0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 854
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Varpinė
« Atsakymas #270 Prieš 2 savaites »
Kiekvienais metais buvo vis sunkiau rasti naujų profesorių, kai esami nuspręsdavo pailsėti nuo mokinių ar tiesiog pakeisti aplinką. Arwen jau neprisiminė, kada paskutinį kartą absoliučiai visi profesoriai pasiliko dėstyti Hogvartse dvejus metus iš eilės. Tokia didelė buvo profesorių kaita! Statistika rodo, kad ir šiemet bus tas pats - bent vienas kitas profesorius paliks mokyklą ir jai vėl teks ieškoti jiems pakaitalo.
Jai, kaip Hogvartso direktorei, kasmet reikėjo sugalvoti vis naujų būdų, kaip išlaikyti profesorius mokykloje, ir kuo toliau, tuo ši užduotis buvo sudėtingesnė. Jauni burtininkai, tik pabaigę mokyklą, visiškai nenorėjo grįžti į ją ir mokyti vaikų, kurių dalis - vos jaunesni už juos. Jie mieliau susirasdavo kitų darbo vietų, ir nebūtinai magijos pasaulyje. Arwen prisiminė Sakurą, kurią sutiko žiobarų turguje. Buvo akivaizdu, kad merginai toks darbas tikrai nepatiko, bet dėl neaiškių priežasčių ji vis tiek dirbo žiobarams. Ak, labai gaila, kai tokie talentai pasirenka savo kelią žiobarų pasaulyje, kai turi nemažą potencialą ir įgūdžių dirbti burtininkams.
Burtininkei sėdint savo kabinete ir bandant sugalvoti naujų, dar neišbandytų idėjų profesoriams išlaikyti bei pritraukti, darbai nejudėjo. Nekilo jokių minčių, o jei ir kilo, jos nebuvo tinkamos. Ji prisiminė ankstesnius atvejus, kai atsidūrusi tokioje situacijoje eidavo pasivaikščioti po pilį. Kartkartėmis nueidavo į bokštą, iš kurio galėtų stebėti ežerą, kartais aplankydavo pelėdas. Šį kartą ji nusprendė nueiti į varpinę, iš kurios atsiveria nuostabus Hogvartso teritorijos vaizdas, o giedrą dieną buvo galima įžiūrėti ir Kiauliasodžio stogus. Deja, šį kartą jų nepamatys. Lauke siautusi audra, būdinga kovo mėnesiui, pablogino matomumą.
Klausydamasi lietaus sukeliamo garso ir kartkartėmis pasigirstančios perkūnijos, Arwen priėjo prie varpinės pertvaros ir pažvelgė į ežerą. Gamtos garsai susiliejo į vieną ir jų profesorė nebegirdėjo. Tad dabar jau galėjo gerai girdėti tylų verksmą, į kurio pusę atsisukusi pamatė mokinę.
Mergaitė sėdėjo prie sienos, ją merkė lietus, bet ji tarsi į viską nekreipė dėmesio.
- Labas, mieloji, - atsargiai pasisveikino. - Ar galiu prisėsti šalia?
Nenorėdama pati sušlapti, nes ligos patale gulėti visai netroško, ji išbūrė apsauginį kupolą, nuo kurio atsimušo lietaus lašai ir neleido permirkti lietuje.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • III kursas
  • *
  • 265
  • Taškai: 195
  • Lytis: Moteris
Ats: Varpinė
« Atsakymas #271 Prieš 2 savaites »
Lina verkė, nesirūpindama, kad ją kas galėtų išgirsti. O kas ir būtų galėjęs išgirsti per tokią audrą atokiausiam mokyklos kampelyje. Todėl ji nesirūpino ir nekreipė dėmesio į nieką. Todėl neišgirdo nei tylių žingsnių, nei pajuto, kad ji nebėra viena. Todėl ji pašoko iš nuostabos išgirdusi balsą. Ir dar malonų, o ne ant jos šaukiantį. Išsigandusi ji šoktelėjo ir pakėlė akis. Atpažinusi tą, kas į ją kreipėsi, ji krūptelėjo iš baimės ir visai nesvarbu, kad žodžiai buvo malonus Lina vistiek pašiurpo iš baimės. Direktorė? Dėl Merlino kodėl?!?!?! Juk dabar tikrai lėksiu iš mokyklos. Ir nebesimokau gerai ir dar pažeidinėju taisykles!...
- Direktore, aš tikrai atsiprašau žinau, kad neturėčiau čia būti! Ir tikrai atsiprašau!
Lina ėmė atsiprašinėti paniškai ir truputį iš baimės besipinančiu liežuviu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 savaites sukūrė Lina Catamans »

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 854
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Varpinė
« Atsakymas #272 Prieš 1 savaitę »
- Neatsiprašinėk, - nusišypsojo ir priėjo arčiau, kad apsauginis kupolas apimtų ir Liną. - Visiems kažkuriuo laikotarpiu prireikia pabūti vienam čia, aukštai, iš kur matosi tokia nuostabi panorama. Puikiai tave suprantu.
Arwen mostelėjo burtų lazdele ir išdžiovino Linos bei savo drabužius. Ilgiau pasėdėjus čia drėgnais drabužiais įmanoma pasigauti slogą ar net kažką rimtesnio. Tikrai nesinorėtų sirgti pavasarį, kai gamta pradeda busti.
- Gal nori man papasakoti, kas nutiko? - kaip įmanoma švelniau paklausė. Labai nenorėjo išgąsdinti mergaitės. Tikriausiai jau vien jos buvimas čia mergaitę gąsdino. Matėsi iš to, kaip įnirtingai atsiprašinėjo. Įdomu, ar kažkas iš mokyklos personalo prigrasė nevaikščioti po mokyklą sutemus, ar ji pati šitaip nusprendė, svarstė profesorė.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • III kursas
  • *
  • 265
  • Taškai: 195
  • Lytis: Moteris
Ats: Varpinė
« Atsakymas #273 Prieš 1 savaitę »
Kad ir kaip tai būtų keista buvo panašu, kad direktorė, ant jos nepyko. Na arba tai buvo kažkokia labai keista jos bausmės strategija. Bet Lina buvo tokia pavargusi, kad jai tas nelabai rūpėjo ir nusprendė nors trumpai pasimėgauti profesorės gerumu. Net jei jis ir apsimestinis galėjo būti. Vistiek sušildė jos širdį nors lašelį. O greitai pasidarė ir visai šilta. Na, tiesa, ne dvasiškai. Lina nelabai suprato, kada profesorė spėjo užburti kerus, tačiau ant jos nustojo lyti, o ir po kelių akimirkų, Linai jau pastebėjus judėsį, jos drabužiai taip pat buvo išdžiovinti. Nuo šio gesto Lina nevalingai sudrebėjo. Buvo taip keista, kad ji kažkam iki tiek rūpi, kad pastebėtų, kad ji sėdi permirkusi. Aišku, ji žinojo, kad yra nors truputį svarbi profesoriui Senkleriui, tačiau nesitikėjo, kad rūpės ir tokiam svarbiam, aukštas pareigas užimančiam žmogui - direktorei.
- Ačiū,- ištarė padėką tyliu, lužtančiu balsu. Visdar nebuvo pilnai įsitikinusi ar čia tikrai buvo gerumas. Bet vylėsi, kad taip.
Profesorei paklausus, ar ji nori papasakoti, kas nutiko, Lina pažvelgė į ją su neslepiamu nuovargiu ir dar didesne nuostaba. To ji tikėtis tikrai negalėjo.
- Jums tikrai būtų įdomu? Jums tai rūpėtų? Jums !!!aš!!! rūpėčiau?!?! Juk aš jau ir tai pažeidžiau mokyklos taisykles, dar ir vargintis burti dėl manęs turėjote. Tai ar tikrai norite klausytis ir mano jums nereikšmingų bėdų?
Nors Linos mintys vėlėsi ir panašu grūmėsi dėl vietos jos smegenų estakadoje, jos balsas buvo ramus, tik kiek pakimęs nuo verksmo, o klausimas buvo ištartas ramiu ir dalykišku tonu. Ji netikėjo, kad yra verta kažkieno laiko ir pamanė, kad geriau ir direktorė įveiktų tą keistą proto užtemimą ir švelnumą ir eitų daryti darbų. Kokių, Lina nežinojo, bet manė, kad tikrai buvo svarbesnių dalykų už ją.

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 854
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Varpinė
« Atsakymas #274 Prieš 1 savaitę »
Jei žinotų, kas privertė šią mokinę palikti šiltą ir jaukų bendrąjį kambarį ir ateiti čia, būtų paprasčiau sugalvoti, kaip jai padėti. Bet gal ji nenori mano pagalbos? - nejauki mintis šmėstelėjo profesorei. Dabartinis jaunimas retai kada rodo savo jausmus ir yra linkę juos užgniaužti savyje. Įsivaizduoja, kad gali patys su viskuo susidoroti. Tik kad ne viską įmanoma įveikti pačiam... Arwen nusprendė nespausti mergaitės ir labai neklausinėti. Jei matys, kad ši nenori dalintis savo išgyvenimais ir jai akivaizdžiai nereikia peties išsiverkti, grįš į savo kambarį ir pabandys užmigti. O apie rūpesčius pagalvos kitą dieną.
- Jei tau palengvėtų, mielai išklausyčiau tavo pasakojimo, - nusišypsojo. - Jei ką ir pažeidei, šiandien į tai užmerksiu akis. Yra svarbesnių dalykų, nei kažkokios taisyklės, - nusijuokė. - Naudotis burtais man joks vargas, aš juk ragana, tai mano kasdienybė. Jei būtum paprašiusi padaryti kažką žiobariško, iššveisti grindis ar ką jus moko profesorius Levinsas, tikrai pasakyčiau, kad nesivarginsiu ir to nedarysiu. Bet burti ir išklausyti aš tikrai gerai sugebu, - vėl nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • III kursas
  • *
  • 265
  • Taškai: 195
  • Lytis: Moteris
Ats: Varpinė
« Atsakymas #275 Prieš 2 dienas »
Arba pasaulis išprotėjo arba aš sapnuoju. Arba netyčia atsidūriau paralelinėje visatoje... Pamanė Lina nemenkai sutrikusi. Profesorė netik ant jos nepyko, bet net pasisiūlė išklausyti. Ir pasakė, kad burtai jai nėra joks vargas. Net pajuokavo apie tai, kad žiobariškų darbų tai tikrai nesivargintų daryti. Į šią pastabą Linos lūpų kampučiai nevalingai kilstelėjo aukštyn. Tačiau vistiek nesijautė verta profesorės gerumo. Juk ji tokia svarbi ragana ir šiaip žmogus, o ji čia tik žiobarų kilmės raganaitė. Nei gabi nei gera, nei įtinkanti kažkam. Juk net be prakeiksmo mama su ja bendrauti nesugeba. Ir jai mokykloje nebesiseka taip gerai. Ir tik profesorių Senklerį vargino tais burtais. Juk mama atkerėta, o ji vistiek per prasta, kad ją mylėtų. Juk ji dabar jau gali. Bet reikalo nemato panašu. Apie tai pagalvojus Linos akyse vėl sužvilgo ašaros tačiau nežmoniškos valios pastangomis ir energijos likučiais ji jas suvaldė. Nesijautė verta profesorės ar ko nors pagalbos ar išklausymo. Juk nebuvo pakankamai gera, kad ją būtų verta mylėti. Ar gerbti. Ar guosti. Ar padėti. Tačiau ji giliai širdyje to troško nors ir iš visų jėgų bandė neleisti sau to daryti. Ji norėjo tiesiog sekundei pamiršti problemas, pasijusti mylimai be išlygų ir gal tiesiog paprastai apkabinta. Pasijusti saugia.
- Kad sugebate, aš neabejoju. Juk esat tokia gerbiama ir galinga ragana, dar direktorė. Tačiau ar aš verta jūsų gerumo ar pokalbio. Juk esu niekas ir nepakankamai gera, kad būčiau to verta.
Pasakė Lina tyliai. Įprastai nebūtų leidusi sau to sakyti ir taip atvirauti tačiau dabar dėl nuovargio jos liežuvis veikė greičiau už smegenis ir ji nesugebėjo to sustabdyti. Lina kiek išsigando savo atvirumo ir drąsos, kurią pati laikė paiku naivumu, kad tokiam svarbiam žmogui ji būtų svarbi ir verta dėmesio.
- Gal neverta jums savo laiko man švaistyti. Esu tikra, kad turite tikrai daug svarbesnių dalykų.
Maldauju, neišeikit.  Linos galvoje suskambo beviltiškas maldavimas. Ji giliai širdyje norėjo pagalbos. Bet paprašyti nedrįso ir nemanė, kad buvo verta.