0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

domutis

Ats: Varpinė
« Atsakymas #195 Prieš 3 metus »
Domantą kaip ir tikriausiai kitus mokyklos mokinius labai traukė varpinė. Tad Grifas patraukė link jos. Buvo neįprastai tamsu tad Domantas išsitraukė lazdelę ir tarė:
-Lumos.
Pasidarė žymiai šviesiau ir jaunasis Grifas pradėjo lipti laiptais. Varpinėje sėdėjo baltų plaukų šeimininkė ,o prie sienos atversta gulėjo knyga. Domantas paklausė baltapalukės:
-Ką tu čia veiki ir koks tavo vardas?
Domantas dar pridūrė:
-Aš Domantas Varnanagis mokausi Grifų Gūžtoje.
Grifiukas priėjo prie merginos ir pridėjo lazdelę arčiau merginos veido. Norėjo pamatyti merginos veidą. Mergina buvo liūdna ir pilna piktų emocijų tad Grifas pasitraukė nuo merginos ir priėjo prie sienos. Gal nepaleis kokių kerų ar knygos su mažyte baime galvojo Domantas. Nenoriu šiandien būti priluptas man ir taip užtenka.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Domantas Varnanagis »

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Varpinė
« Atsakymas #196 Prieš 3 metus »
Kažkas ateina.
 Jei ne Eliko, Liucija būtų piktai užsidariusi savyje ir nekreipus dėmesio į garsėjančius žingsnius. Dabar tiesiog piktai spoksojo į laiptus. Ir štai, pasirodė Trukdys. Piktu žvilgsniu išbadžiusi atėjusį grifą, Liucija prunkštelėjo iš jo prisistatymo ir nustūmė lazdelę nuo veido.
-Tave gimusį mama ant galvos numetė ar ką?! Patrauk čia tą savo pagalį man nuo veido. Ir taip, aš ne tu, skiriu koledžų spalvas ant uniformos. Atsirado mat tardytojas. Kas tu, kur gyveni, ką čia veiki... Gal su aurorais dirbi? Nors ką tu, jie geriau moka kamantinėt, o tau ir iki aštunto lygio toli,-mėtė žodžius švilpė.
 Ir taip tobula aplinka pykimui buvo sunaikinta. Nuo Liucijos tiesiog sklido pyktis, kaip kokie radioaktyvūs spinduliai, norėdami kuo greičiau pašalinti šalimais stovintį berniuką. Liucija, neprisidirbk. Eliko dar pabandė būti sveiko proto balsu, bet kur tu ten prisibelsi į baltaplaukės galvelę. Atsistojusi ant kojų, mergaitė nusivalė dulkes nuo sijono ir vyptelėjo.
-Negi dabar atėjai čia manęs palinksminti? Nors tokie kaip tu tik ir tinkami cirkui,-toliau liejo savo nepasitenkinimą gyvenu ant nepažįstamo grifo Liucija, kas jai nebuvo būdinga. Mergaitė ištiesė ranką ir sakalė nusileido ant jos. Tik neprisidirbk.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

domutis

Ats: Varpinė
« Atsakymas #197 Prieš 3 metus »
Domantas išklausė merginos peiksmų ,o kai galiausiai baigė mergina peikti Domantui užvirė kraujas ir jis pratrūko.
-Kas tu manai esanti ,kad gali čia svaidytis žodžiais į kairę ir į dešinę?,-pradėjo jaunasis Grifas.
-Aš tikrai gimęs nenukritau ant žemės kaip tu teigi ir tikrai nesu auroras tad paklausyk aš manau ,kad tave auklėdami tėvai labai suklydo ir man visai neįdomios tavo isterijos tad atvėsk ir pagalvok ,o jei ruošiesi į mane ką nors paleisti gal neleisk ,nes noriu dar gyventi.,-truputį Domantas atvėso ir nusprendė daugiau nieko nesakyti ir nepykdyti merginos. Taip norėčiau kokius kerus į ją paleisti ,bet nenoriu turėti papildomo galvos skausmo. Grifas atsitraukė atitraukė lazdelę ,bet jos į apsiaustą vis dėl to neįsidėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Domantas Varnanagis »

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Varpinė
« Atsakymas #198 Prieš 3 metus »
 Liucija pirštų galiukais švelniai perbraukė per sakalės plunksnas. Ir ko dar galėjo tikėtis iš tokio grifo, jei ne keletos širdžiai meilių žodelių? Kilstelėjusi antakį, baltaplaukė nužvelgė priešais stovėjusį vaikėzą.
-Žinoma, kad nesi auroras. Jų veidai dar ne ant tiek buki. Ir jei čia kas isterikuoja, tai tu, tad pasinaudok savo patarimu ir eik nusiskandint į ežerą. Gal tada atvėsi. O kas esu, tau neturi jokio skirtumo, nes vis tiek toliau savo nosies nematai. Ir jei jau prakalbom apie auklėjimo klaidas, tai tave turbūt laukiniai šunys augino, nes moki tik loti,-Liucija pavartė akis. Apie grasinimus ir kerus nieko nesakė, mažiausiai jai rūpėjo kažkokio kvailo pirmakursio gaidelio išsišokimai.
-Palinksmink mane. Vis tiek atrodai kaip klounas, -savo mėlynomis akimis atidžiai stebėdama berniuką tarė mergaitė.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

domutis

Ats: Varpinė
« Atsakymas #199 Prieš 3 metus »
Domantas išklausė baltų plaukų šeimininkės pastabų. Kai mergina baigė pliurpti Domantas ramiu balsu tarė:
-Supratau.
Duok kvailiui kelią. pagalvojo Domantas. Tuo metu pradėjo skambinti varpas. Varpas taip garsiai skambėjo ,kad galėjai apkursti ,bet Domantas į tai nekreipė dėmesio. Gausmas buvo tik vienas. Atvėsęs Domantas suprato jog mergina iš Švilpynės koledžo. Tuo metu susmuko prie sienos suprasdamas ką padarė.
-Atsiprašau nors tu to ir neverta tikriausiai ir dabar pratrūksi ,bet aš išeisiu ,nes matau ,kad nori pabūti viena ,bet pabūsiu dar dešimtį minučių. Domantas toliau susmukęs sedėjo prie sienos. Galiausiai atsistojo ir patraukė link Grifų Gūžtos koledžo bendrojo kambario bokšto.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Varpinė
« Atsakymas #200 Prieš 3 metus »
 Eliko, nusprendusi, kad jos šeimininkė neužsipuls pirmakursio, pakeitė savo lokaciją ant vienos iš kažkur aukštai buvusių sijų. Nesusimušk. Liucija, visai negalvodama peštis su grifu, tik pavartė akis. Ne, jeigu jis labai ją užknis, tai blogiausiu atveju nustums nuo laiptų ir po to po vieną užgydys kaulus. Nuo šito ir septintakursiai rėkia.
 Varpas tingiai sujudėjo. Garsas perėjo kiaurai švilpę ir sudrebino sienas. Tvirtai užsidengusi ausis, Liucija susiraukė. Nesitikėjo, kad būtent dabar taip atsitiks, o ir apkursti nenorėjo. Viskam nutilus, mergaitės ausyse liko tik spengimas. Užtat Trukdys susmuko prie sienos. Ot kvailys. Nusivylusi tokia įvykių eiga, mergaitė jau norėjo priėjusi paspirti grifą, kad tik šis kažką parodytų įdomiau nei ,,man pikta" ir ,,atsiprašau", bet nespėjo. Matyt, rupūžiokas suprato, kad iš baltaplaukės nieko gero nelauk.
 Pagriebusi nuo grindų iš kažkur atsiradusį akmenuką. Liucija paleido jį pro langą. Pyktis niekur nedingo ir ji pradėjo jaustis nepatogiai su tokia emocija viduje. Ir vis norėjo ją užgniaužti ir paslėpti giliai giliai viduje.
Vakarienė.
Linktelėjusi, Liucija lėtai patraukė laiptais žemyn. Vakarienės praleisti nevalia.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Bernadette Marie Vervain

  • IV kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Varpinė
« Atsakymas #201 Prieš 3 metus »
Slinkdama iš bibliotekos Bernardetė net nesivargino ieškoti savo Švilpynės bendrojo kambario. Hogvartsas jai dar vis buvo svetima vieta ir mintis vakare baladotis per pilies požemius ieškant savo augalais apversto pusrūsiuko netraukė. Kol kas visi pilies paveikslai, durys ir kiti skiriamieji ženklai šviesiaplaukei atrodė vienodai ir maišėsi galvoje, tad natūralu, jog pusvelė pasirinko kilti pirmaisiais laiptais, kuriuos tik užmatė akys, o ne leistis žemyn į nežinią. Taip mergina ir atsirado prie spiralės kylančios viršun, o noras pamatyti kas yra laiptelių viršuje padėjo mergaitei nugalėti dusulį. Tačiau pagaliau žengus paskutinį slenkstį Mari tuoj pat susmuko ir atsisėdo ant grindų. Apsvaigo mėlynaakės galva ir pasidarė silpna. Šaltos varpinės grindys padėjo atsigauti. Na, bent jau nepataikiau į Varno Nago bendrąjį kambarį ir nereikia grįžti atgal.
Taigi, Hogvartsas. Nauja vieta. Daug geriau už namus, bet ne namai. Jauku, bet šalta. Ir tas šaltis visiškai kitoks, negu stiprus vėjas, žaidžiantis su Bernadetės plaukais varpinėje. Čia atvykus paaiškėjo, kad britai nėra tokie draugiški, kokie aprašomi ir, deja, situacijos negerino net ir švilpiai, kurie esą patys didžiausiai planetos mylintys meškiukai. Tačiau savęs neapgausi, šita skylė bent jau neturėjo girto tėvo vakarais, o tai daug geriau už prarastą kvapą ir nuosavas teritorijas.
Balta švilpės galva buvo atremta į tuščią langą, kurį užpildė vos tamsoje matomas tuščias kiemas. Ne, ne tuščias. Gerai pažvelgus, šešėliuose matėsi du siliuetai, užsiėmę vienas kito draugija. Ir gyvenimas pasistengs, jog niekada nesužinotum ar tai buvo riziką mėgstantys mokiniai, ar drovūs ir kartu raudonuojantys profesoriai, nusprendę susitikti šią šeštadienio naktį be svetimų akių. O gal tie žmonės pardavinėja cigaretes arba planuoja apiplėšimą. Smagu gilintis į kitų gyvenimus ir pamiršti savuosius.
Taip pamažu ir nuslinko Bernadetės svaigulys ir mergaitė galėjo atsistoti. Mėnulio priešpilnis atsispindėjo ant auksinių varpo linkių ir švilpė, tarsi vėl pagauta vaikystės vėjų, privalėjo atsidurti skambalo viduje.
Jeigu ne kojos, palei kurias paslaptingai mataravosi vėjo pučiamas ilgas sijonas, negalėtum pasakyti, kad kažkas čia ir yra. Mergina viduje jautėsi lyg savo buvusio rajono bažnyčioje. Lyg paukštelis narve. Galbūt varpo viduje ir neužpūtė vėjas, bet metalas spaudė ausis ir galvą. Mokinė iš kišenės išsitraukė tekstilės markerį. Mergina lazdele nemokėjo naudotis, o jau ne pirmą kartą tiems patiems tikslams naudojamas nenuplaunamas flomasteris veikė puikiai. Netrukus sustingusias vidines varpo sienas sušildė vandalizmo aktas ir metaforos apie žvaigždes ir dangų. Paaugliška, romantiška ir lengva.

*

Neprisijungęs Danielis Lorijanas

  • Burtininkas
  • ***
  • 135
  • Metamorfmagas
Ats: Varpinė
« Atsakymas #202 Prieš 3 metus »
Tai buvo po komendantos valandos ir Etanas nebūtų jokiu gyvu sulaužęs tokios mokyklos taisyklės, jei ne giedras, žvaigždėtas nakties dangus ir nerimas dėl negrįžtančios Dulksnos. Kniubutė prieš pietus prasmuko pro tarpdurį ir tai buvo paskutinis kartas, kai šią pilkšvą katytę matė švilpis. Vėliau užgrūsta mokslų Etano galva nekvaršino dėl vis dar negrįžtančios augintinės, bet jau ėjus gulti, nerimas vis labiau sugniauždavo jo širdį. Galiausiai neiškentė. Tyliai ir greitai išsivertė iš lovos, apsirengė ir išdūmė iš Švilpynės kambarių.
Hogvartso pilis buvo tamsi, tyli ir gėsminga. Kiekvienas tamsus plyšis, ugnies liepsnos suplazdėjimas, garsus švilpio širdies dūžis, varė berniukui pražūtingą baimę. Vos galėjo skubiai prabėgti pro koridorių ir užbėgti laiptais viršun - kojos buvo kaip makaronai. Nežinojo kur ieškoti Dulksnos. Hogvartse buvo begalė vietų pasislėpti, dar nekalbant apie galimybę pasprukti į lauką. Nerimas būtų negyvai sugraužęs mažąjį Lorijaną, jei ne išvystas kvapą gniaužiantis nakties skliautas. Mažos, baltos žvaigždės kaip sagutės, nusagstė juodo rašalo spalvos dangų, debesų niekur matyti, tik didelė mėnesiena kybojo pačio dangaus centre kaip koks sargas.
-Oho,- tylus susižavėjimas išsprūdo iš švilpiuko lūpų. Astronomijoje buvo vidutiniokas, bet būtų dar labiau nuoširdžiau mokinęsis šį dalyką, jei šalia turėtų kokį draugą, besidominatį žvaigždžių ir planetų reikalais. Būtent toks dangus iš dalies privertė Etaną pasijausti vienišu - juk gi, jis neturėjo tikrų draugų, tik prisiminė veidus tų, su kuriais porą sykių dirbo kartu per pamokas ar kalbėjosi po pamokų.
-Vaizdas varpinėje būtų dar įspūdingesnis, o gal ir iš ten išvysiu Dulksną - gal ji iš tikro pabėgo į lauką,- ir nudūmė varpinės link.
Astronomijos bokštan bijojo eiti, kelias link jo buvo painus, o visgi, kažkur šalia to bokšto turėjo būti Varno Nago kambariai, kas reikškė netoliese vaikyčiojančius budinčius profesorius ar net ir ūkvėdį.
Kiek padusęs, pasiekė varpinę. Iš pirmo žvilgsnio buvo tuščia, pro vitražus matėsi pasakiškas nakties dangus. Gal drąsiai Etanas žengė vidur ir tik tada pamatė sijoną, kyšojantį iš po varpo.
Kas per? Kaip mat sustingo, žaliai turkio, rožinė raudona, ryški ruda mainėsi jo plaukuose nelyg kokia spalvų sriuba.
Baimė kirto per kojas, dešinė ranka iš įpročio griebėsi už kišenės, kur visados laikė burtų lazdelę, bet neapčiuopęs nieko, patyrė dar didesnį siaubą. Profesorė? Vaiduoklė? - varpas užstojo būtybę, tad Etanas galėjo tikėtis visko.
Staiga, kraupią tylą ir Etano siaubą pertraukė tylus, švelnus miauktelėjimas. Etanas nejučiomis žvilgtelėjo garso pusėn ir išvydo Dulksną. Antakiai lyg žiobarų raketos šovė viršun, akimirką pajuto palengvėjimą, Dulksna pritipeno prie švilpio ir tą momentą Etanas bent vienai sekundei užmiršo kažkokią būtybę su sijonu varpo viduje.


*

Neprisijungęs Bernadette Marie Vervain

  • IV kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Varpinė
« Atsakymas #203 Prieš 3 metus »
Varpas buvo tarsi savotiškas gaubtas tarp palikto pasaulio bei pačios mergaitės minčių. Narvelis. Nuo varinių sienų atšokančios įkyrios mintys viduje ūžė ir nemaloniai skrodė mintis. Trečiakursė nenorėjo, kad šis gražus vakaras pavirstų pusiau valdomų marionečių koncertu. Bernadetė susiimė už smilkinių. Viskas sukosi per greitai, juk per dvi naktis tapti kitos valstybes mokine buvo kur kas sunkiau ir daugiau negu nualintos smegenys galėtų išvežti. Paskutinę sekundę be jokio tėvų sutikimo į mainų programą įrašyta Vervain pavardė buvo savęs nurašymas ir sielos atidavimas Velniui. Būtent pastarąsias dienas švilpė aktyviai lygino Hogvartsą su pragaru ir, deja, nerado nei vienos priežasties, kodėl ši mokykla negalėtų juo būti. Visi mokytojai priminė savotiškus demonus ir visi mokiniai buvo lygiai tiek pat nusikalę kaip ir degti paliktos nuodėmingos sielos. Viskas buvo taip painu, jog mergaitė net negalėtų kažkam paprieštarauti prakalbus apie gyvenimo teismus. Kažkokiame smegenų kampe žiobarotyros profesorius lyg ir buvo paskyręs Bernadetės sielai degti tris šimtus trisdešimt tris metus, o Hogvartso direktorė vaidenosi margaitės sapnuose kaip demonų (arba mokytojų) motina Lilita.
Toli šlamantis miškas ir visi kiti užgobti garsai susiliejo į vieną pilką foną, tad pusvelė net nepastebėjo kaip staiga į varpinę užklydo žingsniai bei oras prisipildė kito kūno vibracijų. Bernadetė dar vis tysojo varpo viduje susiėmusi už galvos - pusiau klūpanti, pusiau stovinti, pusiau čia, pusiau apmąstymuose. Ji būtų taip tamsiai ir prameditavusi tuos visus tris šimtus trisdešimt tris metus, tačiau visai netoli nuskambėjęs kačiuko balsas privertė blondinę nė sekundės nelaukiant išlysti iš po metalinio gaubto. Vienintelė katė, kuri mokinukės manymu galėtų atsidurti varpinėje buvo ant mirties ribos balansuojanti Filčo gyvenimo saulė Misis Noris. Tokiu atveju, švilpė buvo tikra, jog mandagiai iškalbėti pasakas ir likti be arešto būtų daug lengviau negu vaikiškai slėptis nuo pavojų.
Apsiblaususios žydros akys gerai nieko neįžvelgė, bet net ir aklasis suprastų, jog veiksmas bokšte toli gražu neatsidavė ūkvedžiu. Berniukas su kate. Išlindusi į žvaigždžių šviesą mergina nuoširdžiai nežinojo kas vyko. Mintis, kad ji įsibrovė į senio Filčo prisiminimus atrodė labiau tikėtina negu kitos primityvios šalto proto užuominos, tačiau nei vienas žodis nepaliko trečiakursės burnos. Pati gerklė prarijo pusvelės liežuvį ir mergina tik įdėmiai stebėdama berniuką su katinu atsitraukė keliais žingsniais atgal link varpinės sienos. Nieko nesakė, leido mokinukui pasiaiškinti pačiam.

*

Neprisijungęs Danielis Lorijanas

  • Burtininkas
  • ***
  • 135
  • Metamorfmagas
Ats: Varpinė
« Atsakymas #204 Prieš 3 metus »
Kai pakėlė žvilgsnį nuo Dulknsos į tą būtybę, buvusią varpo viduje, Etanas akimirkai pamanė, jog prieš jį stovi netikra mama. Šviesi oda, kaip ir plaukai, grakšti, liekna kaip smilga. Teko akimirkai sumirskėti ir pastebėti rausvus skruostus, mėlynas, o ne žalias katiniškas akis. Bet vis vien metamorfmagas pamanė tą patį.
-Ar tu sirena? - žydra ir žalia turkio spalvos maišėsi švilpio plaukuose.
Mergaitė už jį buvo vyresnė, tas tiesa, bet kiek metų - nežinojo. Nežinojo, ar ji mokinosi Hogvartse nuo pirmo kurso, nes ją matė tik pirmą kartą. Koją pakišti galėjo ir retas bendravimas su kitais hogiečiais, ėjimas į pamokas, tačiau bet koks hogietis senbuvis Etanui rodėsi kaip nepažįstamasis.
Neneigė, ji buvo graži, kas dėl to sukėlė pavydą Dulksnai, kuri tučtuojau pssišiaušė ir pradėjo šnypšti. Ne, ji neužpavydėjo. Gi kniubutė.
-Oh, atleisk! Dulksnai nepatinka nepažįstami,- suskubo aiškinti Etanas. Greitai sugrėbė Dulksną ir "supakavo" savo glėbyje, jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Nuo ko? Nuovargis? Pritrūko kvapo, lipant laiptais? Pamatė tokią gražią mergaitę? Bet kodėl lenda tokios mintys, jei namie daugybę kartų ištyrinėjo netikros mamos išvaizdą?
Dulksna rodės šiek tiek aprimo, bet Etanas vis tiek savo glėbyję juto, kaip jo katukas buvo įsitempęs.
-Ką čia veiki? - galiausiai išdrįsi paklausti. Mergaitei turėjo būti aišku, jog ieškojo savo pikšvo dryžuoto kačiuko tiesa? Tiesa?


*

Neprisijungęs Bernadette Marie Vervain

  • IV kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Varpinė
« Atsakymas #205 Prieš 3 metus »
Pusvelė nenorėjo čia būti. Prieblandoje spalvą bekeičiantys nepažįstamojo plaukai priminė pabaisas košmaruose bei neatrodė tikri. Niekas nebeatrodė tikra ir Bernadetė troško vėl atsidurti savo lovoje. Jeigu tik švilpė žinotų kelią atgal į Švilpynės miegamuosius kambarius, ji senai jau būtų paslaptingai palikusi tas dvi košmarines nakties būtybes bei nubėgusi šalin. Gal nėra taip jau ir sunku... Tikriausiai.
Mari krūptelėjo, kai berniukas pradėjo kalbėti. Švilpė buvo taip smarkiai susidraugavusi su tyluma, jog pasidarė keista girdėti kitą žmogų. Pati mergina nebeprisiminė kada paskutinį kartą buvo pasakiusi bent vieną žodį. Gerklė buvo sausa, o pirmieji ištarti skiemenys nuskambėjo su kosuliu.
-Ne, nevisai, - nors Bernadetei ir buvo keista būti lyginamai su kita antgamtiška būtybe, ji neparodė jokio pasimetimo, - bet juk jūs ir patys nesate įprastas žmogus, tiesa?
Burtininkės žodžius nulydėjo šnypštalai. Gyvatė? Ne, katė. Tik katė, nieko baisaus. Tas pats objektas, dėl kurio šviesiaplaukė ir atsidūrė šioje nepatogioje situacijoje. Tačiau jeigu berniukas būtų čia stovėjęs vienas, viskas būtų kitaip. Bet keistokos išvaizdos rainė lūkuriavo šalia ir, kaip atrodė burtininkei, kėsinosi užpulti ją.
-Malonu susipažinti, Dulksnele... Aš esu Bernadetė, - nedraugišką katės gestą ragana pabandė sušvelninti. Jeigu ta medžiotoja ir užuodžia kažką, tegul tai būna taikūs jausmai.
Kai gyvūnas buvo sutramdytas ir saugus berniuko rankose, mergina lengviau atsiduso. Vienintelis jos noras buvo dingti iš šios keistos draugijos ir nebetrukdyti katės prižiūrėtojui daryti tai, ką jis buvo planavęs daryti. Bernadetė nežinojo, ką ji veiktų grįžusi atgal prie savo lovos, tačiau buvo aišku, jog mergaičių miegamajame bus geriau negu čia. Ir vėl... Raganėlė niekada gyvenime nebuvo pajutusi, jog kur nors šioje Žemėje pritampa. Sakoma, kad draugai ir artimieji kiekvieną skylę paverčia namais, tačiau ką daryti, kai kiekvienas artimasis yra skylė?
Į varpinę papūtė stipresnis vėjo gūsis. Per kūną perėjo šiurpuliukai, išsidraikė pusvelės plaukai. Plačios marškinių rankovės pradėjo plaikstytis ore ir bent vieną kartą gyvenime Bernadetė galėjo pasijausti kaip galingas devynių jūrų valdovas piratas. Gal varpinėje nebuvo taip jau ir blogai, visgi likimas į šią vietą atvedė ne šiaip sau.
-Aš čia... Atėjau pasižiūrėti... Žvaigždžių, - berniukui mergina atsakė meluodama, nes toli gražu nesiruošė stovėti ir aiškinti, jog nesugebėjo rasti kelio nuo bibliotekos iki savo kambario.
Trylikametei buvo įdomu sužinoti ką gi visgi šis berniukas veikė varpinėje tokiu laiku, tačiau mergaitė neišdrįso klausti to, kas nebuvo būtina žinoti.
Šviesiaplaukė įsistebeilijo į dangų. Šis hipnotizavo jaunuolę savo žiburiais. Atėjau dėl žvaigždžių.

*

Neprisijungęs Danielis Lorijanas

  • Burtininkas
  • ***
  • 135
  • Metamorfmagas
Ats: Varpinė
« Atsakymas #206 Prieš 3 metus »
Etano antakiai šovė aukštyn.
-O...o tu kas tada esi?
Tai buvo be galo nemandangu, bet Etanas neįsivaizdavo, kas ta mergaitė galėtų būti! Be sirenų, vilkolakių, metamorfmagų, animagų daugiau nieko nežino. O gal ji tik žmogus? Albinosė?
-Taip, tiesa,- atsargiai sutiko Etanas,- Metamorfmagas,- jaudulys perbėgo per jo kūną. Vis dar neįprato pasakyti kitiems tiesos - šviesiai mėlyna nudažė jo plaukus.
Dulksai rodos užteko mergaitės atsakymo, aprimo. Etanas paglostė šios kaktą. Svaigulys šiek tiek slopo.
Bernadetė. Gražus vardas.
-Etanas, - prisistatė šiai irgi. Neesmė, kad baltaplaukė prisistatė savo jo katei, o ne jam.
Vėjo gūsis ir švilpie apsidžiaugė glėbyje laikantis pilkšvą kailio kamuoliuką. Buvo daug šilčiau, nei....kojoms.
-Oo, žvaigždių? Gal tau gerai sekasi astronomija?
Jauk jis ir prieš tai lipdamas į varpinę ir mąstė apie draugą, nusimanantį šiame dalyke! Kaip jam pasisekė! Pala, bet jis su Bernadete dar nėra draugai. Mintyse nusikeikė. Tuo labiau, (ne)albinosė neatrodė tokia draugiškai nusiteikusi. Atrodo, sutikau dar didesnį antisocialų žmogų nei aš esu. Ech....
Pažvelgė į žvaigūdėtą dangų. Tiesa, žvaigždės buvo gražios, gal net pačios gražiausios per jo visą nugyventą gyvenimą. Žvaigždės buvo šaltos, tolimos, bet gražios, o jų mokslas...toks sudėtingas. Viltingai žvilgtelėjo į Bernadetę. Ar per žvaigždes jam pavyks susidraugauti su ja? Būtų puiku.
Etanas juto, kad kažkas jį traukia prie šios vyresnės mergaitės. Gal tas liūdnas žvilgsnis, kurį pačioje mokslų pradžioje irgi nešiojo? Gal tai, kad mergaitė (ne)buvo (ne)žmogus? O gal tiesiog paprasčiausiai, Etanas buvo išsilgęs turėti draugų.


*

Neprisijungęs Bernadette Marie Vervain

  • IV kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Varpinė
« Atsakymas #207 Prieš 3 metus »
Tik neišsigąsk, prašau. Kol kas nei vienas savo tikrosios rasės atskleidimas kitiems Bernadetei neišėjo į gerą. Tie žmonės, kuriems Mari visgi atskleisdavo savo nežmogišką tapatybę, visada arba mandagiai pasišalindavo iš raganos gyvenimo, arba tuojau pat gatvėje apkeikdavo vargšelę visokiais burtais. Įdomių asmenybių augdama mergaitė buvo sutikusi, tačiau visgi niekas taip ir nepasiryžo draugauti su mergiote, kuri traukia per didelį dėmesį tarp žmonių ir gali bet kada pavirsti į anomalinę būtybę. Bet šis berniukas pats buvo kitoks, o blogų norų, regis, turėjo tik jo katė. 
-Aš... Erm, turiu velos kraujo. Tik nebijok. Pažadu, aš tikrai neplanuoju nieko blogo, jeigu taip galėjo pasirodyti.
Pusvelė mažiausiai norėjo išgąsdinti visą Hogvartsą ir vėl tapti visų atstumtąja šluotele. Bernadetė tikėjosi, kad vaikis nebuvo savo bendraamžių tarpe koks nors populiarus zuikutis ir gebėjo išlaikyti kitų netobulas gyvenimo ydas neišspausdintas laikraščiuose.
Metamorfmagas. Švilpė supratingai linktelėjo. Pagalvojus, berniukui nesisekė labiau. Juk visi mato ir žino, kad žydraplaukis yra nepaprastas žmogus, o apie šviesiaplaukės prigimtį žinojo retas. Pagaliau visata bent vieną tašką skyrė į mokinukės pusę.
Etanas nebeatrodė toks baisus, koks atrodė anksčiau. Keista, bet antgamtiškumas greitai suartino ją su šiuo vaikinuku. Mergina jautėsi daug saugiau ir norėjo pratęsti pokalbį, kas buvo reta belgei.
-Apie astronomiją galiu suprasti šį bei tą, - informacijos apie nakties dangų ir žvaigždes Bernadetės galva buvo pilna, tačiau trylikametė nebuvo pripratusi skleisti savo žinias kitiems, - nors... Nepasakyčiau, kad man ji sekasi labai gerai.
Iš tiesų paauglė susidomėjo žvaigždėmis būdama labai jauna ir sėdėdama ant namų stogo. Gyvendama senuose namuose pusvelė dažnai išlįsdavo pro langą ir atsidurdavo ant labai artimai esančio daugiabučio guminės atplaišos. Ten mergytė slėpdavosi nuo savo tėvo vakarais ir ilgai laukdavo kol tas užmigs. Jai atsibodo iš baimės tirtėti kaip avelei ir ji nusprendė laiką leisti turiningiau skaitydama apie žvaigždynus po atviru dangum. Galima sakyti, jog tai puikus problemų sprendimas, tačiau dabar visą gyvenimą Bernadetei naktys primins atvirą miegamojo langą ir paliktas knygas ant stogo. Švilpė pasijuto nostalgiškai. Po kelių metų vėl stebėti tą patį dangų, kurį mergaitė stebdavo būdama baisioje situacijoje buvo keista, bet ir magiška. Etanas tikriausiai tai suprato.
-Tau irgi patinka dangus? Ir... Koks tavo zodiako ženklas?

*

Neprisijungęs Danielis Lorijanas

  • Burtininkas
  • ***
  • 135
  • Metamorfmagas
Ats: Varpinė
« Atsakymas #208 Prieš 3 metus »
Vela?
Etanas atsargiai linktelėjo galva. Jos žodžiais patikės. O kaip ja nepasitikės? Bernadetė neatrodė pikta, tuolabiau neketino jo nudėti.
Turėjo numanyti, jog Hogvartsą lankė ne tik žmonės. Globėjas minėjęs, jog jo laikais tarp mokinių būta ir šnypštūnų, vampyrų, vilkolakių, net chimerų ir sirenų. Turbūt šiais laikais, savo rases mokiniai labiau slepia nei aną kartą.
Metamorfmagas su Dulksna glėby nuėjo arčiau prie lango. Arba aš kitų rasių mokinių, aišku, be Bernadetės, dar nesutikau. Žvaigždžių šviesa žaidė ant varpo paviršiaus.
-Nieko, galėsim abu kartu mokytis astronomijos,- nuoširdžiai nusišypsojo, atsisukdamas į pusvelę,- Abiems bus daug smagiau.
Dulksna įsakymiai sumiaukė. Švilpis nusišypsojo.
-Na, gerai, gerai, lėk, bet ryte grįš.
Ir kniubutė liuoktelėjo iš berniuko glėbio ir nudūmė laiptais žemyn. Turbūt užuodė kažką skanaus.
-Tu ne nuo pirmo kurso čia mokinaisi?- pagaliau spėjo,- Na..tu pusvelė, tai į tave turėjo būti atkreiptas ne kai kurių dėmesys,- prisiminė Hario laikų Burtų Trikovės turnyrą. Ar bent apie tave turėtų kalbėti visas Hogvartsas...
Nenorėjo Bernadetės įžeisti, bet vaikiškas smalsumas buvo nenugalimas. Gi prieš jį stovi pusvelė! Ne kiekvieną kartą turėsi galimybę pasikalbėti su pusvele!
-Aha,- sutiko,- Man labiausiai patinka žvaigždėtas. Kaskart bandau įžvelgti Paukščių Taką, bet jaučiu, šį kartą nepavyks. Zodiakai? Ne, aš pirmą kartą girdžiu. Kas jie?
Zodiakai kažkaip skambėjo žiobariškai, tačiau niekada apie juos nebuvo girdėjęs. Niekas iš jo šeimos nebuvo paminėjęs šio dalyko. Tai kaip galėjo nusimanyti apie tai?
Ir tada dar suprato, kad nežino Bernadetės koledžo.
-O tu gal taip pat esi iš Švilpynės?


*

Neprisijungęs Bernadette Marie Vervain

  • IV kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Varpinė
« Atsakymas #209 Prieš 3 metus »
Mergaitė stipriai sugniaužė kumščius. Per visą kūną perėjo pasigailėjimo banga, tačiau jau burną palikusių žodžių nebesugrąžinsi. Berniukui atitolus nuo pusvelės ir priartėjus prie lango, Bernadetė paslėpė veidą delnuose. Žinoma, kad tai keičia viską. Jis dabar išeis su pasibjaurėjimu, o aš rytoj negalėsiu net prie pusryčių stalo atsisėsti. Švilpę supykino. Belgė akyse galėjo matyti, kaip visi Hogvartse pradės kalbėti apie jos rasę. Suprantu. Juk jeigu ji pati turėtų draugų, jiems tikrai pasakytų apie tai, kad vakar varpinėje susitiko velą. O Mari ir neabejojo, kad toks draugiškas berniukas kaip Etanas pažįstamų turėjo apsčiai. Vienintelis dalykas, kuris ramino buvo tas, kad mergina buvo tik pusvelė, o ne kokia vilkolakė.
Kartu? Antgamtikė buvo įsitikinusi, kad su ja Etanas nebenorės turėti jokių ryšių. Švilpė nuo veido patraukė rankas. Draugystė toks keistas dalykas. Ar šį vakarą mergina netyčia įsipareigojo draugauti su metamorfmagu visą savo likusį gyvenimą? Vienu žodžiu berniukas išgąsdino šviesiaplaukę labiau negu mirtis. Galvoje sukosi tiek daug klausimų, juk jie ką tik susitiko. Apie burtininką Mari žinojo nieko daugiau negu tik vardą. Reikėjo bėgti, kol galėjau.
Dar berniukas suprato gyvūnus, ko burtininkė visiškai nesugebėjo. Jeigu Bernadetė būtų Etano vietoje, tą rėkiančią katę paliktų čia, o pati nubėgtų laiptais žemyn kuo toliau nuo gyvūno.
Ausis vėl pasiekė Etano balsas.
-Ne, tikrai ne nuo pirmo, - ragana dvejojo ar dar sakyti ką daugiau. Jei draugai, tai tegul draugai, - labai nesenai kažkokios mainų programos dėka iš Biobetonso buvau perrašyta čia. Tiesą sakant, dar net nežinau kur yra mano bendrasis kambarys. Gal todėl dar niekas apie mane ir nekalba, - mergaitė nusišypsojo, - bet ar kalbos čia sklinda taip greitai?
Bernadetė atsargiai priėjo prie to pačio lango, prie kurio stovėjo Etanas.
-Aha... Oj. Erm zodiakai tai yra... - Mergaitė galvoje bandė susidėlioti teisingus žodžius, - Žodžiu, tą pačią akimirką, kai kažkas gimsta - nesvarbu, ar žmogus, ar pastatas, ar idėja, žvaigždės danguje yra vienaip ar kitaip išsidėsčiusios. - Švilpė net nebuvo pagalvojusi, kad zodiakai toks negirdėtas dalykas. - Ir dangus yra įsivaizduojamai padalytas į dvylika skyrių, arba namų, pavadintų pagal įvairius žvaigždynus, bet šiaip tie žvaigždynai nelabai yra susiję su zodiakais. Na, ir per tą padalintą dangaus skliautą, kertasi įvairių planetų, Saulės ir Mėnulio keliai. Tada žmonės sudarinėja gimimo diagramas pagal tai, koks žvaigždžių išsidėstymas buvo, kai kažkas gimė. Skirtingos planetos ir žvaigždės patenka į skirtingus skyrius, arba namus ir taip galima sužinoti apie žmogaus asmenybę. - Bernadetė suprato, jog tikriausiai Etanui niekas neaišku ir ji pati nusivažiavo, bet mergaitei patiko kalbėti apie tai. - Tačiau sudaryti tas gimimo diagramas yra labai sunku, tad dažniausiai yra kalbama tik apie Saulės kelią, kuris kartojasi kiekvienais metais ir jam nustatyti reikia tik tavo gimimo mėnesio ir dienos. Skirtingi skyriai įtakoja skirtingus charakterio bruožus ir yra tikinčių, jog jie nulemia tavo santykius, karjerą ir gyvenimą. Žinoma, dar yra laipsniai, kylantys ženklai ir daug kitų dalykų, bet, erm, tikriausiai užsikalbėjau per daug. Jeigu nori, gali man pasakyti kada tavo gimtadienis ir aš galėsiu apibūdinti koks tavo Saulės zodiako ženklas. Jeigu nori, žinoma.
Bernadetė net nepajautė kaip užsivedė ir pradėjo aistringai kalbėti. Bijojo, kad taip gali atbaidyti naująjį draugą. Juk ji įprastai tiek daug netauškia. Mergaitė atsiduso ir užvertė galvą į žvaigždes. Gal ras Etano minėtąjį Paukščių Taką.
-Atspėjai, iš ten pat, - nejaugi buvo taip akivaizdu, kad ragana priklauso Švilpynei? Niežtėjo liežuvį paklausti iš kur berniukas atspėjo, bet mergaitė susigėdo. Ir taip kalbėjo daug daugiau, negu Etanas, tad geriau patylės.