0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Danielle Ophelia Devereux

  • ***
  • 144
  • Lytis: Moteris
  • it was heaven a moment ago
Varpinė
« Prieš 8 metus »
Per patį pilies centrą, aukščiausiame jos taške, buvo nedidelis, apvalus bokštelis. Į jį patekti galėjai lipdamas labai siaurais, spiraliniais laiptais.
Keturi, aukšti, arkiniai langai atvėrė nuostabų vaizdą į mokyklos apylinkes. Pražvelgus pro vieną, matydavai iki pat horizonto besidriekiantį uždraustąjį mišką, pro kitą - lygų it stiklą ežerą, pro trečią galėdavai išvysti mokinius, besisukiojančius kieme, o pro ketvirtą - visą kvidičo aikštę. Bet tie langai buvo be stiklų, tad bokšte visuomet sukiodavosi vėjas, o pro langą, kuris žvelgė į kiemą, matėsi didelis laikrodis.
Visas bokšto sienas puošė įmantrūs piešiniai ir raižiniai. Kitaip negu visi mokyklos paveikslai, jie nejudėjo. Bet galbūt jie buvo užkerėti, jog į juos pažvelgus, kiekvieną kartą atrodytų kitokie, o gal tiesiog žmonės juos suprasdavo vis kitaip.
Dar jame stovėjo didžiulis, aukso spalvos varpas, užkerėtas skelbianti kiekvienos pamokos pradžią ir pabaigą. Jis buvo milžiniškas. Nuo žemės varpą skyrė tik pusantro metro, tad galėjai po juo laisvai palysti, bet žinoma nepatartina to daryt, kai jis skambėdavo.
Ši vieta labai nuošali. Tik maža žmonių saujelė sugebėdavo atrasti kelią į jį, tad savaime suprantama, kad ši varpinė buvo nuostabi vieta, norint šiek tiek laiko praleisti vienam.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Danielė Klementin »

*

Amabel Ray

Ats: Varpinė
« Atsakymas #1 Prieš 8 metus »
Mayonaka lipo įvijais, siaurais laipteliais. Į jos pečius plakėsi ombre spalvos spiralinės garbanos, o juodos blakstienos virš tamsiai rudų akių klapsėjo. Pagaliau užlipusi akmeniniais laipteliais, May papureno plaukus ir paragino Midnight risnoti greičiau. Poliarinė laputė paklausė ir greičiau risnojo. Atsidususi varniukė tiesiog pritūpė prie laputės, švelniai ją paglostė ir užsikėlė ant rankų. Toliau eidama ją visą laiką glostė. Priėjusi prie didžiojo varpo, vos prilietė jį. Varpas menkai suskambčiojo, tad Mayonaka numojo ranka ir niūniuodama muzikėlę "Silhouette" nuėjo prie kelių menkų kėdučių. Pats pastatas buvo įspūdingas ir senas, kaip ir jo vidus, senoviškas ir pavojingas. Gerai, kad dabar vidurnaktis. Pati May per vidurnaktį visada jausdavosi gyvybingiau, lyg būtų pats dienos vidurys, ir labai žvali. Atsisėdusi ant kėdutės, kuri, atrodo, tuoj tuoj nulūš, pasidėjo Midnight ant kelio ir glostė jos baltą, pukuotą ir purų kailiuką.

*

Neprisijungęs Danielle Ophelia Devereux

  • ***
  • 144
  • Lytis: Moteris
  • it was heaven a moment ago
Ats: Varpinė
« Atsakymas #2 Prieš 8 metus »
  Isabella, beklaidžiodama koridoriais, atsitiktinai užtiko labai siauručius laiptus. Apimta smalsumo pradėjo kopti aukštyn. Tai truko gan ilgai, nes laiptai vis vijosi ir vijosi ir atrodė, kad niekad nesibaigs. Bet tada, kai Isai kojas sutraukė mėšlungis ir ji pamanė jog nukritusi bildės visą šį kelią žemyn, laiptai netikėtai baigėsi.
  Mergaitė pateko į senovinė varpinę. Jos dramblio kaulo, nėriniuotą suknelę plaikstė vėjas, o pro langus atsivėręs vaizdas pakerėjo. Apėjusi milžinišką varpą, įsirėmė rankomis į langą ir persisvėrė. Aukštis svaigino, bet mergaitė nebijojo iškristi. Žinoma visiškai kitokios nuomonės buvo Anima, kuri nerimastingai sugugėjusi, ėmė temti atgal už plaukų.
  - Ai, skauda, paikše tu,- supeikė, bet galiausiai atsitraukė nuo lango.
  Apsigręžusi į tą pusę iš kurios atėjo, pamatė ant suklypusios kėdutės sėdinčią mergaitę ir kiek sutriko. Nebuvo pratusi netikėtai sutikti žmonių ten, kur mažiausiai to tikėjosi.
  - Oi, net nepamačiau tavęs,- atsargiai pratarė ir nepatikliai nužvelgė mergaitę.- Tai, hmmm, kuo tu vardu?- paklausė vien tam, jog nepasirodytų šiurkšti, nes tiesa buvo ta, kad jai nerūpėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Isabella Edevane »

*

Amabel Ray

Ats: Varpinė
« Atsakymas #3 Prieš 8 metus »
Krūptelėjusi nuo kito balso, Mayonaka šaltai pažiūrėjo į netoli esančią šviesaplaukę mergaitę. Atsainiai nusisukusi, ji pamataravo kojomis, ir sakytum, iš nuojautos greitai pašoko nuo kedės, čiupusi laputę, ir tą pačią akimirką kėdė sutrupėjo ir pavirto dulkių krūva. Atsidususi May prisiglaudė laputę ir paglostė jos pūkuotą kailiuką. Midnight meiliai sumurkė, uždėjo savo minkštas lėtenėles ant šeimininkės dramblio kaulo odos ir sumataravo kojytėmis. Varniukė pašnairavo į mergaitę, atsiduso, ir jau atrodė, kad ji prabils.. Bet ne. Kam aušinti burną,-klaikiai šyptelėjusi pagalvojo, tačiau tą pat akimirką susičiaupė, kad nepasirodytų "nemandagi" ar "psichopatė". Mayonaka papureno savo ombre spalvos spiralines garbanas, tuo pat metu sukdama vieną aplink pirštą ir įdėmiai žiūrėdama į mergaitę. Tačiau jos akyse neapykantos negalėjai nė pajusti, priešingai.. Jose galėjai pajusti susidomėjimą. Ar jai balso stygos nebuvo tam sutvertos, ar ji tiesiog pernelyg drovi, varniukė sušnabždėjo, tą, ką, jos atveju, būtų geriausia sakyti.
-Sveika,-atsainiai mostelėjo kaulėta, dramblio kaulo ranka.-Mayonaka. Kitaip - May arba Vidurnaktis. O čia mano laputė, Midnight, ką reiškia tą patį - Vidurnaktį.

*

Neprisijungęs Danielle Ophelia Devereux

  • ***
  • 144
  • Lytis: Moteris
  • it was heaven a moment ago
Ats: Varpinė
« Atsakymas #4 Prieš 8 metus »
  Stebėti priešais esančia mergaitę buvo ganėtinai įdomu. Atrodė lyg žiūrėtum tos mergaitės kovą su savimi. Na taip, tai keista, bet ir savotiškai įdomu. Ne kasdien pamatysi žmogų, kuris būtų tampomas į visas puse skirtingų jausmų ir tai aiškiai parodytų. Ir dar visad purtytų tas savo garbanas, lyg kokį stebuklą,- šmėstelėjus šiai minčiai Isa nusijuokė. Apsisukusi grįžo prie lango ir šoktelėjusi atsisėdo ant palangės. Vėjo gūsiai trankėsi jai į nugarą, bet mergaitė tik nerūpestingai pamakalavo kojomis. Kai galų gale toji, iš pažiūros pirmakursė varniukė, pasisakė savo vardą, Isa vėl nepatikliai pakėlė į ją akis.
  - Malonu susipažint,- tarstelėjo ir mintyse pridūrė: arba ne.- Aš Isabella, o čia,- mostelėjo į ant peties tupinčią beždžionėlę,- Anima. Jei jau taip labai reikia vertimo, tai jos vardas reiškia sielą, dvasią,- gan pašaipiai tęsė, nes nematė jokio reikalo aiškintis vardų reikšmių.- Tai kokie gi vėjai tave čia atpūtė?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Isabella Edevane »

*

Amabel Ray

Ats: Varpinė
« Atsakymas #5 Prieš 8 metus »
-Priešingai negu tave, mane čia ne vėjai atpūtė,-jau pašaipiai sušnibždėjo Mayonaka ir skestelėjo rankomis.-O kažkoks senas, sukriošęs burtininkas su knysle, kuris nužudė mano tėvus, arba dar kažką. Ir štai to knyslėto burtininko dėka,-ji parodė į save.-aš jau čia.
May pasiražė, neturėdama jokio noro užsitęsti su mergaite.
-Beje, kad ir atpūtė, tuojau ir nupūs.
Ramiai užsikorusi Midnight ant peties, Mayonaka ją ramiai paglostė ir kažką niūniavo, tikriausiai "Boulevard of Broken dreams". Vidurnaktis ant varnanagės peties muistėsi, todėl, dideliam poliarinės lapės pūkuotu kailiu džiaugsmui, teko ją nukelti ir nešti rankose. Kad ji ramintųsi, Mayonakai teko kol kas stovėti ir glostyti laputę, kad nusiramintų. Nesuprantu, kaip jai gali patikti ta nušiurusi beždžionė, akivaizdžiai pavogta iš zoologijos sodo,-purkštelėjo May.

*

Neprisijungęs Danielle Ophelia Devereux

  • ***
  • 144
  • Lytis: Moteris
  • it was heaven a moment ago
Ats: Varpinė
« Atsakymas #6 Prieš 8 metus »
  Oho kokia šmaikštuolė,- sukosi sarkastiška mintis ant liežuvio, bet šiaip ne taip ją nurijo.
  - Tai yra posakis, bet žinoma ne visiems lemta suprasti, tad pasistengiau apšviesti,- krestelėjusi galvą vyptelėjo.
  Mergaitė matė, jog suerzino May. Isabella tai puikiai sugebėjo. Net pati nežinojo iš kur semiasi įkvėpimo. Žmones tiesiog erzinta pati jos povyza ir gebėjimas pasišaipyti ar prisikabinti prie visko.
  Anima nuo jos peties šoko ant sienoje įkalto deglų laikiklio. Kabindamasi į visokius išsikišimus sienoje, beždžionėlė pradėjo kabarotis iki pat lubų, tuomet atsispyrė nuo sienos ir nulėkė ant milžiniško varpo. Jai atsitrenkus į metalą, šis dusliai dzingtelėjo, bet pats varpas nė nekrustelėjo.
  Isa užsimiršusi stebėjo Animą, kai jai į galvą šovė beprotiška mintis. Žinojo, kad tai pavojinga, bet negalėjo susilaikyti. Nusigręžusi nužvelgė bokšto sieną iš išorinės pusės ir mintyse išsiviepė. Joks kūno raumenėlis neišdavė to, ką ji sumąstė. Papūtus stipresnio vėjo gūsiui, Isabella susvyravo. Dusliai riktelėjusi atsigręžė į May. Vieną akimirką žvelgė į ją iš išgąsčio išplėstomis akimis, o tada galutinai prarado pusiausvyrą. Persisvėrė per langą ir krito žemyn.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Isabella Edevane »

*

Amabel Ray

Ats: Varpinė
« Atsakymas #7 Prieš 8 metus »
-Oho, labai ačiū, dabar tu man primeni tą knyslėtą burtininką,-išsiviepusi sušnabždėjo Mayonaka. Pamačiusi netenkančią pusiauvyros mergaitę, ji tik dusliai pridūrė.-Dėl Dievo meilės, ir vėl tie tavo triukai.
Pakėlusi akis į lubas, stengėsi nekreipti dėmesio į Isabellą. Jai tai labai sekėsi, bet išgirdusi duslų riksmą, ji nesusilaikė, ir jos dora širdis nugalėjo. Prie lango priartėjusi tyliai kaip vidurnaktis, ji pažiūrėjo, kaip mergaitė krenta ir tyliai sukikeno ir sušnabždėjo su pagiežos gaidele snabždesyje.
-Dar vienas iš tavo kvailų juokelių, tiesa? O, viso.
Ramiai atsitūpusi, Mayonaka ištiesė rankas. Midnight, draugiškai sukiauksėjusi, strimgalviais puolė pas šeimininkę. Ramiai žingsniuodama, truputį patrypčiojo, kad sudarytų vaizdą, jog išeina.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Mayonaka Bayee »

*

Neprisijungęs Danielle Ophelia Devereux

  • ***
  • 144
  • Lytis: Moteris
  • it was heaven a moment ago
Ats: Varpinė
« Atsakymas #8 Prieš 8 metus »
  Isabella krito. Žinoma tai truko labai trumpai, bet jausmas buvo nepakartojamas. Vėjas švilpė pro ausis kedendamas garbanas, o skrandis tarsi šoktelėjo aukštyn. Bet kad ir kaip mergaitei patiko šis pojūtis, ji turėjo susiimti, jog nesitėkštų žemėn. Delnais griebė už išsikišusių bokšto akmenų ir stipriai suspaudė. Isispyrusi kojomis sieną, ėmė ja kopti. Ji nelipo prie to pačio lango iš kurio krito. Ne, ji atsargiai apėjo aplink bokštą iš kitos pusės, jog nepamatytų May. Pasiekusi aukšto, arkinio lanko viršų, atsisėdo ant kiek nuožulnaus bokštelio stogo. Šiek tiek pasėdėjo klausydama kaip May viduje trepsi ir pabandė aptvarkyti kraujuojančius delnus. Šie buvo gerokai nubrozdinti ir mergaitė taip pat neabejojo, jog ir keliai ne kiek geriau atrodo, mat ji buvo su suknele.
  Pagaliau kiek apsiraminusi atsigulė ant ant pilvo, ir nunarinusi galvą pažvelgė vidun. Isa, pamačiusi į kurią pusę nusisukusi mergaitė, stogelius nusliūkino prie lango, esančio jai už nugaros. Tyliai kaip šešėlis nusileido ir įlindusi pro langą, prisiartino May iš už nugaros.
  - Booo!- riktelėjo iškėlusi rankas prie galvos ir nusijuokė.
  Tai buvo keista. Ta prasme, jog ji nusijuokė. Jau seniai Isabella nebuvo kvatojusis iš visų plaučių. Neprisiminė, kad iš vis būtų juokusis nuo pat tėvų mirties, bet dabar kažkodėl pasidarė linksma.
  - Atleisk, jei išgąsdinau,- kiek apsiraminusi ir paraudusi nuo juoko tarė ir netikėtai draugiškai (kiek tai jai įmanoma) nusišypsojo priešais ją stovinčiai mergaitei.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Isabella Edevane »

*

Amabel Ray

Ats: Varpinė
« Atsakymas #9 Prieš 8 metus »
Atsidususi Mayonaka paglostė Midnight, draugiškai nusišypsojo ir atsisuko į Isabellą.
-Kad ne, -kiek tik galėdama ramiau sušnabždėjo Mayonaka, bandydama išlaikyti neišduotą. Sugalvojusi, kuria linkme tai pasakyti, papurtė galvą ir vėl stovėjo spengiančioje tyloje. -Apskritai, nuo tada arba dabar, jausmų nebeturiu arba bent jau nejaučiu. Dar man dažniausiai atrodo, kad net širdies nebeturiu.
Lyg tai patvirtindama, ji labai švelniai nusišypsojo ir apsižvalgė aplinkui.
-Ką gi, turiu eiti.
Žengdama prie lango, ji suspragsėjo pirštais ir akimirksniu Midnight ir May kontūrai virto žvaigždėmis. Niekuo nesijaudindama, mergaitė ramiai žengė į vidurnakčio tylą ir pranyko horizonte. Lapės ir mergaitės pavidalo žvaigždės dar ilgai spindėjo.

*

Neprisijungęs Danielle Ophelia Devereux

  • ***
  • 144
  • Lytis: Moteris
  • it was heaven a moment ago
Ats: Varpinė
« Atsakymas #10 Prieš 8 metus »
  Isabella matė, jog May meluoja. Ta prasme, matė, kad meluoja sakydama, jog ji jos neišgąsdino, bet Isa šįkart šiaip ne taip susilaikė neprikibusi. O apie jausmus, na, visko gali būti. Ir pati mergaitė jau seniai jautė, kad nesugeba jausti. Iš esmės, keistas jausmas. Kai Isa susitelkdavo į savo vidų, bandydama ką nors užčiuopti, atsitrenkdavo lyg į mūrinė sieną. Nepajusdavo nieko. Na, bet šiandien ji kažką pajuto. Žinoma, gal jai pasivaideno, nes jau nebelabai sugeba atpažinti jausmus, bet vieną akimirką, tikrai manė kažką užčiuopusi. Tik mergaitė dar pati nežinojo ką.
  - Suprantu tave,- ramiai linktelėjo.- Iki.
  May dingus už lango, Isa dar kelias minutes prastovėjo žvelgdama į žvaigždes. Jai rodės, kad jose gali įžvelgti, ką tik dingusius May ir jos lapiukės kontūrus. Nesąmonė. Reiktų akis prasikrapštyti,- dingtelėjo Isabellai.
  Galiausiai pasikvietusi Animą pas save, apsižvalgė ir siaurais laiptukais grįžo ten, iš kur buvo atėjusi.

*

Neprisijungęs Jesse Diamond

  • VII kursas
  • *
  • 239
  • Taškai:
  • I may leave, but I'm never gone
Ats: Varpinė
« Atsakymas #11 Prieš 8 metus »
Džesis, rankose laikydamas keletą sunkių vadovėlių, ėjo link Grifų Gūžtos bendrojo kambario, kai staiga pamatė nedideles duris. Žinoma, Džesis nebūtų savimi, jei nebūtų pravėręs durų ir įkišęs ten galvą. Pagalvojęs, kad jis dar turi į valias laiko, vaikinas nusprendė užlipti siaurais laiptais į viršų. Net savo akimis nepatikėjo, kad rado ne ką kitą, bet varpinę. Gražus vaizdas... pagalvojo vaikinas ir jo galvoje pradėjo skambėti kažkokios žiobarų roko grupės daina. Septyniolikmetis pasidėjo knygas ant žemės ir atsirėmė į sieną petimi. Pro langą atsivėrė gražus, nuotabus vaizdas. Didžiulis ežeras buvo tuščias, tik retkarčiais kokia žuvytė sujudindavo vandens paviršių. Grifas jau sukosi eiti, kai netolies išgirdo žingsnius. Vaikinas pasislėpė už auksinio varpo ir laukė kas bus toliau.

*

Neprisijungęs Elias Andrew Ravengrave

  • Burtininkas
  • ****
  • 258
  • Lytis: Moteris
  • to the wee hours of morning
Ats: Varpinė
« Atsakymas #12 Prieš 8 metus »
Kaip tai, aš čia dar nebuvau? mintijo Firielė Lučiena kopdama siaurais laipteliais aukštyn. Jau senokai iš mokinio rūbo išlindusi gražuolė elfė pasidavė sentimentams ir nutarė aplankyti Hogvartsą. Tiesą sakant, tikėjosi čia sutikti šį bei tą, pabaigti aiškintis santykius, gal net įpulti į kokią dvikovą. Taip, dvikovų ji pasiilgo. Nors keliaudama šen bei ten sudalyvavo, tačiau tai nieku gyvu negalėjo prilygti tam, kas vyko čia, Hogvartse.
Firielė užlipo paskutinius laiptelius ir apsidairė. Suprato atsidūrusi varpinėje, o tai nebuvo itin sudėtinga, mat visą patalpą veikiai užėmė aukso spalvos milžiniškas varpas. Staiga ji pastebėjo knygas, padėtas šalia varpo. Sekundei sustingo, tada pasilenkė ir žvlgtelėjo po varpu. Žinoma, pamatė ir kojas, išdavikiškai šmėžuojančias ir išduodančias apie žmogų, stovintį kitoje pusėje. Firielė pavartė akis. Atsisėdo ant grindų ir sprigtelėjo nagu į varpą. Nuaidėjo tykus zvangtelėjimas.
- Išlįsk gi, žmonių nevalgau - tarstelėjo elfė.
"the gratifying relief of being forgotten"

*

Neprisijungęs Jesse Diamond

  • VII kursas
  • *
  • 239
  • Taškai:
  • I may leave, but I'm never gone
Ats: Varpinė
« Atsakymas #13 Prieš 8 metus »
Džesis nugara švelniai atsirėmė į varpą ir nudelbė žalsvai gelsvų akių žvilgsnį į tolį. Vaikinas apie kažką užsigalvojom kol neišgirdo, kad į jį kreipėsi atklydėlė. Mergina... pagalvojo septyniolikmetis ir šyptelėjo puse lūpų. Ką gi, meilute, pabendrausim, dar mintyse pridūrė ir išlindo iš už auksinio varpo.
- Sveika, brangute, - sumurkė šviesiaplaukis elfei ir tarp pirštų pasukinėjo burtų lazdelę. - Kuo vardu esi?
Kažkuo pakerėjo Džesį ši panelė, nors nei buvo jo skonio, nei pasirodė itin draugiška. Na, bet vaikinui rodėsi, kad visos panelės jį myli, tad jis pasitikėjo savimi ir tiesiog flirtavo su dar viena pasitaikiusiąja. Džesis priėjo gana arti prie panelės ir perbraukė ranka per jos nuostabias garbanas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Jesse Diamond »

*

Neprisijungęs Jesse Diamond

  • VII kursas
  • *
  • 239
  • Taškai:
  • I may leave, but I'm never gone
Ats: Varpinė
« Atsakymas #14 Prieš 8 metus »
((srr taisau, galvojau, mokinė))