0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: Varpinė
« Atsakymas #180 Prieš 4 metus »
Varnanagė smalsiai stebėjo aplinkinius veiksmus. Ją linksmino faktas, jog švilpė ryškiai nenori jos čia matyti, bet ir neturi galimybės jos išmesti. Na... bent jau Dora tikėjosi, jog tokios galimybės nėra. Liucija kažką stebėjo už varpinės krašto. Atrodė, jog tas objektas vis artėja kol galiausiai jis atsidūrė pakankamai arti, jog būtų galima suprasti, kad tai paukštis. Labai pavargęs ir nepažįstamas paukštis. Mergina nenorėjo užkrauti naujos pažįstamos klausimais todėl tik nebyliai stebėjo kaip ši nuriša kažką nuo paukščiuko kojos ir duoda jam palesti. Matėsi, jog ji nesiryžta atidaryti siuntinio prie Dorotėjos akių ir pirmą karta pasijuto lendanti ne į savo reikalus.
Nuskambėjus klausimui ji dar labiau susigėdo.
-Jei labai nori aš išeisiu... Tiesiog atrodė, jog tau praverstų draugija ir nenorėjau palikti tavęs vienos. Yra daug priežasčių kodėl kažkas nuspręstų stovėti prie varpinės krašto, - ji draugiškai šyptelėjo. -Kokia paukščiuko veislė? Pirmą kartą tokį matau.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Varpinė
« Atsakymas #181 Prieš 4 metus »
 Dorotėja, regis, pagaliau susiprato, kad čia nėra laukiama. Bet vis tiek jau beveik piktybiškai sėdėjo ir stebėjo Liuciją. Pelėda, vos gavusi progą nutūpti kur saugiai, palesė ir iškart užmigo. Išgirdusi varnės klausimą, baltaplaukė suprato, kad ja lengvai neatsikratys. O krepšelis, gulintis kišenėje, tarsi šaukė tyliai švedę, kurstydamas jos smalsumą. Pavasarinis vėjas, amžinai pučiantis varpinėje, kedeno pelėdžiukės plunksnas bei baltas švilpės plaukų sruogas.
 Pavasaris. Artėjo mokslo metai, o po jų - trys kankinantys mėnesiai vaikų namuose ,,Pragaras". Na, įstaiga taip nesivadino, bet Liucijos sugalvotas pavadinimas labiau tiko pastatui nei oficialusis.
 Atsargiai, vis dar su pelėda rankose, baltaplaukė prisėdo prie Dorotėjos užuovėjoje. Paglosčiusi rudo paukštelio susivėlusias plunksnas, mergaitė po ilgokos pauzės prabilo:
-Nežinau. Ji ne mano, o tėčio. Nori palaikyti?
Nelaukusi varnės atsakymo, Liucija įdavė jai miegantį paukštį. Galbūt dabar atsiras proga perskaityti laišką, o Dorotėja, kas ten parašyta, vis tiek nesupras.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: Varpinė
« Atsakymas #182 Prieš 4 metus »
Varnė tyliai sau šyptelėjo kai Liucija prisėdo. Gal pavyks užglaistyti tą faktą, jog mergina braute braunasi į kito žmogaus privatų gyvenimą. Ji gebėjo labai tiksliai nustatyti jausmus kuriuos jai jaučia žmonės. Pavyzdžiui, nuo pat mažens suprato, jog mama, kad ir kai stengiasi ją pamilti, vis tiek nepripranta prie fakto, jog jos vaikas "nenormalus". O ir mokykloje didžioji dalis vaikų jos prisibijojo. Na, turbūt geriau, kad bijo negu kad nekenčia. Vienintelę šilumą ji jautė iš tėvo. Jis vienintelis suprato merginos jausmus, vedė ją magijos keliu. Todėl Dora kiek užpavydėjo išgirdusi, jog švilpės rankose - laiškas nuo jos tėvo. O ir dar siųstas tokiu gražiu paukščiu. Ji meilei paėmė į rankas ištiestą paukštį. Tikrai ne dažnai pamatysi tokį gyvūną. Nuo pat vaikystės ji prijautė pelėdoms, tikėjo, jog jos ją saugo ir beveik neabejojo, jog kai išmoks burti gynėją šis įgaus būtent tokį pavidalą.
-Mano tėtis man nerašo jau mėnesį. Anksčiau rašydavo vos ne kas antrą dieną, o dabar...Tyla, - savo nuogąstavimais nusprendė pasidalinti rudaplaukė. Ji jautė šaltį sklindantį iš priešai sėdinčios merginos, tačiau tuo pačiu metu atrodė, jog būtų didelė klaida dabar išeitį. tarsi palikusi ją vieną šitoje varpinėje paskui tektų pasigailėti. Taigi ji pasiliko. Dar aš tave prakalbinsiu.
-Tau labai pasisekė, jog turi tėtį kuris tau siunčia dovanas. Papasakok apie jį daugiau, - ji nusišypsojo nutaisiusi angelo veidelį.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Varpinė
« Atsakymas #183 Prieš 4 metus »
 Dorotėjai paprašius papasakoti daugiau apie tėvą, Liucijai nudiegė paširdžius. Ji nemėgo meluoti. Galėjo išvis nieko nesakyti. Akimirkai, švilpė sustingo. Nepatraukdama savo įdėmaus žvilgsnio nuo varnės, baltaplaukė iš kišenės išsitraukė apdriskusį ir nučiupinėtą plakatą. Ten, didelėmis raidėmis, virš jos tėvo nuotraukos, buvo parašyta: IEŠKOMA Aleksandras Anderssonas. Apačioje sekė ta pati nuobodi informacija, kad nebandyt su juo kautis ir kad Ministerija apdovanos už žinias apie jo buvimo vietą. Ir įvairūs kaltinimai - nuo narkotikų ir nelegalių daiktų platinimo iki žmogžudysčių ir žmonių grobimo. Kokia dalis iš jų tiesa, Liucija nežinojo. Iš nuotraukos į merginas žvelgė pakankamai jaunas vyriškis, rankose laikydamas lentelę su numeriais. Taip, jis, vis dėlto, jau buvo kalėjime. Kokia sena nuotrauka. Bent jau susiprotėjo nepaimti iš šeimos albumų.
-Čia sena nuotrauka,-atsargiai parodžiusi į vyriškio šviesias garbanas, tarė švilpė. Kalbos apie šeimą vis dar buvo skaudžios. Liucija tylėdama laukė, kol Dorotėja apipils ją klausimais. Arba ne. Arba atsistos ir išeis, palikusi ją vieną. Taip būtų geriau.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: Varpinė
« Atsakymas #184 Prieš 4 metus »
Dorotėja tyliai skaitė jai prieš akis iškeltą plakatą. Ne pati gražiausia biografija. Tačiau ji buvo teisi. Šios merginos akyse tikrai atsispindėjo liūdesys ir praeities šešėliai. Ji tik nesuprato kuo ji nusipelnė tokio pasitikėjimo. Juk švilpė galėjo tiesiog pameluoti. Jos vietoj aš taip ir daryčiau, pamanė mergina.
Išgirdusi Liuciją sakant, jog tai sena nuotrauka ji lėtai įkišo ranką į savo krepšį, vis dar gulintį ten pat kur jis buvo nutrenktas, ir ištraukė nuskurdusią piniginę ir ištraukė kelesdešimties metų senumo plastikinę kortelę.
-Tu grynakraujė tiesa? Žiobarų pasaulyje tai vadinama vairavimo pažymėjimu. Jis mano močiutės iš mamos pusės. Ji manęs nekenčia. Ir aš tikrai neperdedu, ji patarė mano mamai mane sudeginti iškart gimusią. Turbūt ko neturi to ir nesigaili, - ji šyptelėjo ir tada surimtėjo. -Ar tavo tėčiui viskas gerai?

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Varpinė
« Atsakymas #185 Prieš 4 metus »
 Liucija jau norėjo sakyti, kad nė velnio ji jokia grynakraujė, juk turi močiutę žiobarę, bet greitai suprato, kad  Dorotėja turi omeny jos tėvus. Švilpei pasisekė, kad jie abu buvo burtininkai ir niekas nesiruošė mergaitės skandint už keistą plaukų spalvą, kaip ankščiau buvo priimta. Sukdama ant piršto baltą sruogą, Liucija žiūrėjo į Dorotėjos rodomą pažymėjimą. Kortelė atrodė matyta, galbūt kuris nors iš jos tėvų tokią turėjo ar šiaip kur bus mačius - jos šeima nevengė bendravimo su žiobarais.
-Čia mano natūrali plaukų spalva, tad žiobarai seniai būtų manimi atsikratę,-supratingai šypsodamasi Liucija pakėlė ranką, tarp kurios pirštų buvo susukus plaukus.-O dėl tėčio... Nuo jo ir turėjo būti laiškas.
Saugiai įsidėjusi plakatą į kišenę, baltaplaukė išsitraukė krepšiuką. Jame buvo keistai šilta dėžutė ir laiškas. Atplėšusi voką, mergaitė apsidžiaugė pamačiusi, kad ir šį kartą laiškas parašytas jos gimtąja kalba. Ant voko matėsi kelios įtartinos, greičiausiai, kraujo dėmės, o iš rašto buvo galima spręsti, kad Aleksandras skubėjo. Arba jau kurį laiką nemiegojo. Abu variantai švilpei nepatiko.
Brangioji Liucija,
kaip visada, tikiuosi, kad tau viskas gerai.
(rašalas čia buvo taip susiliejęs, kad mergaitė nieko neįskaitė) Dovana, tavo dvylikto gimtadienio proga. Gailiuosi, kad nebūsiu šalia. Myliu tave. Tikiuosi greitai susitiksim. -A.
Laiškelis trumpas. Liucijos gimtadienis dar buvo už kalnų, tad ji nelabai suprato, kodėl dovana buvo atsiųsta būtent dabar. Sumišimas matėsi švilpės veide. Atidariusi dėžutę, Liucija išpūtė akis.
-Beprotis...-tyliai sušnabždėjo švediškai ji. Tėvui tikrai pasimaišė protas, jei tikisi, kad dukra išperės paukščiuką. Ir jo nenumarys. Žiūrėdama į rudą bei margą kiaušinį, mergaitė norėjo rėkti iš nevilties. Ką dabar darys? Eit pas profesorių ir sakyt: ei, čia aš tokį daiktą radau, ką man su juo daryt? Atsisukusi į šalia sėdinčią varnę, Liucija uždarė dėžutę ir paklausė jos:
-Žinai ką apie paukščius ir jų kiaušinius?
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: Varpinė
« Atsakymas #186 Prieš 4 metus »
Varniukė tyliai stebėjo kaip mainosi Liucijos veido išraiškos skaitant tėvo laišką. Atrodo kad per porą akimirkų ji perėjo per euforiją, penkis gedulo žingsnius ir žinią, jog jos vaikystės katė susilaikė šuniuko. Galiausiai mergina atidarė dėžutę ir ištraukė...kiaušinį? Jos tėvas turėjo būti tikrai "ypatingas", jog skraidintų tokį trapų daiktą pavargusia pelėda iš bala žino kur! Dorotėja išpūtusi akis apžiūrėjo tą mažą, dar net neišsiritusį padarėlį.
-Gan nemažai žinau apie pelėdas... Bet kažkaip abejoju ar čia toks atvejis. Kaip manai kodėl jį gavai?
Pilkaakė vis labiau abejojo dėl savo sprendimo nenešti kailio tik pamačius švilpę. Dabar ji įsivėlė į privačius šeimyninius santykius ir nebeturėjo kur trauktis. Jeigu čia ne paprastos pelėdos kiaušinis, jos sąžinė neleis jai ramiai miegoti žinant, jog švilpė pati tvarkosi su drakoniuku, kauku ar bala žino kuo. Nunešti kiaušinį mokytojams būtų buvusi kvaila idėja. Dora galvojo kaip švelniai paaiškinti, jog nei profesoriai, nei direktorė neapsidžiaugs sužinojusi, jog viena mokinių gauna paslaptingus siuntinius iš nusikaltėlio tėvo. Ne, mokyklos vedybos čia velti negalima. Mergaitėms teks tvarkytis pačioms.
-Turi idėjų ką darom?

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Varpinė
« Atsakymas #187 Prieš 4 metus »
 Atsargiai tarp pirštų pavarčiusi šiltą kiaušinį, Liucija įdėjo jį atgal į šildančią dėžutę. Vis dar nenorėdama tikėti savo akimis, mergaitė dar kartą perskaitė laišką, bandydama iššifruoti susiliejusias dalis. Galiausiai rado tik žodžius sakalas ir mintimis.
-Ar čia koks magiškas sakaliukas?-vis dar netikėdama susiklosčiusia situacija, baltaplaukė spoksojo į laišką. Bet pergamentas nemelavo ir kuo ilgiau į raidžių maišalynę spoksojo baltaplaukė, tuo aiškiau darėsi, kad jos tėvui jau tikrai pasimaišė protas su tokiomis dovanomis.
-Čia paukštis,-nuleidusi pergamentą, Liucija tarė Dorotėjai.-Na, turbūt nieko nežinai nei apie sakaliukus, nei apie viščiukus? Ir, patikėk, jis toks nebuvo. Negalėjo jo į kokį Azkabaną uždaryt, kad taip protelis susisuktų - seniai laikraščiai apie tai būtų pranešę. Nežinau, nežinau...-iš nevilties mergaitė papurtė galvą. Ir kaip ji visa tai paaiškins vadovui? ,,Ai, čia šiaip kiaušinį radau" pasakys, gražiai akutėm pamirksės ir galbūt nieko nebus. Nesinorėjo su teisėsauga šiuo metu irgi įsivelt. Vien mintis apie Tiesos eliksyrą bei šaltus aurorų žvilgsnius mergaitę gąsdino.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: Varpinė
« Atsakymas #188 Prieš 4 metus »
Matydama kokia susikrimtusi Liucija, varnė nusprendė imtis veiksmų. Bet kam toks netikėtas laiškas gali sukelti šoką, o kur dar tokiomis aplinkybėmis.
-Na mano nuomone dabar turim du variantus. Arba paslėptį paukštį pilyje ir dieną naktį sukti galvas ar kas jo neužtiks. Tam galėtų pasitarnauti tas kambarys apie kurį visi kalba. Kambarys prieš užsinorint? Panorėjus? Žodžiu, kažkas panašaus. Arba galime nunešti kiaušinį į uždraustąjį mišką ir tikėtis, kad jį kas ras arba jis mokės gyventi vienas. Taigi pasirinkimas labai paprastas: sugadinti nervai ar gelianti sąžinė?
Dora stengėsi per daug neprimesti švilpei savo sprendimų, tačiau mergina atrodė tokia pasimetusi, jog rudaplaukės viduje virte virė motiniški instinktai. Ji visad buvo ta atsakingoji draugė, todėl ir dabar ji jautėsi ne mažiau atsakantį už tą kiaušinį nei jo oficiali savininkė. Dorą ją pažinojo tik keliasdešimt minučių, tačiau su ja patyrė daugiau nuotykių nei per visą savo apgailėtiną gyvenimėlį.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Varpinė
« Atsakymas #189 Prieš 4 metus »
 Vien Dorotėjai užsiminus apie kiaušinio palikimą Uždraustajame miške, Liucijos viduje pakilo maža pykčio bangelė ji ir beveik refleksyviai šūktelėjo:
-Ne!
Ne, kiaušinio ji niekur nepaliks. Ir niekam neatiduos. Kad ir kokia keista dovana, bet dovana, ir dar nuo tėčio.
-Aš jį pasiliksiu. Man reikia išaiškinti paukštelio rūšį, kuo minta. Dėžutė šildo, tereikia prie savęs laikyti. Taip, taip... Aš tą paukščiuką užauginsiu ir, kai susitiksiu su tėčiu, parodysiu... Taip...-garsiai mąstė švilpė, kartais sustodama atsidusti. Kad ir kiek laiko keliavęs kiaušinis, kad koks pabaisiukas iš jo išsiris, Liucija padarėlio nepaliks. Neapleis, kaip jos neapleido kiaušinį dovanojęs žmogus.
-Tu daug laiko leidi bibliotekoje? Gal žinai, kur knygos apie magiškuosius paukščius?-į Dorotėją kreipėsi baltaplaukė. Varnė šioje situacijoje pravers, nes švilpė su angliškomis knygos ne visada rasdavo bendrą kalbą. O ir dviese nagrinėti krūvas teksto eilučių turėjo būti smagiau. Nors ką Liucija žinojo - draugų, su kuriais taip leistų laiką, neturėjo.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: Varpinė
« Atsakymas #190 Prieš 4 metus »
Varnė kreivai pažiūrėjo į, jei galima ją taip vadinti, bendražygę kai ši paminėjo biblioteką. Kiek užsigavusi dėl stereotipų taikymo ji vis tiek pritariamai linktelėjo. Didžiąją dalį bibliotekos ji jau žinojo ir turėjo gan neblogą supratimą kur rasti informacijos apie šią dovaną. Ji gerbė švilpės pasirinkimą pasilikti kiaušinį, nes pati irgi nebūtų turėjusi jokio noro gyventi su mirtimi, jog gyvą būtybę paliko likimo valiai. Šiaip ar taip mergina suprato gyvybės vertę.
-Hmm turiu omenyje porą knygų, bet dabar tiksliai pavadinimų nepasakyčiau. jei nesi užsikrovusi darbas galėčiau parodyti? - pasiūlė mergina. -Tik reikia sugalvoti kur laikinai palikti kiaušinį. Juk nežygiuosim per visą mokyklą laikydamos jį kaip trofėjų.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Varpinė
« Atsakymas #191 Prieš 4 metus »
 Dorotėja kažkaip kreivai žvilgtelėjo į Liuciją. Mergaitė padarė išvadą, kad tai dėl stereotipų taikymo, bet visi žinojo, kad nėra taisyklių nelaužančių klastuolių, kepinių nemėgstančių švilpių (kai kurie, net ir labai garsiai neigdami šį faktą, kartais pasigriebia kokį keksiuką), į bėdas neįsiveliančių grifų ir knygų nelietusių varnių. Arba kaip ir patys Varno Nago mokiniai sako: biblioteka - antrasis varnio bendrasis kambarys.
 Dorotėjai užsiminus, kad kiaušinį neštis per visą pilį - kvaila mintis, Liucija įdėjo dėžutę kartu su laišku į krepšelį, o krepšelį - į kišenę.
-Niekas kišenių nekrato, tad tikrai neras,-šyptelėjus bendramokslei, tarė mergaitė. Varpas grėsmingai sujudėjo.
-Dingstam iš čia,-čiupus varnę už rankos, baltaplaukė pasileido laiptais žemyn. Netrukus varpinės sienas sudrebina varpo gaudesys. Švilpei šiek tiek nuo garso užgulė ausis, bet ji nesustojo. Kita stotelė - biblioteka.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: Varpinė
« Atsakymas #192 Prieš 4 metus »
Švilpei dedantis kiaušinį į kišenę Dora pritariamai palinksėjo. Atrodė, jog Liucija ima prie jos prisipratinti ir darosi šiek tiek šiltesnė. Varnei patiko bendrauti su ja, nors ir kiek keista ir šaltoka. Bet ar ne visi mes tokie.
Ji kiek nustebo merginai pagriebus jos ranka. Prie ko jau ko, o prie fizinio kontakto pilkaakė niekaip nepriprato. Ją ypatingai erzino matant merginas iš kitų klasių, kas rytą apsikabinančias tarsi nesimatė pusė metų. Jai tai buvo neįprasta gyvenant nors ir šiltoje ir mylinčioje, tačiau gan atitolusioje, šeimoje. Na regis turėsiu priprasti, dar spėjo pagalvoti ji kai per smegenis trenkė varpo gausmas. Abi merginos nubildėjo laiptais tarsi slibino vejamos. Biblioteka miegančių nelaukia.

*

domutis

Ats: Varpinė
« Atsakymas #193 Prieš 3 metus »
Varpinė buvo per patį Hogvartso pilies centrą.Varpinės bokštas buvo labai aukštas.Domantas varpinėje sutiko daugiau Hogvartso mokinių.Mokiniai buvo iš Grifų Gūžtos,Klastūnyno.Švilpynės,Varno Nago.Lygiai dvyliktą valandą varpas išmušė valandas.Tai reiškė pietus.Domantas buvo nealkanas todėl Domantas pasiliko bokšte pasikartoti subtilaus Kerėjimo meno.Tuo tarpu įėjo vienas iš Grifų Gūžtos mokinių.Domantas pasikalbėjo su Grifiuku.Po valandos varpas išmušo pirmą valandą tai reiškė dviejų valandų pertrauka.O tai reiškia ,kad dabar dvi valandas bus pertrauka.Ir per pertrauka galėdavai eiti į Didžiają salę į savo koledžo bendrajį kambarį ir pailsėti arba galėdavai eiti į biblioteką ruošti namų darbų.Po dviejų valandų laikrodis išmušė trečią valandą ir Domantas keliavo į kitas pamokas.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Varpinė
« Atsakymas #194 Prieš 3 metus »
 Liucija ir vėl sėdėjo varpinėje. Ši vieta kažkodėl baltaplaukę traukė. Galbūt tai buvo pavojus apkursti nuo varpo gaudesio, o galbūt tai vėjas, žaismingai žaidžiantis jos plaukų sruogomis. Bet viena buvo aišku - Liucija čia ėmė praleisti vis daugiau ir daugiau laiko. Ši vieta taip pat kėlė prisiminimus - būtent čia mergaitė atidarė dėžutę su kiaušiniu, kuris vėliau tapo Eliko. O kalbant apie sakalę - netrukus pasigirdo sparnų plazdėjimas ir Eliko nutūpė varpinėje prie Liucijos. Ir vėl nieko? Švilpė viltingai pažvelgė į augintinę, bet ir tyla tiko kaip kuo puikiausias atsakymas. Mergaitė vėl liūdnai nuleido akis į knygą. Jis dar atsiras. Nepaliko tavęs.
-Nepaliko, o kas, jeigu kas nors atsitiko?!-Liucija sviedė knygą į varpinės sieną. Liūdnai atsimušusi į raižinius, žinių saugotoja nukrito ant žemės, atversdama puslapį apie velas. Mergaitė norėjo kažką padaryti, ką nors sužinoti, bent tai, kad jos tėčiui viskas buvo gerai, bet ne. Ji buvo įstrigusi Hogvartse.
 Neviltis peraugo į pyktį. Liucija mielai dabar būtų kam nors vožusi į galvą. Šiaip sau, kad išleistų emocijas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Liucija Andersson »
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?