4
 

0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • ****
  • 301
  • Lytis: Moteris
  • No.
Garbingasis stalas
« Prieš 10 metus »
Šiandien didžioji salė buvo apšviesta keliom dešimtim deglų, ir gal šimtu.. ne, gal dviem šimtais palubėje skraidančių žvakių. Pačios lubos šiandien buvo giedros, bet tamsus kaip naktį, išdabintas tukstančiais žvaigždžių, nematyti anei debesėlio. Gal tiesiog taip atrodė, o gal taip ištiesų buvo - padange prasklendė keli dideli paukščiai, kurie gracingai mojuodami sparnais skrido iškėlę galvas kaip dangaus karaliai. Bet tai nebuvo tikra... o gal?
Didžiosios Salės viduryje, tiesiai priešais visus kitus stalus, išdidžiai puikavosi Garbingasis Stalas, prie kurio sėdėjo tik profesoriai ir direktorius. Balta staltiese nuklotas stalas laikė nemažai sidabrinių indų ir krištolinių taurių, kurios žibėjo deglų šviesoje.
Na, nepamirškime ir to, kad čia stovėjo ir krūva patiekalų, kurie tiesiog vertė seilę varvint. Tai kiauliena, vištiena, antiena, bulvės, bulvytės, dešrelės, daržovės...! Nespėtum apsisukt, o akies nebegali aprėbti, kiek jis turi skanumynų. Žinoma, po to atkeliauja desertas, po kurio, taip sakant, gerai miegasi. Taip pat netruko ir gėrimų. Net nereikia vardint, tiesiog... moliūdų sultys, kaip įprasta. Na, ir dar keli kitokio plauko ąsočiai, kurie tik ir laukė savo eilės, kada gi bus išgerti.
Aplink zujo mokiniai, vis iš padilbių žvelgdami į profesorius, kurie atėję čia skaniai pusryčiavo, pietavo, ar vakarieniavo. Čia virė kalbos. Suagusiųjų kalbos.
Still no.

*

Neprisijungęs Elisa Mirror

  • VII kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #1 Prieš 10 metus »
Elisa salės pakraščiu lėtai, bet užtikrintai judėjo Garbingojo stalo link, aplenkdama netvarkingai sustatytas kėdes. Didžioji salė buvo beveik tuščia, tačiau prie ilgo stalo, stovėjusio statmenai kitiems keturiems, sėdėjo neatpažintas valgantis subjektas. Jis neatrodė panašus į mokinį, todėl profesorė nusprendė, jog ten jai ir vieta. Žinoma, atsisėdo kitame stalo gale. Ir mąsliai įsispoksojo į baltą lėkštę priešais ją.
Buvo keista vaikščioti tokioje didelėje pilyje ir nepasiklysti. Tačiau profesorės galvoje kirbėjo nemalonmus įtarimas, kad viskas dar prieš akis. Nors tikėjosi su laiku pažinti savo darbovietę, dabar senoviniai šarvai koridoriuose, įspūdingo aukščio skliautai, baltutėliai vaiduoklių siluetai tebuvo kažkas svetima. Ir tik truputėlį žavu.
Elisa minutėlę pasvarstė, kad kokią kitą dieną... Ne, kokį kitą mėnesį, galbūt ši vieta jai net labai patiktų. Bet ne dabar. Nedaug kas galėjo prasiskverbti pro pilkšvą šydą, apgobusį jos mintis ir švelniai įsupusį jausmus. Tiesą sakant, kol kas beveik niekas.
Jos lėkštė ir toliau liko palaimingai tuščia. Elis pamąstė, jog gal ir būtų verta nustebti, tačiau tuojau pat padarė išvadą, jog iš tiesų ir nenorėjo valgyti. Atėjo čia tik apsidairyti, kad vėliau nepadarytų kokios idiotiškos klaidos. Niekas taip neatkreipia dėmesio, kaip kvaili išsišokimai, o to Elisai visai nereikėjo. Ne, jei bus jos valia, niekas į ją net nepažvelgs antrą kartą.
Tebūsiu mielas nematomas padarėlis, pilkas ir mažytis. Tiksliau juodas. Karčiai šyptelėjusi ji patampė varno sparno juodumo apsiausto skverną. Kai turėjo laimės pamatyti išsipusčiusių raganų apdarų spalvas, ji beveik džiaugėsi, kad neturėjo pinigų įpirkti kam nors prašmatnesnio. Beveik, nes pinigai galėjo praversti kam nors kitam.
Staiga lėkštė priešais, tarsi įsižeidusi, jog Elis nesiima jokios iniciatyvos, užsipildė krevečių mišraine. Profesorė sumirksėjo, taip išduodama savo nustebimą, tačiau greit vėl nutaisė nieko nesakančią išraišką ir ėmė lėtai valgyti, kiekvieną krevetę pasmeigdama sidabrine šakute ir apžiūrėdama, prieš šiai nukeliaujant į burną.
Nepamenu, kada paskutinį kartą taip valgiau. Nustebusi sugavo save galvojant. Krestelėjo garbanas ir toliau valgydama stengėsi nemąstyti.
Kai lėkštė vėl grįžo į savo pradinę būseną, Elis mažais gurkšneliais išgėrė šįkart neužnuodyto vyno taurę ir patraukė durų link.

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 9 metus sukūrė Arwen Evenstar »

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė
  • *
  • 579
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #2 Prieš 9 metus »
Mokslo metų baigimo šventei prasidėjus, Arwen lengvai atsikvėpė. Nelengvi buvo metai, pagalvojo burtininkė.  Ir išties, pirmieji metai po ilgos pertraukos, per kurią buvo draudžiama mokyti vaikus Hogvartse... Ir viskas po didžiojo Hogvartso mūšio. Na, bet kas buvo, tas.. Dabar kiti laikai. Praeities nepakeisi, mąstė Arwen.
Ragana nužvelgė Didžiąją salę, kuri buvo pilna klegančių mokinių. Klastūnyno stalas klegėjo garsiausiai. Ir nenuostabu, jei po mokyklos atkūrimo jiems pirmiems pavyko laimėti mokyklos taurę. Na o kiti mokiniai stengėsi nuslėpti nusivylimą, tačiau vis tiek džiaugėsi mokslo metų pabaiga ir išsvajotomis atostogomis.
Arwen akis užkliuvo už sultingo vištienos kepsnio, įsitaisiusio tolėliau nuo stalo krašto. Lazdele ji pakėlė lėkštę, ir kepsnys atskriejo pas ją.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė David Lockwood »
(hogvartsas2) Reikia pagalbos? Klausk šioje skiltyje arba IH grupėje Facebook'e  ;)Asmeninių žinučių neskaitau.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 427
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #3 Prieš 8 metus »
Dunkst.... Dunkst.... Sunkus sidabrinis šaukštas pakilo ir atsitrenkė į ploną kiaušinio lukštą, kuris dailiai suskilo ir lengvai it plunksna nuslydo baltu baltymu ir nukrito ant lėkštutės. Žmogus laikantis šaukštą, pats sau nusišypsojo į ūsą, ir tiriančiai nužvelgė savo pusryčius. Šie buvo baltas, dailiai, aiškiai profesionalo rankos, išvirtas kiaušinis. Nusprendęs, kad valgis atitinka, jam keliamus reikalavimus, Christian lėtai bei atsargiai nugnybė dalį kiaušinio. Įsidėjęs kasnį baltos masės į burną, profesorius pradėjo besimėgaudamas, tarsi besimėgaudamas, kramtyti. Transfigūracijos mokytojo skonio receptoriai išpaikinti geriausių Londono restoranų maisto, ne visada buvo pasirengę geranoriškai priimti Hogvartso patiekalus, bet aiškiai šis "subtilus" valgis dėstytojui tiko. Pats Christian mėgo sočiai pavalgyti, tai aiškiai atsispindėjo jo pilve, kuris buvo ganėtinai įspūdingas, pilvas gal taip ir nesimatytų jei de Shevrez dėvėtų britišką kostiumą, tačiau jis visuomet nešiojo tik Siuvil gatvėje kirptus prancūziško stiliaus modelius. Kaip mokytojas mėgdavo sakyti savo kolegoms ministerijoje - kam slėpti tai ką davė le Dieu ? Suvalgęs visą kiaušinį profesorius nusprendė, kad pusryčiams to gana, belieka sulaukti tik deserto. Jei kartais Hogvartso elfų kulinariniai gebėjimai ir nuvildavo mažąjį storuliuką, jis visais laikais vertino elfų konditerinius stebuklus.
Staiga, didžiojoje salėje pasigirdo triukšmas. Pakėlęs akis Christian pamatė krūvą pelėdų įlekančių su laiškais bei laikraščiais. Tiesą sakant viena pelėda atskrido ir prie pačio profesoriaus, bet ji gabeno tik magijos žinias. Dėstytojas nė nežvilgtelėjęs į laikraščio antraštes, sulankstė savąjį numerį ir dailiai padėjo ant stalo. Tuomet sumokėjo pelėdai ir akimis sekė kaip ši randa kelią iš didžiosios salės.

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Neprisijungęs Darja Bon Leian

  • ***
  • 36
  • Lytis: Moteris
  • Of Love and Other Demons
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #4 Prieš 8 metus »
Atsivėrė didžiosios salės durys ir pro jas įžengė ragana. Ji buvo gan aukšta, juodi plaukai stipriai suveržti į kuodą, o gilios akys šaudė tarp mokinių. Niekam ne paslaptis, jog Darja čia yra pirmą kartą. Stabtelėjusi ji apsidairė ir nuėjo prie garbingojo stalo.
Ant stalo buvo prikrauta įvairiausių patiekalų: nuo vyšnių pyrago iki sriubos, kuri skleidė gan keistą aromatą. Darja atsargiai atsisėdo ir vėl apsidairė, lyg kuris nors iš čia esančiųjų bet kurią akimirką galėtų pašokti ir ją užpulti. Kurį laiką taip pasedėjusi ir patyrinėjusi žmones, Darja į lėkštę įsikrovė keptos vištienos, ir prisipylė moliūgų sunkos. Tai buvo vienintelis jai priimtinas gėrimas iš tų, kuriuos patiekia Hogvartso elfai. Atsidususi ir kiek atsipalaidavusi ji kibo į valgį.
Po kiek laiko, kai Darja jau buvo soti, tas baikštumas dingo. Gurkšnodama moliūgų sunką ji pradėjo žvalgytis į kitus mokytojus. Čia buvo keli pažystami veidai, o kai kurių Darja dar nebuvo regėjusi. Nusprendusi, jog būtų visai neblogai praplėsti pažystamų ratą, ji pastatė gėrimą šalimais ir pasisuko į arčiausiai sėdintį vyriškį stebintį pelėdas.
- Sveiki. Aš esu Darja Bon Leian. Kuo Jūs vardu?
Ji nusišypsojo senyvam mokytojui.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 427
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #5 Prieš 8 metus »
Transfigūracijos mokytojas buvo užsisvajojęs, kai ganėtinai jauna moteris sėdinti šalia jo prakalbo. Ji maloniai prisistatė ir paklausė kuo pats mokytojas vardu.
Darja Bon Leian... Leian... Ne, negirdėta - akimirką svarstė Christian, o tuomet lengvai pakilo nuo savo krėslo ir švelniai paspaudė prisistačiusios moters ranką, kiekvienas jo judesys spindėjo galantiškumu ir elegancija:
- Malonu, su jumis susipažinti, madmuazele Bon Leian. Aš esu peras Christian de Shevrez. Naujasis transifigūracijos mokytojas. - tai taręs profesorius nusišypsojo ir vėl krestelėjo į savo vietą. Atsisėdęs nužvelgė mokytoją. Jos plaukai buvo juodi, de Shevrez visada labiau patiko moterys juodais plaukais, deja ši savo plaukus buvo susiveržus į kuodą. Kaip pats Christian manė, moterims geriau plaukus nešioti laisvai, bet, žinoma, tai nereiškia, kad jis vertina žmones pagal šukuosenas, ne, ne ir dar kartą ne. Profesorius, tiesiog bandė per išorę pažinti vidų, kaip pats mėgo sakyti. Greitai įvertinęs situaciją, dėstytojas tesė:
- O kokį dalyką dėstote, madmuazele Bon Leian?
Tuomet pažvelgė į Darjos akis. Jos buvo gražios, bet kaip pastebėjo de Shevrez atrodė, kad ji kažko nerimauja. Jam tai priminė išsigandusią mergelę Vimbledon'e baikščiomis akimis. Tiesa tuomet, sutiktoji buvo įvykdžiusi žmogžudystę, kurią išaiškino Christian vadovaujama tyrėjų grupė. Bet profesoriui tai nerūpėjo, juk kaip jis pats mėgo sakyti - gyventi reikia dabartimi, tik nepamiršti taisyti praeities klaidų.

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Neprisijungęs Darja Bon Leian

  • ***
  • 36
  • Lytis: Moteris
  • Of Love and Other Demons
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #6 Prieš 8 metus »
Profesorius Shevrez maloniai pasisveikinęs ėmė tyrinėti Darją. Ji stengėsi neparodyti savo nerimo, todėl nusišypsojo.
- O kokį dalyką dėstote, madmuazele Bon Leian?- paklausė Christian žvelgdamas Darjai į akis.
- Ateities būrimą,- lengvai atsakė ši ir apsidairė.- galbūt jums tai pasirodys nieko vertas mokslas, bet tokiu atvėju turiu pasakyti, jog Jūs klystate.
Darja nužvelgė transfigūracijos mokytoją. Galantiškas ir mandagus, bet tai nereiškai, jog mano mokslą pavadins ko nors vertu. Ji buvo pripratusi prie to, kad ją išvydę žmonės baisiausiai susidomėdavo, o išgirdę jos dėstomą dalyką greit nurašydavo prie nieko vertų.
Skvarbiomis akimis ji dar kartą perbėgo Didžiąją salę. Nepastebėjusi nieko, kas jai sukeltų įtarimą, vėl atsisuko į kolegą.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 427
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #7 Prieš 8 metus »
- Deja, madmuazele Bon Leian, jūsų minčių seka neteisinga, - švelniai tarė Christian - nieko neturiu prieš ateities būrimą. Visi žmonės skirtingi, tai reikia vertinti. Tiesą sakant mano močiute Elzė de Pučino, yra būrėja. Kaip ji pati sako - dievas jai davė vidinę akį. Žinoma, kaip mokslo žmogus į visokius būrimus žiūriu sjeptiškai, tai nereiškia, kad dėl to jus smerksiu. - profesorius švelniai nusijuokė ir spragtelėjo pirštais, iš karto prie garbingojo stalo atsirado namų elfas. Dėstytojas kreipėsi į jį:
- Prašyčiau paimti šį birzgalą , - mokytojas įdavė elfui į rankas savo puodelį su kava, kurią jis buvo ką tik paragavęs ir tarė - ir atneškite man kavos, geriausia itališkos, prašyčiau.
Elfas greitai pasišalino, tad Christian atsigręžė į Darją ir tęsė:
- Atleiskite, jei jus kaip nors įžeidžiau, bet, atleiskite už prastą žodžių konstrukciją, man tiesiog nepatinka šis angliška marmalynė, kurią jie vadina kava.
Su lig jo žodžiais grįžo namų elfas su garuojančiu puodeliu kavos. Aplink garbingąjį stalą pasklido geros kavos aromatas. De Shevrez paėmė puodelį, pauostė ir tarė:
- Ačiū, dabar visai kitas reikalas.
Staiga atskrido viena pelėda ir atnešė profesoriui Christian laišką. De Shevrez jį skubiai perskaitė ir tarė :
- Labai apgailestauju, bet manęs skubiai reikia Londone, tikiuosi man atleisite, skubu. - baigęs kalbėti profesorius nupėdino išėjimo link.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Christian Alfred de Shevrez de la Roya »

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 626
  • Lytis: Vyras
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #8 Prieš 7 metus »
Kai įsliūkino į Didžiąją salę ji buvo apytuštė. Vakarienės metas pasibaigė ir mokiniai išsivaikščiojo po kambarius, o profesorius tik dabar baigęs visus mokyklinius darbus susigriebė, kad per dieną beveik nieko nevalgė. Tokia erdvė privertė Dante apsispręsti likti pavalgyti čia. Iš paskos atsliūkino ir katinas. Marcusas retai kada imdavo augintinį kartu, tačiau nujausdamas, kad kelyje pasitaikys mažai prašaliečių, ryžosi pasikviesti prie stalo ištikimiausią draugą.
- Niekada dar čia nebuvau. Grrrražu, - sumurkė ir koja į koja nusekė šeimininką iki pailgo stalo salės pabaigoje.
Arcari atsisėdo vos viena kėde dešiniau nuo centrinės, direktorės kėdės, ir akimis aprėpė ant stalo išaugusius patiekalus. Daug prisikimšti nemėgo, todėl kukliai įsipylė kavos ir atsilošęs paniro į mintis. Chešyras, kitaip nei šeimininkas, nesidrovėdamas užsiropštė ant stalo ir išsirinkęs plačią lėkštę su žuvimi ėmė vakarieniauti. O Arcari galvoje sukosi dienos darbai, įvykdyti ir tik suplanuoti planai, idėjos šiam ir kitam pasauliui. Gal kiek užsisvajojęs nepastebėjo kaip puodukas ištuštėjo ir teko atgauti ryšį su realybe.
- Tu kažkoks išsiblaškęs, - nusivalęs letena ūsus kreipėsi katinas.
- Galvoju.
- Ir apie ką gi? - gudri šypsena perbėgo pukuočiaus snukučiu.
Dante regis neišgirdo, nes tylomis įsipylė dar kavos, tačiau visą likusį vakarą jos net nepalietė. Sustingęs jis akimis pasitiko nelauktą viešnią, kuri nesukėlė jokių permainų veide. Ar tik ne apie tai ir mąstai, mano mielas drauge? dar labiau išsišiepė katinas ir taip pat akimis ėmė sekti artėjančią figūrą.

*

Neprisijungęs Ema Evans

  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fricai Anglát.
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #9 Prieš 7 metus »
Evans sustirusi įėjo į Didžiąją salę. Išeiti po pamokų pasivaikščioti po pamiškę nebuvo pati geriausia idėja.
Bent jau reikėjo pasiimti paltą. Jei greit neišgersiu ko nors šilto, savaitę gulėsiu lovoj.. O Didžiojoje salėje žmonių neturėtų būti daug, jau visi seniai pavakarieniavę.
Kvailas įprotis ir vėl privertė perbėgti akimis visus salėje esančius žmones, kol žvilgsnis sustojo prie profesoriaus Arcari veido.
Nagi nagi, ar tik ne vėl keistas sutapimas?
Nusibraukusi vieną plaukų sruogą nuo veido, ji žingsniavo link mokytojų stalo, karts nuo karto pasisveikindama su kokiu nors ilgiau su draugais paplepėti nusprendusiu moksleiviu. Žvilgsnis karts nuo karto grįždavo prie profesoriaus ir šalia ant stalo tupinčio katino.
Pagaliau priėjusi salės galą, o ji niekada neatrodė tokia ilga, ji mandagiai nusišypsojusi linktelėjo Arcari:
- Labas vakaras, keista Jus matyti tokį vėlyvą vakarą čia. Galbūt šalia Jūsų esanti vieta laisva?
암흑 내 최고의 친구입니다.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 626
  • Lytis: Vyras
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #10 Prieš 7 metus »
Kai panelė Evans ėjo iki Garbingojo stalo, atrodė, kad tai trunka visą amžių, bet jai prabilus Dante vos spėjo mirktelėti ir ji jau čia. Mandagiai linktelėjo sveikindamamasis ir vis gi teikėsi ištarti kelis žodžius, kad nepamanytų jį esant ne nuotaikoje.
- Labas vakaras. Žinoma, sėskitės.
Patraukęs įkyrią naujų plaukų sruogą nuo veido Arcari šiek tiek nustebo, kad kolegė taip lengvai jį pažino ir priėmė jo pasikeitimą lyg jo net nebūtų. Kaip visuomet, žavi ir neįtikėtina moteris pagalvojo ir ištiesė ranką paimti šokoladinio keksiuko. Kai šis gulėjo lėkštėje, profesorius susivokė, kad visai jo nenori ir apskritai kodėl aš jį paėmiau??? Truputį pasimetęs (akivaizdu dėl to, kad ilga ir sunki diena buvo) atsisuko į Emą ir tarė:
- Čia mano augintinis, Chešyras.
Katinas linktelėjo ir išsišiepęs sumurkė:
- Malonu, panele.
Tuomet vėl įniko į savo žuvį. Dante pasisuko į profesorę ir grynai iš mandagumo pasiteiravo apie vakarą Koukvurte.
- Kaip praėjo likęs vakaras? Tikiuosi, kad grįžote saugiai.
Žodis vos žodį keitė ir Arcari neturėjo žalio supratimo, kas ne taip. Nuovargis, tai tikrai nuovargis dar kartą pasitaisė plaukų kupetą ir išspaudė šypseną.

*

Neprisijungęs Ema Evans

  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fricai Anglát.
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #11 Prieš 7 metus »
Evans prisėdo šalia ir įsipylė garuojančios kavos puoduką. Maloni šiluma atgaivino sustingusias rankas, o kavos kvapas maloniai kuteno nosį. Mintys klaidžiojo kažkur už mokyklos ribų, nors Evans labai stengėsi jas susigrąžinti atgal. Atsisukęs profesorius tarė:
- Čia mano augintinis, Chešyras.
Katinui linktelėjus ir pasisveikinus, Evans akys žybtelėjo:
- Man taip pat malonu. Nors ir neturėtų būti keista, kad toks nepaprastas asmuo turi magišką gyvūną, juk ne kasdien sutiksi kalbantį katiną, - nusišypsojo profesorė ir nusiskynė kelias vynuoges nuo ant šalia esančios vaisių lėkštės gulėjusios vynuogių kekės.
- Kaip praėjo likęs vakaras? Tikiuosi, kad grįžote saugiai.
Jis atrodo išsekęs.. Negi vien mokyklos reikalai šitaip vargina?
- O taip, žinoma. Viskas įvyko sklandžiai, nors mano augintinis nebuvo itin patenkintas tuo, kad vakarą turėjo praleisti vienas, - nusijuokė Evans. - O kaip Jūsų neatidėliotini reikalai? Nors Jūsų įdėmus žvilgsnis išliko toks pats, visa išvaizda gan pakito, nors negaliu sakyti, kad Jums tai netinka. Tačiau tai nepakeis fakto, kad atrodote pervargęs. Tikiuosi, kad nekankina kokie nors dideli nemalonumai?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Ema Evans »
암흑 내 최고의 친구입니다.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 626
  • Lytis: Vyras
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #12 Prieš 7 metus »
- O taip, žinoma. Viskas įvyko sklandžiai, nors mano augintinis nebuvo itin patenkintas tuo, kad vakarą turėjo praleisti vienas, - nusijuokė Evans. - O kaip Jūsų neatidėliotini reikalai? Nors Jūsų įdėmus žvilgsnis išliko toks pats, visa išvaizda gan pakito, nors negaliu sakyti, kad Jums tai netinka. Tačiau tai nepakeis fakto, kad atrodote pervargęs. Tikiuosi, kad nekankina kokie nors dideli nemalonumai?
Moters balsas atrodė tolimas. Gal sergu? susimąstė ir klausiamai pažvelgė į katiną, tarsi šis turėtų žinoti, tačiau mielasis tik pasičepsėdamas kirto vakarienę ir nesiteikė pasidalinti įžvalgomis. Atsidusęs Marcusas pasisuko į kolegę ir šyptelėjo.
- Reikalai praėjo sunkiai, bet nėra nieko, su kuo nesusitvarkyčiau. Nors Aurorai tik šešėliai, tačiau vis dar persekioja, - tyliau, lyg sau, pakomentavo reikalus paskutiniu sakiniu. - Malonu, kad rūpinatės, - jau žvaliau prabilo, - išties jaučiuosi pavargęs, bet nemalonumais to nepavadinsi. Tiesiog sunki diena. Pasitaiko tokiu metų laiku.
Jo žvilgsnį pagavo Ema ir Dante ar iš nuovargio, ar iš kitų emocijų nesugebėjo patraukti akių. Jis matė jos blizgančius plaukus, žalias kaip katės akis, skaisčią odą, kuria pasigirti gali tik deivės geishos, o lūpos ne tik buvo rausvos kaip sakuros, bet rodos ir kvepėjo lygiai taip pat.  Prisiminęs jos ypatingas ausis nusipurtė. Gerąja prasme. Ir ko aš taip žiūriu? galvojo negalėdamas pajudėti.
- Nesupraskite klaidingai, tiesiog visai nebe pastebiu, ką darau, - tarė ir pagaliau sunkiai sumirksėjo. - Jūs graži, - dar pridūrė nusišypsodamas ir pagaliau pasisukdamas į priekį.
Rankos susirado arbatos ir kūną užliejo šiluma. Nuovargis tik dar labiau pasireiškė. O tiek dar padaryti reikia, pasiruošti kitai dienai.
- Gal žinote kokį nuovirą, kad geriau miegotųsi? Žinau, kad ne NIV dėstote, bet jūs, moterys, esat auksarankės. Ypač neabejoju Jūsų gabumais. Ir atleiskit, jei užkraunu savo nuotaiką ir Jums. Nemaniau, kad teks Jus čia sutikti.

*

Neprisijungęs Ema Evans

  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fricai Anglát.
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #13 Prieš 7 metus »
Du profesoriai atrodo visą amžinybę nenuleido vienas nuo kito akių. Ilgesni, nei matyti paskutinio susitikimo metu, plaukai išryškino sušvelnėjusius Arcari veido bruožus. Šypsena atsakiusi į komplimentą, šiuo požiūriu jis greičiausiai nepasitaisys, ji švelniai papriekaištavo:
- Na, jei norite geriau miegoti, argi nederėtų tokiu metu negerti kavos?
Mintyse peržvelgusi savo vaistažolių (nors gal geriau derėtų vadinti nuodažolių, juk jų ten yra gerokai daugiau..) atsargas, sumąstė, ką galėtų pasiūlyti Dantei.
- Pati ketinau šiai nakčiai šį tą pasidaryti, galėčiau kokį nors žolelių mišinį sumaišyti ir Jums, jei tik norite. Tačiau visos žolelės yra pas mane kabinete, tad tektų padaryti nedidelę ekskursiją, žinoma, jei Jūsų augintinis neprieštarautų. O dėl nuotaikos tikrai nesirūpinkite, juk man nėra nieko maloniau negu padėti kolegai, - nusišypsojo Evans ir pabaigė puodelyje buvusį kavos likutį. - Na, tai koks Jūsų verdiktas?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Ema Evans »
암흑 내 최고의 친구입니다.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 626
  • Lytis: Vyras
Re: Garbingasis stalas
« Atsakymas #14 Prieš 7 metus »
Negerti kavos.. ši mintis lėtai praslydo profesoriaus galvoje.
- Kava manęs nestimuliuoja, - atsakė į tai ir liūdnai šyptelėjo. - Užtat išbandysiu Jūsų magiją.
Sutikti nebuvo sunku. Ir ne dėl to, kad Dantei ji atrodė patraukli. Viskas slypėjo kur kas giliau. Arcari pasisuko į katiną ir šis lyg pajutęs skvarbų žvilgsnį pakėlė galvą. Tyla pasakė daugiau, nes Chešyras nieko netaręs nušoko nuo stalo ir nubėgo per visą salę, tik uodegos galiukas šmėkštelėjo pro duris. Tuo metu profesorius pasisuko į kolegę.
- Jei tik, žinoma, tai nesukels Jums papildomų rūpesčių. Nenoriu veržtis į Jūsų erdvę ir išnaudoti laiką, - balsas vis dar skambėjo šiek tiek slogiai,o apsnūdusio žmogaus veido išraiška nesikeitė.
Po to, kai veidas sušvelnėjo, tai atrodyti nuskriaustam nebuvo sunku. Jokios gudrybės nebuvo, tiesiog atsitiktina sėkmė, kad tokį vakarą jis sutiko tokią pagalbininkę.
- Nenoriu pasirodyti įžūlus, bet gal jau judėkime? Nes tuoj nualpsiu, - pajuokavo ir nusišypsojo stodamasis.
Kai tai padarė galvoje šmėkštelėjo kitas veidas, kuris kaip iliuzija ištirpo prieblandoje. Žinau, žinau.. Bet nieko baisaus nenutiks pagalvojo lyg ramindamas kažką savo viduje ir toliau maloniai laikėsi nesiruošdamas atsisakyti nemokamos ekskursijos po pilį.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019