0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Davina Malburn

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fight for your farytale.
Ats: Varpinė
« Atsakymas #120 Prieš 5 metus »
Davina šyptelėjo kai Lukas ėmė entuziastingai pasakoti apie arklius. Mergaitė įdėmiai klausėsi ir vis galvojo kaip gi atrodo ta jo Pupa.
Saulė buvo beveik nusileidusi už horizonto, o jie sėdėjo ir tebe šnekėjosi. Kai vaikinas pabaigė pasakojimą tarp jų stojo ir vėl nejaugi tyla. Davina pažvelgė klastuoliui į akis ir laukė ko gi jis paklaus jos šykartą. Kaip ir buvo tikėtasi kalba ėmė vėl eiti apie jos brolį. Kaip viskas bvo su juo, kaip elgėsi ir panašiai. Jai ši tema buvo skaudi,bet ilgai jau laikė viską savyje.
Mergaitė persibraukė veidą delnu ir tarė:
-Jis buvo nuostabus žmogus,-pradėjo Davina pasakojimą.-Savaitei prieš..-ji trumpam nutilo bandydama vėl lyg kvailė neapsiverkti,-jis elgėsi kaip visada. Erzindavo mane, rytais daužydavo puodais, kad pabusčiau, na o tie nuostabūs pusryčiai kuriuos jis ruošdavo...-mergaitė šyptelėjo.-Jis elgėsi kaip visada, kiek per daug žiūrėjo rimtai į mokslus, visgi buvo jau šeštakursis Hogvartse, tačiau gal tai buvo kitų spaudimas, gal jam visko buvo per daug,-mergina įsikando į lūpą nes jautė kaip ašaros kaupiasi akyse.-Jis pasielgė savanaudiškai ir išėjo.
Davina papurtė galvą ir jos trumpi plaukai uždengė veidą.
-Mano brolis rugpjūčio dvidešimtosios naktį stovėjo virš temzės užpės ant tilto, kol atėjau aš.-ir tada ji vėl pradėjo verkti,-jis, jis nušoko man matant. Aš niekada nežinojau gal tai dėl manęs, o gal tai dėl to, ko aš dar nežinau.. Laidotuvių tikrų kaip ir nebuvo- sumurmėjo davina pro ašaras,-jo kūno taip ir nerado...
Jai buvo sunku vėl prisiminti tą tiltą ir vaikiną stovintį ant jo. Tą jos klyksmą ir vandenį po juo...

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Varpinė
« Atsakymas #121 Prieš 5 metus »
Stebėdamas kaip Davina nuliūdo pasakodama Lukas vėl ją apkabino. Gal man eiti dirbti į liūdinimo įmonę? Paskambina man, atveda per daug linksmą žmogų ir aš jį per dešimt minučių jau spėju nuliūdinti. Puiki mintis Palaukęs šiek tiek vėl prakalbo ramiu, užjaučiančiu ir liūdesio pilnu balsu:
 -Tu viską per daug sureikšmini. Galvoji, kad niekada nesužinosi, nes krimtiesi dėl jo mirties ir galvoji, kad esi dėl to kalta. Bet taip tikrai nėra. Lukas patraukė jos plaukus nuo veido. -Tu  gali jo, bet kada paklausti ar parašyti raštelį ir padėti per naktį ant stalo, o ryte jau sulauksi atsakymo į klausimą.
Jai nurimus kalbėjo toliau apie Pupą:
 -Ji yra ponių veislės kumelė. Atrodo, kad ji laukiasi, bet taip nėra ji yra tik šiek tiek platesnė į plotį negu paprasti poniai. Lukas šyptelėjo. -Valdosi ji lengvai, bet mėgsta pasikandžioti ir valgyti.
Stojus nejaukiai tylai kaip kapuose Lukas vėl užvedė temą apie jos brolį, bet tik trumpam norėdamas jai padėti surasti jo kūną jeigu nori.
 -O tu ar tavo tėvai nebandėt jo ištraukti iš upės na su Accio kerais? Taip būtų palengvintas darbas. Jeigu dar ieškai ar nori susirasti brolį.
Stojo vėl nejauki tyla. Vaikinas pasižiūrėjo į Daviną lyg sakydamas ,,Na dabar tavo eilė klausinėti".
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Neprisijungęs Davina Malburn

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fight for your farytale.
Ats: Varpinė
« Atsakymas #122 Prieš 5 metus »
Kai merginą apsikabino Lukas ji pasijautė kiek keistai. Atsidususi ėmė mąstyti kokia tragiška ji yra. Vaikinas kiek patylėjęs vėl ėmė šnekėti, tačiau pirmakursė buvo per daug liūdna ir nusilpusi jog jo klausytųsi.
Kai saulė jau visai nusileido už horizonto Lukas ėmė pasakoti apie Pupą. Davinos vaizduotėje iškilo graži kumelė, kiek apvalesnė, tačiau nuostabių karčių bei draugiška.
Klastuolis be pasakodamas šypsojosi. Mergaitė jo akyse įžvelgė liūdesį bei ilgesį. Ji atrėmė galvą jam į petį ir klausėsi jo toliau.
Davina žinojo apie kerus galinčius surasti kūną, tačiau ji tik sumurmėjo jog net ir jie nepadėjo. Galbūt jos brolis iš tiesų norėjo mirti, o gal kažkur įsivėlė ir norėjo apsaugoti mus..
-Žinai, - tarė klastuolė. - Aš kartais vis dar tikiu jog jis gyvas. Galbūt įsivėlė ne ten kur jam reikėjo, tad norėjo apsaugoti šeima, arba jam visko buvo per daug... - ji nutilo ir atsikosėjo. Jos plaukai užkrito ant veido. - Aš noriu tikėti jog vieną dieną aš jį išvysiu namuose, gyvą ir sveiką, tačiau su laiku blėsta ir viltis..
Lukas visą laiką tylėjo ir klausėsi merginos. Ji deja nežinojo ką jis galvoja, galbūt buvo didele kvailė jog išsipasakojo, nes nežinojo ar vaikinas ją supranta.
-Koks žmogus tu esi, Lukai? - tarė ji pažvelgdama vaikinui į akis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Davina Malburn »

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Varpinė
« Atsakymas #123 Prieš 5 metus »
Merginai padėjus galvą ant pečių ir paklausus koks jis žmogus Lukas sutriko ir pasimetė. Ištikrųjų koks aš žmogus? Net apie Morisą papasakočiau daugiau negu apie save. Na galima sakyti, kad aš esu žmonių liūdintojas, mylintis arklius ypač Pupą, jei žmonės nepabūgsta mano liūdinimo galiu su jais susidraugauti. Kažkas tokio... Net mintyse nebegalima keiktis. Liūdna, bet išsikeiksiu kitose mintyse.
 -Na nežinau net kaip save apibūdinti. Kai tu nuliūsdavai, aš apkabindavau, kad neverktum tiek tada galvodavau, kad reiktų atidaryti liūdinimo įstaiga,- vaikinas šyptelėjo. Atveda pas mane per linksmą žmogų ir aš jį nuliūdinu per 10 minučių. Puikus verslas,- supratęs, kad jau nusišneka pradėjo temą vėl apie save. -Na kaip supratai bendrauju keistokai. Nes klausiu tarkim ne apie džiaugsminus, bet apie liūdniausius dalykus. Myliu arklius. Ypač Pupą. Bandysiu kitais mokslo metais ją čia atsivežti slaptai aišku. Daugiau nelabai turiu ką pasakyti... Tiesiog niekada nesu galvojęs koks aš esu.
Stojus neilgai tylai, kad į Luko galvą nepradėtų lysti nereikalingos mintis.
 -O tu kokia esi?- paklausė klastuolis su mintimi, kad nelabai daug ką sužinos, bet svarbu pokalbio tęsimas.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Neprisijungęs Davina Malburn

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fight for your farytale.
Ats: Varpinė
« Atsakymas #124 Prieš 5 metus »
Klastuolė ėmė klausytis Luko pasakojimo. Jis buvo gana keistas, tačiau įdomus žmogus. Davina suprato jog jo meilė tam arkliukui neapsakoma, tad ji šyptelėjo.
Dangus lyg visa visata sublizgo žvaigždėmis. Retai kada ir be būna tokių nakčių...
Stojo tyla. Mergaitė suprato jog jis net pats save sunkiai ir žino, tačiau bent jau jai, klastuolis pasirodė paslaptingas, tačiau gana rūpestingas žmogus. Liudnumo įstaiga? Mergina tyliai nusijuokė.
-Aš apie save irgi ne papasakosiu daug, - tarė ji apsikabindama kelius. - Žinau, pasirodžiau labai jau emocionali, draugų neturinti mergina. - liudna šypsena papuošė Davinos veidą. - Geriau pasakius myliu gyvūnus, knygas ir tokias žvaigždėtas naktis kaip ši... Aš esu keista, įkyri, tačiau ta kuri nuverstų kalnus dėk kitų, - ji atsiduso. - Štai koks žmogus aš esu..

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Varpinė
« Atsakymas #125 Prieš 5 metus »
Lukas išklausė ją. Na gal ir daugiau sužinojau negu tikėjausi, bet tą tyla varo mane iš proto. Net mintys nebe mielos būna. Tikrai naktis graži.
 -Gal norėtum susipažinti su Morisu? Jis nemoka liūdinti žmonių kaip aš. Tai gal geriau susibendrausit,- pabandė užvesti bent kažkiek pokalbį Lukas.
Stojo vėl nejauki kapų tyla.
 -Gal eime kada į arklides?- pradėjo vėl pokalbį klastuolis. Kiek žinau jos uždraustajame miške ar prie jo. Galėtume patvarkyti, kad neužgriūtu ant Pupos kai ji ten gyvens. Vaikinas pradėjo vėl klausinėti beveik visai jam neįdomių dalykų.
 -Moki gaminti ką nors? Koks tavo mėgstamiausias patiekalas, o koks nemėgstmiausias?- klausė jos Lukas. Tavo klausimai lyg iš pradinukų knygelės susiimk Lukai. Reikia klausinėti normaliai, o ne belekaip.
Staiga klastuolis prisiminė ką ji sakė gal prieš 10 minučių.
 -Aš net neabejoju, kad tavo brolis grįš. Spėju, kad jis prieš šokdamas panaudojo Burbugo undero aqua kerus ir tada pasinėręs upe nuplaukė iki vietos kur jam reikėjo. O gyvų žmonių su Accio kerais neįmanoma atskraidinti pas save. Tai va jis yra gyvas. Jis jau dabar sėdi jūsų namuose, kalbasi su jūsų abiejų tėvais ir laukia kol tau baigsis mokslo metai ir grįši namo. Aš nežinau ar tai tiesa, bet aš tai jaučiu.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Neprisijungęs Davina Malburn

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fight for your farytale.
Ats: Varpinė
« Atsakymas #126 Prieš 5 metus »
Davina nusišypsojo vaikinui. Kai jis paklausė ar norėčiau susipažinti su Morisu Davina linktelėjo galvą.
-Tu neliūdini žmonių, Lukai, tu tik esi kiek kitoks nei visi.-tarė mergaitė atsistodama nuo šaltų grindų. Kaulus paskaudo, tačiau ji atsirėmė į akmeninę palangę ir stebėjo žvaigždes.
Kai Lukas paklausė apie arklides klastuolė atsakė teigiamai. Visgi būtų gana šaunu išvysti Pupą kitąmet jau Hogvartse, o ir pati mergina manė jog jis jaustūsi daug geriau kai tas arkliukas būtų visai netoliese. Klastuolis lyg nebeturėdamas ko daugiau paklausti ėmė ir užsiminė apie maistą. Davina užsikišo plaukus už ausų ir tarė:
-Gaminti mėgstu kai tėvų nebūna namuose. Tada tiesiog bandau naujus receptus, gaminu sau, arba tuometiniams buvusiems draugams,-ji pajaučia nemalonų jausmą krūtinėje. Gal tai ilgesys? Pati savęs paklausia mergaitė.-Pamilau lazaniją, o labai nemėgstu saldžios sriubos,-ji net nusipurto pagalvojusi apie tą neskanų patiekalą.-O kaip tu,  mėgsti gaminti? - Paklausia ji, tačiau pieš tai išgirsta jo nuomonę apie brolį.
Davina papurto galvą ir nusijuokia nakčiai. Norėtų tikėti Luku, tačiau negali.
-Praėjo dveji metai, man vilties su metais, kad jis grįš vis mažiau, o tevai visai ją prarado...

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Varpinė
« Atsakymas #127 Prieš 5 metus »
Lukas nusijuokė iš Davinos žodžių ir atsakė į klausimą:
 -Na nesu gaminęs tad nežinau kaip į tai atsakyti. Gal patinka, o gal ir ne. Esu gaminęs tik Pupai,- nusijuokė klastuolis. -Ir tai labai malonus dalykas. Stojo tyla, kapinių tyla, pamirštų kapinių tyla. Vaikinas bandė ją išsklaidyti, bet jam tai nesisekė. Klausimai baigėsi. Smaguma. Jau vėlu gal eisiu miegoti, bet nesinori palikti jos vienos. Liūdesio ir nevilties baloje, upėje ar ežere. Kuris kuo daugiau tuo labiau pilnėja Žvelgdamas į žvaigždėtą dangų Lukas galvojo apie Pupą. Kaip būtų faina dabar prasilėkti per laukus, pro žvaigždėtą dangų, kurį nušviečia mėnulis, o naktis nebebūtų tokia baisi. Na dabar jau tikrai laikas miegoti. Atsistojęs tarė Davinai:
 -Jau einu miegoti. Eini ar dar liksi čia?
Klastuolis patraukė laiptais žemyn, poto per kolidorius, į požemius, ištarė slaptažodį, pabudino žmogų paveiksle, įėjo į kambarį, palinkėjo merginai ,,Labos nakties" ir patraukė į berniukų miegamąjį.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Neprisijungęs Davina Malburn

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fight for your farytale.
Ats: Varpinė
« Atsakymas #128 Prieš 5 metus »
Lukas kiek papaskokojęs apie maisto gaminimą nutilo. Mergaitė matė jog jis pavargęs, visgi jau po vidurnakčio, o beveik visi mokiniai šiuo metu jau guli lovose.
Palinkėjus labos nakties lukas nulipo varpinės laiptais žemyn ir dingo klastuolių bendrajame kambaryje. Davina dar pasigrožėjusi žvaigždėmis tyliai, kad tk jos kas nepamatytų įsliūkino į klastūnyną ir tyliai, kad tik neprižadintų kitų priėjo prie lovos. Ant jos gulėjo Bandelė ir nepatenkintai ėmė miaukti.
-Ša, tyliau!-šnypštelėjo pirmakursė ir užsimetusi žalsvą dekutį ant pečių pasiėmė katiną į rankas.
Nors per šią savaitę miegojo tik geras penkiolika valandų merginai buvo sunku užmigti. Visgi sapnai baisiasni už realybę, o ir katinas ima šnypšti negaudama jam jau taip reikiamo dėmesio...

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Varpinė
« Atsakymas #129 Prieš 5 metus »
Nutaikiusi laisvą popietę, Bethany su užrašams naudotu sąsiuviniu iškulniavo ieškoti ramios vietelės pabūti su savimi. Kaip visados, tokią buvo sugalvojusi, tereikėjo tik iki jos nukakti.
Laiptai buvo pati nemėgstamiausia dalis ir tuo pačiu, daugiausiai atimanti jėgų. Užlipusi garsiai šnopavo, tačiau šyptelėjo suvokusi, jog pagaliau valandėlę galės pabūti vienui viena su savimi. Erdvės pakako sočiai, kad galėtų lengvai prasimankštinti. Numetusi sąsiuvinį ant žemės (tiksliau, švystelėjusi ir net nepažiūrėjusi, kur jis nučiuožė) tingiai prasitampė. Mergaitė puikiai suprato, jog mankštintis reikėjo ryte, tačiau popietės metu irgi mankšta nebuvo blogai. Na štai, viskas. Giliai įkvėpė ir atitipenusi pakėlė sąsiuvinį. Pavartė, kažką sumurmėjo, kad net pati neprisiminė ką, atsisėdo ant šaltų grindų ir atvertusi pirmą puslapį skaitė dainos žodžius.

*

Neprisijungęs Marsas Rafaelis Olivier

  • II kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • fesse
Ats: Varpinė
« Atsakymas #130 Prieš 5 metus »
     Pavasario saulė stipriai spigino pro langus, erzindama rudas vaikino akis ir šildydama visą kūną. Marsas neįsivaizdavo geresnės paskatos praleisti likusias pamokas, nors jų nelabai daug ir liko, kur nors, kur per visus metus nespėjo apsilankyti. Tokių vietų, tiesą sakant, labai daug nebuvo. Smalsianosis, rodos, spėjo iššniukštinėti kiekvieną Hogvartso pilies ir apylinkių kampelį, tačiau varpinė vis gąsdino pirmakursį savo baisiais, siaurais, besisukančiais ir vietomis sutrupėjusiais laiptais, kuriuos visgi vyriausiasis Olivier dvynys nusprendė įveikti.
     Iškart po pietų toks žygis buvo nemenkas ir nelabai protingas reikalas. Pilve vis dar gulėjo nemažas kiaulienos kepsnys, kurio skonis pamažu dingo iš Marso burnos. Tiesa, nors energijos ir buvo daugiau (tarsi klastuoliui jos ir taip trūktų), prikimštas pilvas visai nepadėjo lipti šiais laiptais.
    Užlipęs į patį viršų, Rafaelis nespėjo nė atsikvėpti - jo šokoladines akis pasiekė ne tik gražus Hogvartso apylinkių vaizdas už lango, bet ir visai nepprasta panelytė, įsitaisiuisi ant šaltų grindų.
-Ką čia skaitai?- mandagiai paklausė, ranka sukedenęs garbanotus plaukus,- ak, koks aš nemandagus. Marsas. Marsas Rafaelis Olivier,- plačiai nusišypsojo ir ištiesė mergaitei ranką.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Marsas Rafaelis Olivier »
Dance with me like we are made of stars

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Varpinė
« Atsakymas #131 Prieš 5 metus »
Bethany ramiai, švelniai ir pritilusiu balsu skaitė savuosius užrašus. Akys lakstė per juodas, jos rankomis užrašytas raides. Tekstas baigėsi, pradėjo nuo pradžių. Ir vėl. Kai mergaitė skaitė tekstą trečią ar ketvirtą kartą, bandydama viską įsiminti ir galvodama apie žodžių prasmę, išgirdo jau girdėtą balsą. Iš netikėtumo varnė krūptelėjo, rankomis nuvilnijo šiurpuliukų banga. Medutis ėmė laužyti smegenis, bandydama prisiminti, kodėl tas balsas atrodė toks pažįstamas. Vos tik išgirdo užkalbinusiojo vardą, paaiškėjo viskas. Bethany garsiai užvertė knygą, atsistojo, sukryžiavo rankas ir abejingumą skleidusiu, šaltu žvilgsniu dėbtelėjo į užklydėlį.
- Patikėk, aš dar taip greitai nepamiršau pastarojo mudviejų susitikimo Klastūnyno bibliotekoje, kur tikrai neturėjau būti ir dar nakties metu, - šitoks buvo jos ,,labas" ir švelnus atsakymas į klausimą. - Jeigu ir dabar trokšti išsityčioti iš manęs kaip ir tuomet, gali pradėti. Išsiliek ir eik lauk.
Medutis tvirčiau sukryžiavo rankas, nenuleido akių nuo Marso. Dar kelios akimirkos ar žodis ir jos akyse pasirodys ašaros.

*

Neprisijungęs Marsas Rafaelis Olivier

  • II kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • fesse
Ats: Varpinė
« Atsakymas #132 Prieš 5 metus »
     Nepanašu, jog nepažįstama mergužėlė būtų itin patenkinta klastuolio draugija. Tai buvo galima spręsti vien iš to, kaip ji užvertė knygą bei kokiu žvilgsniu žiūrėjo į vienuolikmetį. Vaje, atrodė, kad vien jos akys gali sukandžioti.
-Aš? Bibliotekoje?- Marsas kilstelėjo kairįjį antakį, o tada prunkštelėjo,- Ar tik nebūsi kažko prisisapnavusi?- vyresnysis dvynys atsisėdo ant palangės ir stipriai įsikibo į kraštus, kad nenugarmėtų nuo aukščiausios pilies vietos.- Kad ir ko tu vartojai, prašau, pasidalink,- nusijuokė vaikėzas ir vėl atsistojo ant žemės bei įdėmiai šokoladinėmis akimis nužvelgė mergaičiukę.
-Gal tu ne taip išgirdai? Aš Marsas, vienintelis toks. Ir nei iš tavęs tyčiojausi, nei tuo labiau buvau bibliotekoj,- Klastūnyno globotinis rimtai, gal net kiek piktokai pažvelgė į nepažįstamąją, o tada nusuko rudas akis į ežerą, ramiai tyvuliuojantį netoliese.
-Tai gal jau pasakysi savo vardą? Ir tu juk nesi klastuolė, tad ką veikei mūsų bibliotekoj?
Dance with me like we are made of stars

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Varpinė
« Atsakymas #133 Prieš 5 metus »
Jos kantrybė nebuvo iš tų, kurios dažnai išsekdavo, tačiau šįkart ji savo pykčio stengėsi net nevaldyti. Įtūžį dar tramdė, bet pykčio tikrai ne. Visgi, mergaitės akyse pamažu tvenkėsi ašaros. O ką galėjo padaryti, jei tas praeityje įvykęs nutikimas, kurį norėjo pamiršti, vėl sukėlė milžinišką baisių jausmų laviną?
- Patikėk, net košmarai nėra tokie baisūs... - nubeldė akys į grindinį ir prisišliejo prie sienos, - o taip, puikiai viską atsimenu ir galiu pasakyti, kad patyčios yra baisiausias dalykas, galintis nutikti gyvenime! Ir, tikrai ne, nepamiršiu kaip gąsdinai, strakaliojai aplink ir it pamišėlis kartojai savo vardą bei pripaistei tokių niekų... - plaukai užkrito ant veido, Bethany apsimetė, jog juos pasitaisė, šitaip nubraukdama bėgti norėjusią ašarą. - Bethany, - kilstelėjo galvą, suskaudus kaklui, tačiau pakako tik sekundės akių kontakto su berniuku ir jos akyse vėl padaugėjo ašarų, tad pasuko galvą į šoną, - man nepriklauso būti Klastūnyno bibliotekoje, žinau. Naktį, kaip ir kiekvieną, kai kankina nemiga, atpėdindavau iki bibliotekos, tačiau paprastoje nebėra man nieko įdomaus, tad tikėjausi rasti kažką geresnio čia...

*

Neprisijungęs Marsas Rafaelis Olivier

  • II kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • fesse
Ats: Varpinė
« Atsakymas #134 Prieš 5 metus »
     Mergaitės akyse pamatęs susikaupusias ašaras, Marsas tik giliai atsiduso. Moterys...- piktai mintyse burbtelėjo. Dvylikametis negalėjo suprasti, kas tai nepažįstamajai negerai, ir tuo labiau nenutuokė, ką turėjo daryti. Atrodė, kad vienintelė išeitis - trenkti su keptuve per galvą, kad šioji atsikvošėtų.
-Paistai niekus!- nemenkai įtūžo prancūzas ir priėjo taip arti mergužėlės, kad net juto jos kvėpavimą,- įsižiūrėk į mane! Nebuvau jokioje bibliotekoje ir nelindau prie tavęs, nejaugi mane kas nors klonavo?!- piktai riktelėjo, tačiau greitai suprato, kame čia šuo pakastas. Visą šitą jovalą išvirė ne kas kitas, bet garbaniaus brolis. Tiesa, ne šiaip brolis, o dvynys.
    Atsitraukės nuo pikčiurnos, Rafaelis dar kartą atsiduso, o tada varpinė ėmė skęsti šokoladinių akių savininko juoke.
-Kaip aš iškart nesupratau?- darkart sukikeno ir pažvelgė į prie sienos prisišliejusią personą.- Malonu, Bethany. Aš, kaip ir minėjau, esu Marsas, vienas iš Olvier dvynių,- pabrėžė žodį „dvynių“ ir dar kartą nusijuokęs, ranka perbraukė per susivėlusius rudus plaukus.
-Žinai, mums dabar beveik reikėtų pamokyti Jupiterį. Na, mano brolį, kuris taip negražiai su tavim pasielgė...
Dance with me like we are made of stars