į pamoką pabudino Evans iš minčių, vėluojančių moksleivių keliamas triukšmas po truputį nyko. Paėmus nuo stalo raudoną obuolį, profesorė kartu su likusiais moksleiviais išėjo iš salės ir patraukė į savo kabinetą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Ema Evans »
암흑 내 최고의 친구입니다.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #26 Prieš 11 metus »
Šviežiai iškeptas profesorius įžengė į Didžiąją salę. Nužvelgęs stalą, prie kurio jis valgė septynerius metus, jis nužingsniavo prie Garbingojo stalo. Įsitaisęs kone jo gale, apžvelgė visas gėrybes. Truputėli nusivylė - saldumynu čia ženkliai mažiau nei prie mokinių stalų. Matyt profesoriai saugosi diabeto.. Įsipylęs vyno, Storey įsidėjo gabalėlį mėsos į lėkštę. Jam mintyse vis dar buvo keista - prieš keletą metų jis žvelgė į profesorius sėdinčius čia, prie garbingojo stalo, o dabar... tik pasitaikyk taip, jog jis pats čia sėdi. Tuomet vyriškis susikėlė koją ant kojos ir pamažu ėmė valgyti. Tačiau jo įžvalgumas (kuris būtinas esant ateities būrimo profesoriumi), privertė kilstelėti akis - kelios vyresnės mokinės žvelgė į jį su romantišku žvilgsniu. Profesoriui joms mirktelėjus, rezultatas buvo matomas iškart - panelės susispietė ir ėmė kikenti. Jordan gūžtelėjo pečiais ir tęsė savo vakarienė, kurią be jo sekė būrelis jaunų mergaičių.

*

Neprisijungęs Ema Evans

  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fricai Anglát.
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #27 Prieš 11 metus »
Prie Garbingojo stalo sėdėjusi profesorė Evans jau kurį laiką buvo įsmeigusi žvilgsnį į priešais ją ant stalo buvusį ryškiai oranžinį persimoną. Visiškai nenorėjo valgyt, tačiau žinojo, kad jei ir toliau save badu marins, vieną dieną tiesiog nebeatsikels. Stresas ne tik neleido naktimis miegoti, tačiau atsiliepė ir jos apetitui, tiksliau, jo nebuvimui. Juodų jos plaukų galiukai vos lietė pečius, o patamsėję paakiai sudarė iš arti nesunkiai pastebimą spalvų kontrastą su šviesia jos oda. Nors ir stengėsi neišsiskirti išvaizda nuo kitų, nuo moters sklido ta mistiška aura, kurią tik ji turėjo. Kurį laiką dar piktai spoksojusi į niekuo dėtą vaisių, ji pagaliau prisivertė paimti jį į rankas ir priglausti prie lūpų. Tarsi valgyčiau popierių..
Akys nejučia pradėjo lakstyti nuo vieno stalo prie kito, moteris dar nusišypsojo keliems jos žvilgsnį pagavusiems auklėtiniams, kai jos akį patraukė jaunuolis, tik ką įėjęs į Didžiąją salę. Neatrodė vyresnis nei septintakursis, tačiau patraukė ne prie kurio nors koledžo, o prie Garbingojo stalo ir atsisėdo netoliese. O jis atrodo jaunai.. bet juk išvaizda dar ne viskas , mintyse nusijuokė Evans ir dar kurį laiką stebėjo jaunąjį profesorių. Šis tuo tarpu mirktelėjo kelioms moksleivėms.
- Jumis dėta jų neprovokuočiau, maža po to ką iškrės, - smagiai tarė profesorė. Ir net neprisistačiau, way to go..
- Esu Ema Evans, - nusišypsojo ji jaunuolio pusėn. - O jūs tikriausiai esate naujasis ateities būrimo profesorius?
암흑 내 최고의 친구입니다.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #28 Prieš 11 metus »
Profesorius vis dar valgė mėsą jausdamas karštus mokinių žvilgsnius, kurie, jo nuomone, netgi sušildė mėsos gabalą. Nekreipdamas į tai dėmesio jis, nuryjęs paskutinį kasnį, pakėlė akis į moteriško balso savininkę.
- Malonu, kad rūpinatės, tačiau neįsivaizduoju ką jos darytų, jei iš vis nekreipčiau į jas dėmesio - nežinia kaip bandytų jį atkreiptį,- nerūpestingai šyptelėjo ir nužvelgė profesorę. Iš matymo jos neprisiminė - matyt nebuvo tekę lankyti jos pamokų paskutiniaisiais mokslo metais Hogvartse. Arba... ji čia dar nedirbo.
- Malonu, panele Evans,- šypsodamasis linktelėjo moteriai. - Jūs esate visiškai teisi - aš esu Jordan Sorey, nuo šiol - ateities būrimo profesorius,- kukliai gūžtelėjo pečiais. - Atrodo, jog šiandien neturite apetito,- pažvelgė į jos rankoje laikomą vaisių.

*

Neprisijungęs Ema Evans

  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fricai Anglát.
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #29 Prieš 11 metus »
- Na, taip, abu keliai vienodai pavojingi, - nusijuokė moteris. Dar labiau ją pralinksmino nepatenkinti merginų žvilgsniai joms pastebėjus, kad ji šnekasi su naujuoju profesoriumi. Pakėlusi savo taurę prie lūpų, gurkštelėjo vėsaus vandens ir dar kartą nusišypsojo, išgirdusi pastabą iš vyriškio pusės.
- Na, juk būna dienų kaip tyčia.. - tarė, padėjusi vaisių atgal į lėkštę, neketindama daugiau jo liesti. Arba savaičių. Arba mėnesių. Nenorėdama pernelyg nugrimzti į savo pasaulį, sutelkė dėmesį į pokalbį.
- Ateities būrimas, kokia.. netradicinė specialybė, - vėl nukreipusi savo žalias akis į pašnekovą pastebėjo Evans. - Jei ne paslaptis, kodėl būtent ši disciplina? Ir dar tokiam jaunam amžiuj? - tyliai nusijuokė nuoširdžiai susidomėjusi. Vis dėl to ji nusprendė pasilikti prie spėjimo, jog naujasis profesorius buvo iš tikrųjų jaunas, ne tik taip atrodė. Ne taip kaip kai kurie čia sėdintys..
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė Ema Evans »
암흑 내 최고의 친구입니다.