0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Nedidelis namelis prie ežero
« Atsakymas #45 Prieš 4 metus »
Jam nepavyko. Muffliato kerai jam nepavyko! Kajus kaip mat sukėlė daug triukšmo, bandymas išvengti kerų strėlių. Po velnių, man reikia išmokti bežodžius kerus! - sudejavo mintyse, kliudydamas kažkokią numestą šakelę ar žemės kuburį ir pats vos neišsitiesdamas aukštielnikas ant žemės.
-Protego,- atmušė vienus, atmušė kitus.
Dafydd kaip patrakėlis laidė į jo pusę nusviedimo kerus, o Kajaus širdis lipo gerkerklę. Kas jis? Dvikovų čempionas?!
Netikėtai Wintersas pajuto smūgį ir jėgą, kuri nusviedė jį tolyn, tolyn. Prefektas, nuskriejęs kelis metrus, trenkėsi nugara į žolę. Smūgis išmušė iš plaučių orą.
Kajus gulėjo, nejudėdamas, jausdamas kaip viskas grįžta atgalios: supratimas, garsai, jutimai. Šiek tiek apdujęs ir sutrikęs švilpis atsargiai pakilo, sumirksėjo, papurtė galvą. Atrodo, niekas nelūžę ir juodos akys kaip mat susekė nukritusią tolėliau savo burtų lazdelė. Greitai pašoko, čiupo ją.
Nusviestas buvo gerai, tačiau nereiškia, kad jo kerai nepasieks Dafydd'o!
Sumosikavo lazdele dar kartą, sustiprino praskiedimo kerus. Tu man dar atsirūgsi!
-Alohomora- suraitė burtų lazdele žeklą. Nedidelio namelio durys su garsu atsidarė. Susikaupęs Kajus atidžiai lange sekė klastuolio veiksmus. Ir tada staigiai puolė bėgti link durų. Vos kojomis palietus slenkstį, Kajus pasisuko į penktakursį. Žodis savaime išsprūdo iš lūpų:
-Expelliarmus!
Nuginkluoti jį ir nešdintis iš čia!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Kajus Arno Wintersas »

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1980
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Nedidelis namelis prie ežero
« Atsakymas #46 Prieš 4 metus »
Pagaliau pavyko! Ilgokai Kajus puikiai gynėsi. Žinoma, ne itin padėjo tai, kad Dafydd jo beveik nematė. Tačiau galiausiai klastuolis pamatė, kaip kažkas, kas tikrai turėjo būti garbaniaus kūnas, skrieja tolyn. Velsietis piktai išsišiepė. Pats nesuprato, kodėl, tačiau Wintersas buvo vienas iš labiausiai nekenčiamų žmonių mokykloje. Žinoma, sunku pasakyti, ko nekenti labiausiai, kai nekenti visų iš eilės, tačiau Kajus buvo kažkuo ypatingas. Prakeiktas bailys.
Klastuolis nė nesusigaudė, kas vyksta, kai išgirdo šaukiamus atrakinimo kerus. Nesugalvojo, kaip galėtų sutrukdyti priešininkui. Labai norėjosi padaryti kažką, kas neleistų durims atsidaryti. Deja, velsiečio magijos žinios jau senokai buvo išsekusios. Tad durys, žinoma, niekieno netrukdomos sėkmingai atsidarė. Dafydd garsiai nusikeikė.
- Tu man dar atsiimsi, - suurzgė raudonplaukis. Kaip tik tuo momentu jis pajuto iš rankų sprūstančią lazdelę. Negi tas prakeiktas švilpis ir vėl jį pergudravo? Na, nieko, jiedu dar susitiks! Dafydd skubiai priėjo prie židinio. Jis suprato, kad Kajus, ko gero, sustiprino tuos kerus, kurie padarė jį praktiškai nematomą. Dabar švilpio velsietis iš viso nematė. Jis buvo tuo itin nepatenkintas. Puikiausiai suprato, kad Kajus dabar gali daryti bet ką, Dafydd neapsigins. O vis dėlto klastuolis pasiduoti neketino. Jis griebė artimiausią kėdę, skubiai nulaužė koją ir paleido durų link. Nulaužęs ir kitą paleido iš paskos. Deja, kėdė turėjo tik keturias kojas. Netrukus klastuolio ginklų atsargos išseko.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Nedidelis namelis prie ežero
« Atsakymas #47 Prieš 4 metus »
Ore svysčiojant kėdės kojomis, Kajus jau seniai buvo pasitraukęs nuo durų. Jam sėkmingai pavykus nuginkluoti klastuolį, lazdelė atsirado jo delne. Prefektas nelabai stengdamas netriukšmauti  nudūmė prie židinio. Akimirką padvejojo ar keliauti kartu su Llewellyn burtų lazdele, bet atmetė mintį. Dafydd dar labiau jo nekęstų nei dabar. Užuot gražiai padavęs "pasivogtą" lazdelę, Kajus ąžuolinę su vienaragio plauku negražiai numetė ant stalo, o saviškę paslėpė kišenėje.
Po to židinyje pakilo liepsnos ir Švilpynės nario jau nebebuvo tiek namelyje, tiek Aukštutiniame Fleglyje.
Sunkiai alsuodamas Kajus šleptelėjo į Švilpynės bendrąjį kambarį. Kelias minutes nesuprato, kad jam vėl pavyko pasprukti nuo klastuolio. Mintyse aidėjo piktas Dafydd balsas.
Kajus sukando dantis.
Taip, tu taip pat atsiimsi, Dafydd. - ir su šia mintimi save atsikerėjo.
Visgi, praskiedimo kerai yra geras dalykas ir Kajus nusprendė, jog jais reiktų dažniau naudotis. Taip pat ir išmokti bežodžius kerus!- sau priminė šeštakursis, nusliūkindamas į berniukų miegamąjį,-Kaip ir gynėjo kerus.Nugarą dar gėlė skausmas, tačiau Kajus vis tiek toliau džiaugėsi savo sėkme. Bet, vėliau Kajui teliko nerimauti, nes suvokė, kad su Dafydd turės būti dar viena akistata.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1980
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Nedidelis namelis prie ežero
« Atsakymas #48 Prieš 4 metus »
Kad ir ką ten padarė Kajus, jam pavyko ir vėl apmauti Dafydd. Klastuolis nė nebūtų supratęs, kas atsitiko, jeigu jo lazdelė staiga nebūtų nukritusi ant stalo. Velsietis kuo ramiau priėjo prie jos. Labai nesinorėjo bėgti, nes būtų atrodęs tik dar juokingiau...
Vos pačiupęs lazdelę raudonplaukis skubiai nukreipė ją židinio pusėn, mat buvo tikras, kad bailys skuba būtent ten, ir suriko:
- Stupefy!
Deja, buvo per vėlu. Nespėjus ištarti burtažodžio ugnis pašoko ir akivaizdžiai kažką prarijo. Dafydd puikiai suprato, kad tai ir buvo Kajus. Tam prakeiktam švilpiui ir vėl pavyko pasprukti. Velsietis susiraukęs stovėjo ir svarstė, ką jam daryti dabar. Žinoma, grįš į pilį. Bet kaip, po galais, atkeršyti tam nelemtam garbaniui? Jis tikrai nėra proto bokštas - tas ir arkliui aišku. Tad kaip jis jau antrą kartą pergudrauja Dafydd? Žinoma, klastuolis puikiai suprato, kad Kajus moka kažkokių kerų, kurių pats velsietis nė sapnavęs nebuvo. Tačiau šiaip jis tikrai neatrodė kažkuo ypatingas. Vadinasi, Dafydd vieną kartą jį įveiks. Turi įveikti. Negalima leisti, kad kažkoks švilpiūkštis manytų esantis geresnis negu Dafydd. Jis dar atsiims pagalvojo klastuolis, tačiau į galvą atėjo visiškai nepageidaujama mintis: lygiai tą patį vaikinas sakė ir po susitikimo požemyje prie Klastūnyno bendrojo kambario durų. Ką gi, tas laikas kada nors ateis. Tikrai ateis.
Susimąstęs Dafydd įkišo ranką į kišenę. Laimei, ten dar buvo miltelių. Jis ramiausiai įmetė juos į ugnį ir netrukus jau buvo Hogvartso pilyje.