0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Dakota Jackson

Ats: Mortimer'ų dvaras
« Atsakymas #15 Prieš 8 metus »
Baltaplaukė klūpėjo užsidengusi veidą ir kūkčiodama. Tavaret patraukė rankas nuo akių ir aiktelėjo. Kažkoks pagalys buvo suvarytas jam į širdį, o pats sudžiūvėlis plūdo kraujais. Jeigu kažkokius baltus pūlius, bėgančius iš žaizdų, galėtum pavadinti krauju. Mergytę lėtai kratė galvą ir tyliai kalbėjo.
-Nežinau. Nežinau,-Tauridė stojosi ir vis dar stebėjo serą Drakulą von Drakulaitį.-Jam viskas bus gerai? Ar dar galima jį išgydyti?
Tavarė pasičiupo savo lazdelę ir tykiai priėjo prie sudžiūvėlio balta oda. Pritūpusi mergytė baksnojo lazdele maždaug į tas vietas, kuriose turėjo būti žaizdos. Palengva raudoni ploteliai užsitraukė ir atrodė lyg susiūti, tik be siūlų.
-Dabar geriau,-pabandė šyptelėti Tava ir nuskubėjo paskui Rosemarie.

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Ats: Mortimer'ų dvaras
« Atsakymas #16 Prieš 8 metus »
Išėjus iš kambario Rose apgaubė spengianti tyla. Bet ji buvo kažkokia nenatūrali ir nuo jos per visą kūną ėjo siaubo šiurpuliukai. Atrodė lyg kažkas joje slepiasi ir stebi kiekvieną mergaičių judesį. Buvo baugu. Nežinojai kas gali iššokti iš už šios tylos uždangos.
- Galbūt šįkart ne be atsiskirkime,- tyliai sumurmėjo.
Joms priėjusi vestibiulį, pasilenkė ir sugraibė dar keletą medžio nuolaužų.
- Imk,- vieną iš jų ištiesė mergaitei, o pati pasiėmė du. Dėl viso pikto.- Vis neplikomis rankomis.
Rosemarie, atbula ranka nusibraukė plaukus nuo veido, ir patraukė prie langų. Vis dėl to, dabar diena ir kuo daugiau saulės spindulių čia pateks, tuo geriau. Eidama nuo vieno lango prie kito, varniukė mąstė ką daryti. Buvo galima dingti iš čia ir daugiau nebegrįžti, bet kita vertus, ji nenorėjo palikti savo tėvų namų šiems... Šiems... Na, ji nė nesugalvojo kaip juos apibūdinti.
- Tai ką dabar darom,- atitraukusi paskutines užuolaidas paklausė Tavarės.
                                                                                                                                                                                                               

I wish I told a different tale

*

Dakota Jackson

Ats: Mortimer'ų dvaras
« Atsakymas #17 Prieš 8 metus »
Tavaret žingsniavo labai lėtai ir ramiai, niekur neskubėdama. Kai kada ji pakeldavo akis į lubas ir stebėdavo truputį judančius, apmegztus voratinklių sietynus, pagamintus iš krištolo. Šen ten sustodavo prie spintelių stiklo durelėmis, jau seniai apklotomis dulkių ir pro kurias tik šiaip taip matydavosi krištolo lėkštutės, puodeliai ir išgraviruoti šaukšteliai. Stebėdama įdomius daiktelius pravira burna, Tauridė kiek nuvalydavo dulkes ar pradarydavo spintelių dureles bei paimdavo vieną į rankas.
-Gražu čia pas tave,-džiaugsmingai tarė Tavarė.-Oi, nežinau.
Kai pasakė "Oi", mergina rankose pajuto sulūžusį pagalį, beveik tokį patį, koks buvo įsmeigtas ir į sudžiūvėlio širdį. Mergaitę nukratė šiurpas.
-Nežinau, gal eime paieškoti daugiau nuotykių?-Tava nervingai sukikeno ir giliai širdyje galvojo, kas su ja pačia ne taip.-Žinau, mano idėjos nevykusios, atleisk.
Gal dėl to, kad esu sena kriošena ir mačiau, kaip statė Cheopso piramidę? Į galvą piršosi mintis, jog jei koks stipresnis žmogutis ją prilies, jos kauliukai, kartu su pelenais subyrės į vieną krūvą. Panašiai kaip tam mumijukui Mumiui, iš knygos "Mumija Mumis ir skarabėjas" ar koks tas pavadinimas. Pati knyga buvo iš širdies ir pačiai mergytei prie širdies. Vartydama rankoje nusmailintą medinį pagalį, vienuolikmetė svarstė apie tai, kokie panašumai tarp Mumio ir jos bei ką su tuo pagaliu jos darys.

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Ats: Mortimer'ų dvaras
« Atsakymas #18 Prieš 8 metus »
- Išties gražu,- pritariamai linktelėjo,- bet būtų dar gražiau, jei nebūtų viskas sulūžę, apdulkėję ir apleista,- nusiminusi paspyrė kažkokią nuolaužą ir vėl atsisuko į Tavarę.- Na, jei nenori, tai nereik,- gūžtelėjo pečiais,- nors vietoj tavęs paimčiau. Nežinia kada dar koks tas...- kiek sutriko,- emm... Gali išlįsti. Bet jei apsigalvosi, jų pilna visus,- nusijuokė mostelėdama į grindis.
Rosemarie patraukė link laiptų, dairydamasi į šonus. Ji daugiau nieko lyg ir nematė, bet mergaitę vis dar buvo apėmusi keista nuojauta.
- Galime lipti į penktą aukštą,- neva atsainiai tarė, nors iš tikro, širdis blaškyte blaškėsi.- Galbūt ten kažko daugiau rasim. Nes, šiaip ar taip, nenorėčiau visko taip palikti.
Nė nelaukusi atsakymo, Rose žengė ant pirmojo laiptuko. Šiam sugirgždėjus stabtelėjo, bet kai neįlūžo, vos ne šuoliais pasileido aukštyn, kur regis, girdėjo kaži ką krebždant.

I wish I told a different tale

*

Dakota Jackson

Ats: Mortimer'ų dvaras
« Atsakymas #19 Prieš 8 metus »
Sekdama paskui Rosemarie, šviesiaplaukė stengėsi neužlipti ant neaiškių daiktų ir nusistebėjo nepaprastu dvaro senumu. Aplinkui vyravo dulkių klodai, sulūžusi mediena, sudraskyti gobelenai, kol Tavaret galiausiai nusprendė, jog šiam dvarui nemažiau metų, negu jai pačiai.
-Kiek šiam dvarui metų? Na, gal ir paimsiu,-Tavarė nepatikimai čiupinėjo atsilupusius žievės plaušus, styrančius iš nulūžusio medinio pagalio.-Kodėl šis dvaras toks apleistas? Seniai čia besilankei?-mergaitė tikrai užjaučiamai nužvelgė Rosemarie ir norėjo pasakyti "taip, aš irgi jaučiu tą jausmą, juk pastaruosius 1000 metų nesilankiau piramidėje", tačiau susilaikė. Juk tai būtų išdavę, kiek jai amžiaus yra iš tikrųjų.
Kai atsidūrė penktame aukšte, vienuolikmetė pirmiausia pastebėjo tame aukšte tvyrančią keistą nuotaiką. Šen ten į sieną buvo įkaltas deglas, kuris blausiai apšviesdavo mažą grindų plotelį. Kažkas šone sukrebždėjo ir varnė staigiai atsisuko į tą pusę, nutaikiusi aštrųjį pagalio galą tiesiai į ta vietą, kur kažkas girdėjosi. Tiesa, mergaitė net nepajuto, jog tas kažkas stovi priešais ją ir nespėjo surikti, kai tas pabaisa kažkuo dūrė jai į abi akis. Pirmakursė abejojo, ar norėtų suklykti, juk Rosei tik perdėtas rūpinimasis. Aš visada tik pridarau problemų,-mąstė ji, uždengusi kruvinas akis balto megztuko rankove ir bejėgiškai blaškėsi. Staiga ji dūrė pagaliu į priekį - atrodo, lyg būtų sutraiškiusi kokią ranką, ir meldė, kad tai būtų ne Rosemarie.

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Ats: Mortimer'ų dvaras
« Atsakymas #20 Prieš 8 metus »
- Na, tiksliai nežinau kiek jam metų,- susiraukdama tarė. Mergaitė tiksliai nė nežinojo kelinti dabar metai.- Gal kokie penki šimtai,- aklai spėliodama tarė tik tam, jog neatrodytų keista.- Taip, tikriausiai galima teigti, jog ilgokai čia nesilankiau.
Galiausiai pasiekusi penktą aukštą, pasuko koridoriumi kairėn. Stojusi tyla savotiškai padėjo susikoncentruoti į aplinkinius garsus, tad Rosemarie, nuo kiekvieno menkiausio garso, krūptelėdavo.
Galiausiai sustojo prie juodų durų ir grįžtelėjo atgal. Tikėjosi išvysti Tavaret, tačiau kai už savęs nieko nepamatė, sustingo iš siaubo. Varniukė keikė save, kad anksčiau nepastebėjo dingusios draugės.
Kai širdis vėl pradėjo plakti, Rosie pasileido koridoriumi atgal. Netrukus pastebėjo netoli laiptų besiblaškančią Tavarę, o šalia jos susikūprinusią žmogystą. Prisiartinti prie jos pasirodė kiek sudėtinga, mat varniukė mosikavo į visas puses pagriebtu kuoleliu, tad Rose pirmiausia priėjo liesam it kartis vyrui iš už nugaros ir smeigė savuoju kuolelių jam į krūtinę.
- Tavaret! Mesk tą nuolauža šalin, kol akių man neiškabinai!- riktelėjo šiam sukniubus.
Pradėjo artintis prie mergaitės, tačiau netrukus sustojo kaip įkalta. Šiai iš akių kyšojo kažkokie juodi metaliukai.
- Velnias,- murmtelėjo vis dar negalėdama atsigauti.- Ką dabar daryt..? Ką daryt?- vis dar panikuodama pribėgo prie draugės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Rosemarie Mortimer »

I wish I told a different tale

*

Dakota Jackson

Ats: Mortimer'ų dvaras
« Atsakymas #21 Prieš 8 metus »
Vis dar aklai blaškydamasi, Tavaret rankove užsidengė akis, o į baltą drabužį iš akių ėmė sunktis kraujas. Šviesiaplaukė jautė šoką (veikiausiai nuo to demono nuodų), tačiau kai atsigavo, ji parklupo ant žemės ir suklykė. Jai buvo nė motais, jog visas namas sudrebėjo. Juk visos nelaimės tik dėl jos, po velnių.
-Būtų gerai, jei kažkas man grąžintų akis,-virpančiu balseliu išspaudė Tavarė,-Bet nereikia. Viskas tikrai gerai. Man-..
Tyliai sušnopavusi mergytė stengėsi valdytis ir nepabėgti iš namo. Kruvina lazda baksnodama grindis ir priešais esančius daiktus, Tav skynėsi kelią koridoriumi. Kas su manimi blogai, po velnių. Jei nebūčiau prisikėlusi, nebūčiau pridirbusi šitų problemų. Prisiekiu,-mintyse pagrūmojo sau kumščiu pirmakursė, Nutrėkšiu musę ar dvi, kad iš čia ištrūkčiau.
-Gal paprasčiausiai reikėtų nueiti pas madam Pomfri?

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Ats: Mortimer'ų dvaras
« Atsakymas #22 Prieš 8 metus »
Rosemarie, suėmė už vieno iš pagaliukų, styrančių Tavarei iš akių, ir pamėgino ištraukti, bet mergaitei suklikus, nieko nelaukdama pasitraukė ir nusprendė geriau palikti taip, kaip yra.
- Išties būtų neblogai,- vis dar sukrėsta linktelėjo.
Rose ėmė vaikščioti pirmyn-atgal priešais varniukę, nežinodama ko galėtų griebtis. Ji nežinojo jokių kerų, galėsiančių padėti tokioje situacijoje.
- Pas madam Pomfri!- nevilties kupinu balsu pakartojo.- kur tu tą Pomfri matai? Iki mokyklos šimtai mylių. Kol ten nukaksim ne tik iš tavo akių nieko neliks, bet ir iš veido,- tyliai sumurmėjo pastebėjusi, jog iš akiduobių pradėjo virsti skysti, žalsvi garai.- Keliauti oru, tai nemokam..
Staiga, lyg ką prisiminusi, mergaitė čiupo Tavaret už rankos ir beveik temte nutempė link vieno iš kambarių. Atsargiai pravėrusi jo duris apsižvalgė ir nieko jame neaptikusi, atsidūsėjo iš palengvėjimo. Prisiartinusi prie židinio pasikuitė greta esančioje spintelėje ir nudžiugo aptikusi saujelę užsilikusių kelionmilčių. Mostelėjusi lazdele uždegė židinyje ugnį ir paėmusi ant rankų Tavarę (kuri buvo stebėtinai lengvutė), švystelėjo kelionmilčius į ugnį.
- Hogvartsas,- kvėptelėjusi ištarė ir jos abi paliko apleistą dvarą.

I wish I told a different tale

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Ats: Senasis dvaras miesto pakrašty
« Atsakymas #23 Prieš 7 metus »
Išsitraukusi lazdelę ir ją naudodama klastūnyno mokinė kėlė dulkių sūkurius. Vos tik išmokus daiktų judinimo burtažodį jis iškart atsidūrė klastuolės mėgstamiausiųjų sąraše.
Žingsniuodama pilku akmenimis grįstu takeliu mergaitė nustojo kelti sūkuriukus ir apsižvalgė.
Buvo ankstyvas rytas, saulė dar nebuvo pakilusi, bet ant šakelių sutūpę jau čiulbėjo paukščiai.
Vienas paukštelis nutūpė prie pat klastuolės kojų ir užtraukė savo džiugią giesmelę .
-Gerai , gerai...
Iš kišenės mergaitė išsitraukė dar šiltą ir kvepiančią bandelę apibarstytą grūdais. Juodai lakuotais nagais mergaitė atlaužė nemažą gabalėlį ir numetė paukšteliui.
Šis tuoj pat pasičiupo jam numestą maistą ir atsitūpė ant šakelės.
Klastuolė žingsniavo toliau. Pamatė, kad saulė po truputį kyla virš horizonto. Pirmieji jos spinduliai jau nušvietė žemę.

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Lėja Laputė »
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Senasis dvaras miesto pakrašty
« Atsakymas #24 Prieš 7 metus »
Žmonės naudojasi naktimi. Tuo tamsiuoju paros metu jie miega. Arba stebi mėnulį ar žvaigždes. Jeigu apsiniaukę, šlaistosi gatvėm pasidabinę tamsiai drabužiais ir apsimeta, kad vykdo nuskalstamą ar slaptą veiklą, apie kurią žino visi, bet niekam negalima žinoti. Jeigu lyja, jie tūno po antklodėm namuose ir klausosi tykaus barbenimo į stogą ar langą. Vėliau rytais šokinėja po balas. Kai kurie.
Ir.. ak, taip, rytais. Dienom. Diena vargiai pasinadosi kaip priedanga. Dieną į saulę svajingomis akimis nežiūrėsi taip, kaip į mėnulį. Dieną nematyti žvaigždžių.
Tačiau būtent dėl to diena nėra naktis.
Ir štai tokią dieną, kuri nebuvo naktis, ant takelio, vedančio į senove ir paslaptimis alsuojantį dvarą, kuris kadaise buvo gražus, atsirado burtininkė. Atrodė ji visiškai paprastai ir įprastai, iš žiobarų ją skyrė vienintelė kol kas matoma detalė - tamsus purpurinis apsiaustas.
Moteris kelias sekundes pastovėjo ten, kur atsirado, tikrindama, ar nieko nepageidautino aplink nesimato, ji apsižvalgė į šalis, žvilgtelėjo į dangų. Dėl visa ko. Galiausiai ji ryžtingu žvilgsnius nužingsinavio takeliu tiesiai prie paradinių pastato durų.
Galbūt jai nepatiko valdžia, gal labai asmeniškai įžeidė pasaulis, ar šiaip velniai žino kodėl, Gabriellė Devertes atkako čia susidaryti planą. Kol kas pati gerai nežinojo, kaas tai per palnas bus, tačiau buvo tikra, kad susijęs su pasipriešinimu. Valdžiai. Ji nenorėjo nei taikiai protestuoti, nei eitia iškinti, kas jai nepatinka. Reikėjo kažko greito ir veiksmingo.
Įžengusi pro palčiai atidarytas duris, moteris atsidūrė prieblandoje skendinčiame hole. Priešais plytėjo laiptai į antrą aukštą, iš šonų - daugybė durų. Gabrielė nesutriko, nosies tiesumu pasuko link vienerių durų kairėje pusėje ir jas atsidariusi (mat buvo neužrakintos), pranyko kambaryje.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Sanguinary Black

  • Hogvartso ūkvedys
  • *
  • 486
  • Lytis: Vyras
  • The one and only!
Ats: Senasis dvaras miesto pakrašty
« Atsakymas #25 Prieš 7 metus »
Sanguinary jau ne pirma kartą ir turbūt ne paskutinį pagalvojo, ir koks gi velnias jį nešė į šią dievo pamestą ir užmirštą skylę? Tuo labiau, kad jis ne tik šiose apylinkėse, bet ir apskritai Anglijoje nesilankė jau geri dveji metai. Po to laiko, kai paliko Hogvartso ūkvedžio pareigas tam nebuvo absoliučiai jokių priežasčių. Tuo labiau, kad šiuo gyvenimo etapu, vyras Anglijos nuoširdžiai nekentė. Nekentė visko kas susiję su Anglija, nuo pasipūtusių ir nieko nevertų aristokratų, iki suknistai šuniškų Anglijos orų, kurie net vidury vasaros sugebėjo būti subjurę...
Ir visgi, nepaisant visų jausmų, nepaisant abipusės neapykantos (taip, būtent abipusės... Anglija Sangu irgi nelabai mylėjo.) jis buvo čia. Jei kas Sanguinary butų paklausę, kodėl jis staiga, metęs viską, iš šilto Dalmatijos salyno sumastė atsidurti čia, Anglijoje, prie kažkokio sutrūnijusio dvaro, jis tikrai nebūtų galėjęs pasakyti. Na, visgi buvo viena mažytė priežastis, tai jo nuojauta. Vyras ja visiškai pasitikėjo. Ir jei nuojauta sako, jog reikia būti čia, tai jis čia ir atsidurs, kitaip jo darbe neišgyvensi.
Tai gi gilia nakti iš šiltosios Kroatijos atvykęs į lietingąją Anglija vyras ėmė laukti kol kas nors įdomaus įvyks. Ir sugalvok tu man, vietoj to, kad toliau atostogaučiau, kiurksau čia, ir net neaišku kodėl... Matyt kažkam labai reikėjo, kažkas nusprendė pasilinksminti... Jei čia tavo, Sheogarate darbas, kai tik baigsis šis nuotykis, aš tavo tave susirasiu ir nesutrukdys netgi tai, kad tu slepiesi Drebulio salose.
Po laiko tarpo, kuris susiraukusiam ir apimtam tik niūriausių minčių, Sanguinary, prilygo amžinybei, atėjo rytas, o paskui ir diena. Ir tada, pagaliau vyras pasijuto išgelbėtas. Pasirodė ta, kurios, matyt, ir laukė. Ir iš karto įėjo į namą... Sangu palaukė dar gera valandžiukę, bet kadangi per ją nieko įdomaus neįvyko, vis dėlto pasekė moters pavyzdžiu, ir patekęs į kažkodėl neužrakinta, ir niekaip nesaugoma namą, patraukė prie vienintelių pravirų durų. Nežinau kodėl aš čia ir nežinau kodėl ji čia, bet gal pagaliau gausiu kokių nors atsakymų?
(\__/) (+'.'+) (")_(") This is Bunny. Copy and paste bunny to your signature help him gain world domination.
Taip mano triušis sukapotas į tris dalis...

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Senasis dvaras miesto pakrašty
« Atsakymas #26 Prieš 7 metus »
Gabrielė priėjo prie stalo, perbraukė pirštu per dar nenubrauktą dulkių sluoksnį. Kai kur, be abejo, per amžius neliestos dulkės jau sutrukdytos sklandė tvankiame ore. Moteris mostelėjo lazdele, iš oro išsibūrė keletą žvakių ir uždegusi palaukė, kol vaškas išsilydys, tada privarvino jo ant stalo ir prilipdė žvakes. Pasidarė šiek tiek šviesiau. Vėstelėjusi palčia pasiausto rankove prancūzė nušniojo nuo stalo į orą likusias dulkes ir iš kišenės kažkur apsiausto gilumej išstraukė pergamento ritinį. Išskleidusi jį ant stalo ėmė entuiziastingai tyrinėti, kažkokias nelabai reikšmingas pastabas rašytis į dar vieną pergamento skiautelę.
Šiaip ar taip, viena ji tikriausiai turėjo mažai šansų. Nebuvo nei sukilėlė su patirtimi, nei itin puiki planuotoja. Kad ir kaip pasitikėdama savo sugebėjimais, ji suvokė, kad bendrininko, prityrusio tokiuose reikaluose, jai verkiant reikia. Tačiau net neketino leistis į baisiausius Londono skresgatvius ieškoti ko nors, kas už labai didelę sumą sutiktų jai pagelbėti. Ne, čia reikėjo kažko kito.
Praleidusi gerą valandą prie savo pergamentų, Gabrielė kažką išgirdo. Gal pajuto. Tyliai atsistojo, atsisukoį duris ir atstatė lazdelę priešais save. Ėmė laukti. Durys neprasivėrė ir Gabrielė labai naiviai jas stumtelėjo petimi. Ir atsidūrė priešais kažkokį neaiškų vyrą. Atrodė grėsmingai. Gabrielė kažkodėl neabejojo, kad jo ketinimai ne patys geriausi.
Kol kas tik laikydama paruoštą lazdelę ji įsižiūrėjo į įsibrovėlio (argi galima jį taip vadinti, kai pati, ko gero, atlieka tokį pat vaidmenį?) veidą. Šis atrodė tarytum ieškantis atsakymų, tačiau galbūt jai tik pasivaideno.
- Hm, labas, - išpyškino. Galvoje jau sukosi keletas veiksmingų kerų, jeigu anas kėsintųsi užpulti.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: Senasis dvaras miesto pakrašty
« Atsakymas #27 Prieš 6 metus »
Mergaitė nukrito ant kietos žemės, o skausmas pervėrė šoną. Bent jau pavyko nusikelti... Torė apsižvalgė. Visa laimė, kad šalia buvo ir Bethany, nes aplinka neatrodė labai jau miela. Tikrai tinkanti tokiai būtybei kaip serafinas. Šioje vietoje paslaptys sklandė tiesiog ore. Didžiulis, gal penkių aukštų dvaras, o ji stovėjo apleistame jo sodelyje. Padaro irgi niekur nesimatė.
- Kaip manai, ar turėsime eiti į vidų?- paklausė draugės ir per nugarą perbėgo šiurpuliukai. Tokia mintis neatrodė labai miela. Pirmakursė rankoje buvo stipriai sugniaužusi lazdelę. Maža kas gali atsitikti. Viskas labiau priminė siaubo filmą, nei pamokos praktinę dalį. Dvi nedidelės mergaitės lenda į didžiulį, apleistą dvarą. Torės akys bėgiojo po visas pakampes, tikėdamos, kad pamatys serafiną lauke, bet nieko panašaus į gyvį nesimatė.
- Na, matyt kitos išeities ir nėra,- pratarė ir pajudėjo link dvaro įėjimo. Durys buvo visai neužrakintos, todėl mergaitė atsargiai jas pastūmė. Nieko. Tada patraukė. Nors jos ir pajudėjo, bet buvo per sunkios varniukei.
- Gal traukiam kartu?- šyptelėjo bendrakursei nusibraukdama nuo akių pabėgusias kuodelio sruogas.
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Senasis dvaras miesto pakrašty
« Atsakymas #28 Prieš 6 metus »
Skausmas. Bethany nugriuvo ant kietos žemės, pilvu žemyn. Skausmas persirito per visą kūną, pasiekė smegenis ir pamažu ėmė nykti. Mergaičiukė nedidelių pastangų pagalba atsistojo, o tuomet pakėlusi galvele aukščiau, nužvelgė kur atsidūrė. Senas dvaras, apleistas sodas ir kieta žemė. Tai buvo viskas, kas tuo metu egzistavo jos mintyse, kažkur toli toli, tarp smegenų vingių.
- Lyg tais jo čia nesimato, - apsivalė apsiaustą bei ištraukė iš kišenės lazdelę, - kieme jo tikrai nėra.
Paslaptingumas ir keistas slogus jausmas, atrodė, tuoj apgaubs ir praris šią šviesiaplaukę varnę. Tačiau tokia tamsa jos nesugebėjo apgaubti taip, kad kiltų šiurpuliukai, o netgi kėlė savotišką susižavėjimą.
- Taip, į vidų eiti reiks, - kuo ramiausiai išbėrė nužvelgdama pastatą, - padarėlis turbūt kažkokiame pakampyje ar plyšyje.
Lazdelė rankoje laikėsi pakankamai tvirtai, bet Bethany netikėjo, kad jai reikės nuo kažko gintis ir ar vertėjo kaži ko bijoti.
- Leisk pažiūrėti, - žengė arčiau durų, kurios atrodė gan didelės, - Bombardo!
Varniukė mostelėjo lazdele bei greitai atsuko durims nugarą, spėdama tuo pačiu metu pasukti ir Torę. Pasigirdo sprogimas. Mergaičiukė atsisukusi pamatė duris, gulinčias tiesiai po kojomis.
- Na, gal niekas nesupyks, - gūžtelėjo šypteldama bei peržengė duris, šitaip pateikdama į pastato vidų.

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: Senasis dvaras miesto pakrašty
« Atsakymas #29 Prieš 6 metus »
Kol Torė suko galvą kaip gražiai atidaryti duris, Beth, nieko nelaukusi, jas tiesiog išsprogdino. Mergaitė kiek sukikeno, nes jai tai pasirodė tikrai juokinga. O gal čia greičiau buvo tas juokas, kai jau visai nebejuokinga, bet iš to rimtumo vėl pasidaro juokinga. Taip, greičiausiai būtent ta situacija.
  - Ką gi, dabar eisime į apleisto dvaro vidų,- vėl sukikeno norvegė ir žengė per slenkstį. Apsižvalgė, bet nieko aplink nebuvo. Todėl patraukė į dvaro gilumą, vis pasitikrindama ar Beth netoliese. Pasiklysti šiame pastate tikrai neatrodė linksma mintis. Staiga, kažkur šmėstelėjo šešėlis. Galbūt ten ir buvo tas mergaičių ieškomas serafinas? Pamiršusi viską aplinkui, Torė leidosi paskui šešėlį. Netrukus, priartėjo prie kambario, o būtent jame ir tūnojo padaras. Buvo tikras kraupus, tad purmakursė net žengė žingsnį atgal, bet greitai susitvardžiusi vėl priartėjo prie padaro.
  - Ar gali man parodyti paslaptį?- paklausė mergaitė, bet kaip ir tikėjosi jokio atsako negavo. Net neįsivaizdavo kaip reiktų prikalbinti serafiną. Galbūt jis norėtų kokio skanėsto? Ne, žinoma, kad ne, tai visiškai prasta mintis. Tada mergaitė atsisėdo ant dulkėtų grindų (kad ir kaip tai buvo nemalonu) ir pradėjo padarėliui pasakoti apie savo namus Norvegijoje. Apie kalnus ir sniegą, apie vasarinį lietų ir maudynes šaltokame vandenyje. Galbūt sunku patikėti, bet kai tik mergaitė baigė pasakoti, po trumputės pauzės, jos galvoje pasirodė vaizdinys.

Mažais, vaikiškais bateliais avinti žmogysta kulniavo link medinio namo link. Batukai buvo kiek padėvėti ir apsitrynę, bet užtat patogūs ir mylimi. Storas debesų sluoksnis tą dieną dengė dangų. Vaikas priėjo prie medinio namo durų ir ištiesė nedidelę rankelę. Atsargiai ir visai tylomis pabeldė, bet neilgai laukus durys atsivėrė.
  - O, pagaliau atėjai,- šypsojosi duris atidariusi mergaitė. Mėlynos akelės smalsiai ir visai švelniai žvelgė į berniuką, o visai šviesutėlius plaukus buvo pagavęs vėjas, kuris pasirodė atidarius duris.
  - Labas,- pasigirdo berniukiškas balselis. O tada jis tiesiog priėjo prie mergaitės ir priglaudė savo lūpas prie josios. Vos kelioms sekundėms. Mergaitė stovėjo išplėtusi akis ir baisiai nustebusi. Kol ji dar nespėjo atgauti žado, berniukas tik šyptelėjo, apsisuko ir nubėgo.


Mergaitė vėl pamatė dulkėtą kambarį ir serafiną. Tada nusišypsojo ir piršteliais prilietė lūpas, lyg pati būtų jautusi, bet nieko panašaus. Jai pasisekė pamatyti visai mažo berniuko paslaptį, o tai atrodė daug geriau nei kokios žudynės ar vagystės.
  - Ačiū,- tyliai sušnibždėjo mergaitė serafinui ir atsistojo. Tada atsisuko į savo draugę ir šyptelėjo,- nebijok, jis nieko blogo nepadarys.
Torė atsistojo prie kambario durų ir nusprendė draugės palaukti būtens ten. Po kurio laiko, kai Beth pagaliau gavo savo paslaptį. O gal ir ne. Juk Torė nežinojo kaip pasisekė kitai varniukei.
  - Na, kaip sekėsi?- paklausė norėdama pataisyti nežinojimo situaciją. Mergaitė nužingsniavo link nešyklės. Beliko tik laimingai abiem sugrįžti atgal.
You gotta help me, I'm losing my mind.