0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 432
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Visa Ženevjė kalva buvo apstatyta šviesiais ir gražiais, nesenai suremontuotais, arba tiesiog gerai atrodančiais namais, išskyrus vieną sukrypusią trobelę, kuri aiškiai nederėjo prie visų tų prabangių vilų. Šis namas, tau jau daugiau nei tūkstantį metų stovinti, žinoma, magiškais kerais atnaujintas - Rovenos Varnanagės namas - muziejus. Ne daug kas žino, bet ši įžymi persona gimė ir augo iki dvylikos metų aukštajame Fliglyje. Šiame muziejuje, gali rasti viską apie Roveną, nuo lopšio, kuriame ji miegojo, na bent taip manoma, iki jos šeimos istorijos, tiksliau, kas yra žinoma apie Varnanagių šeimą. Kartą per matus į šį muziejų atskrenda vaiduoklis iš Hogvartso, tai yra Rovenos dukra. Ji pasakoja apie savo motiną, apie diademą ir kitą. Haris Poteris šiam muziejui yra paaukojęs, Rovenos diademos liekanas, kurios buvo sunaikintos pragariškos liepsnos.

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Tavaret d'Erero

Tamsi figūrėlė gyvatės odos juodu gobtuvu klaidžiojo miestelyle ant kalvos. Prieš įeinant į miestelį dvylikametė matė keistą užrašą ant arkos, iškilmingai skelbiantį:
Citata
Ženevjė kalva
Taigi, jeigu čia Ženevjė kalva, šitas didelis miestas vadinasi Aukštutinis Fleglis. Sachara laibu ir kaulėtu pirštu vedžiojo nuo vieno taškelio iki kito, išsitiesusi Aukštutinio Fleglio lankstinuką su žemėlapiuku, labai panašų į Plėšiko planą. Šitą skaitalą mergina gavo iš perdėtai malonaus burtininko, tikriausiai girto. Akylai stebėdama kiekvieną judantį taškelį, kurie žymėjo gyventojus, Sa pasuko link Rovenos Varnanagės suklypusio nameliūkščio. Tankios eršketrožės buvo apaugusios namelio sienas, atrodo, tik taip tvirtai jas laikydamos. Gyvatvorės buvo apžėlusios visur, taip pat kaip ir žolė, daugybę metų nemačiusi žoliapjovės.

*

Neprisijungęs Lukas Ichiro Donovan

  • V kursas
  • *
  • 82
  • Taškai:
Derek nerūpestingai klaidžiojo po Aukštutinį Fleglį. Buvo graži, saulėta diena. Saulės spinduliai šokinėjo po pievą apsuptą gėlių. Varniuko akys užmatė netoliese esantį užrašą ant arkos.
Citata
Ženevjė kalva
Aha, reiks savo užrašų knygelėje aprašyti apie tą vietą.Pamanė taip Derek. Jis visada su savimi nešiojosi fotoaparatą ir užrašų knygelę su žiobarų tušinuku. Fotoapratas kabėjo jam ant kaklo, kad nepamestų. Jis tą fotoaparatą brangino. Jį paveldėjo iš garsaus senelio. Ben taip jam pasakojo mama. Berniukas užmatė netoliese esančią raudoną it kraujas žolę. Toji lapeliais sukosi, leidosi vėjo veliama. Rožė lingavo. Derek pamanė jog reiksią ją nufotografuot. Jis išsiėmė fotoaparatą ir nufotografavo gėlę. Varnis nusišypsojo. Vėl supakavo daiktą ir rūpestingai pasikabino ant kaklo. Staiga jam prieš akis suvargęs namelis. Link jo einančią tamsią figūrą. Derek susidomėjo ir nameliu ir nepažįstama būtybe. Jis paspartino žingsnius link trobelės. Jis jau pasiekė gyvatvorės. Tos buvo labai aukštos. Ir gražiai žaliavo. Bet nukreipė žvilgsnį link juodai apsitaisusiai būtybės. Ir garsiai pasisveikino:
- Labas. Matyt susidomėjai nameliu?

*

Tavaret d'Erero

Figūra su juodu gyvatės odos gobtuvu krūptelėjo, paslėpė žemėlapį užantyje ir žudikiškomis akimis pažvelgė į ateivį. Ramiau atsikvėpusi Sachara užsimerkė. Tai buvo tik vaikinas, galbūt netgi žiobaras, su ant kaklo kabančiu fotoaparatu. Vis dėl to Sa nemėgo būti fotografuojama, jei tas įžūlus berniokas kartais sumanytų taip padaryti. Iš užančio mergina ištraukė lazdelę ir įbędė ją vaikinui į krūtinę. Gergždžiančiu balsu dvylikmetė prabilo:
-Kas tu toks? Ir ko tau reikia?
Kad pataisytų spengiančią tylą, mergina piktai krenkštelėjo ir vis dar laikė lazdelę.Įžūlus berniokas. Piktai perbraukusi smėlinius plaukus, mergina stebėjo paslaptingąjį fotografą. Kažką sušnypštusu mergina laukė.

*

Neprisijungęs Lukas Ichiro Donovan

  • V kursas
  • *
  • 82
  • Taškai:
Derek kantriai laukė mergaitės atsakymo. Berniokas smalsiai dirsčiojo į trobelę. Ta trobelė atrodė seną, šiek tiek apgriuvusi, bet matosi, kad pajėgia laikytis ant pamatų. Paskui atsisuko į nepažįstamąją. Kuri jį patį nudelbė klaikiu žvilgsniu. Nespėjęs suvokti kas atsitiko jau pajuto kaip ant krūtinės jam įbedė burtų lazdelę.  Bei netrukus išgirdo merginos savininkės balsą. Jis buvo žemas. Derek nieko nesakęs tik šyptelėjo:
- Ei, ramiau. Pradursi man krūtinę savo ašttiu burtų lazdelės smaigaliu. Jei ką atvirai kalbant aš esu burtininkas kaip ir tu, - smagiai mirktelėjo varniukas. Jam ant krūtinės sužybsėjo Varno Nago koledžo emblema. Patvirtindama jog jis mokosi Varno Nage. Derek linksmai atsakė:
- Na, aš noriu patyrinėti šią apylinkę. Ir drąsiai nebijok. Aš tavęs nefotografuoju. Prieš fotografuodamas visada atsiklausiu leidimo, - linksmai atviravo varniukas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Derek de Lacrosse »

*

Tavaret d'Erero

((Švilpiukas?))
Sachara išgirdo anaiptol neraminančius žodžius, tad tik mojo ranka. Užkimusiu balsu Sa vėl kamantinėjo vaikiną.
-Kuo vardu? Kiek metų?-žinia, kad jis taip pat varniukas, neramino. Iš kur jis galėjo žinoti, kad ji varniukė?-Tavo linksmas balso tonas nė kiek  nepadeda,-kvaily. Mintyse užbaigė varnė.
Galiausiai mostelėjusi lazdele mergaitė sušnibždėjo "Muffliato", o tada pasuko į trobelės pusę. Jau temo.
Sachara burtų lazdelę nukreipė suklypusio namo pusėn.
-Lumos.
Lazdelės galė suspindėjo žiburėlis, ir lazdelės galas pradėjo šviesti lyg žibintuvėlis. Galiausiai kiek išraudusi Sachara prikando lūpą ir paėmė vaikiną už rankos. Sa kaulėta ranka kažkiek drebėjo, tai dar gerai, jog apsiaustas ją uždengė.
-Eime?-kiek švelniau prabilo ji, kitoje rankoje gniauždama burtų lazdelę.

*

Neprisijungęs Lukas Ichiro Donovan

  • V kursas
  • *
  • 82
  • Taškai:
Derek tebešypsodamas kraipė galvą. Tartum stebėdamasis. Iš tiesų mėgino paerzinti ją. Bet suprato jog su ja nepajuokausi. Jis tebejautė ant krūtinės priremta lazdelės smaigalį. Bet jau silpnai juntamas. Vadinasi, mergaitė ima juo pasitikėti. Vaikinukas išgirdo gergždančius du klausimus. Jis į klausimus neketino atsakyt:
- Gal madam malonėtų pirma prisistatyti apie save? - varniukas švelniai pasiaiškino. Ir dar išgirdo kaip jį žemina žodis ,,Kvailys". Tačiau neėmė to į galvą ir širdį. Galiausiai išgirdo kaip jį užkerima ausų spengimo kerais. Jis pavartė akis. Ačiū tau labai. Kitą kartą perspėk jei peržengiu ribas. Sarkastiškai jis pamanė. Bet po kiek laiko šie kerai išsivadės. Tyliai stebėjo nepažįstamą mergaitę. Kuri elgėsi kaip baikšti laputė. Paskui pajuto kaip jam už rankos susikibo jos delnas. Aha, jau nusprendei būt geresnė? Derek pamatė kaip sukrutėjo jos lūpos.
- Atsiprašau, bet aš nieko negaliu girdėt. Nori, kad eičiau su tavimi į tą trobelę?

*

Tavaret d'Erero

Pagaliau nustojusi rausti lyg pomidoras Sachara kandžiojo savo lūpą iki mėlynumo. Galiausiai pažvelgusi į jį savo žudikės žvilgsniu (Juk dėl dievo meilės, kokia ji moteris) ir nuskandinusi tą vaikėzą jūroje (deja, tai buvo tik svajonė), Sa prisivertė eiti į Rovenos Varnanagės namą-muziejų, kuris atrodė ypač nepatikimai. Jo sienas ramstantys vijokliai rangėsi ir badėsi savo ilgais spygliais. Kruvinojo Upelio Veros vijoklis. Prisiminusi daugybę Herbologijos knygų (o ar kaip tik jų neprireikia žudant ar būnant slaptos organizacijos šnipu?) apie kenksmingus augalus ir grėsmingas žoles, mergina bet kada pasirengė numušti vijoklius į šalį savo lazdele ir neblogais kerais. Susiimk. Moteris tu ar ne? Nuo kada tu bijai vijoklių?

*

Neprisijungęs Lukas Ichiro Donovan

  • V kursas
  • *
  • 82
  • Taškai:
Derek žiūrėjo į nepažstamą mergaitę kuri stačiai raudo. Ir dar gavo žudantį žvilgsnį. Bet tas žvilgsnis nebuvo baisus, veikiau juokingas. Ir Derek ėmė kikent. Paskui susikaupęs bandė atsimint kokie kerai padėtų atgaut klausą. Reparo netinka. Hmm. O taip! Finite Incantatem!Varniukas apsidžiaugęs sau burtų lazdelę bakstelėjo į ausį ir mintyse pasakė. Finite Incantatem! Vos pasakęs jau jam į ausį grįžo klausa. Praverstų ir šviesos.
- Lumos Duo!- ir iš lazdelės galo išlindo šviesa. Ji buvo ryški ir skaisčiai šviesi. Negu už Lumos. Derek su mergaite įėjo į trobelę. Vaikinukas gyvai saugojosi, kad nieko blogo neatsitiktų.
- Tikiuosi jog tu moki burtų daug, - šyptelėjo vaikinukas. Ir jisai buvo pasiruošęs netikėtumams.

*

Tavaret d'Erero

-Uoj, uoj, nereikia čia tik, moku,-kandžiai tarė baltaplaukė.-galbūt netgi priešingai negu tu. Labai juokinga? Tuoj nebebus.
Mergina šyptelėjo kreiva psycho šypsena ir nusisuko į vijoklį, kuris ruošėsi jiems smogti lyg su kuoka. Padariusi dailų riešo suktelėjimą, mergina pasuko lazdelę vijoklio pusėn.
-Avis,-tyliai tarstelėjo ji, nors gergždžiantis balsas buvo toks pat. Iš lazdelės galiuko išskrido du ugnies paukščiai, kurie nukapojo Kruvinojo Upelio Veros vijoklį ir metė jį tiesiai Sacharai į rankas. Sa jį permetė per petį. Dygliai susmigo į odą, tačiau mergina nejautė skausmo, jug užvis dabar svarbiausia buvo, jog turi ginklą nuo to smirdžiaus.-Na va, dabar turiu ir ginklą.
Varnė šnekėjo pernelyg meiliai ir saldžiai, ir dar ta jos psycho šypsena. Nusprendusi pavaikščioti aplink namelį, o nereikalingą vaikėzą palikti name, dvylikametė pažvelgė už suklypusio namelio kampo.

*

Neprisijungęs Lukas Ichiro Donovan

  • V kursas
  • *
  • 82
  • Taškai:
Derek veriančiu žvilgsniu pažiūrėjo į varnę. Kuri regis buvo pasiputusi.
- Tik nesiputok a? Man nereikia pagyrūnų, - piktai su grėsmingu šnipštelėjo juodaplaukis. Ir nukreipė akį link vijoklio. Kuris ketino juos uždusint. Berniokas pamatė du ugnies paukščius. Suprato jog Ta mažė vėl susitvarkė su tuo. Varnis stebėjo kaip elgiasi mergaitė. Vaikinukas nusprendė jog iš čia reikia dingti, nes tai nebepakeliama čia būti. Ta mergiotė iš vis nesveika. Dar spėjo pastebėti kaip nepažįstamoji turi vijoklio gabalą:
- Jau drąsi ką? - pasišaipė iš jos Derek. Jis kerėjo be žodžių. Pasirinko pradanginimo kerus. Ir spėju lazdele nutaikyt į vijoklio gabalą. Tas gražiausiai greitai dingo.
- Na ką, geriausios dienos. Neabejoju jog pasimatysime, madam, - pašaipiai jis atsisveikino ir dingo greitai iš namo ir keliavo link savo namų.

*

Tavaret d'Erero

-Tikiuosi, kad ne,-kreivai šyptelėjo Sachara, spėjusi pakišti vijoklį po apsiaustu, tad kerai atsimušo į petį ir paprasčiausiai dingo.- Nedrąsi? Niekada nebūsiu per nedrąsi tavęs paskersti,-pridūrė Sa, pamažu išsitraukdama vijoklį iš po apsiausto ir vėl užsidėdama ant to pat peties.
-Kas čia pagyrūnas, nenusipeziek, žmogas,-šyptelėjo baltaplaukė ir atsiduso, kai šis tikriausiai išsigando ir kaip bailus šunėkas nuskubėjo namo, lyg paspyręs uodegą.-Tikėkimės, kad negrįši.
Siri nusišluostė įtampos prakaitą ir atsargiai žengė žingsnį trobelės kiemelio link. Žolė buvo pilka ir aukšta, puiki pasislėpti nuo keistų robotiškų kūrinių, sklandančių kaip enderdragonai tais savo keistais drakoniškais sparnais. Ir staiga baltapūkė suabejojo. Eiti ar ne?..

*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
Buvo vėlu, visi jau miegojo. Rokas atsikėlė ir išsliūkino iš tetos namų jis atėjo į aikštę ieškoti Aukštutinio Fleglio tunelių. Į juos galima patekti pro Rovenos Varnanagės muziejuje esančią aikštę, reikia aplink vidurinį akmenį išdėlioti akmenų kurie buvo išvirti sūdytame  užkeikti Sapuraga burtažodžiu. Berniukas pasidairė šalimais nieko nebuvo.
Rokas iš kuprinės išsitraukė kelis akmenis ir pradėjo dėlioti. Kaip skauda nugarą po jų nešimo.
Sudėliojęs gražų apskritimą jis vėl pasidairė. Kažkas ateina. To žmogaus ūgis buvo maždaug toks pat kaip Roko. Tas žmogus jau buvo arti. Jau nebėra reikalo slėptis, jis pamatė mane. Berniukas įsižiūrėjo. Tai juk Edgaras, tas su kuriuo mokykoje darė darbą.
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Jau buvo vidurnaktis, o Edgar'as dėl savo pramigimo klaidos, buvo dar trejetą valandų laukti savojo traukinio vežančio namo. Iš ties, kiek ir keistai atrodė besibastantis po Fleglio apylinkes dvylikametis grifas vidurį nakties su savo nešuliu, bet sėdėti tiesiog traukinių stotyje jis tikrai nenorėjo, dar maža kas ir ten užsnūdęs pramigs traukinį. Todėl tęsdamas savo ekskursija vaikinukas atsidūrė prie Rovenos Varnanagės namo. Stovėdamas ties namo tvora, už jos, kieme išvydo kažkokį plušantį siluetą, dėl tos priežasties atsargiai nuėjo melsva spalva dekoruotų vartelių link. Priėjus prie jų jau buvo galima matyti, kad kažkas nešioja akmenis į vidury kiemo. Vidury nakties vyksta muziejaus dekoravimas? stebėjosi grifas ir tikėdamasis, jog nuo to, kad pasiteiraus labai nenukentės įžengė vidun į kiemą. Žingsnis po žingsnio vis geriau žaliose berniuko akyse jau matėsi, kas tai per žmogus. Tai buvo vaikas. Pala aš jį pažįstu.. jau būdamas visai čia pat varniuko susiprato Edgar'as.
- Sveikas..- nuostabos kupinu balsu pasisveikino Edgar'as,- Tu čia ką? Vasaros darbais muziejuje užsiėminėji naktinėje pamainoje?- klausė pats visiškai nesuvokdamas ką čia Rokas išdarinėja.

*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
 Rokas pamatė, kad čia tikrai Edgaras. Berniukas nežinojo ką jam atsakyti. Hmm. Nemanau, kad jis patikės, kad aš čia dirbu vakarinėje pamainoje. Beto atėjęs rytoi pasižiūrėti, vistiek pamatys jog čia nieko nebuvo. Teks pasakyti, kad ieškau tunelių.
 – Labas, ne aš čia nedirbu vakarinėje pamainoje, aš ieškau Aukštutinio fleglio tunelių. Įėjimas į juos yra po šiuo akmeniu. Aš bandau jį atverti. Bet tai nėra taip paprasta. Reikia šitais akmenimis apdėlioti  tą akmenį šias akmenimis, o atda užkeikti jį Sapuraga užkeikimu.
Varnanagis galvojo ką atsakys Edgaras. Tikiuosi jis neiškvies muziejas apsagos ar policijos. Berniukas baigė dėlioti akmenis. Iš kuprinės jis ištraukė paskutinį ir bandė įsprausti į ratą.
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills