0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Kavinukė miesto aikštėje
« Atsakymas #75 Prieš 2 metus »
   Šyptelėjo. Lengvai ir natūraliai. Be pašaipos ar susierzinimo. Taip, kaip jai buvo nepriimtina. Luna retai, o jei tiksliau - beveik niekada nesišypsodavo paprasta šypsena. Visada tą keistą ir kai kuriems nesuvokiamą gestą lydėdavo negatyvi emocija, aplinkiniams kelianti tik susierzinimą. Galbūt tai paveldėjo iš tėvo. Buvęs Pusmėnulio gaujos lyderis nesišypsodavo, arba bent jau mergina neprisiminė jo veide įsižiebusios šypsenos. Atšiaurų, griežtų bruožų veidą visuomet puošė į liniją panašėjančios vos raustelėjusios lūpos. Vyriausias Gardner šeimos narys šypsodavosi, bet tai suprasti pajėgdavai tik sutikęs jo žvilgsnį. Tik akys išdavikiškai pranešdavo apie pasikeitusią emociją. Juodaplaukė ir to neišmoko. Galbūt nematė prasmės, o galbūt tereikėjo tinkamo žmogaus. Kaip tik sėdinčio priešais ją.
   Elijah'ui ištarus tuos du žodžius, regis, neypatingus ir įprastus tokiame pokalbyje, mėlynakė pasijuto kaip niekad laiminga. Ji sėdėjo kavinėje, rankoje laikė tą keistą taurę, pripildytą gardžių sulčių, klausėsi gana žemo, malonaus grynakraujo balso ir paprasčiausiai mėgavosi akimirka. Pagaliau jie laiką leido kaip normali pora, be jokių nelaimių, nuolatinių pasipiktinimų ar ginčų. Jie sėdėjo čia ir nors laukė rimtas pokalbis, ji jautėsi laiminga. Ir būtų lygiai taip pat jautusis bei šypsojusis, jei čia pat atsivertų pragaras, o iš jo išnirtų pats velnias. Jai nerūpėtų.
   Atsilošė į kėdės atkaltę. Safyrinės akys, saulės spinduliams nutvieskus viską aplink sužibėjus it katės, tyrinėjo priešais sėdintį vaikiną. Rudi plaukai, ilgesni nei būdavo įprastai, kaip visada tvarkingai gulėjo sušukuoti atgal, skvarbios žalsvai melsvos akys stebėjo ją, dvidešimt penktus metus skaičiuojančią merginą, o gal jau derėtų sakyti moterį? Ne, ji nesijautė dar pakankamai suaugusi. Dar ne.
   Žvilgsnis nuslydo prie lūpų. Žvelgė ilgiau nei derėtų bandydama prisiminti visus kartus, kai jis bučiavo ją. Turbūt per ilgai užlaikė žvilgsnį vienoj vietoj, neabejojo, kad vampyras pastebės. Tik dėl to nesijaudino, leido ir toliau sau tyrinėti jį. Smakras bei dalis skruostų puošiami kelių dienų šerių. Nedidelių, bet pakankamai ryškių. Toptelėjo, kad kitos artėjančios šventės proga padovanos skutimosi mašinėle.
   -Tada nebeturi dėl ko sukti sau galvos,-palinko į priekį mintimis sugrįždama prie pokalbio. Žvilgtelėjo į jos ranką dengiančią kiek didesnę plaštaką. Sužadėtuvių žiedas neleisdamas būti paslėptas suspindo primindamas, kad dabar ji - jo sužadėtinė. Vis dar nesugebėjo apsiprasti su šia mintimi, o ir žiedas nemaloniai erzino odą.
   -Dar kiek ir galėsi rašyti eiles,-vyptelėjo. Juodų plaukų gaubiamą veidą ir vėl papuošė vypsnis. Tarsi prisiminė, kaip iš tiesų dera šypsotis jai.
   -Nuspręsti turi tu, tai tavo gyvenimo dalis, ne mano,-nujausdama, kad šitai nebus priimta, kaip atsakymas, suskubo mintį pratęsti,-bet jei nori mano nuomonės... Susitaikyk su tėvu,-gūžtelėjo pečiais spustelėdama Elijah'aus ranką.
   Trumpam nusukusi žvilgsnį pabaigė atneštas sultis. Organizmui turbūt teko nustebti mėlynakei pavaišinus jį tokiu sveiku gėrimu.
   -Mes?-kilstelėjo antakius į viršų. Nelabai suprato, kaip čia susijusi ji ir kodėl turėtų ką nors daryti dėl vampyrų. Jie nekentė vilkolakių, tad ji tikrai neketino kelti kojos į jų teritoriją. Laimei, regis, to ir nereiks.
   -Galbūt...-tepratarė nusisukdama nuo rudaplaukio. Stebėjo už lango šviečiančią saulę. Toptelėjo, kad dabar išsimaudyti upėje nebūtų taip jau ir blogai.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Kavinukė miesto aikštėje
« Atsakymas #76 Prieš 2 metus »
Elijah' us įtariai primerkęs akis nudelbė jas į besišypsančią merginą. Atidžiai ją stebėjo keliolika sekundžių bandydamas suprasti, kas pasikeitė, tačiau neišgalėjo. Akimirką susimąstė, kad galbūt įžeidė Gardner, ką nors netinkamai pasakęs, tačiau tas nuoširdus ir šiluma dvelkiantis šypsnis abejones išsklaidė.
Praėjo jau daugiau nei dvylika metų, kaip jiedu pažino vienas kitą, tačiau iki šiandien juodaplaukė buvo sunkiai išnarpliojama paslaptis, antgamtikui. Net ir dabar, kada jis sėdėjo lyg atversta knyga, pasakojanti savo istoriją, ji - išliko paslaptinga ir užsisklendusi.
Juk jie niekada nekalbėjo apie Džesikos mirtį, kuri, galbūt iki šiolei slegia Luną, mat viskas kas susiję su išgyvenimais ir sunkumais ji laiko savyje - neatsiveria. Ji niekuomet ir nebandė, dauguma pokalbių, grįstu pasitikėjimu ir nuoširdumu organizavo pats rudaplaukis, tačiau visą tą laiką - jis buvo to centre. Visgi, atrodo, kad mergina nėra pasirengusi dalintis asmeniniais išgyvenimais ir kaži ar kada bus, bet Dawson' as ją mylėjo ir jos pasirinkimą gerbė. Nepaisydamas savo smalsumo ir noro išklausyti.
Safyrinėms akimis nuslydus ties Chris' o lupomis, šis sutriko, skruostai įgyjo vos matomą rausvą atspalvį, jis nejučia prisikando apatinę lupą. Jos žvilgsniui užtrukus kiek ilgiau nei įprarstai jis palinko į priekį, alkūnėmis atsiremdamas į stalo paviršių.
- Mhh.. - tyliai, delnu prisidengęs burną atsikrenkštė, stengdamasis atkreipti mylimosios dėmesį, - kai grįšim, man reikės daug poilsio, - kilstelėjo kelis sykius antakius į viršų, mirktelėjo kairiąją akimi ir grįžo ties, kiek rimtesne pokalbio tema, tačiau sunkiai pavyko.
- Išblaškei, - tarstelėjo ir tuo pat metu žavingai nusišypsojo, tačiau neilgam, mat pasirodė ne kas kitas, o pats padavėjas su baltu popierėliu.
- Prašau, - ištraukęs iš odinės piniginės grynųjų, sumokėjo sąskaitą, žinoma, kaip visada, arbatpinigių nepagailėjo, juk aptarnavimas buvo pakankamai greitas ir malonus. Susitvarkęs finansus grįžo ties Luna.
- Tu teisi, - pritariamai linktelėjo galva, - susitaikysiu, - pridūrė, patikslindamas tuos du pirmus žodžius, tačiau šį kartą jis į kelionę pasiims ir ją.
- Mes, - įsisteiblijas į merginą, dar sykį pakartojo, tikėdamasis, kad ši suprato, - tik nieko neprisigalvok apie nesantaiką tarp mūsų rasių, ten vyksi su manim ir ne kaip vilkolakė, o mano sužadėtinė, - švelniai spustelėjo delną, ant kurio piršto spindėjo tas mažas, bet brangus brangakmenis.
- Na, jei pokalbis baigtas, gal eime namo? Aš pavargęs ir man labai reikia "poilsio".. - žalsvai melsvos akys nuslydo ties vilkės lupomis, bet dėl akivaizdžių aplinkybių ilgai neužsibuvo.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Kavinukė miesto aikštėje
« Atsakymas #77 Prieš 2 metus »
   Prisimerkė pastebėjusi raustelėjusius vaikino skruostus. Juokinga. Jie pažįstami kiek daugiau nei dvylika metų, kartu patyrė tiek daug, pykčių skaičių Luna jau seniai buvo pamiršusi ir vis tiek... Paprastas žvilgsnis, apsistojęs kiek ilgiau nei derėtų, iššaukė tokią reakciją. Elijah'us nuraudo, kaip drovi mergaitė.
   Šitai prajuokino. Juodaplaukė turėjo nemažai įdėti pastangų, jog susivaldytų neprunkštelėjusi. Vargu, ar tuomet grynakraujo skruostai paraustų iš drovumo. Taigi valdydamasi ir stengdamasi neišsiduoti susilaikė. Neleido nė raumenėliui sujudėti taip išduosiant ją.
   Krenkštelėjimas, paslėptos lūpos ir įsijungęs flirtavimas. Tipiškas Elijah'us.
   -Pagalvosiu apie tai,-pasirėmė smakrą rankomis dalį savo svorio perkeldama ant medinio stalo paviršiaus, įsistebeilydama į vaikiną. Koketiškas žvilgsnis, o tada - nekaltas mirktelėjimas.
   Sakoma, kad priešo taktiką geriausią naudoti prieš jį pati. Regis, šitai tinka ne tik mūšyje. Galbūt dėl to meilė nuo karo ir nesiskiria.
   Šyptelėjo. Pamačiusi save iš šono turbūt būtų pasibaisėjusi ir perkreiptu veidu iš pasibjaurėjimo vožtelėjusi sau per galvą. Štai taip. Paprastai. Tipinė Luna.
   Atsilošė, nugara įsirėmė į kietą kėdės atkaltę, žvilgsnis surimtėjo. Žaidimas baigtas. Nors, regis, vaikinui sunkiai sekėsi pamiršti neįprasta jos elgesį. Kaip lengva išmušti iš pusiausvyros... Tarsi atimti saldainį iš vaiko. Viens, du ir saldainis tavo. Tik Luna visai nenorėjo šitaip sutrikdyti savo sužadėtinio, nors giliai viduje prisipažino sau, kad tai savotiškai linksma.
   -Žinau,-linktelėjo atmesdama plaukus už nugaros. Pergalingai nusišypsojo dėbtelėdama į vampyrą. Išblaškyti nenorėjo, bet tai vis tiek buvo pergalė. Savotiška.
   -Tu juokauji,-tėškė papurtydama galvą. Matyti Elijah'aus tėvo nenorėjo. Nujautė, kad jo nuomonė apie ją nėra viena geriausių. Pasigirti galėjo tuo, kad šis jausmas buvo abipusis. Visgi kol kas dėl to nesuko sau galvos ir lengvu judesiu pakilusi nuo kėdės linktelėjo. Netrukus stalelis liko laisvas.
I am a wolf and I am stronger than fear.