0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Amabel Ray

Ats: Medžių tankuma
« Atsakymas #30 Prieš 8 metus »
Kažkaip keistai užklydus čia, Afrika dar kartą nepatikėjo savo akimis. Ar tikrai jai reikia eiti čia? Kas norėtų susitikti tokioje vietoje, kupinoje prislėgimo ar liūdesio? Čia tankiai suaugo medžiai, kartais pasitaikė ir laibų beržų-siamo dvynių, o kartais ir iš vis tankių medžių aklavietė, kuri savo ošiančia žaluma sakyte sakė "Eik, ieškok kito išėjimo. Nors ne, pala, ten dar viena aklavietė.". Kiek supykusi Afri apsižvalgė aplink ir nuo peties pastūmė kietai supintą rudą kasą. Suraukusi savo nosytę, varnė pasikasė strazdanas ir klajojo po medžių tankymes, negalėdama rasti išėjimo iš šito užburto rato. Beje, čia kvepėjo supuvusiais medžiais ir muskusiniais kvepalais, kas nelabai tiko tarpusavyje, tad gavosi supuvusių muskusinių kvepalų "aromatas" (tiksliau sakant, smarvė).
Tačiau vienuolikmetei, kaip visada, tai nerūpėjo, nes ji blaškėsi svajodama, tik kartais užtikdama aklavietę ir vėl suraukdama nosį.
Pagaliau pamačiusi tikriausiai pamestą krepšį, Afrika nusprendė jo nejudinti, nes nežinia koks Alachas jį ten paliko su sprogmenimis. Nu, supranti, juk pernai Paryžius buvo išsprogdintas, o šiandien - galbūt Afrika. Afri prisėdo priešais krepšį.
-Labas,-pasakė ji ir stebėjo, ar krepšys sprogs.-Ką tu? Aš tai sėdžiu. Laukiu, kol tu sprogsi,-pridūrė Afri ir šyptelėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Africa Allen »

*

Neprisijungęs Vivian DarkBloom

  • IV kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Off with their heads!”
Ats: Medžių tankuma
« Atsakymas #31 Prieš 8 metus »
Vivian patenkinta sėdėjo ant šakos ir radusi ausinukus ir telefoną, kurie kažkaip veikė Hogvartse, klausė AC/DC - Highway to hell. Nusprendusi, kad sėdėti nebe patogu, atsigulė ant pilvo (ant šakos, aišku). Staiga, į tankumyną atėjo kažkokia strazdanė. Vivian nusprendė, kad iš jos strazdanų turbūt būtų labai lengva išmokti daugybos lentelę. Susidomėjusi ką ta mergaitė darys, nusitraukė ausinukus. Išgirdusi kaip ji pradėjo šnekinti jos krepšį, Viv iš juoko vos nenukrito nuo šakos.
-Jis nešneka,- baigusi juoktis pasakė, bet greitai vėl pradėjo juoktis.
Pagaliau apsiraminusi nušoko nuo šakos.
-Aš Vivian,- prisistatė ir sukrizeno,- lankei klounų kursus?
Nuo savo pokšto, Viv vėl užplūdo nauja juoko banga.

"You can keep doing that forever, the dog is NEVER going to move."
-Jack Sparrow

*

Amabel Ray

Ats: Medžių tankuma
« Atsakymas #32 Prieš 8 metus »
-Ne, bet lankiau Alachų kursus,-šyptelėjo Afrika.-Pirma taisyklė: pakalbink sprogmenis ir pažiūrėk, ar tu išsitaškysi. Aš Afrika.
Vienuolikmetė pasirąžė ir vėl suraukė savo nosį. Čiupinėdama savo iš rudų plaukų kietai supintą kasą, Afri keistai nužvelgė taip vadinamą Vivian ir vėl pauodė orą. Dabar kvepėjo dar keisčiau, negana kvepalų ir supuvusios medienos, tačiau koks tai buvo kvapas, varnė negalėjo pasakyti.
-Kelintas tavo kursas? Tu varnė?-gana maloniai paklausė mergaitė ir mąsliai suniurnėjo.-Gal matei baltą žirafą? Arba dambliuką? Gazelę?
Allen stengėsi manyti, jog Viv jos neišgirdo, tad tik vėl apsižvalgė ir sunkiai atsistojo (man reikia daugiau sportuoti). Priėjusi prie medžio, pirštais atsargiai palietė grublėtą medžio paviršių. Šis buvo šiurkštus, tad ji greit atitraukė pirštus ir suraukė nosytę bei nustūmė kasą nuo peties.

*

Neprisijungęs Vivian DarkBloom

  • IV kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Off with their heads!”
Ats: Medžių tankuma
« Atsakymas #33 Prieš 8 metus »
-Ką pasakei?- žioptelėjo išgirdus žodžius "lankiau Alachų kursus". Ko jau ko, bet tai buvo viena didžiausių jos išgirstų nesamonių. Vėliau ji pasakė dar didesnę nesamonę.
-Turbūt susitrenkiau galvą ar ką, šokdama nuo šakos   - sumurmėjo panosėje ir kiek papurtė galvą.
Išgirdusi mergaitės vardą tik linktelėjo ir nuėjobprie krepšio tikrinti ar kas ko nepaėmė. Visi daiktai buvo. Pradėjo temti. Šaltis irgi padidėjo. Vivian nusprendė neklausyti Afrikos pliauškiamų nesamonių ir prad ėjo plėšyti užrašų knygelės lapus. Lapus sudėliojo gražia kruvele ir  nuėjo parinkti šakų. Daug neėmė ir atsinešė į atgal. Šakas sudėjo nedidele kruvele, tada krepšyje suieškojo žiebtuvėlį ir uždegė popieriaus skiautes. Jas sukaišiojo tarp šakų. Po kiek laiko lauželis įsiliepsnojo.
-Ateik,  jeigu šalta,- maloniai pakvietė Afri.

"You can keep doing that forever, the dog is NEVER going to move."
-Jack Sparrow

*

Amabel Ray

Ats: Medžių tankuma
« Atsakymas #34 Prieš 8 metus »
-Pamiršk,-atsiduso Afrika ir suraukė nosį. Kas jau kas, bet ji tikrai tikėjosi, kad Vivian supranta juokelius ir panašiai. Supratusi, kad Viv vis dėl to jos neišgirdo, varnė kantriai pakartojo.-Ar esi mačiusi bal.. Žirafą? Tikrą?
Tai buvo tikriausiai vienintelė tema, apie kurią Afri galėjo tik malti, grūsti, plepėti ir vaidinti, parodyti savo išmintį ar pašokinėti iš džiaugsmo. Staiga tas džiaugsmas kiek atlėgo ir ji santūriai atsakė:
-Man nešalta,-tyliai burbtelėjo ji ir patampė nemėgstamą megztuką su elnio atvaizdu. Šis megztukas buvo panašus į Max marškinėlius iš Life Is Strange.-Megztinis šiltas.
Čiupinėdama savo kietai supintą kasą, vienuolikmetė žioptelėjo norėdama kažką sakyti, tačiau atsiduso, kadangi neatrodė, kad Vivian klausytųsi.

*

Gerard Way(thesassyass)

Ats: Medžių tankuma
« Atsakymas #35 Prieš 8 metus »
O raudonplaukis stovėjo už medžio ir klausėsi dviejų kalbančių mergaičių. Jau ruošdamasis išlįsti iš savo slėptuvės, jis tik truputį iškišo savo galvą.. Ir vėl sulindo atgal. Jis garsiai žnektelėjo ant žemės, tad jam jau teko stotis ir išlįsti, juk jį jau kažkas išgirdo. Bet kodėl Gee toks burokas ar kapūstas, niekas nežino. Varnis kaip visada, pasiliko savo slėptuvėje, bet atsisėdo tik medžio šone,kad kas nors pamatytų jo šviesoforo raudonumo plaukų kupetą ir nusprestų, kad ten sėdi pomidoras. Suvokęs, kad vis dėl to pasisveikina bent su ta juodaplauke, jei ne su ta, kuri kalba apie žirafas, penkiolikmetis dar truputuką išlindo.
-Labas,-kam šis žodis buvo tiksliai adresuotas, jis neatskleidė. Nužvelgęs lauželį, jis pasistengė nenualpti ir burnai išdžiūvus gurktelėjo.-Ką čia veikiat?

*

Neprisijungęs Vivian DarkBloom

  • IV kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Off with their heads!”
Ats: Medžių tankuma
« Atsakymas #36 Prieš 8 metus »
Išgirdus klausimą ar ji matė žirafą ar dramblį, Viv pasistengė apsimesti, kad jai nei kiek nejuokinga.
-Mmm, ne, nemačiau. Neesu buvus Afrikoje.
Staiga, tamsiaplaukė kažką išgirdo. Lyg kažkas už medžio slėptųsi. Deja, nusprendė, kad jai tik pasivaideno. Lauželis ėmė po truputį gesti. Vivian atsisėdo arčiau jo, nes buvo vėsoka, o ji lengvai apsirengus. Dar kelios minutės ir laužas užgeso. Liko tik pelenai ir juoda tamsa. Staiga, ji išgirdo kažkokį pasisveikinimą. Staigiai atsisuko į atėjūną.
-Labas.
Kadangi buvo tamsu, mergina nepažino kas ten pasisveikino. Susiradusi krepšį Viv ėmė pagraibom ieškoti lazdelės. Rado tik telefoną, bet jis buvo bevertis čionais. Vivian pabandė jį įjungti. Ekranas tik sumirgėjo ir užgeso. Ji krestelėjo mobilujį ir šis vėl įsijungė, bet neužgeso. Apsidžiaugusi, kad turi kažką švytinčio pradėjo ieškoti lazdelės. Ją greitai rado ir sušnibždėjo "Lumos". Lazdelės galiukas nušvito, mergina pasidėjo atgal telefoną. Prie šviesos Viv tuoj pat atpažino kas tas atėjūnas ir nuraudo.

"You can keep doing that forever, the dog is NEVER going to move."
-Jack Sparrow

*

Amabel Ray

Ats: Medžių tankuma
« Atsakymas #37 Prieš 8 metus »
-O aš buvau Afrikoje. Ir mačiau drambliuką, žirafėlę, meškiuką, gazelę, liūtą ir leopardą,-romiai tarė Afrika ir lėtai pasisuko į raudonplaukį atėjūną.-Sveikas. Mano vardas Afrika. Koks tavo vardas?
Supratusi, kad visi ją ignorina, Afri tik atsiduso, suraukė strazdanotą nosytę ir pačiupinėjo savo kietai supintą kasą. Pasitraukusi iš kelio dviems balandėliams, varnė vos susilaikė neuždainavusi kavalierius su pana, virė košę su smala ir prisėdo ant kietų žemės grumstų. Šen ten dar žaliavo sudžiūvusios žolytės kuokšteliai, lyg išgyvenę pasaulio pabaigą ir štai vėl žydintys.
-Aš gal eisiu,-atsisuko į Vivian mergaitė ir sukikeno.-Jei neprieštarausit.
Mintyse dainuodama balažin kokią dainą (tikriausiai kavalierius su pana), vienuolikmetė šuoliavo kaip kengūra.

*

Gerard Way(thesassyass)

Ats: Medžių tankuma
« Atsakymas #38 Prieš 8 metus »
Gerard vos nenualpo prieš lazdelės švieselę pamatęs juodaplaukės veidą ir nusuko akis prie išdykaujančios pirmakursėlės.
-Sveika, Afrika. Mano vardas Gerard,-šyptelėjo raudonplaukis ir taip pat prisėdo ant sužvarbusios žemės.-Aš irgi nebuvau Afrikoje ir nemačiau drambliuko, žirafos, meškos, gazelės, liūto ir leopardo,-tyliai sukikeno Gee ir švelniai raustelėjo. Atsisukęs į juodaplaukės pusę, jis viena ranka užsidengė pusę raustelėjusio veido, o kitą ištiesė juodaplaukei.-Gerard. O tu būsi?..
Vaidindamas, jog jam tiesiog šalta, jis ir toliau laikė ranką užsidengęs savo veidą. Apžiūrėjo aplinkui augančius tankius medžius, lauželį, augalus, gėles ir kitokius įdomius žemės kūrinius, jog net pradėjo svaigti galva nuo tokio įvairumo.

*

Neprisijungęs Vivian DarkBloom

  • IV kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Off with their heads!”
Ats: Medžių tankuma
« Atsakymas #39 Prieš 8 metus »
Vivian pasistengė apsimesti, kad jai dzin kas jis toks, nors iš tiesų taip nebuvo.  Viv buvo visa raudona lyg rožė. Bent jau nepradėjo kvailai krizenti, vypsoti, lyg vištelė ar dūsauti koks jis nuostabus ir panašiai. Iš tiesų vos tvardėsi, kad taip nepradėtų elgtis. Jam pasakius savo vardą, juodaplaukė tik atsiduso ir kvailai sulapsėjo ilgom blakstienom. Mintyse maldavo, kad jis to nebūtų pamatęs ir nekalbintų jos, nes tokiu atveju rimtai pradės kvailai kikent. Staiga. Jis. Atsisuko. Į. Ją. Ir. Paklausė. Koks. Jos. Vardas. Vivian užėmė kvapą, o per nugarą bėgiojo šiurpuliukai.
-Aaaa...Eeee... Mano vardas Vivian,- tą akimirką ji vėl nuraudo.
Kai raudonis daugmaž nuslūgo, ji įsisteibilijo į Gerard. Būtų taip amžinai sėdėjus ir šalus, bet atsiminė, kad jai vis dėl to ŠALTA, o tai nenormalu!
-Eee, gal tau šalta? Galiu vėl užkurti laužą,- pasakė ir nelaukusi atsakymo pašoko iš vietos ir nulėkė rinkti šakų. Prisirinkus šakų, nuėjo link buvusio laužo ir ėmė dėlioti kažką panašaus į bokštą, bet pagaliai tik griuvo į šalis. Ųeip, ji nesikamuotų dėl tų pagalių, galų gale jie vis tiek mire tai koks sjirtumas kaip jie sudegs? Bet ji norėjo susirasti kažkokį užsuemimą, kad nesušaltų į ragą. Pagaliau pasibaigus kantrybei ji tiesiog sumetė juos į vieną vietą. Prisiplėšusi pakankamai popieriaus ir su žiebtuvėliu uždegė juos. Kurį laiką stebėjo ugnį lyg užhipnotizuota. Supratusi, kad jeigu laiku nenumes į laužą, tai iš jos gražiųjų pirštų liks tik pelenai. Susiraukė nes pajuto karštį. Popierių sukišo tarp pagalių ir atsitraukė. Po kelių akimirkų laužas įsidegė ir ši prisislinko artyn ir apsikabinusi kelius stebėjo ugnį. Šį kartą ji buvo užhipnotizuota tos magijos. Ugnies.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Vivian DarkBloom »

"You can keep doing that forever, the dog is NEVER going to move."
-Jack Sparrow

*

Gerard Way(thesassyass)

Ats: Medžių tankuma
« Atsakymas #40 Prieš 8 metus »
-Malonu,-šyptelėjo Gerard (nors pro rankovę veikiai to matyti nebuvo) ir apsikabino kelius.-Puikus vardas. Ačiū, ne, man nešalta,-tyliai pratarė raudonplaukis ir užraudonijo beveik kaip baklažanas, bet gerai, kad buvo užsidengęs pusę veido.
Kai Vivian užkūrė laužą, Ge ištiesė savo ranką ir atsargiai palietė merginos ranką.
-O tau nešalta?-beveik užjaučiamai tyliai pasakė rudakis ir dar nepaleido juodaplaukės rankos. Pagaliau atsikvošėjęs jis ją paleido ir sutrikęs spoksojo į Vivian akis.-O, atleisk.
Nepastebimai raustelėjęs (jis vis rausta ir rausta), varnis atsiduso ir užsimerkė. Nebeturėdamas ką veikti, jis atidžiai stebėjo Vivian ir laukė jos veiksmų, galbūt atsakymo ar kažko panašaus.

*

Neprisijungęs Vivian DarkBloom

  • IV kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Off with their heads!”
Ats: Medžių tankuma
« Atsakymas #41 Prieš 8 metus »
Gerardui atsakius, Viv tik šyptelėjo ir pasisuko į ugnį. Bijojo, kad vėl pradės mekenti lyg kvaila ožkelė ar avelė. Jam dar ir pagyrus Viv vardą, ji linktelėjo ir užraudonijo. Neslėpė to. Po velnių, kam? Juk tai normalu! Jivm tikrai nepadarė kažkokios nesamonės. Aišku, vis tiek paslapčia tikėjosi, kad jis to nepastebėjo. Kai Gee ją palietė, Vivian iu inercijos truktelėjo atgal.
-Ak, atsiprašau. Tiesa sakant,  šiek tiek vėsoka;- juodaplaukė mintyse jau įsivaizdavo kaip jis jai duoda savo megztinį ar dar ką. Vėliau ji paniršta jam atiduoti, o po kažkiek metų jie susituoks, išsikraustys ir ji, kraustydama daiktus atras megztinį ir jiedu prisimins senas dienas. Kai Gerard paleido jos ranką (o ne, kodėl?!), ši tik papurtė galvą.
-Oi ne, nieko nieko,- staiga kažką prisimijus atsisuko,- gal turi zefyrų ar dar ko? Galėtume kepti juos, valgyti ir pasakoti įvairias baisias istorijas.
Zefyrai, laužas, siaubo istorijos... Viv tai priminė laikus kai ji turėjo mamą... kai jie buvo vieningą šeima... dabar? Dabar jos tėtis išvarė ją iš namų jr gyvena su žiobare, mama mirus, brolis gyvena Rusijoje, o ji? Staiga jai dingtelėjo, kad visi jai svarbūs žmonės vienaip ar kitaip dingsta: Leila dingo, Emily dingo, tėtis ją išvarė, mama mirė, Afroditė dingo, Sebastianas iškeliavo... kas toliau? jos pusbrolis? Gerard? Merginai išriedėjo kelios ašaros. Ji greitai jas nusišluostė ir vėl nusišypsojo, nors širdyje liūdėjo.

"You can keep doing that forever, the dog is NEVER going to move."
-Jack Sparrow

*

Gerard Way(thesassyass)

Ats: Medžių tankuma
« Atsakymas #42 Prieš 8 metus »
-Naaa... Gali imti, jeigu nori,-tyliai tarė Gerard ir nusimetė savo juodą švarką. Rūpestingai juo apsiautęs juodaplaukę, vaikinas menkai šyptelėjo ir paėmė jos abi rankas. Šios buvo ledinės.-O tau tikrai šalta,-nusijuokė Ge.-Ateik čia.
Tiesdamas rankas apkabinimui, raudonplaukis palaukė, ar pati mergina ateis į jo šiltą glėbį, ar ne. Pagaliau jos sulaukęs, jis stipriai apkabino ir tiesiog kuriam laikui nepaleido.
-O, taip, turiu,-pagaliau paleidęs Vivian iš glėbio, varnis nuskubėjo prie savo krepšio ir išsitraukė zefyrų maišelį.-Visada nešiojuosi, jei prireikia. Tau.. Liūdna?
Praplėšęs zefyrų pakelį penkiolikmetis nusijuokė ir švelniai sužnybo jai į skruostą.
-Pralinksmėk, gi ne pasaulio pabaiga.

*

Neprisijungęs Vivian DarkBloom

  • IV kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Off with their heads!”
Ats: Medžių tankuma
« Atsakymas #43 Prieš 8 metus »
O Dieve! Mano svajonės pildosi! dingtelėjo Vivian ir išsišiepė lyg kokia kvaišelė.
-Oi, ačiū, tikiuosi tau nebus šalta?- Vivian jautėsi lyg būtų pavartojusi kokių narkotikų arba patapusi Kempiniuko Plačiakelno tetos senelės mamos pusseserės sesers tėčio sesers pusseserė.
Kai jis ją apkabino Viv jau buvo ekstazėje. Zefyrai taip pat padėjo. Iš ugnies ketvirtakusė ištraukė kažkokią šaką. Pamosiakavo, kad nustotų degti ir užmovė ant jos zefyrą. Kepant jį šovė mintis.
-Moki kokių nors pasakų ar siaubo istorijų? Aš ne, bet moku keletą pasakų. Nori papasakosiu?- deja, atsakymo nelaukė ir pradėjo pasakoti,- "Lapė  ir žąsys"
"Išlindo kartą lapė iš miško, žiūri - palaukėje tupi pulkas puikių, riebių žąsų. Ji nusijuokė ir tarė:
-Aš čia ateinu, lyg būčiau jų kviesta. Ilsisi jos ramiai sutūpusios į eilę, galiu visas vieną po kitos suėsti.
 Žąsys iš baimės sugirgsėjo, pašoko iš vietos, ėmė blaškytis ir prašyti pasigailėti. Bet lapė nenorėjo nė girdėti apie tai sakydama:
-Jokio pasigailėjimo nebus, visos turite mirti.
 Tada viena žąsis išdrįso ir atsiliepė:
-Jei mes jaunos turime žūti, tai suteik mums vieną malonę ir duok dar sykį pasimelsti, kad nemirtume su nuodėmėmis. Pasimeldusios mes visos sustosime į eilę, kad tu galėtum išsirinkti riebiausią iš mūsų.
-Tokį menką prašymą galiu išklausyti. Melskitės, aš palauksiu.
 Tada viena žąsis pradėjo savo atgailos maldą: "Ga-ga-ga!". Ji dar nebaigė, tuoj kita, nelaukadama savo eilės, taip pat ėmė melstis:"Ga-ga-ga!". Paskui prisidėjo trečia ir ketvirta, ir bematant visas pulkas žąsų vienu balsu gagėjo.
 Kada jos baigs melstis, tada aš sakysiu pasaką toliau, bet tuo tarpu jos vis dar tebegagena."
Baigusi sekti pasaką, Vivian tyliai nusijuokė.

"You can keep doing that forever, the dog is NEVER going to move."
-Jack Sparrow

*

Amabel Ray

Ats: Medžių tankuma
« Atsakymas #44 Prieš 8 metus »
Kai atrodo, kad niekas jos nebeprisiminė, Afrika suraukė nosytę ir prisivertė nusišypsoti.
-Įdomi pasaka,-svajingai šūktelėjo rudaplaukė ir visiškai rimtai pridūrė.-Tik jai reikėjo daugiau žirafų.
Neturėdama jokio noro vėl patirti to akiplėšos pajuoką, mergytė suraukė antakius ir svirduliuodama atsistojo. Kai jau tvirtai laikėsi ant žemės, ji tik purkštelėjo ir drąsiai bei vikriai leidosi į patį tankumyną, o kas jai, juk ji liesa ir nesusidaužys šonų.
-Likit.. Ee.. Sveiki? Á,-sumurmėjo Afri "ate" prancūziškai ir pasišokinėdama išlėkė iš menkos proskynos.
Aplinkui tvyrojo prieblanda, pro menkus medžių tarpus šen ten sumirguliuodavo mėnesienos sidabrinė šviesa.
O mergaitė tik bėgo miškeliu..